- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Baudžiamasis įsakymas
- Data
- 2017-11-23
- Bylos Nr.
- 1-171-1007/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Priimtas baudžiamasis įsakymas
- Teisėjas
- Daiva Domeikienė
- Kaltinamasis
- L. M.
Teisėjo padėjėjas SAULIUS JURKŠA ?Baudžiamoji byla Nr. 1-171-1007/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47301-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.9.2; 1.1.9.12.; 1.2.25.4.2.6; 2.12.1.4.
2017 m. lapkričio 23 d.
Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Domeikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Žilvino Generausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-47301-17 ir ikiteisminio tyrimo bylą, kurioje L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, išsiskyręs, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį – 10 MGL (376 Eur) bauda, baustas administracine tvarka, kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
L. M. 2017 m. rugsėjo 14 d. apie 00.37 val. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo R. K. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,95 promilės etilo alkoholio).
Žemesnės instancijos teismas
Kaltinamasis L. M. savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi ir nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 13 d. naktį, iki dvyliktos valandos, jis automobiliu (duomenys neskelbtini) vienas važiavo iš (duomenys neskelbtini) kaimo į (duomenys neskelbtini). Vairavo neblaivus, nes iki tol gėrė alų ir brendį. Automobilis priklauso R. K., kuris maždaug prieš 2 mėnesius leido jam automobiliu naudotis. Apie tai, kad jis automobilį vairuos girtas, R. K. nežinojo. Važiuojant sankryžoje nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo į griovį. Dėl to, kad buvo neblaivus, kelionės gerai neprisimena, kurioje tiksliai vietoje ir kokiame kaime nuvažiavo nuo kelio, pasakyti negali. Prisimena, kad po to kai įvažiavo į griovį stabdė pravažiuojančius automobilius ir prašė vairuotojų pagalbos, kad padėtų ištempti automobilį iš griovio. Buvo sustabdęs kokius du automobilius, kurių vairuotojai jam nepadėjo, nes tikriausiai pamatė, kad jis yra neblaivus. Prisimena, kad netrukus atvyko policijos pareigūnai ir jis buvo sulaikytas. Nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) vairuotoju, todėl vairuotojo pažymėjimas yra būtinas darbui, tai yra pragyvenimo šaltinis, todėl prašo esat galimybei vairuotojo pažymėjimo neatimti (85–86 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo duotų paaiškinimų, jo kaltę įrodo ir kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai.
Žemesnės instancijos teismas
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. P. nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 14 d. apie 00.34 val., (duomenys neskelbtini), ties sankryža, jis pastebėjo nuo kelio nuvažiavusį automobilį. Šalia stovėjo neblaivus vyriškis, kuris prašė padėti ištraukti automobilį. Jis nesutiko, todėl jis pats bandė išvažiuoti atbuline eiga. Apie neblaivų vairuotoją jis pranešė pagalbos centrui (18–19 b. l.).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. K. nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 13 d. naktį, apie dvyliktą valandą, į jo namų kiemo aikštelę atvažiavo automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio neprisimena, iš kurio niekas nelipo, automobilio variklį užgesino, bet šviesų neišjungė. Jis nuėjo pasižiūrėti, kas atvažiavo. Priėjo prie automobilio ir žibintuvėliu pašvietė į vairuotojo langą, pamatė, kad už vairo sėdi nepažįstamas vyras, kuris palenkęs galvą miegojo. Atidarė dureles ir pajudinęs vairuotoją, jo paklausė, ką jis čia daro. Vairuotojas pabudo, nesiorientavo aplinkoje, jis ištraukė iš automobilio užvedimo spynelės raktelius ir paklausė vairuotojo, ar jis girtas, sakė, kad iškvies policiją. Vairuotojas čiupo iš jo rankų raktelius, sakydamas, ar tu durnas, užvedė variklį ir pradėjo važiuoti į jo kiemo aikštelę, sodą, vairavo neadekvačiai. Tuomet jis iš žmonos telefono paskambino į policiją ir pranešė apie girtą vairuotoją. Vairuotojo veido aš neįžiūrėjo. Išvažiavęs iš kiemo vairuotojas nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) kaimo (21–22 b. l.).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. K. nurodė, kad jam priklauso automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Jį prieš du mėnesius davė draugui L. M. ir leido juo naudotis, tačiau apie tai, kad jis vairuos neblaivus nežinojo. Prašo automobilio nekonfiskuoti ir jam grąžinti (24 b. l.).
