Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui M. Z. atstovei, advokato padėjėjai Laimai Neverauskaitei,

Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos atstovams Dainorai Bernackienei, Arvydui Nainai, Remigijui Vytautui Bujevičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), dirbančios pardavėja – konsultante UAB „KristiAna“, atstovės skundą dėl Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos 2014 m. gruodžio 23 d. priimto nutarimo Nr. 1AN-56, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos Vilniaus skyriaus vedėjas Arvydas Naina 2014 m. gruodžio 23 d. priėmė M. Z. atžvilgiu nutarimą Nr. 1AN-56, kuriame nurodė, kad atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „KristiAna“ priklausančioje parduotuvėje „Kosmada“, Žirmūnų g. 2, Vilniuje, nurodomos kainos neaiškiai suprantamos, klaidinančios. Nurodoma, kad M. Z. pažeidė Lietuvos Respublikos Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 17 straipsnio 1, 2 dalis ir nubausta 3000 litų (868, 86 EUR) bauda (b.l. 103). Iš esmės analogiško turinio nutarimas priimtas M. Z. atžvilgiu tą pačią dieną tik jame nurodyta, kad ji pažeidė Lietuvos Respublikos Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 17 straipsnio 1, 3 dalis ir nubausta 1000 litų (289, 62 EUR) bauda (b. l. 47-48, 103-104).

2015-01-12 Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. Z. atstovės Laimos Nevarauskaitės skundas dėl Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos 2014 m. gruodžio 23 d. priimto nutarimo Nr. 1AN-56 panaikinimo, administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo. Šiame skunde M. Z. atstovė nurodo, kad nutarimo motyvuojamoje dalyje, neatsižvelgiant į minėtus teisės aktų reikalavimus, neanalizuojant visų asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn reikšmingų aplinkybių, taip pat aplinkybių, reikšmingų nustatinėjant skirtinos administracinės nuobaudos dydį (jei asmuo pripažįstamas padaręs administracinį teisės pažeidimą), tik trumpai ir lakoniškai nurodyta, kad UAB „Kristiana“ parduotuvėje – Kosmada“, Žirmūnų g. Nr. 2, Vilnius, nurodomos kainos neaiškiai suprantamos, klaidinančios. Taigi, nutarimas nemotyvuotas, nes jame nėra konstatuojama ir pagrindžiama, kaip šiuo konkrečiu atveju pasireiškė kainų nesuprantamumas, klaidinimas, nulėmęs nutarimo priėmimą. Be to, nutarime nepateikta paskirtos administracinės nuobaudos dydį pagrindžianti motyvacija. Pažymima, kad visiškai neaišku, kodėl nutarimu buvo pripažinta ir tai, jog M. Z. pažeidė EĮLRĮ 17 str. 1 d. Nurodo, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr.719 patvirtinto Prekių ir paslaugų kainų nurodymo litais ir eurais, taip pat šiam nurodymui ir perskaičiavimui keliamų reikalavimų laikymosi priežiūros tvarkos aprašo 8 p., detalizuojantis EĮLRĮ, nustato prekių pardavėjui teisę pasirinkti prekių kainų dviem valiutomis (litais ir eurais) nurodymo priemones ir jų formą. Prekių kainos, kaip to reikalauja EĮLRĮ, prekių etiketėse buvo nurodomos dviem valiutomis (litais ir eurais), buvo lengvai prieinamos prieš potencialiam pirkėjui įsigyjant konkrečia prekę. Pažymi, kad pirkėjas neturėtų piktnaudžiauti savo kaip silpnosios šalies statusu. Nurodo, kad vartotojas, būdamas gerai informuotas apie pokyčius valstybėje, pačios valstybės yra įpareigotas būti atidesniu, nes valstybė nėra nustačiusi imperatyvios tvarkos, kokiomis spalvomis, kokio dydžio šriftu kainos litais ir eurais turi būti pateikiamos prekybos vietose, kaip litais ir eurais nurodytos kainos turi būti išdėstytos kainos etiketėje. Nei vienoje iš nutarimo versijų, kurios buvo pateiktos administracinėn atsakomybėn patrauktai M. Z., nebuvo svarstytas jos kaltės laipsnio klausimas. Papildomai pažymi, kad pažeidimas prarado pavojingumą (b.l. 3-8).

