Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos Stasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. N. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1384-632/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autokaravanas“ ieškinį atsakovui M. N. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „A. G. transportas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Autokaravanas“ (toliau – UAB „Autokaravanas“) pateikė teismui ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovo M. N. 26 208,45 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad dėl buvusio darbuotojo atsakovo M. N. kaltės sukelto eismo įvykio patyrė 26 208,45 Eur žalą (nuostolį), t. y. vykdydama įsiteisėjusius procesinius sprendimus, 2016 m. liepos 19 d. išmokėjo A. S. 19 500 Eur, K. S. 500 Eur sumas, be to, kadangi automobilį (su puspriekabe) DAF FT XF 105.460, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairuodamas atsakovas sukėlė eismo įvykį, ieškovė valdė subnuomos pagrindu, periodu, kada ieškovė negalėjo naudotis transporto priemone, tačiau turėjo mokėti subnuomos mokestį, ieškovė patyrė 6 208,45 Eur žalą (tiesioginį nuostolį).Atsakovas M. N. su ieškiniu nesutiko, prašė bylą nutraukti, esant pagrindams numatytiems Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnyje, o šio prašymo netenkinus – ieškinį atmesti. Nurodė, kad tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, be to, ieškovė neskundė darbo ginčų komisijos sprendimo, todėl laikytina, kad ieškovė nepasinaudojo išankstine ginčo sprendimo ne teisme privaloma tvarka. Taip pat nurodė, kad ieškovė nepagrindžia visų materialinei atsakovo atsakomybei kilti būtinų sąlygų, jų neįrodinėja, todėl pagrindo besąlygiškai tenkinti pareikštus ieškovės reikalavimus nėra. Teigė, kad subnuomos mokestis neatspindi nuostolių – praradimų sumos, be to, ieškovas subnuomą atlieka pats iš savęs, todėl nuostoliai kilti negalėjo. Atsakovas nesutiko su ieškovės tvirtinimu, kad apie pažeistą teisę ji sužinojo tik 2016 m. gruodžio 15 d. gavusi prieštaravimą į preliminarų teismo sprendimą, nes apie žalos faktą dėl puspriekabės subnuomos (6208,45 Eur) jai buvo žinoma 2015 m. balandžio 2 d., o dėl 20 000 Eur žalos pareikalavimo terminas taip pat praleistas, todėl prašė taikyti ieškinio senatį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Radviliškio rajono apylinkės teismas skundžiamu 2017 m. birželio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovo M. N. ieškovei UAB „Autokaravanas“ 26 208,45 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo ieškinio priėmimo dienos (2017 m. kovo 29 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas: 590 Eur žyminį mokestį ir 1 815 Eur už advokato pagalbą.Teismas, įvertinęs tai, kad Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. sprendimu ieškovės ieškinys tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko buvo paliktas nenagrinėtu, o ne atmestas, atmetė atsakovo argumentus, kad byla turi būti nutraukta CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.Teismas, nustatęs, kad ieškovė kreipėsi į darbo ginčų komisiją Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) XIX skyriaus tvarka, o šiai komisijai priėmus sprendimą – atsisakyti nagrinėti prašymą praleidus prašymo pateikimo terminą, kreipėsi į Radviliškio rajono apylinkės teismą su ieškiniu, nesutikdamas su šiuo sprendimu, atmetė atsakovo argumentą, kad ieškovė komisijos sprendimo neskundė, nurodydamas, jog tokia jos (skundimo) teisės realizacija aiškiai ir pažodžiui nurodyta DK 299 straipsnio 1 dalyje.Teismas konstatavo, jog ieškovė pasinaudojo apskundimo tvarka, todėl laikė, kad ji įvykdė Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. sprendimu konstatuotą trūkumą dėl kreipimosi į ikiteisminę darbo ginčus nagrinėjančią instituciją.Teismas nustatė, kad ieškinio senaties terminas nagrinėjamu atveju skaičiuojamas nuo 2016 m. liepos 19 d., kai ieškovė atlygino nukentėjusiesiems galutiniu ir neskundžiamu 2016 m. liepos 5 d. sprendimu iš atsakovo priteistą neturtinę žalą, todėl nesutiko su ieškovės nurodytais argumentais, kad DK 289 straipsnyje nurodytas terminas prasidėjo 2016 m. gruodžio 15 d. Teismas, nustatęs, kad su atsakovu 2014 m. rugsėjo 30 d. buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, kad jis žalą sukėlė neatsargaus nusikaltimo metu, sprendė, jog pagal DK 255 