Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. nutarimo, kuriuo E. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį 28 Eur bauda, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, taikant ATPK 30¹ straipsnį, 400 Eur bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones 9 mėnesiams.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 400 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 9 mėnesiams.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. nutarimu E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nubaustas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2016 m. balandžio 30 d., apie 23.15 val., Vytauto g. 4C, Tauragėje, vairuodamas automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą A. S. vardu, važiuodamas atbuline eiga, nesilaikė saugaus atstumo ir kliudė stovėjusią transporto priemonę ,,Peugeot 207‘‘, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Iš eismo įvykio vietos E. S. pasišalino apie įvykį nepranešęs policijai ir neužpildęs eismo įvykio deklaracijos. Tuo E. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 5, 9, 219.1., 219.2, 220 ir 222 punktų reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nors Institucija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-06-02 nutarimą, iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, o apeliantas siekia tik pakeisti apylinkės teismo nutarimą, ginčydamas netinkamą ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymą, paskiriant E. S. 400 Eur baudą bei papildomą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą 9 mėnesiams. Būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.

ATPK 130 straipsnio 1 dalis, inter alia (be kita ko), numato, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, užtraukia baudą vairuotojams nuo 868 Eur iki 1 158 Eur ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, Tauragės rajono apylinkės teismas E. S. individualizuodamas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį skiriamą nuobaudą taikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas bei skyrė švelnesnę nei sankcijoje numatytą minimalią papildomą nuobaudą – 400 Eur baudą bei specialiosios teisės atėmimą 9 mėnesiams, motyvuodamas tuo, kad E. S. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs ir nesukėlė sunkių padarinių, pasitraukdamas iš eismo įvykio vietos, jis nesutrukdė policijos pareigūnams išaiškinti eismo įvykio aplinkybių ir jo padarytų KET pažeidimų, priešingai, atvykus policijos pareigūnams, pats atvyko į įvykio vietą. Teismas pažymėjo, jog E. S. veikoje atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jis automobilį vairavo blaivus, atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, pažeidimą padarė būdamas moksleiviu, jo paties ir šeimos turtinė padėtis sunki, mama išsituokusi, neįgali, yra darbinga tik 20 procentų, serga sunkiomis ligomis, reikalingas gydymas stacionare, tuo tarpu sankcijoje numatyta nuobauda būtų per griežta ir neproporcinga padarytam pažeidimui. Apygardos teismas sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo pateiktu byloje surinktų aplinkybių vertinimu.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Už administracinį teisės pažeidimą gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, nustačius aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinės nutartys Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015). Pažymėtina, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį iš esmės savo pavojingumu labai skirtingose situacijose: tiek tais atvejais, kai vairuotojas iš įvykio vietos įžūliai pasišalina po eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta didelė žala, tiek tais atvejais, kai žala yra nedidelė. Taigi, parenkant nuobaudos rūšį ir dydį už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes, siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų jos paskirtį bei administracinės atsakomybės principus (LAT nutartis Nr. 2AT-21-648/2016).

Pagal sankciją ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė prilygsta ATPK 127 straipsnio 3 dalies sankcijai, kuri numato atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą arba nulėmusį turto sugadinimą, padarytą neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens. Sistemiškai vertinant abiejų normų turinį, ATPK 130 straipsnio 1 dalies griežta sankcija numatyta užkardyti neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, sukėlusių eismo įvykį, pasitraukimą iš eismo įvykio vietos (LAT nutartis Nr. 2AT-78-697/2015). Iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu matyti, kad nuo atsitrenkimo iki tol, kol atvyko pareigūnai, galėjo praeiti apie 15minučių (b. l. 26). Iš byloje esančio policijos pareigūnės J. N. tarnybinio pranešimo matyti, jog netrukus po eismo įvykio prie policijos pareigūnų priėjo E. S., kuris prisipažino vairavęs automobilį, buvo blaivus (b. l. 3). Šie duomenys patvirtina, jog po eismo įvykio praėjus ketvirčiui valandos, E. S. blaivumas policijos pareigūnams abejonių nesukėlė, jis nebuvo nustatinėjamas, todėl laikytina, kad iš eismo įvykio vietos E. S. pasitraukė ne dėl girtumo, tačiau greičiau dėl jauno amžiaus, nulėmusio neatsakingą požiūrį į padarytą eismo pažeidimą bei sukeltą žalą.