2015-03-02 Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. Z. atstovės Laimos Nevarauskaitės paaiškinimas dėl Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos 2014 m. gruodžio 23 d. priimto nutarimo Nr. 1AN-56 panaikinimo, administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo. Šiame skunde M. Z. atstovė nurodo, kad jokių įstatymų ar teisės aktų, kurie numatytų imperatyvų draudimą ūkio subjektams nurodyti kainą eurais didesniu simboliu nei litais iki euro įvedimo dienos, nėra. Toks teisės aktas nenurodytas nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei nutarime. Rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr.4-20 10 p. numatyta, kad prekių pardavėjas ir paslaugų teikėjas savo nuožiūra gali pasirinkti, kuri kaina (litais ar eurais) kainų etiketėje, kainoraštyje ar kitoje kainoms nurodyti naudojamoje priemonėje bus nurodoma pirma, ir tik rekomenduojama (bet ne reikalaujama) abi kainas (litais ir eurais) nurodyti viename matymo lauke, pagrindine valiuta nurodytos kainos simbolių dydis neturi būti mažesnis negu nepagrindine valiuta nurodytos kainos simbolių dydis. Institucija nekonstatuoja šių rekomendacijų pažeidimo. Pastebi, kad rekomendacijos nėra oficialiai paskelbtos, todėl jose numatyti reikalavimai negali būti taikomi imperatyviai. Institucija nenagrinėjo M. Z. kaltės klausimo. Inspekcija, nurodydama tariamai M. Z. padarytą teisės pažeidimą, pirmajame atsiųstame nutarime nurodė, kad M. Z. savo veiksmais pažeidė Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 17 str. 1 d. ir 2 d., antruoju - 17 str. 1 d. ir 3 d. Inspekcija seną nutarimą panaikino ir, nesant tam jokio pagrindo, priėmė naują nutarimą, palikdama pirmojo nutarimo surašymo datą ir numerį. Taisytame nutarime numatyta tariamai M. Z. pažeista EĮLRĮ 17 str. 3 d. net neegzistuoja, nes šio įstatymo 17 straipsnis turi tik dvi dalis, todėl, suprantama, kad neegzistuojančios teisės normos pažeidimas apskritai negalėjo būti konstatuotas. Atkreipia dėmesį, kad 2014 m. gruodžio 3 d. patikrinimas, po kurio M, Z. buvo surašytas skundžiamas nutarimas, buvo atliktas M. Z. nedalyvaujant. Inspekcijos padarytose nuotraukose matyti, kad UAB „Kristianą“ priklausančioje parduotuvėje „Kosmada“, Žirmūnų g. Nr.2, Vilnius, prekės etiketėje nurodomas prekės pavadinimas yra mažesnis ir blankesnis nei mažesnio dydžio šrifto prekės kaina. Todėl potencialus pirkėjas, atitinkantis vidutinio vartotojo sąvoką besidomintis galimybe įsigyti konkrečią prekę, perskaitęs kainos etiketėje nurodytus prekės pavadinimą kiekį ir pan., negalėjo neįskaityti dar ryškesniu ir didesniu šriftu užrašytos prekės kainos. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nenurodytas administracinio teisės pažeidimo byloje esančių nuotraukų padarymo laikas, o Inspekcija parduotuvę „Kosmada“, Žirmūnų g. Nr.2, Vilnius, tikrino net 3 kartus: 2014 m. spalio 3 d., 2014 m. spalio 13 d. ir 2014 m. gruodžio 3 d. Tokiu atveju nėra įrodymų, kad į bylą pateiktos nuotraukos liudija būtent 2014 m. gruodžio 3 d. patikrinimo metu buvusį kainų pavaizdavimą. Kainos nurodymas niekaip nelemia vartotojo apsisprendimo atvykti į pačią parduotuvę. Teismui perduotoje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra nei vieno pavedimo, kurio pagrindu Inspekcijos pareigūnai atliko parduotuvės ,,Kosmada“, Žirmūnų g. Nr.2, Vilnius, patikrinimus (b.l. 107-117).