2017 m. rugsėjo 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) k., griovyje ties (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža, kurioje stovi automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (7–10 b. l.).
Iš 2017 m. rugsėjo 14 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato vyr. patrulio sprendimo matyti, kad L. M. dėl jo neblaivumo buvo nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo (14 b. l.).
Iš 2017 m. rugsėjo 14 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato vyr. patrulio priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo nuvežtas (15 b. l.).
VĮ „Regitra“ registracijos liudijimo (duomenys neskelbtini) kopija patvirtina, kad transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas yra R. K. (13 b. l.).
Iš registracijos knygos kopijos matyti, kad 2017 m. rugsėjo 14 d. 00.49 val. L. M. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,87 promilių girtumas (25–26 b. l.).
Žemesnės instancijos teismas
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2017 m. rugsėjo 15 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad L. M. kraujyje nustatyta etilo alkoholio koncentracija yra mažiausia 1,95 promilės (31 b. l.).
Vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad L. M. turi teisę vairuoti transporto priemones (11 b. l.).
Teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu konstatuoja, kad kaltinamojo L. M. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, visiškai įrodyta.
Žemesnės instancijos teismas
Išdėstyti įrodymai, t. y. kaltinamojo prisipažinimas, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, alkotesterio rodmenys, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada ir kt. patvirtina, jog L. M. 2017 m. rugsėjo 14 d. apie 00.37 val. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,95 promilės etilo alkoholio). Kaltinamasis suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kaltinamojo L. M. tyčiniai veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.
Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Esant baudžiamojo proceso įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: bylos aplinkybės yra aiškios, teismas pripažino, jog L. M. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai, kaltinamasis neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su siūloma bausme ir jos dydžiu (90–92 b. l.). Prašo teismo neatimti teisės vairuoti transporto priemones (87 b. l.).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. L. M. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), anksčiau teistas (47–53 b. l.), ne kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, jam buvo skirtos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas (56–67 b. l.), Lietuvoje nedirba, tačiau kaip pats nurodo dirba (duomenys neskelbtini) (88–89 b. l.), VšĮ „Akmenės rajono priminės sveikatos priežiūros centre“ į PSC įskaitą neįrašytas, jam paslaugos neteiktos (72 b. l.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalie 2 punktas), sunkinanti, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį ir jos padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ir jų visumą teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo nuomonę (sutikimą) dėl bausmės rūšies parinkimo ir pritardamas prokuroro siūlymui mano, kad kaltinamajam ir jo padarytai veikai galėtų būti adekvati sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda (BK 47 straipsnis). Bausmės dydis nustatytinas mažesnis už bausmės vidurkį įstatyme (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi baudžiamoji byla išspręsta supaprastinto proceso tvarka ir užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytinas L. M. laikinojo sulaikymo 2017 m. rugsėjo 14 d. laikas nuo 00.49 val. iki 14.30 val., vieną sulaikymo dieną pagal BK 66 straipsnį prilyginant dviejų MGL dydžio baudai (73,79 b. l.).
Kadangi nusikaltimas padarytas po 2015 m. sausio 1 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 3 straipsniu, baudos dydis skaičiuotinas taikant nuo 2015 m. sausio 1d. galiojantį bazinį bausmių ir nuobaudų dydį (BBD), kuris pagal šio Įstatymo 4 straipsnio 2 dalį yra tapatus ir lygus minimaliam gyvenimo lygiui (MGL). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimą Nr. 897 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nuo 2015 m. sausio 1 d. BBD yra 37,66 Eur. Kaltinamajam išaiškintinos teisinės savanoriško baudos bausmės neįvykdymo pasekmės, priverstinio baudos bausmės vykdymo tvarka, sąlygos, teisinės vengimo sumokėti ir negalimumo ją išieškoti pasekmės, numatytos BK 47 straipsnio 6 ir 7 dalyse.
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.
Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, numatyta BK 68 straipsnyje. Komentuojamame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2011 m. vasario 1 d. Nr. 2K-20/2011, 2010 m. kovo 8 d. Nr. 2K-103/2010, 2009 m. lapkričio 10 d. Nr. 2K-353/2009 ir kt.). BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį.
Teismo vertinimu, kaltinamasis L. M. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilės girtumas, neteisėti L. M. veiksmai kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Ir nors jis padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, gailisi, dirba (duomenys neskelbtini), tačiau teistas ir iki nusikaltimo padarymo ne kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus dėl to, kad vairavo transporto priemonę viršydamas leistiną greitį ir kt., jam jau buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, tačiau, kaip matyti, išvadų nepadarė ir savo elgesio nekeitė (56–67 b. l.). Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad L. M. turi būti skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudosis specialia teise, tai yra teise vairuoti kelių transporto priemones maksimaliam 3 (trijų) metų laikotarpiui (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis).