Institucija apeliaciniame skunde nurodo, kad E. S. davė prieštaringus parodymus, neva A. Š. nurodė, jog E. S. važiavo su draugu ir padarė eismo įvykį, tuo tarpu E. S. aiškina, kad tuo metu važiavo su močiute. Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymų matyti, jog jis nuosekliai nurodė, kad močiutę vežė pasikvietęs draugus, tuo tarpu automobilį statė vėliau, apie 24 val., tuo metu, kai nutarė pastatyti automobilį, močiutė ir mama buvo namie (b. l. 26). Taigi E. S. parodymai neprieštarauja A. Š. parodymams. Skunde Institucija taip pat nurodo, kad E. S. nelaikytinas pats atvykusiu į įvykio vietą, nes jis tiesiog grįžo į kiemą parvežęs draugus. Apygardos teismas pažymi, jog iš byloje esančio policijos pareigūnės J. N. tarnybinio pranešimo matyti, kad E. S. prie jų priėjo pėsčiomis, pareigūnams apžiūrinėjant jo vairuotą automobilį, taigi nėra pagrindo teigti, kad E. S. ne savo iniciatyva prisistatė pareigūnams ir prisipažino vairavęs automobilį. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad apylinkės teismas be pagrindo motyvuoja, kad pažeidėjas savo padarytu pažeidimu nepadarė žalos kitų asmenų turtui, nebuvo labai pavojingas, nes ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo dispozicijoje nėra numatyta, kad asmuo turi padaryti žalą kitų asmenų turtui. Apygardos teismas pažymi, jog ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas padaromas sukėlus eismo įvykį ir iš jo vietos pasišalinus nepranešus nustatyta tvarka, tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 dalį eismo įvykiu laikomas įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Iš to, kas išvardyta, akivaizdu, jog žalos padarymo faktas yra svarbus eismo įvykio konstatavimui, kartu ir atsakomybei dėl pasitraukimo iš eismo įvykio vietos kilti, todėl apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nors eismo įvykio metu žala ir buvo padaryta, ją administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo netrukus atlygino.

Nors Institucijos skunde akcentuojama, kad E. S. neprisipažino padaręs ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, apygardos teismas pažymi, jog ATPK 30¹ straipsnio taikymas besąlygiškai nesiejamas vien su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prisipažinimu, nes, kaip minėta, švelnesnė nei sankcijoje numatyta nuobauda skiriama nustačius aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, visumą. Šiuo atveju nustatyta, jog pažeidėjas eismo įvykį sukėlė būdamas blaivus, po eismo įvykio pats prisistatė policijos pareigūnams kaip asmuo, sukėlęs eismo įvykį, padėjo išsiaiškinti pažeidimo padarymo aplinkybes, atlygino savo veiksmais padarytą žalą, praeityje E. S. nė karto nebuvo baustas už administracinius teisės pažeidimus, mokosi gimnazijoje, gyvena vienas su išsituokusia mama, kuriai nustatytas 20 proc. darbingumo lygis. Visos šios aplinkybės, jas vertinant kartu, suponuoja išvadą, jog tiek pažeidimo pavojingumo pobūdis bei laipsnis, tiek ir patį pažeidėją charakterizuojantys duomenys leidžia manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti E. S. paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatytą nuobaudą (baudą ir papildomą nuobaudą).