Teismo posėdyje institucijos atstovas Remigijus Vytautas Bujevičius paaiškino, kad pirminiame patikrinimo akte pagal gautą informaciją buvo nustatyti Euro įstatymo 1 ir 2 dalies pažeidimai t.y. nenurodytos kainos eurais ir litais. Pakartotinio patikrinimo metu šis pažeidimas buvo pašalintas. Visa kita liko - tai, kad euro kainos buvo žymiai didesnio dydžio nei lito. Jis užfiksavo, kad akcijinės kainos, kurios pažymėtos žaliame fone, buvo nurodytos teisingai. Teismo posėdyje institucijos atstovas Arvydas Naina paaiškino, kad buvo išsiųstas originalas su 1000 litų bauda registruota pašto siunta. Įvyko techninė klaida dėl juodraštinio varianto nukeliavimo. Bet jie iš karto informavo, kad tai klaida. Nutarimas geras tas, kuriuo paskirta 1000 litų bauda. Pažeista antra dalis minimo įstatymo, trečios dalies nėra.

Teismo posėdžio metu institucijos atstovė Dainora Bernackienė paaiškino, kad įspėjimas buvo taikytas to paties juridinio asmens kitam paskirtam atstovui. Už įstatymo numatytų reikalavimų pažeidimus pirmą kartą juridinio asmens atstovui skirtas įspėjimas, o antrą kartą skirta 1000 litų bauda. Pažymėjo, kad kainos eurais nurodytos didesniais simboliais ir tai klaidina vartotojus. Vertino, kad jos klaidinančios, kai gavo vartotojo skundą, kuris nurodė, kad toks kainų pateikimas klaidina. Dėl šios parduotuvės buvo pateikta maždaug 3 skundai. Patikrinimo aktas buvo surašytas 2014 m. gruodžio 3 dieną. Jo pagrindu surašytas 2014 m. gruodžio 15 dienos administracinio teisės pažeidimo protokolas.

2014-09-29 el. laiške nurodyta, kad kaina eurais „Kosmada“ parduotuvėje, esančioje Žirmūnų 2, Vilniuje, parašyta gana didelė, o šalia jos kaina litais labai smulkiu šriftu. Pirkėją tai suklaidino. Išsirinko prekę, kurios prekė pasirodė tikrai nedidelė, bet, pasirodo, tai buvo kaina eurais, todėl teko atsisakyti šios prekės (b.l. 9).

2014-10-06 el. laiške nurodoma, kad parduotuvėje „Kosmada“ kainos nurodytos taip, kad matosi tik eurais (kainos litais reikia ilgokai paieškoti), o ir eurais nurodyta taip, jog atrodo, jog litais (b.l. 15).

2014-10-09 Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos Prekių ir paslaugų kainų patikrinimo akte Nr. 1RVB-181 nurodoma, kad nurodytos kainos eurais yra didesnės, nei litais, išskyrus akcijines prekes (b.l. 10).

2014-10-13 Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos Prekių ir paslaugų kainų patikrinimo akte Nr. 1RVB-181 nurodoma, kad UAB „KristiAna“ vykdoma prekyba neatitiko LR teisės aktų reikalavimų (b.l. 11).

2014-11-10 el. laiške nurodoma, kad kaina eurais parduotuvėse „KristiAna“ rodoma kaip pagrindinė kaina. Be to, kristiana.lt internetinėje parduotuvėje visos kainos nurodytos tik eurais (b.l. 27).

2014-12-09 el. laiške nurodoma, kad visose parduotuvėse išraiška litais didesnė, eurais mažesnė ar ne tokie ryškūs ar kažkaip kitaip pažymėti. Lentynose kainų kortelės gana mažos, eurais skaičius didelis ir riebus kaip pagrindinės, o kampuke mažytis ir neryškus litais (b.l. 33).

2014-12-03 Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos Prekių ir paslaugų kainų patikrinimo akte Nr. 1RVB-232 nurodoma, kad pažeidimai, nustatyti 2014-10-13 Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos Prekių ir paslaugų kainų patikrinimo aktu Nr. 1RVB-181 neištaisyti (nepašalinti). Kainos nurodomos nesuprantamai, klaidinamai (b.l. 31).

Iš fotonuotraukų matyti, kad kainos eurais nurodytos didesnės, paryškintos, nei kainos litais (b.l. 12-14).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo (toliau – ir EĮLR) (redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) 17 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmenys, parduodantys prekes (paslaugas), turi pradėti nurodyti prekių (paslaugų) kainas jų skelbimo vietose litais ir eurais pagal perskaičiavimo kursą ir šio įstatymo 7 straipsnio 1, 2 ir 5 dalyse nustatytas apvalinimo taisykles ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų po perskaičiavimo kurso nustatymo dienos ir tai daryti ne trumpiau kaip 6 mėnesius nuo euro įvedimo dienos. Šio įstatymo 2 dalyje nurodyta, kad nurodomos kainos eurais ir litais turi būti aiškiai suprantamos, negali būti klaidinančios. Daugiau dalių šiame straipsnyje nėra.

EĮLR 29 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmenys, pažeidę šio įstatymo 17 straipsnyje nustatytus reikalavimus, traukiami administracinėn atsakomybėn šio įstatymo nustatyta tvarka. Pagal šio straipsnio 2 dalį, už šio įstatymo pažeidimą fiziniams asmenims skiriamas įspėjimas, juridinių asmenų vadovams ar jų įgaliotiems asmenims – įspėjimas arba bauda iki vieno tūkstančio litų.

Prieš pradedant analizuoti, ar M. Z. pažeidė EĮLR 17 straipsnio nuostatose įtvirtintus reikalavimus, nustatytina, būtent kurių EĮLR 17 straipsnio dalių pažeidimai inkriminuojami M. Z.. Byloje yra 2 M. Z. atžvilgiu priimti nutarimai, kuriais, vienu 2014-12-23 nutarimu Nr. 1AN-56, M. Z. kaltinama pažeidusi EĮLR 17 str. 1, 3 d. (b.l. 47), kitu 2014-12-23 nutarimu Nr. 1AN-56, EĮLR 17 str. 1, 2 d. (b.l. 103). Įvertinus tai, kad ATPK nenumato galimybės vienoje administracinio teisės pažeidimo byloje priimti 2 nutarimus, spręstinas klausimas, kuris iš šių 2 priimtų nutarimų galioja.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmiausia buvo priimtas nutarimas, kuriuo M. Z. buvo inkriminuojamas EĮLR 17 str. 1, 2 d. (b.l. 103). Tai patvirtino tiek Arvydas Naina teismo posėdžio metu, nurodęs ne tik tai, kad nutarimas (b.l. 103-104) dėl techninės klaidos M. Z. išsiųstas kaip juodraštinis variantas, tačiau ir tai, kad M. Z. pažeidė EĮLR 17 str. 2 d. (b.l. 94), tiek el. laiškas (b.l. 77-81, 106). Šiuo atveju, antras nutarimas, kuriuo M. Z. kaltinama pažeidusi EĮLR 17 str. 1, 3 d. (b.l. 47), negali būti laikomas kaip pirmojo nutarimo (b.l. 103-104) klaidų ištaisymas, kadangi, pagal Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos viršininko 2010-12-23 įsakymu Nr. 1R-128 patvirtinto Administracinio teisės pažeidimo protokolo ir nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje formų pildymo tvarkos aprašo 4 p., nutarimo taisymai gali būti atliekami surašant nutarimą, taigi, negalima tokia situacija, kad taisymai atliekami jau išsiuntus pirmąjį nutarimą ir priėmus naują nutarimą, tuo labiau, inkriminuojant kitų teisės aktų nuostatų pažeidimus. Taigi, įvertinus tai, jog nutarimo taisymas negalėjo būti atliktas priimant naują nutarimą, taip pat tai, kaip minėta, ATPK nenumato galimybės vienoje administracinio teisės pažeidimo byloje priimti 2 nutarimus, spręstina, kad nutarimas, kuriuo M. Z. kaltinama pažeidusi EĮLR 17 str. 1, 2 d. (b.l. 103), galioja ir yra aktualus, vertinant, ar M. Z. pažeidė EĮLR 17 str. 1, 2 d., o nutarimas, kuriuo M. Z. kaltinama pažeidusi EĮLR 17 str. 1, 3 d. (b.l. 47) negali būti laikomas galiojančiu bei turinčiu teisinę reikšmę, vertinant M. Z. veiką. Šiuo atveju, negalima sutikti su M. Z. atstovės pozicija, jog Inspekcija pirmąjį nutarimą panaikino, kadangi nutarimo panaikinimui būtinas nutarimas panaikinti nutarimą (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1032-487/2012), o jo nebuvo, tačiau, iš principo, sutiktina su kita jos pozicija, jog antrojo nutarimo Inspekcija nebūtų galėjusi priimti ir dėl to, kad Inspekcija jo priėmimo metu dar nebuvo sulaukusi skundo dėl pirmojo nutarimo (skundas surašytas 2015-01-12 (b.l. 3) (ATPK 295 str.) (b.l. 111).

Išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teismas negali padaryti išvados, kad M. Z. pažeidė EĮLR 17 str. 1 d., nes tokie duomenys, kad M. Z. pažeidė EĮLR 17 str. 1 d. reikalavimus, yra neįrodyti. 2014-12-03 akte Nr. 1RVB-232, kurio pagrindu priimtas protokolas ir ginčijamas nutarimas, nurodoma, kad faktų, jog kainos parduotuvėje „Kosmada“, Žirmūnų 2, Vilniuje, patikrinimo metu nebuvo nurodytos 2 valiutomis, nebuvo užfiksuota, todėl neaišku, kurių prekių kainos nenurodytos. Be to, nors 2014-12-03 akte Nr. 1RVB-232 nurodoma, kad pažeidimai, nustatyti 2014-10-13, neištaisyti (nepašalinti), 2014-10-13 akte Nr. 1RVB-193 nėra duomenų, kad kainos nenurodytos 2 valiutomis. Faktai, kad kainos nenurodytos 2 valiutomis, buvo konstatuoti 2014-10-03 patikrinimo aktu Nr. 1RVB-181, tačiau už šį pažeidimą 2014-10-06 nutarimu A. M. jau buvo nubausta. Taip pat protokole ir nutarime visiškai nemotyvuojama, kuo pasireiškė EĮLR 17 str. 1 d. pažeidimas.

Išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teismas negali padaryti išvados, kad M. Z. pažeidė EĮLR 17 str. 2 d., nes tokie duomenys, kad M. Z. pažeidė EĮLR 17 str. 2 d. reikalavimus, yra neįrodyti. Pažymėtina, kad tam, kad konstatuoti EĮLR 17 str. 2 d. pažeidimą, būtina vertinti, ar vidutiniškai protingai gerai informuotas, atidus ir apdairus vartotojas galėtų klaidinančiai suprasti informacijos apie prekių ir paslaugų kainas pateikimo priemonėse nurodytas kainas.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymas (Teisės aktų registras, 2014, Nr. 2014-04875), tarp jų ir 17 straipsnis, buvo priimtas 2014-04-17, įsigaliojo nuo 2014-07-23. Taip pat Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. balandžio 1 d. įsakymas Nr. 4-201 „Dėl Prekių ir paslaugų kainų nurodymo dvejopo kainų skelbimo laikotarpiu rekomendacijų patvirtinimo“ (Paskelbta institucijos) įsigaliojo nuo 2014-04-01. Nuo 2014-08-22 prasidėjo privalomas kainų nurodymas dvejomis valiutomis. Apie tai buvo ne kartą skelbta įvairiomis visuomenės informavimo priemonėmis. Pranešimas dėl neva EĮLR 17 str. 2 d. pažeidimo būtent Žirmūnų 2, Vilniuje, gautas 2014-09-29 (b.l. 9). Teismo nuomone, vidutiniškai protingai gerai informuotas, atidus ir apdairus vartotojas - turėjo pakankamai laiko susipažinti su šiais teisės aktais ir žinoti, jog nuo 2014-08-22 prasidėjo privalomas kainų nurodymas dvejomis valiutomis, taip pat, įsigyjant prekę, atkreipti į tai dėmesį. Pastebėtina, kad byloje yra tik 1 minėtas pranešimas dėl galimai padaryto EĮLR 17 str. 2 d. pažeidimo Žirmūnų 2, Vilniuje, todėl, spręstina, kad tai buvo labiau atsitiktinis atvejis, kuomet vartotojas suklydo dėl kainų nurodymo, bei patvirtinantis faktą, kad kiti vartotojai nesuklydo, tai reiškia, parduotuvė suprantamai nurodė kainas.

Pardavėjo pareiga potencialų pirkėją tinkamai informuoti apie prekę. Tuo tikslu, informacijos apie prekių ir paslaugų kainas pateikimo priemonėse nurodoma ne tik kaina, bet ir (detalus) prekės apibūdinimas. Taigi, iš principo, minėtas vidutinis vartotojas turėtų perskaityti viską, o ne tik, kas jam paranku, pavyzdžiui, mažesnę prekės eurais kainą, tuo labiau, pagal tai įsigyti prekę. Be to, logiška, kad prieš įsigyjant prekę pirkėjui svarbi tampa jos kaina (pavyzdžiui, pirkėja, pateikusi 2014-09-29 pranešimą, šiame pranešime nurodė, kad išsirinko prekę, kurios kaina pasirodė nedidelė), todėl, ypač turint omeny, kad kainos nuo 2014-08-22 nurodomos 2 valiutomis, galėjo pastebėti kainą 2 valiutomis.

Įstatymų leidėjas įstatymu įtvirtino tik bendrąjį principą, kad nurodomos kainos eurais ir litais turi būti aiškiai suprantamos, negali būti klaidinančios, tačiau, užtikrindamas asmens ūkinės veiklos laisvę, nenurodė, kad prekių apibūdinimai turi būti nurodyti paryškintai, vienodu išdėstymu, spalva ir pan. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. balandžio 1 d. įsakymo Nr. 4-201 „Dėl Prekių ir paslaugų kainų nurodymo dvejopo kainų skelbimo laikotarpiu rekomendacijų patvirtinimo“ (Paskelbta institucijos) 10 punkte nurodoma, kad prekių pardavėjas ir paslaugų teikėjas savo nuožiūra gali pasirinkti, kuri kaina (litais ar eurais) kainų etiketėje, kainoraštyje ar kitoje kainoms nurodyti naudojamoje priemonėje bus nurodoma pirma, tačiau rekomenduojama abi kainas (litais ir eurais) nurodyti viename matymo lauke, pagrindine valiuta nurodytos kainos simbolių dydis neturi būti mažesnis negu nepagrindine valiuta nurodytos kainos simbolių dydis. Prekių ir paslaugų kainų nurodymo litais ir eurais, taip pat šiam nurodymui ir perskaičiavimui keliamų reikalavimų laikymosi priežiūros tvarkos aprašo 8 p. numatyta, kad prekių ir paslaugų kainų dviem valiutomis (litais ir eurais) nurodymo priemones ir jų formą, atsižvelgdamas į teisės aktuose nustatytus kainų nurodymo reikalavimus, prekių pardavimo ar paslaugų teikimo būdą ir vietą (verslo patalpose, elektroninėje erdvėje ir kitur), technines galimybes, pasirenka pardavėjas ar paslaugų teikėjas. Taigi, pardavėjas neįpareigojamas laikytis pastarųjų rekomendacinių nuostatų. Institucija taip pat nei protokole, nei nutarime nekonstatavo šių rekomendacinių teisės normų pažeidimo. Įstatymų leidėjas nustatė tik bendrą principą, kad kainų nurodymas neklaidintų, ir už klaidinimą, t.y. pavojingą vartotojams veiką, nustatė administracinę atsakomybę. Iš byloje esančių fotonuotraukų (b.l. 12-14), UAB „Kosmada“ prekės nurodytos pakankamai dideliu šriftu, nedideliu atstumu viena nuo kitos, prekės kainos pavaizdavimo parametrai buvo parinkti tokie, kad kainos etiketėse abiem valiutomis būtų gerai matomos, lengvai įskaitomos, suprantamos ir viena nuo kitos atskiriamos, neklaidinančios (buvo aiškiai atskirta, kurios prekės kaina konkrečiu atveju yra nurodoma). Tai, kad prekių kainos eurais buvo nurodytos dideliu šriftu, paryškintos, galėtų reikšti ne tik tai, kad siekiama prekę pateikti kaip pigesnę, tačiau ir informavimą pirkėjų, kiek tokia prekė kainuos nuo 2015-01-01, tokiu būdu, parduotuvei atliekant pirkėjų šviečiamąją funkciją. Šiame kontekste pažymėtina, kad Institucija nesiaiškino tokio kainų pateikimo tikslų.

Pažymėtina, kad nutarime nėra nurodoma, kodėl kainos neaiškiai suprantamos, klaidinančios, nenurodomas pažeidimo padarymo būdas, laikas, M. Z. apibūdinimas iki pažeidimo padarymo, kaltės laipsnis, sunkinančios, lengvinančios aplinkybės.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-2791/2009 N575-1326/2010). Dėl šių priežasčių konstatuojama, kad EĮLR 17 straipsnio pažeidimų padarymo faktas nėra įrodytas, administracinio teisės pažeidimo sudėties nėra, dėl ko negali būti paliktas galioti skundžiamas nutarimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 250 str. 1 p., 302 str. 1 d. 2 p., teismas

nutarė:

M. Z. atstovės Laimos Nevarauskaitės skundą tenkinti.

Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos 2014 m. gruodžio 23 d. priimtą nutarimą Nr. 1AN-56 panaikinti ir bylą nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.