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus privalo atlyginti visą žalą: 2016 m. liepos 19 d. ieškovo pervestą nukentėjusiesiems 20 000 Eur sumą ir 6 208,45 Eur pagal 2013 m. liepos 14 d. sudarytos vilkiko subnuomos sutartį už atliktus mokėjimus trečiajam asmeniui. Teismas nurodė, kad nors atsakovas atsiliepime ir posėdžio metu per savo atstovą prašė mažinti priteistinos žalos dydį, tačiau šio savo prašymo niekuo nepagrindė, nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, į kurias atsižvelgdamas teismas galėtų spręsti dėl priteistinos žalos mažinimo, o byloje jau žinomų aplinkybių – žalos, kilusios dėl kelių eismo įvykio, atsiradimo aplinkybės taip pat nėra išskirtinės atsakovo naudai. Atsakovo atstovo nurodytas argumentas, kad žala sukelta neatsargiais veiksmais, yra tik būtina leistinumo spręsti žalos mažinimo klausimą sąlyga (Darbo kodekso 257 str. 5 d.), tačiau kitas aplinkybes privalo nurodyti pats atsakovas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Atsakovas M. N. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti; netenkinus minėto reikalavimo, sumažinti atsakovui priteistą atlyginti žalą ieškovei iki 1 000 Eur; atmesti ieškovės reikalavimą, atlyginti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Byloje, kurioje 2017 m. vasario 17 d. sprendimu ieškovės ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu, teismas buvo priėmęs preliminarų sprendimą, kuris buvo panaikintas ir tik po to jo ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu, įvertinus tiek ieškovės, tiek atsakovo pateiktus argumentus; tai apeliantas vertina kaip ginčo išsprendimą teismine tvarka, todėl turėjo būti taikomas CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktas.Teismas neatskleidė, kad pati ieškovė neskundė darbo ginčų komisijos sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta nagrinėti ieškovės prašymą, praleidus prašymo pateikimo darbo ginčų komisijai terminą, todėl negalėjo daryti išvados, kad ieškovė pasinaudojo išankstine ginčo sprendimo ne teisme privaloma tvarka.Teismas neatskleidė, kodėl nebuvo taikomos CPK 293 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos, kurios apibrėžia, kad jeigu ieškovas ar pareiškėjas, kurie kreipėsi į teismą, yra nesilaikę tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti, byla turi būti nutraukta.Ieškovė kreipėsi į darbo ginčų komisiją, tačiau iš esmės ikiteismine ginčo sprendimo tvarka nepasinaudojo, nes praleido kreipimosi į ją terminą, t. y. ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka ieškovės pareiškimas iš esmės nagrinėjamas nebuvo.Teismas nevertino ieškovės veiksmų, kodėl ji neprašė atnaujinti termino darbo ginčų komisijoje, todėl negalima laikyti, kad įgijo teisę į teisminę pažeistų teisių gynybą, ignoruojant CPK 293 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas; tokiu būdu galima daryti prielaidą, kad asmuo nepilnai realizavo savo teisę išspręsti ginčą ikiteismine tvarka ir galimai šia tvarka galima pasinaudoti, jeigu terminas būtų atnaujintas.Vien kreipimosi į teismą su ieškiniu faktas, neliudija, kad buvo apskųstas darbo ginčų komisijos sprendimas, kaip to reikalauja įstatymas.Ieškovė neįrodė, kad yra visos materialinės atsakomybės sąlygos (DK 246 str.), taip pat nepagrindė jai padarytos žalos dydžio.Ieškovė neįrodė, kad dėl negalimumo naudotis transporto priemone ji neteko dalies pajamų, kurias būtų gavusi; ieškovė tik nurodė kiek moka subnuomos, bet neįrodinėjo, kad dėl apelianto veiksmų neteko šių pajamų, kurias galima vertinti kaip nuostolius. Nėra atskleista, kiek transporto priemonė minimu laikotarpiu galėjo būti naudojama, kiek dėl to nebuvo įvykdyta užsakymų ir dėl to negauta pajamų. Apelianto vertinimu, vien subnuomos mokestis neatspindi nuostolių – praradimų sumos, kurią privalo atlyginti apeliantas. Teismas nevertino fakto, kad nenaudojant transporto priemonės, nepriklausomai nuo jos laikymo sąlygų, subnuoma yra mokama, be to, netyrė ar ieškovė ėmėsi protingų priemonių, kad ikiteisminio tyrimo įstaiga perduotų laikomą transporto priemonę jos žiniai.Atsakovui inkriminuota nusikalstama veika buvo padaryta dėl neatsargumo, todėl 257 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata negalėjo būti taikoma. Tai, kad žala buvo padaryta neatsargaus nusikaltimo metu pripažino pirmosios instancijos teismas, tačiau nepagrįstai šios aplinkybės tinkamai neįvertino ir neatsižvelgė nustatant