Analizuojant LAT praktiką matyti, kad esant panašioms aplinkybėms kasacinis teismas atnaujintose administracinėse bylose paprastai taiko ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas. Byloje Nr. 2AT-34-507/2015 nustatyta, kad 2014-04-11 16.25 val. Kaune, ties Palangos g. 18 pažeidėjas, vairuodamas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustą automobilį „Ford Focus“, pradėdamas važiuoti atbuline eiga, nebuvo atidus, neužtikrino saugaus eismo, atsitrenkė į kitą stovintį automobilį ir, eismo įvykio vietoje nesant nukentėjusio asmens, apie eismo įvykį nepranešęs policijai, iš eismo įvykio vietos pasitraukė. Nors O. T ginčijo savo kaltę dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, teisėjų kolegija atsižvelgė į tai, kad O. T. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs ir nesukėlė sunkių padarinių; pasitraukdamas iš eismo įvykio vietos, jis nesutrukdė policijos pareigūnams išaiškinti eismo įvykio aplinkybes ir jo padarytus KET pažeidimus, bendradarbiavo su policijos pareigūnais, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kaltę dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo jis pripažino, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbo funkcijoms trijose darbovietėse atlikti ir specialiųjų poreikių turinčiam šeimos nariui prižiūrėti, darbdavių apibūdinamas teigiamai, ir pareiškėjui O. T. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtą nuobaudą švelnino, taikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, t. y. paskyrė mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali – 289 Eur baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vieneriems metams.

Byloje Nr. 2AT-21-2014 nustatyta, kad M. D. 2013-05-29 18.05 val. vairuodamas automobilį „Mazda 323“, važiuodamas atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir atsitrenkė į kieme stovėjusį automobilį „Audi A6“ bei jį apgadino, o po to tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Priimdama sprendimą LAT teisėjų kolegija pažymėjo, kad pats eismo įvykis buvo pakankamai mažareikšmis. Nebuvo sužaloti žmonės, taigi nereikėjo suteikti ir pagalbos žmonėms. Nukentėjusiosios automobilis apgadintas nežymiai. Tai lemia ir pasitraukimo iš eismo įvykio vietos pavojingumą. Be to, pareiškėjas, pasitraukdamas iš eismo įvykio, nesutrukdė policijai išsiaiškinti eismo įvykio aplinkybes ir jo padarytus KET pažeidimus, jis nebaustas administracine tvarka, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, charakterizuojamas teigiamai. Konstatavo, kad pasišalinant iš įvykio vietos, teisės pažeidimas buvo padarytas, dėl to teisėjų kolegija sutiko, kad M. D. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nubaustas pagrįstai. Tačiau teisėjų kolegija kartu manė, kad dėl eismo įvykio mažareikšmiškumo ir kitų pirmiau išvardytų aplinkybių eismo įvykio vietos palikimas nėra tokio pavojingumo laipsnio, už kurį pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirta minimali nuobauda galėtų būti vertinama kaip teisinga ir proporcinga padaryto teisės pažeidimo pavojingumui, ir M. D. paskyrė galutinę administracinę nuobaudą – 3 000 Lt baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą dešimčiai mėnesių.

Byloje Nr. 2AT-20-942/2016 nustatyta, kad G. R. 2014-12-22 9.30 val. Vilniuje vairuodama automobilį buvo neatidi, važiuodama atbula pro stovintį automobilį „Toyota Avensis“, nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį ir apgadino abu automobilius, sukėlusi eismo įvykį iš jo pasišalino. Nors pažeidėja ginčijo savo kaltę dėl pabėgimo iš eismo įvykio vietos, LAT teisėjų kolegija pažymėjo, kad G. R. paskirta nuobauda (868 Eur bauda ir teisės vairuoti atėmimas 3 metams) neatitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumo laipsnio, kaltininkės asmenybės, neleidžia pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtintų administracinės nuobaudos tikslų, yra neproporcinga padarytam teisės pažeidimui, todėl yra pagrindas ją švelninti. G. R. pasitraukimas iš eismo įvykio vietos nesutrukdė policijai atskleisti padarytus administracinius teisės pažeidimus, svetimas automobilis buvo apgadintas važiuojant atbulai nedideliu greičiu, apgadinimai nežymūs ir pasireiškę dažų nubrozdinimu, G. R. nebausta, nenustatyta nei jos atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį G. R. buvo paskirta minimali šio straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda, todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi ATPK 30¹ straipsniu, ją švelnino ir paskyrė 450 Eur baudą ir atėmė teisę vairuoti transporto priemones 2 mėnesiams.