Pažymėtina, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui kartu su bausme gali būti skiriamos viena ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, iš kurių viena – turto konfiskavimas (BK 42 straipsnio 6 dalis), esant pagrindui, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 dalimis, konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai valstybės nuosavybėn paimamas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad nusikaltimo padarymo priemone pripažįstama transporto priemonė jeigu kaltininkas ja naudojosi tam, kad sudarytų galimybes padaryti nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2008 m. lapkričio 4 d. Nr. 2K-339/2008, 20011 m. lapkričio 15 d. Nr. 2K-463/2011, 2011 m. lapkričio 29 d. Nr. 2K-534/2011, Lietuvos Apeliacinio Teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-296/2014). Narinėjamu atveju transporto priemonė – (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), yra tiesioginė nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kurios nesant nebūtų galima ir uždrausta veika, nekiltų ir baudžiamosios atsakomybės klausimas. Tačiau teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad transporto priemonės savininkas – R. K..
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatomis, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Todėl, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, tai, kad L. M. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančia transporto priemone, iš kaltinamojo L. M. išieškotina konfiskuotino turto – (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma – 850 Eur (33 b. l.).
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus (80–81 b .l.).
Nuosprendžiui įsiteisėjus R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), grąžintini ir paliktini neribotai jo nuosavybei 2017 m. rugsėjo 14 d. įvykio vietos apžiūros metu paimti daiktai ir dokumentai:
– automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), saugomas automobilių saugojimo aikštelėje (duomenys neskelbtini) (priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini));
– automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini).
Nuosprendžiui įsiteisėjus L. M. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (paketas Nr. 1, prisegtas prie bylos viršelio) perduotinas VĮ „Regitra“.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis (Lietuvos Respublikos BPK 103 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Prokuroras prašo išieškoti iš kaltinamojo proceso išlaidas, tai yra transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 20 Eur transportavimo išlaidas, saugojimo išlaidos – 0,80 Eur už parą, skaičiuojant nuo automobilio saugojimo pradžios (2017-09-14) iki sprendimo įsiteisėjimo.
Bylos duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo L. M. veiksmai įtakojo (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), transportavimo ir saugojimo išlaidų atsiradimą, todėl jos pripažintinos proceso išlaidomis (BPK 103 straipsnio 6 dalis) ir išieškotinos iš kaltinamojo valstybės naudai (BPK 105 straipsnio 1 dalis), tačiau tik tos, kurios susidarė iki teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo, tai yra 2017-11-23 (20 Eur+71 para x 0,80 Eur = 76,80 Eur).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pripažinti L. M. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti 54 MGL (penkiasdešimt keturių minimalių gyvenimo lygių) dydžio 2033,64 Eur (dviejų tūkstančių trisdešimt trijų eurų 64 ct) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę sumažintą bausmę – 36 MGL (trisdešimt šešių minimalių gyvenimo lygių) dydžio 1355,76 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų penkiasdešimt penkių eurų 76 ct) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką 2017 m. rugsėjo 14 d. nuo 00.49 val. iki 14.30 val., prilyginant pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 2(a) punktą vieną dieną 2 MGL dydžio baudai, viso įskaityti 2 MGL (75,32 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu paskirti L. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, L. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir, nuosprendžiui įsiteisėjus, iš L. M. išieškoti konfiskuotino turto – (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 850 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct).
panaikinti kaltinamajam L. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti;automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), saugomą automobilių saugojimo aikštelėje (duomenys neskelbtini) (priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)); jo registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti savininkui R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir palikti neribotai jo nuosavybei;L. M. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (paketas Nr. 1, prisegtas prie bylos viršelio) perduoti VĮ „Regitra“.
Iš kaltinamojo L. M. priteisti 76,80 Eur (septyniasdešimt šešis eurus 80 ct) proceso išlaidų valstybės naudai.
Išaiškinti L. M., kad baudą, nurodant įmokos kodą 6801, privaloma sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos ir pateikti teismo raštinės tarnautojui banko kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda išieškoma priverstinai.
Neturint lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaujantis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.
Išaiškinti L. M., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų arba kaltinamojo darbovietės administracijai, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.