regreso tvarka atlygintinos žalos dydį.Teismo nebuvo įvertinta nuostata, kad darbo ginčą nagrinėjantis organas (teismas) gali sumažinti atlygintinos žalos dydį atsižvelgdamas į aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą, atsakovo turtinę padėtį (DK 257 str. 5 d.). Teismas netinkamai interpretuoja DK 257 straipsnio 5 dalies nuostatas, kadangi įstatymas nereikalauja itin išskirtinių aplinkybių žalos dydžiui mažinti, o pripažinus asmens teisę/prielaidas į žalos mažinimą, svarbu įvertinti visų faktinių aplinkybių visumą.Atlygintina žala nustatoma tokio dydžio, kurį darbdavys regreso teise įgyja dėl darbuotojo padarytos žalos atlyginimo, tačiau jis nebūtinai įgyja teisę į visišką žalos atlyginimą (DK 257 str. 4 d.). Kaltas darbuotojas šiuo atveju materialiai atsako pagal bendras materialinės atsakomybės taisykles, t. y. jis paprastai atsako ribotai (DK 254 str.) ir tik specialiai nustatytais atvejais – visiškai (DK 255 str.).Teismas nepagrįstai priteisė ieškovui 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už teisinę pagalbą, kadangi byloje nebuvo pateikti tai tinkamai patvirtinantys duomenys – nebuvo pateikta detalizuota sąskaita, kokios konkrečiai paslaugos buvo šioje byloje suteiktos, kiek kiekviena jų įvertinta, kad būtų galima spręsti dėl atlygio pagrįstumo.Ieškovė UAB „Autokaravanas“ atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą ir palikti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. sprendimą nepakeistą; priteisti iš atsakovo ieškovei bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:Atsakovo apeliacinis skundas neatitinka CPK 306 straipsnyje apeliaciniam skundui bei šio kodekso 111 straipsnyje procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, kadangi apeliaciniame skunde nenurodytas trečiasis asmuo – UAB „A. G. transportas“, be to, netinkamai suformuluoti reikalavimai.Apeliaciniame skunde neprašoma prijungti prie bylos apelianto darbo pajamas ir gyvenimo išlaidas liudijančius dokumentus, o papildomame pareiškime nenurodoma motyvų, kodėl būtinybė pateikti naujus rašytinius įrodymus kilo būtent paduodant apeliacinį skundą.Nagrinėjamu atveju, neįsiteisėjęs (neturintis juridinės galios) preliminarus sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-443-1029/2017 nesudaro teisinio pagrindo civilinės bylos Nr. e2-1384-632/2017 nutraukimui, todėl atmestinas atsakovo argumentas dėl CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo.Atmestinas atsakovo argumentas, kad ieškovė komisijos sprendimo neskundė, kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina, jog Darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti nagrinėti prašymą (komisijos nuomone, praleidus prašymo pateikimo terminą), ieškovė, nesutikdama su šiuo sprendimu, kreipėsi į Radviliškio rajono apylinkės teismą su ieškiniu.DK 289 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 mėnesių prašymo nagrinėti individualų darbo ginčą darbo ginčų komisijoje pateikimo terminas yra procedūrinis terminas, todėl darbo ginčų komisijos išvada, kad aptariamas terminas yra pasibaigęs ir neatnaujintinas, nepanaikino UAB „Autokaravanas“ teisės į valstybės prievarta užtikrinamą jo pažeistų teisių gynybą teisme, o UAB „Autokaravanas“ pagrįstai perkėlė ginčo nagrinėjimą į teismą, kuris pagrįstai priteisė žalos atlyginimą.Baudžiamojoje byloje teismų procesiniais sprendimais konstatuoti M. N. nusikaltimo tiesioginių padarinių faktai (dėl žalos dydžio), turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje civilinėje byloje.Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalauja žalos atlyginimo, todėl jai nereikia įrodinėti negautų pajamų.Kadangi M. N. nusikalstama veika buvo konstatuota baudžiamojoje byloje nustatytais prejudiciniais faktais, todėl M. N. privalo atlyginti visą žalą, nepriklausomai nuo kaltės formos.Atsakovui nepateikus pirmosios instancijos teisme jokių įrodymų apie atsakovo turtinę padėtį bei nesant jokių išskirtinių aplinkybių, nėra teisinio pagrindo mažinti iš atsakovo priteistą žalą.Dėl bylinėjimosi išlaidų ir jų didėjimo yra kaltas pats atsakovas, kuris nevykdo akivaizdžios savo pareigos ir tęsia bylinėjimąsi.Skundžiamu sprendimu priteistos advokato išlaidos yra ženkliai mažesnės, nei nustatyta Lietuvos advokatų tarybos ir teisingumo ministro 2015 m. patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl apelianto pateiktų naujų įrodymų

