Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Valstybės įmonės „Turto bankas“ atskiruosius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. rugsėjo 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. V. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos pabaigos, suinteresuoti asmenys S. V., Valstybės įmonė „Turto bankas“, antstolė D. K., antstolė A. K., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Bankroto administratoriaus UAB „Lexuna“ įgaliotas asmuo N. S. teismui pateikė prašymą baigti R. V. bankroto bylą, nurašyti likusius nepatenkintus kreditorių finansinius reikalavimus bendroje 24 393,83 Eur sumoje, nenurašyti Valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Turto bankas“ finansinio reikalavimo 1 939,96 Eur sumoje. Nurodė, kad vienintelis kreditorius ir kreditorių susirinkimo pirmininkas VĮ „Turto bankas“ atsisakė pasirašyti R. V. mokumo atkūrimo planą, kadangi nežino, ar gali būti nurašomos skolos iš padarytų nusikaltimų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2018 m. rugsėjo 14 d. nutartimi prašymą tenkino, baigė R. V. bankroto bylą, nurašė R. V. likusius kreditorių nepatenkintus finansinius reikalavimus: Valstybės įmonės „Turto bankas“ – 23 009,45 Eur, antstolės A. K. – 1 170,64 Eur, antstolės D. K. – 213,74 Eur, viso bendroje sumoje – 24 393,83 Eur.

3. Teismas nustatė, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartimi R. V. iškelta bankroto byla, 2015 m. birželio 29 d. nutartimi patvirtintas R. V. mokumo atkūrimo planas, kuriame nustatytas penkerių metų jo įgyvendinimo laikotarpis. 2017 m. gruodžio 22 d. nutartimi patvirtintas R. V. patikslintas mokumo atkūrimo planas trejų metų laikotarpiui.

4. Iš pateikto bankroto administratoriaus įgalioto asmens prašymo bei kartu su juo pateiktų dokumentų teismas nustatė, kad pateiktas teismui tvirtinti plano įgyvendinimo aktas yra pasirašytas bankroto administratoriaus, tačiau nepasirašytas kreditorių susirinkimo pirmininko VĮ „Turto bankas“. Iš 2018 m. rugsėjo 7 d. R. V. mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto nepasirašymo protokolo teismas nustatė, kad kreditoriaus pirmininkas akto nepasirašė dėl nežinojimo, ar gali būti nurašomos skolos iš padarytų nusikaltimų. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad per bankroto proceso laikotarpį tinkamai ir laiku, pagal mokumo plane nustatytą kreditorinių reikalavimų tenkinimo grafiką, į kreditorių sąskaitas buvo pervesta mokumo atkūrimo plane numatyta suma.

5. Spręsdamas dėl nenurašomų kreditorinių reikalavimų, teismas vadovavosi FABĮ 29 straipsnio 7 dalies nuostatomis. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 8 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-354-/10 R. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 199² straipsnio 1 dalyje bei 190 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas 4 743,98 Eur bauda, taip pat iš jo valstybės naudai buvo priteista konfiskuotų valstybės naudai nusikaltimo padarymo priemonių, kurių rinkos kaina 23 748,84 Eur. R. V. neįvykdžius šių įpareigojimų, baudos išieškojimas perduotas vykdymui antstolės D. K. kontorai, o 23 748,84 Eur išieškojimas už konfiskuotas transporto priemones, buvo nukreiptas vykdymui antstolės A. K. kontorai. D. K., vykdydama išieškojimą pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-354-2010, išieškojo 1 443,02 Eur sumą. Nustatęs minėtas aplinkybes ir atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą, teismas sprendė, kad reikalavimo dalis, susijusi su paskirta bauda – 1 939,96 Eur nenurašytina. Teismas, įvertinęs byloje patvirtintą R. V. mokumo atkūrimo planą, plano įgyvendinimo aktą, nepasirašymo protokolą, sąskaitos išrašus, darė išvadą, kad yra pagrindas pabaigti R. V. bankroto bylą (FABĮ 30 straipsnio 1-2 dalys).

