- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-08
- Bylos Nr.
- ATP-502-365/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00927-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gintaras Dzedulionis
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos (toliau – Inspekcijos) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-16 nutarimo, kuriuo tenkintas M. Z. atstovės Laimos Nevarauskaitės skundas ir Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos 2014-12-23 nutarimas Nr. 1AN-56 panaikintas ir byla nutraukta,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos Vilniaus skyriaus vedėjas Arvydas Naina 2014 m. gruodžio 23 d. priėmė M. Z. atžvilgiu nutarimą Nr. 1AN-56, kuriame nurodė, kad atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „K.“ priklausančioje parduotuvėje „O.“, (duomenys neskelbtini), nurodomos kainos neaiškiai suprantamos, klaidinančios. Nurodoma, kad M. Z. pažeidė Lietuvos Respublikos Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 17 straipsnio 1, 2 dalis ir nubausta 3000 litų (868, 86 EUR) bauda (b. l. 103). Iš esmės analogiško turinio nutarimas priimtas M. Z. atžvilgiu tą pačią dieną tik jame nurodyta, kad ji pažeidė Lietuvos Respublikos Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 17 straipsnio 1, 3 dalis ir nubausta 1000 litų (289, 62 EUR) bauda (b. l. 47-48, 103-104).
2015-01-12 Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. Z. atstovės Laimos Nevarauskaitės skundas dėl Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos 2014 m. gruodžio 23 d. priimto nutarimo Nr. 1AN-56 panaikinimo, administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo. Šiame skunde M. Z. atstovė nurodo, kad nutarimo motyvuojamoje dalyje, neatsižvelgiant į minėtus teisės aktų reikalavimus, neanalizuojant visų asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn reikšmingų aplinkybių, taip pat aplinkybių, reikšmingų nustatinėjant skirtinos administracinės nuobaudos dydį (jei asmuo pripažįstamas padaręs administracinį teisės pažeidimą), tik trumpai ir lakoniškai nurodyta, kad UAB „K.“ parduotuvėje – O.“, O., nurodomos kainos neaiškiai suprantamos, klaidinančios. Taigi, nutarimas nemotyvuotas, nes jame nėra konstatuojama ir pagrindžiama, kaip šiuo konkrečiu atveju pasireiškė kainų nesuprantamumas, klaidinimas, nulėmęs nutarimo priėmimą. Be to, nutarime nepateikta paskirtos administracinės nuobaudos dydį pagrindžianti motyvacija. Pažymima, kad visiškai neaišku, kodėl nutarimu buvo pripažinta ir tai, jog M. Z. pažeidė EĮLRĮ 17 str. 1 d. Nurodo, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr.719 patvirtinto Prekių ir paslaugų kainų nurodymo litais ir eurais, taip pat šiam nurodymui ir perskaičiavimui keliamų reikalavimų laikymosi priežiūros tvarkos aprašo 8 p., detalizuojantis EĮLRĮ, nustato prekių pardavėjui teisę pasirinkti prekių kainų dviem valiutomis (litais ir eurais) nurodymo priemones ir jų formą. Prekių kainos, kaip to reikalauja EĮLRĮ, prekių etiketėse buvo nurodomos dviem valiutomis (litais ir eurais), buvo lengvai prieinamos prieš potencialiam pirkėjui įsigyjant konkrečią prekę. Pažymi, kad pirkėjas neturėtų piktnaudžiauti savo kaip silpnosios šalies statusu. Nurodo, kad vartotojas, būdamas gerai informuotas apie pokyčius valstybėje, pačios valstybės yra įpareigotas būti atidesniu, nes valstybė nėra nustačiusi imperatyvios tvarkos, kokiomis spalvomis, kokio dydžio šriftu kainos litais ir eurais turi būti pateikiamos prekybos vietose, kaip litais ir eurais nurodytos kainos turi būti išdėstytos kainos etiketėje. Nei vienoje iš nutarimo versijų, kurios buvo pateiktos administracinėn atsakomybėn patrauktai M. Z., nebuvo svarstytas jos kaltės laipsnio klausimas. Papildomai pažymi, kad pažeidimas prarado pavojingumą (b.l. 3-8).
Atsiliepimas
Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos 2015-02-11 atsiliepime nurodoma, kad nurodomos kainos eurais ir litais turi būti aiškiai suprantamos, negali būti klaidinančios. Kainų etiketėse nurodytos kainos dėl nevienodo simbolių dydžio ir ryškumo laikytinos klaidinančiomis (kainos litais nurodytos žymiai mažesniu, neryškiu šriftu). Prašoma skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 69-72).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-16 nutarimu tenkintas M. Z. atstovės Laimos Nevarauskaitės skundas ir Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos 2014-12-23 nutarimas Nr. 1AN-56 panaikintas ir byla nutraukta.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos viršininkas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-16 nutarimą ir priimti naują nutarimą, paskiriant M. Z. administracinę nuobaudą. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Inspekcija pagal kompetenciją vykdo Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo (toliau – Įstatymo) reikalavimus ir už nustatytus Įstatymo reikalavimų pažeidimus taiko nustatytas administracines nuobaudas. 2014-09-30 Inspekcija gavo iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos persiųstas asmens pranešimą dėl parduotuvėje „O.“, esančioje (duomenys neskelbtini), netinkamo kainų nurodymo litais ir eurais, kuriame teigiama, kad šioje parduotuvėje kainos eurais nurodytos didesniais simboliais negu litais ir tai klaidina vartotojus. Patikrinimo minėtoje parduotuvėje metu buvo nustatyta, kad kai kurių prekių kainos nenurodytos nei litais, nei eurais, o kitų prekių kainos litais ir eurais nurodytos pažeidžiant Įstatymo 17 str. 2 d. nuostatą, draudžiančią kainas eurais ir litais nurodyti nesuprantamai ir klaidinančiai, kadangi kainos eurais nurodytos didesniais simboliais negu litais, o tai klaidina vartotojus. Inspekcijos Vilniaus skyrius 2014-10-03 Prekių ir paslaugų kainų patikrinimo akte Nr. 1RVB-181 įpareigojo UAB „K.“ per 5 dienas pašalinti nustatytus pažeidimus ir informuoti Inspekciją. UAB „K.“ du kartus raštu kreipėsi į Inspekciją, prašydama sustabdyti atliekamas procedūras dėl galimų UAB „K.“ pažeidimų, kol Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba ir Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija pateiks atitinkamai kompetentingą ir pagrįstą vertinimą bei atsakymą į UAB „K.“ prašymą dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014-04-01 įsakymu Nr. 4-201 „Dėl prekių ir paslaugų kainų nurodytų dvejopų kainų skelbimo laikotarpiu rekomendacijų patvirtinimo“ patvirtintų rekomendacijų taikymo. Apelianto teigimu, UAB „K.“, gavusi atsakymą iš Ūkio ministerijos, apie tai neinformavo Inspekcijos. Inspekcijos Vilniaus skyrius 2014-10-13 dar kartą patikrino UAB „K.“ ir šio patikrinimo metu nustatė, kad pažeidimai, nurodyti 2014-10-06 Administraciniame teisės pažeidimų protokole Nr. 1RVB-182 nepašalinti. Kainų etiketėse nurodytos kainos dėl nevienodo simbolių dydžio ir ryškumo laikytinos klaidinančiomis (kainos litais nurodytos mažesniu, neryškiu šriftu), tuo pažeidžiant Įstatymo 17 str. 2 d. nuostatą. Minėti pažeidimai nebuvo pašalinti ir dar vieno patikrinimo, atlikto 2014-12-03, metu.
Apeliantas nesutinka su pirmos instancijos teismo argumentais, jog nebuvo pažeistas Įstatymo 17 str. 2 d. reikalavimas. Be to, apylinkės teismas visiškai nepagrįstai nevertino vartotojų skundų dėl klaidinančio kainų pateikimo ir nurodė, kad šiuo atveju buvo tik vienas pranešimas, kuris vertintinas kaip atsitiktinis atvejis, nors teismo posėdžio metu Inspekcijos atstovas informavo teismą, jog Inspekcija gavo virš 50 pranešimų dėl tokio pobūdžio pažeidimų. Teismas nepagrįstai nurodė, jog parduotuvė atliko pirkėjų šviečiamąją funkciją, pateikdama kainas skirtinais dydžiais ir šriftais. Parduotuvėje „O.“ nurodoma informacija apie prekių kainas daro tiesioginę įtaką vartotojui, jo požiūriui ir pasirinkimams, t.y. nulemią jo ekonominį elgesį, taigi kainos turi būti aiškios, tikslios bei atitinkančios tikrovę. Klaidinantis kainų pateikimas negali atlikti vartotojų šviečiamosios funkcijos.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos Vilniaus skyriaus vedėjas Arvydas Naina 2014 m. gruodžio 23 d. priėmė M. Z. atžvilgiu nutarimą Nr. 1AN-56, kuriame nurodė, kad atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „K.“ priklausančioje parduotuvėje „O.“, (duomenys neskelbtini), nurodomos kainos neaiškiai suprantamos, klaidinančios. Nurodoma, kad M. Z. pažeidė Lietuvos Respublikos Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 17 straipsnio 1, 2 dalis ir nubausta 3000 litų (868, 86 EUR) bauda (b. l. 103). Iš esmės analogiško turinio nutarimas priimtas M. Z. atžvilgiu tą pačią dieną tik jame nurodyta, kad ji pažeidė Lietuvos Respublikos Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 17 straipsnio 1, 3 dalis ir nubausta 1000 litų (289, 62 EUR) bauda (b. l. 47-48, 103-104).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina tirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes, išnagrinėti visus reikšmingus faktus, ištirti visas galimas įvykio versijas, įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, tokiu būdu įvertinti visus tiek pažeidėją kaltinančius, tiek jį teisinančius įrodymus ir pašalinti prieštaravimus tarp jų (Administracinių teismų praktika Nr. 7, b. l. 259).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 4 d. nutarimu Nr. 1173, patvirtintame Nacionalinio euro įvedimo plano įgyvendinimo priemonių plane Inspekcijai pavesta vykdyti rinkos priežiūros funkciją – rengti specialius patikrinimus prekybos vietose, siekiant užtikrinti kainų nurodymo litais ir eurais taisyklių laikymosi kontrolę bei nagrinėti vartotojų skundus, susijusius su prekių ir paslaugų kainų nurodymu dvejopo kainų nurodymo atitikties teisės aktų reikalavimams. Inspekcija, vykdydama aukščiau paminėtus patikrinimus, vadovaujasi Įstatymu, Aprašu.
Pagal Įstatymą visos kainos turi būti nurodomos ir litais, ir eurais iki 2015-06-30. Taip rekomenduojama daryti ir reklamoje, kataloguose, tinklapiuose, akcijų skelbimuose. Tačiau visa tai galioja tik kai parduodama vartotojams. Už įstatymo pažeidimą numatyta administracinė atsakomybė – fiziniams asmenims daugiausiai įspėjimas, juridinių asmenų vadovams ar jų įgaliotiems asmenims – įspėjimas arba bauda iki vieno tūkstančio litų. Už pakartotinį šio įstatymo pažeidimą fiziniams asmenims skiriama bauda iki penkių tūkstančių litų, juridinių asmenų vadovams ar jų įgaliotiems asmenims – bauda nuo vieno tūkstančio iki dešimties tūkstančių litų. Atsakomybė gresia už netinkamą apvalinimą, netinkamą keitimą, netinkamą valiutų priėmimą pereinamuoju laikotarpiu ir kt.
Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad UAB „O.“ prekių kainos yra nurodytos eurais ir litais. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nutarime, UAB „O.“ prekės nurodytos pakankamai dideliu šriftu ir nedideliu atstumu viena nuo kitos. Šiuo atveju ta aplinkybė, kad kainos eurais nurodytos didesniu ir paryškintu šriftu negu kainos litais, nesudaro pagrindo teigti, jog buvo pažeista Įstatymo 17 str. 2 d., kuri draudžia kainas eurais ir litais nurodyti nesuprantamai ir klaidinančiai, nes pagal pateiktą bylos medžiagą ir esančias fotonuotraukas aiškiai matyti, kad prekių kainos nėra nurodytos klaidinant pirkėjus. Nelaikytinas pagrįstu Inspekcijos skundo teiginys, jog kainos eurais nurodytos didesniais simboliais negu litais ir tai klaidina vartotojus. Apeliaciniame skunde minimas „vidutinis vartotojas“ teismų praktikoje suprantamas kaip tam tikras standartas, hipotetinis visų vartotojų (ar tam tikros vartotojų grupės) vidurkis, kuriuo remiantis vertinama, ar pateikta informacija, atsižvelgiant į jos turinį bei pateikimo aplinkybes, gali klaidinti vidutinį vartotoją ir paveikti jo ekonominį elgesį. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje „vidutinis vartotojas“ bendrąja prasme reiškia protingai gerai informuotą, protingai atidų ir apdairų vartotoją (2001 m. spalio 25 d. Sprendimas Toshiba Europe C-112/99, Rink. p. 1-7945, 52 punktas; 2002 m. spalio 24 d. sprendimas Linhart C-99/01, Rink. p. 1-9375,31 punktas; 2003 m. balandžio 8 d. sprendimas P. A. C-44/01, Rink. p. 1-3095, 55 punktas; kt.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-90/2013). Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju vidutinis vartotojas galėjo ir turėjo pastebėti prekių kainą, nurodytą tiek litais, tiek eurais. Be to, prieš įsigyjant prekę, vidutinis vartotojas turi būti atidus ir tinkamai įvertinti nurodytas kainas bei atkreipti į tai dėmesį.
Pabrėžtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublik?s Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N663-156/2007). Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodymų naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio pažeidimo protokolą surašiusiai Institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje neįrodyta, kad M. Z. pažeidė Lietuvos Respublikos Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 17 straipsnio nuostatas.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, tinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, argumentuotai pasisakė, kokiais įrodymais remdamasis priėmė procesinį sprendimą, dėl ko naikinti apylinkės teismo nutarimą apeliacinio skundo motyvais, nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-16 nutarimą nepakeistą ir Valstybinės ne
maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.