CPK 314 straipsnis numato dvi išimtis iš bendro naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme draudimo: kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tokius įrodymus priimti ir kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kasacinis teismas, aiškindamas paminėtas proceso teisės nuostatas, yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, be to, kiekvienu atveju būtina atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos A. T. 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-611/2015 ir kt.). Jeigu įrodymai, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl išvadų byloje, teismas turi teisę atsisakyti juos priimti (Lietuvos A. T. 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015 ir kt.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas neįrodė, kad jo kartu su apeliaciniu skundu teikiami nauji įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Be to, naujai teikiami įrodymai, vertinant juos pirmosios instancijos teismo išvadų ir jau byloje esančių įrodymų kontekste, neturi esminės reikšmės nagrinėjamo ginčo baigčiai. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija apelianto teikiamų naujų įrodymų nepriima.Byloje kilo ginčas dėl ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos ieškovės pareikštiems regresiniams reikalavimams, kai ieškovė atlygino atsakovo padarytą žalą, taikymo ir dėl žalos dydžio.

Byloje nustatyta, kad atsakovas M. N., tuo metu dirbęs (duomenys neskelbtini), vairuodamas ieškovės transporto priemonę – vilkiką DAF FT XF 105.460, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe PACTON (duomenys neskelbtini), 2015-01-13 pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 127 punktuose numatytus reikalavimus ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu A. S. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, o K. S. - nesunkus sveikatos sutrikdymas. 2016-03-09 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-30-767/2016 atsakovas M. N. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta bausmė. Teismas kartu su baudžiamąja byla išnagrinėjo nukentėjusiųjų A. S. ir K. S. civilinį ieškinį, pareikštą didesnio pavojaus šaltinio valdytojui UAB „Autokaravanas“, ir priteisė iš UAB „Autokaravanas“ A. S. 19 500 Eur, o K. S. 3 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Šiaulių apygardos teismas 2016 m. liepos 5 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-204-316/2016 iš dalies pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir sumažino K. S. priteistos žalos atlyginimą iki 500 Eur. Ieškovė UAB „Autokaravanas“ 2016 m liepos 19 d. išmokėjo A. S. 19 500 Eur, o K. S. 500 Eur. Laikotarpiu nuo 2015-01-13 iki 2015-04-02 ieškovė UAB „Autokaravanas“ negalėjo naudotis transporto priemone, tačiau sumokėjo 6208,45 Eur subnuomos mokesčio pagal 2013 m. liepos 14 d. subnuomos sutarties 2 punktą.