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

6. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo VMI prie LR FM prašo teismo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. rugsėjo 14 d. nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Teismas nepagrįstai prie nurašomų finansinių reikalavimų priskyrė VĮ „Turto bankas“ kreditorinį reikalavimą konfiskuotų transporto priemonių vertės dalyje, t. y. 23009,45 Eur. VMI prie FM pažymi, kad jos kreditorinis reikalavimas 26 310,70 Eur sumoje buvo patvirtintas Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 31 d. nutartimi, kurį sudarė 10,94 Eur mokestinė nepriemoka ir 26 299,76 Eur pagal teismo vykdomuosius raštus baudžiamojoje byloje Nr. 1-354/2010. Iki bankroto bylos iškėlimo pagal šiuos vykdomuosius raštus buvo likę išieškoti 3 222,75 Eur baudos ir konfiskuotų transporto priemonių vertė – 23 748,84 Eur. Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartimi buvo patvirtintas VMI prie FM finansinio reikalavimo perleidimas VĮ „Turto bankas“, kuris tapo kreditoriumi R. V. bankroto byloje. Pažymi, kad minėta nutartimi buvo perleista tik kreditorinio reikalavimo teisė, tačiau pasibaigus fizinio asmens bankroto procesui, valstybei priteistų sumų išieškojimo teisė ir prievolė vėl yra perkeliama VMI prie FM.

6.2. Apeliantė pažymi, kad teismų praktikoje laikoma, jog neišieškota skola dėl taikomo turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonė už padarytą nusikaltimą vertintina kaip reikalavimas, kuris kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, numatytas FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje (bauda, paskirta už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus arba nusikalstamas veikas) ir negali būti nurašoma fizinio asmens bankroto proceso metu (Panevėžio apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-388-19812015,Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-398-413/2018). Todėl R. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, už padarytą nusikaltimą, teismo turi būti vertintina kaip fizinio asmens pareiga sumokėti valstybei baudas, numatytas FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje.

6.3. Suinteresuoto asmens nuomone, R. V. bankroto byloje dalyvavę antstoliai patyrė vykdymo išlaidos, vykdant baudos ir turto konfiskavimo valstybės naudai išieškojimą iš pareiškėjo, todėl jų patirtos išlaidos taip pat negali būti nurašytos, kaip ir pati išieškoma konfiskuotino turto vertė.

7. Atskiruoju skundu VĮ „Turto bankas“ prašo teismo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2FB-7507-835/2018 dalyje dėl reikalavimo teisės VĮ Turto bankui ir priimti naują sprendimą. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad teismas, nepagrįstai nenurašytina suma pripažino tik 1 939,96 Eur baudos likutį pagal Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 8 d. baudžiamąjį įsakymą baudžiamojoje byloje Nr. 1-354-/10 (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 1 dalis, 190 straipsnio 1 dalis). Pažymi, kad tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu iš pareiškėjo buvo priteista valstybės naudai nusikaltimo padarymo priemonių vertė – ­23 748,84 Eur, kuri taip pat turėjo būti pripažinta nenurašoma. Pažymi, kad teisinės šios skolos prigimtis atitinka FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje įvardintus kriterijus, t. y. nusikaltimo padarymo priemonių konfiskavimas buvo tiesiogiai susijęs su paskirta bausme – ­ bauda, todėl minėta teisės norma negali būti aiškinama siaurinamai, nenurašytinai sumai priskiriant tik baudos likutį.

8. Atsiliepimu į atskiruosius skundus pareiškėjo atstovas suinteresuotas asmuo (administratorius) UAB „Lexuna“ prašo atskiruosius skundus atmesti kaip nepagrįstus. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

8.1. Nepagrįstai apeliantai tvirtina, kad prie nenurašomų sumų turėtų būti priskirtos ir sumos, kurios buvo priteistos Vilniaus apygardos teismo 2010-12-08 baudžiamuoju įsakymu byloje Nr. 1-354-/10 už nekonfiskuotinas transporto priemones. Pažymi, kad iškeliant pareiškėjui bankroto bylą, šios sumos buvo įtrauktos į nurašomų reikalavimų sąrašą, todėl jos buvo dengiamos per visą bankroto laikotarpį pagal teismo patvirtintą mokumo atkūrimo planą. Šiuo metu pareiškėjo bankroto procedūra pasibaigusi, kas reiškia, kad likę nepadengtos skolų sumos turi būti nurašomos.

8.2. Apeliantės VMI prie LR FM nurodyti Panevėžio ir Kauno apygardų teismų nutarčių pavyzdžiai nesietini su pareiškėjo bankroto procedūra, nes minėtomis nutartimis yra atsisakyta fiziniam asmeniui iškelti bankroto bylas, o pareiškėjo bankroto procedūra jau pabaigta ir byla nutrauktina.

8.3. Priešingai nei teigia apeliantai, Lietuvos Konstitucinio teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutarimas Nr. KT5-N4/2017, pareiškėjo atžvilgiu netaikomas, nes priimtas jau po to kai yra įsigalioję teismo sprendimai, kuriais iškelta bankroto byla, patvirtinti kreditoriniai reikalavimai ir patvirtintas mokumo atkūrimo planas ir patikslintas planas. Priimti teisės aktai galioja tik į priekį ir neturi grįžtamosios galios, išskyrus tuos, kurie švelnina kieno nors padėtį. Baudžiamojoje byloje teismo įsakymu pareiškėjui pritaikyta ekonominė sankcija, atlyginti pagal rinkos kainą konfiskuotinų transporto priemonių vertę, o ne bauda kaip skunde teigia apeliantas VMI prie LR FM.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

10. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pabaigta R. V. bankroto byla ir į nurašomų kreditorių reikalavimų sąrašą įtrauktas VĮ „Turto bankas“ su 23 009,45 Eur finansiniu reikalavimu, kildinamu iš baudžiamojo proceso tvarka priteistų sumų dėl konfiskuotino turto, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai atliktas paskutinis plane nustatytas mokėjimas, bankroto administratorius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio mokėjimo dienos privalo parengti plano įgyvendinimo aktą, kurį pasirašo fizinis asmuo, bankroto administratorius ir kreditorių susirinkimo pirmininkas. Bankroto administratorius šį aktą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo pasirašymo dienos pateikia teismui, plano įgyvendinimo akto kopiją – fiziniam asmeniui ir kreditorių susirinkimo pirmininkui. Teismas, gavęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą aktą, priima nutartį baigti fizinio asmens bankroto bylą arba nutraukti fizinio asmens bankroto bylą.

12. Aptariamoje FABĮ 30 straipsnio 1 dalyje taip pat nurodyta, kad plano įgyvendinimo aktą pasirašo fizinis asmuo, bankroto administratorius ir kreditorių susirinkimo pirmininkas, tik tuomet bankroto administratorius šį aktą pateikia teismui tvirtinti. Jeigu bent vienas iš šioje dalyje nurodytų asmenų atsisako pasirašyti plano įgyvendinimo aktą, surašomas akto nepasirašymo protokolas, kuriame nurodomos nepasirašymo priežastys, ir teikiamas teismui kartu su plano įgyvendinimo aktu.

13. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad bankroto administratoriaus parengtą plano įgyvendinimo aktą pasirašė tik bankroto administratorius, tuo tarpu vienintelis kreditorius ir kreditorių susirinkimo pirmininkas VĮ „Turto bankas“ akto nepasirašė. Todėl šiuo atveju bankroto administratorius teismui pateikė teismui tvirtinti plano įgyvendinimo aktą, pasirašytą bankroto administratoriaus, tačiau nepasirašytą kreditorių susirinkimo pirmininko VĮ „Turto bankas“ ir kartu su juo pateikė 2018 m. rugsėjo 7 d. R. V. mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto nepasirašymo protokolą, iš kurio matyti, kad kreditorių susirinkimo pirmininkas akto nepasirašė dėl nežinojimo, ar gali būti nurašomos skolos iš padarytų nusikaltimų.

14. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tenkino administratoriaus prašymą, baigė R. V. bankroto bylą, nurašė R. V. likusius kreditorių nepatenkintus finansinius reikalavimus: Valstybės įmonės „Turto bankas“ – 23009,45 Eur, antstolės A. K. – 1170,64 Eur, antstolės D. K. – 213,74 Eur, viso bendroje sumoje – 24393,83 Eur.

15. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo ne dėl fizinio asmens bankroto procedūrų tinkamo įvykdymo ir visų sąlygų buvimo bankroto bylai užbaigti, bet dėl nurašomų kreditorinių reikalavimų, esant pagrindams baigti fizinio asmens bankroto bylą.

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 8 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-354-/10 R. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 199² straipsnio 1 dalyje bei 190 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas 4 743,98 Eur bauda, taip pat iš jo valstybės naudai buvo priteista konfiskuotų valstybės naudai nusikaltimo padarymo priemonių rinkos kaina – 23 748,84 Eur. R. V. neįvykdžius šių įpareigojimų, baudos išieškojimas perduotas vykdymui antstolės D. K. kontorai, o 23 748,84 Eur išieškojimas už konfiskuotas transporto priemones, buvo nukreiptas vykdymui antstolės A. K. kontorai. D. K., vykdydama išieškojimą pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-354-2010, išieškojo 1 443,02 Eur sumą. Nustatęs minėtas aplinkybes ir atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą, teismas sprendė, kad reikalavimo dalis, susijusi su paskirta bauda – 1 939,96 Eur nenurašytina. Tačiau teismas į nurašomų kreditorinių reikalavimų sąrašą įtraukė VĮ „Turto bankas“ su likusiu nepatenkintu 23 009,45 Eur finansiniu reikalavimu, kildinamu iš baudžiamojo proceso metu priteistų sumų dėl konfiskuotino turto. Apeliantai nesutinka būtent su šia skundžiamos nutarties dalimi, teigiant, kad VĮ „Turto bankas“ 23 009,45 Eur finansinis reikalavimas negalėjo būti nurašytas.

17. Pagal FABĮ 29 straipsnio 7 dalies nuostatas (redakcija galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d.), galiojusias fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo metu (2015 m. vasario 9 d.), plane numatyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai, tarp jų įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintų kreditorių reikalavimai, baigus fizinio asmens bankroto procesą, išskyrus šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytą atvejį, nurašomi, išskyrus reikalavimus dėl žalos atlyginimo dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, ar mirties ir piniginių lėšų vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentų) bei reikalavimus, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius teisės pažeidimus arba nusikalstamas veikas.

18. Šiuo metu galiojančio FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens mokumo atkūrimo plane numatyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai, tarp jų įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai, baigus fizinio asmens bankroto procesą, išskyrus šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytą atvejį, nurašomi, išskyrus reikalavimus dėl žalos atlyginimo dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, ar mirties, dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, piniginių lėšų vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentų) bei reikalavimus, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus arba nusikalstamas veikas, ir įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintus kreditorių reikalavimus, jeigu šie kreditoriai ir fizinis asmuo susitarė dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu, nebent šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 10 punkte nurodytame susitarime susitarta kitaip.

19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. liepos 15 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu išspręsti, ar FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį reikalavimai dėl tyčinėmis nusikalstamomis veikomis padarytos žalos atlyginimo gali būti nurašyti, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai, 30 straipsnio 2 daliai ir Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas 2017 m. gegužės 19 d. priėmė nutarimą Nr. KT5-N4/2017, kuriuo pripažino, kad FABĮ 29 straipsnio 7 dalis tiek, kiek pagal ją nurašomi reikalavimai dėl nusikalstamomis veikomis padarytos žalos atlyginimo, prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 2 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams.

20. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2018 m. spalio 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 išaiškino, kad pagal FABĮ 29 straipsnio 7 dalį nenurašomi reikalavimai, kylantys iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus arba nusikalstamas veikas. BK 67, 72 straipsniuose nustatyta, kad turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, ji turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Turto konfiskavimą skiria ir panaikina teismas baudžiamojo proceso tvarka. Baudžiamojoje byloje teismo paskirtas turto konfiskavimas negali būti panaikinamas civilinėje byloje. Tiek bauda, tiek turto konfiskavimas skiriami už nusikalstamas veikas, dėl to negali būti nurašomi, nes bauda už nusikalstamas veikas pagal FABĮ 29 straipsnio 7 dalį apima ir turto konfiskavimą kaip baudžiamojo poveikio priemonę.

21. Taigi, atsižvelgus tiek į šios nutarties 19 punkte išdėstytą Konstitucinio Teismo išaiškinimą, tiek į šios nutarties 20 punkte išdėstytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, darytina išvada, kad bauda už nusikalstamas veikas pagal FABĮ 29 straipsnio 7 dalį apima ir turto konfiskavimą kaip baudžiamojo poveikio priemonę. Todėl šiuo atveju yra pagrindas pripažinti, kad fizinio asmens bankroto byloje neišieškotas VĮ „Turto bankas“ 23 009,45 Eur finansinio reikalavimo likutis, susijęs su turto konfiskavimu, negali būti priskirtinas prie nurašomų kreditorinių reikalavimų ir nurašytas baigus fizinio asmens bankroto bylą.

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 23 009,45 Eur finansinio reikalavimo likutis negali būti vertinamas, kaip atitinkantis šiuo metu galiojančios FABĮ 29 straipsnio 7 dalies nuostatas dėl nenurašomos nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. Nagrinėjamu atveju likęs nepatenkintas apeliantės kreditorinis reikalavimas yra kilęs iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, apimančias ir turto konfiskavimą (ar jo piniginę išraišką), paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius teisės pažeidimus arba nusikalstamas veikas.

23. Suinteresuoto asmens VMI prie LR FM nuomone, R. V. bankroto byloje dalyvavę antstoliai patyrė vykdymo išlaidas, vykdant baudos ir turto konfiskavimo valstybės naudai išieškojimą iš pareiškėjo, todėl jų patirtos išlaidos taip pat negali būti nurašytos, kaip ir pati išieškoma konfiskuotino turto vertė. Su šia apeliantės pozicija apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti, kadangi FABĮ 29 straipsnio 7 dalies nuostatos, numatančios nenurašomus kreditorinius reikalavimus, apima tik baudžiamojo poveikio priemones (baudą, turto konfiskavimą). Tuo tarpu antstolių patirtos vykdymo išlaidos, vykdant išieškojimus pagal vykdomuosius dokumentus, kad ir išduotus pagal baudžiamojo proceso tvarka priimtus procesinius sprendimus, yra susiję su vykdymo procesu, bet ne su baudžiamojo poveikio priemonėmis, todėl nėra pagrindo jų priskirti nenurašomiems kreditiniams reikalavimams.

24. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė FABĮ 29 straipsnio 7 dalies nuostatas, todėl yra pagrindas atskiruosius skundus tenkinti, o skundžiamą Alytaus apylinės teismo Alytaus rūmų 2018 m. rugsėjo 14 d. nutartį pakeisti, pašalinant iš skundžiamos nutarties rezoliucinės dalies VĮ „Turto bankas“ 23 009,45 Eur finansinį reikalavimą, kuris nepagrįstai buvo priskirtas nurašomiems finansiniams reikalavimams, kitą nutarties dalį palikti nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. rugsėjo 14 d. nutartį ir nutarties rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„ prašymą tenkinti.

B. R. V. bankroto bylą.

N. R. V. likusius kreditorių nepatenkintus finansinius reikalavimus: antstolės A. K. – 1170,64 Eur, antstolės D. K. – 213,74 Eur, viso bendroje sumoje – 1384,38 Eur.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus“.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.