Byloje Nr. 2AT-66-2014 nustatyta, kad V. K. 2013-11-06 vairuodamas automobilį „Volkswagen LT 46“ nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo krašto, todėl susidūrė su priešpriešiais atvažiavusiu automobiliu ir jį apgadino. Nesutaręs su kitu eismo įvykio dalyviu dėl eismo įvykio aplinkybių ir neiškvietęs policijos, V. K. pasišalino iš eismo įvykio vietos. LAT teisėjų kolegija pažymėjo, jog teismai, skirdami V. K. nuobaudą, nurodė, kad atsižvelgia į pažeidimų pobūdį, asmenybę, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė (pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimą), be to, nors teismai nurodė ir reikšminga laikė tai, kad V. K. per metus padarė pakartotinai tos pačios rūšies pažeidimą, tačiau iš pažymos apie asmens baustumą matyti, kad veikos padarymo metu baustumas galiojo už pažeidimus dėl greičio viršijimo, ne už eismo įvykio sukėlimą, taigi šis teismų teiginys nėra tikslus ir teisingas motyvams dėl nuobaudos skyrimo pagrįsti. Nors V. K. neigė savo kaltę dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, teisėjų kolegija pažymėjo, kad nustatyti V. K. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, jo sukeltas eismo įvykis didelės žalos nukentėjusiojo turtui (automobiliui) nepadarė, nustatytas automobilio įbrėžimas ir veidrodėlio apgadinimas. V. K., padarydamas eismo įvykį, vairavo ne savo, bet darbdavio automobilį, jis dirba vairuotoju-ekspeditoriumi, jo pareigos – krovinių pervežimas, darbdavio pažymoje nurodyta, kad, netekus vairuotojo pažymėjimo, įmonė jam negalėtų pasiūlyti kito darbo, netekus darbo, tikėtina, kad sumokėti paskirtą baudą jam būtų sudėtinga, taigi iš esmės būtų užkirstas kelias pasiekti nuobaudos tikslus, ir vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatavo, kad V. K. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtas ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas kartu su 3 300 Lt dydžio bauda yra aiškiai per griežta ir neproporcinga nuobauda, ir teisės vairuoti atėmimo neskyrė.

Aptartos teismų praktikos kontekste nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo šioje byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad E. S. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, jo sukeltas eismo įvykis nepadarė didelės žalos, padarytas šonu prabrėžiant stovintį automobilį ir nesukėlė sunkesnių padarinių, nebuvo sužaloti žmonės, taigi nereikėjo suteikti ir pagalbos žmonėms, padaryta turtinė žala buvo atlyginta, pasitraukimas iš eismo įvykio vietos nesutrukdė policijos pareigūnams išaiškinti eismo įvykio aplinkybes ir nustatyti padarytus KET pažeidimus, pažeidėjas pats prisistatė policijos pareigūnams, byloje yra duomenų, kad po pažeidimo padarymo E. S. susisiekė su nukentėjusiuoju, susitarė dėl žalos atlyginimo ir atlygino padarytą žalą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kaltę dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo E. S. pripažino, nėra nė karto baustas už KET pažeidimus, teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga rūpinantis neįgalia mama ir senyvo amžiaus sergančia močiute.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apibūdinančias padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, padarinius ir pažeidėjo asmenybę, taip pat į formuojamą LAT praktiką bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, taikant ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, E. S. paskirta 400 Eur bauda ir 9 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra teisinga ir proporcinga nuobauda, ji atitinka E. S. padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Toks sprendimas neprieštarauja ir šios kategorijos bylose LAT formuojamai praktikai (kasacinės nutartys Nr. 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-73-2014, 2AT-34-507/2015, 2AT-78-697/2015, 2AT-20-942/2016, 2AT-21-648/2016). Keisti Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. nutarimą Institucijos apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. nutarimą ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.