Atsakovas apeliaciniu skundu teigia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju privalėjo taikyti CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktą, taip pat CPK 293 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir bylą nutraukti.

Byloje nustatyta, kad Radviliškio rajono apylinkės teismas 2017-02-10 galutiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-443-1029/2017 panaikino 2016-11-24 preliminarų sprendimą ir ieškinį paliko nenagrinėtu, nurodęs, kad ginčams dėl materialinės atsakomybės pagal galiojančias DK nuostatas numatyta išankstinė ne teisminė ginčo sprendimo tvarka, kurios UAB „Autokaravanas“ nesilaikė (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1punktas). Byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro teisinį pagrindą konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo, priimto dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutarties priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį, todėl CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktas netaikytinas.

Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė UAB „Autokaravanas“ 2017-02-15 kreipėsi į darbo ginčų komisiją, prašydama priteisti iš atsakovo M. N. 26 208,45 Eur žalą. Darbo ginčų komisija 2017-03-09 sprendimu atsisakė nagrinėti ieškovės prašymą dėl žalos iš M. N. išieškojimo, praleidus prašymo pateikimo darbo ginčų komisijai terminą, ir nurodė, kad nesutikdamos su sprendimu, vadovaudamosi LR DK 296 straipsniu, šalys gali pareikšti ieškinį apylinkės teisme. Pagal Darbo kodekso 296 straipsnį, jeigu ginčo šalys nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu, jos per mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos gali pareikšti ieškinį apylinkės teisme, vadovaudamosi Civilinio proceso kodekso nuostatomis. Bylos duomenimis, UAB „Autokaravanas“ ieškinį teismui pateikė 2017-03-23, t.y. per įstatymo nustatytą vieno mėnesio terminą po Darbo ginčų komisijos priimto 2017-03-09 sprendimo. Taigi ieškovė, pareikšdama ieškinį per įstatymo nustatytą vieno mėnesio laikotarpį nuo Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos, individualaus darbo ginčo, dėl kurio išnagrinėjimo buvo kreiptasi į Darbo ginčų nagrinėjimo komisiją, nagrinėjimą perkėlė į teismą nepažeisdama teisės aktuose įtvirtintų procesinių terminų. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog 3 mėnesių termino praleidimas kreiptis į Darbo ginčų komisiją, neužkerta galimybės kreiptis į teismą su ieškiniu. Nagrinėjamu atveju konstatuojama, kad ieškovė nepraleidusi įstatymo nustatyto termino kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo priteisimo, o tai, kad darbo ginčų komisija iš esmės nesprendė ginčo, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog ieškovė nepasinaudojo išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka, todėl ir CPK 293 straipsnio 1 dalies 2 punktas šioje byloje netaikytinas.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, kad ieškovė neįrodė visų materialinės atsakomybės sąlygų (DK 246 str.), taip pat nepagrindė jai padarytos žalos dydžio.

Nagrinėjamoje situacijoje aktualu, kad CK 6.280 straipsnio 1 dalyje nustatyta žalą atlyginusio asmens regreso teisė į žalą padariusį asmenį: atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo ) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Darbdavio, atlyginusio darbuotojo padarytą žalą, regreso teisę į tokį darbuotoją riboja darbo teisės normos. Darbuotojas tokiu atveju atsako pagal bendras materialinės atsakomybės taisykles. Atlygintina žala nustatoma tokio dydžio, kurį darbdavys regreso teise įgijo dėl darbuotojo padarytos žalos atlyginimo (DK 257 straipsnio 4 dalis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad darbuotojas, kitam asmeniui padaręs žalos, nėra atleistas nuo turtinės atsakomybės – darbdavys turi teisę regreso tvarka išsiieškoti atlygintą žalą iš darbuotojo. Pažymėtina, kad išsiieškoti visą atlygintą žalą darbdavys gali ne visada, nes darbuotojui paprastai taikoma ribota atsakomybė (DK 254 straipsnis) ir tik įstatyme specialiai nustatytais atvejais jis atlygina visą padarytą žalą (DK 255 straipsnis). Darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jei žala padaryta jo nusikalstama veika, kuri yra konstatuota BPK nustatyta tvarka (DK 255 straipsnio 2 punktas). Tai reiškia, kad darbdavys, CK 6.264 straipsnio pagrindu atlyginęs darbuotojo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, turi regreso teisę į nukentėjusiajam išmokėtą žalos, padarytos dėl darbuotojo kaltės, atlyginimą. Darbdaviui šia teise pasinaudojus, darbuotojui atsirandantys turtiniai padariniai iš esmės nesiskirtų nuo tų, kurie būtų, jei jis žalą atlygintų tiesiogiai nukentėjusiam asmeniui.

Dėl atlygintinos žalos dydžio

Apeliantas nesutinka su 6208,45 Eur žalos priteisimu, teigdamas, kad ieškovė neįrodė, jog laikotarpiu nuo 2015-01-13 iki 2015-04-02, negalėdama naudotis transporto priemone, ji neteko dalies pajamų. Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalauja žalos, kurią ji patyrė mokėdama nuomos mokestį, tačiau nenaudodama transporto priemonės, priteisimo, o ne negautų pajamų, todėl negautų pajamų dydžio įrodinėti šiuo atveju ir nereikėjo. Byloje esantys 2013-07-14 subnuomos sutartis ir mokėjimo už subnuomą dokumentai pagrindžia nuomos mokesčio, kurį UAB „Autokaravanas“ sumokėjo trečiajam asmeniui UAB „A. G. transportas“, dydį, kuris pagrįstai skundžiamu sprendimu priteistas iš atsakovo.

Apelianto teigimu, atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį ir žalos padarymo aplinkybes, pirmosios instancijos teismas turėjo svarstyti žalos sumažinimo klausimą (257 str. 2 d., 5 d.).

DK 257 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad atlygintina žala nustatoma tokio dydžio, kurį darbdavys regreso teise įgijo dėl darbuotojo padarytos žalos atlyginimo. DK 255 straipsnyje nurodyta, kad darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jei: 1) žala padaryta tyčia; 2) žala padaryta jo nusikalstama veika, kuri yra konstatuota Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka; 3) žala padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis; 4) žala padaryta prarandant įrankius, drabužius, apsaugos priemones, perduotas darbuotojui naudotis darbe, taip pat prarandant medžiagas, pusgaminius ar gaminius gamybos procese; 5) žala padaryta kitokiu būdu ar kitokiam turtui, kai už ją visiška materialinė atsakomybė nustatyta specialiuose įstatymuose; 6) žala padaryta neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotinių ar toksinių medžiagų darbuotojo; 7) tai nustatyta kolektyvinėje sutartyje. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatymas numato galimybę atsižvelgiant į aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą, sumažinti atlygintinos žalos dydį, jei žala nėra padaroma tyčia (DK 257 straipsnio 5 dalis).

Šiuo atveju turi būti taikoma DK 255 straipsnio 1 dalies 2 punkto norma, pagal kurią darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jei ji padaryta nusikalstama veika. Proceso dalyviai šios aplinkybės neginčija, prie bylos yra pridėtas 2016-03-09 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo M. N. pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 3 d.

Asmuo, kuriam pareikštas regresinis reikalavimas, turi teisę ginčyti atgręžtinio reikalavimo tvarka prašomos priteisti iš jo žalos dydį, be to, jis turi teisę įrodinėti aplinkybes, dėl kurių atlygintinos žalos dydis gali būti teismo mažinamas (CK 6.251 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis; DK 257 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog šiuo atveju atlygintinos žalos dydį (20 000 Eur) nustatė apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs M. N. ir UAB „Autokaravanas“ apeliacinius skundus (nutarties 16 punktas), o atsakovas savo turtinės padėties pirmosios instancijos teisme neįrodinėjo. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog yra nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog teismas turėjo galimybę mažinti atlygintinos žalos dydį atsižvelgdamas į aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą, taip pat į atsakovo turtinę padėtį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Įstatymas numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str.). Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB ,,Autokaravanas“ pateikė prašymą priteisti iš atsakovės 1815 Eur dydžio advokato teisinės pagalbos išlaidų. Šias išlaidas atsakovė grindė PVM sąskaita faktūra, išrašyta 2016-11-17 už procesinių dokumentų rengimą ir atstovavimą pirmosios instancijos teisme civilinėje byloje su M. N. dėl žalos atlyginimo, sąskaita apmokėta tos pačios dienos mokėjimo nurodymu. Pažymėtina, kad 2017-02-10 galutiniu sprendimu panaikinus preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-443-1029/2017, bylinėjimosi išlaidų klausimas nebuvo išspręstas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8 punkte nurodyti rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai, apskaičiuojami taikant koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Atsižvelgiant į ieškovės patirtų teisinės pagalbos išlaidų atsiradimo laiką, taikytinas 2016 m. ketvirtojo ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris sudarė 822,80 Eur. Byloje buvo pateiktas ieškinys, advokatas dalyvavo nagrinėjant bylą teismo posėdyje. Pagal Rekomendacijų 8.2 punkte nustatytą koeficientą – 2,5 už ieškinio surašymą priteistinas maksimalus dydis yra 2057,00 Eur, kliento atstovavimas pirmosios instancijos teisme sudaro 82,28 Eur už vieną valandą. Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo taikytais bylinėjimosi išlaidų priteisimo argumentais šioje byloje ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teisme nustatytas bylinėjimosi išlaidų priteisimas nekeistinas.

Dėl procesinės bylos baigties

Remdamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, todėl nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą jį atstovavusiam advokatui sumokėjo 1815 Eur (2017-08-11 mokėjimo nurodymas Nr. 10733). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 p. maksimalus užmokesčio už atsiliepimą į apeliacinį skundą dydis yra 1,3 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių), todėl už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą maksimali priteistina suma yra 1090,31 Eur (1,3 x 838,70 Eur). Ieškovės prašoma priteisti suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą šį dydį viršija, todėl, apeliacinį skundą atmetus, ieškovei iš apelianto priteistina 1090 Eur išlaidoms advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo M. N., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „Autokaravanas“ 1090 Eur (vienas tūkstantis devyniasdešimt eurų) atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme.