Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-04-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-110-518/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2020-04-16Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-07-16Vilniaus apygardos teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2021-05-18Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-16
Bylos Nr.
1S-110-518/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-41520-2019-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Regina Pocienė, Ernesta Montvidienė, Linas Žukauskas
Kaltinamasis
B. Č.
Advokatai
Pavelas Ravluševičius
Byla Nr. 1S-110-518/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41520-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.16.1.2.1.1.; 2.1.16.1.2.1.3.; 2.1.16.1.2.2.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 16 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės, Reginos Pocienės, Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

sekretoriaujant Živilei Vološinienei,dalyvaujant prokurorui Gyčiui Normantui,gynėjui advokatui Pavelui Ravluševičiui,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo B. Č. gynėjo advokato Pavelo Ravluševičiaus skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 18 d. nutarties, kuria kaltinamajam B. Č. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. kovo 23 d.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. B. Č. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad sunkiai sutrikdė sveikatą iš savanaudiškų paskatų bei panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, o būtent:

2019 m. spalio 13 d., apie 20.10 val., namo kieme, esančiame prie (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas kartu su A. U., iš savanaudiškų paskatų, tikslu užvaldyti nukentėjusiojo R. L. turtą, A. U. pribėgus prie nukentėjusiojo ir pargriovus šį ant žemės, po ko bendrais veiksmais sudavus nukentėjusiajam nenustatytą skaičių smūgių rankomis ir kojomis į pilvą ir galvos sritį, viso suduodant ne mažiau kaip du smūgius, padarant R. L. poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu dešinėje smilkininėje-momeninėje srityje, intraodinę kraujosruvą kairėje pašonėje, plonosios žarnos pasaito plyšimą, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą, po ko, tęsiant nusikalstamą veiką, dėl nukentėjusiajam padarytų sužalojimų atėmus galimybę priešintis, iš gulinčio R. L. pagrobė jam priklausančius 300 Eur bei mobilaus ryšio telefoną „Blackberry“, neturintį turtinės vertės.

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka B. Č. laikinai sulaikytas 2019 m. spalio 23 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams, kurios terminas vėlesnėmis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimis buvo tęsiamas.

Žemesnės instancijos teismas

3. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartimi kaltinamajam B. Č. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. kovo 23 d. Kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais konstatavus, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei būdamas laisvėje gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus, ir padarius išvadą, jog BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebus pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

4. Kaltinamojo B. Č. gynėjas advokatas P. Ravluševičius skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartį, kuria B. Č. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams.

4.1. Skunde nurodoma, kad suėmimas yra skiriamas tik išimtiniais atvejais ir negali būti taikomas kaip poveikio priemonė kaltinamajam prisipažinti dalyvavus padarant nusikalstamą veiką. Pats B. Č. bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais ir atskleidė visas jam žinomas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. Teigiama, kad B. Č. nepagrįstai inkriminuotas sunkus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas, kadangi byloje nepakanka duomenų B. Č. apkaltinti šios veikos padarymu.

4.2. Gynėjo teigimu, pratęsiant suėmimo terminą nebuvo tinkamai įvertinta tai, kad B. Č. turi tvirtus socialinius ryšius, nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje, turi gyvenamą plotą, Lietuvoje nuolat gyvena jo motina ir sesuo. Be to, apygardos teismas neįvertino to, jog ikiteisminis tyrimas jau baigtas ir baudžiamoji byla perduota į teismą. B. Č. yra suimtas pakankamai ilgą laiką, o dėl taikomų karantino apribojimų teismo procesas gali užtrukti neapibrėžtą laiką. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, gynėjo nuomone, BPK 119 straipsnio tikslai bus pasiekti ir paskyrus kitas švelnesnes kardomąsias priemones – namų areštą bei intensyvią priežiūrą.

5. Teismo posėdyje kaltinamojo B. Č. gynėjas advokatas P. Ravluševičius prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą teismo nutartį.

III. Aukštesniojo skundo argumentai ir išvados

6. Skundas atmetamas.

7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kaltinamojo B. Č. gynėjo skundą ir įvertinusi pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, jog, priešingai nei teigiama skunde, Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 18 d. nutartimi kaltinamajam B. Č. pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams BPK 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė. Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas pagrįstai kaltinamajam B. Č. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, šiuo metu suėmimo taikymo pagrindai ir sąlygos nėra išnykę.

8. BPK 121 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad vertinant kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumą ir pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas nėra sprendžiamas, surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Šie klausimai sprendžiami bylą nagrinėjant teisme iš esmės, kur byloje surinkti įrodymai ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos kvalifikavimo klausimai. Taigi, skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Šioje proceso stadijoje byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu. Aukštesniajam teismui pateiktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis B. Č. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti iš dalies paties B. Č., kito kaltinamojo A. U. apklausų protokoluose, nukentėjusiojo R. L., liudytojų N. K., R. Z., M. M. apklausų protokoluose, parodymo atpažinti, kratos, apžiūros protokoluose, specialisto išvadoje bei kitoje bylos medžiagoje.

9. B. Č. kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir 180 straipsnio 1 dalyje, už kurių padarymą gresia didesnė nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Todėl esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, Vilniaus apygardos teismas galėjo pratęsti kaltinamajam kardomąją priemonę – suėmimą, kartu nustatęs ir bent vieną iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

10. Kardomoji priemonė – suėmimas skiriama ar jos terminas pratęsiamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu atsižvelgiant į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalis). B. Č. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, priskiriamas apysunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms. Už B. Č. inkriminuoto labai sunkaus nusikaltimo padarymą baudžiamajame įstatyme numatyta išimtinai tik itin griežta laisvės atėmimo bausmė. Nors inkriminuojamų nusikalstamų veikų sunkumas ir sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, bet, kaip matyti iš skundžiamos nutarties, apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą kaltinamajam B. Č., atsižvelgė ir į kitas reikšmingas aplinkybes. Priešingai nei teigiama skunde, teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas tinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su B. Č. socialiniais ryšiais. Nepaisant to, kad kaltinamojo motina ir sesuo gyvena Lietuvoje, pats B. Č. turi faktinę gyvenamąją vietą, tačiau vien to nepakanka konstatuoti, jog B. Č. yra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais. Kaip matyti iš bylos medžiagos, B. Č. gyvenamosios vietos nėra deklaravęs, savo vardu nekilnojamojo turto neturi, nedirba, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, kaltinamojo tėvas ir brolis gyvena užsienyje, pats B. Č. taip pat yra teistas užsienio valstybėse. Taigi, įvertinus ne tik inkriminuojamų nusikaltimų sunkumą bei gresiančios bausmės griežtumą, bet ir kitas BPK 122 straipsnio 2 dalyje išvardintas bei baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad būdamas laisvėje suvokdamas gresiančios atsakomybės bei bausmės pobūdį, turėdamas ryšių užsienyje ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, B. Č. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

11. Taip pat pagrįstai skundžiamoje nutartyje konstatuotas ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo pagrindas. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas (kaltinamas) padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys. Nusikalstamos veikos, kurias kaltinamas padaręs B. Č., patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą. Kaip matyti iš pateiktos B. Č. charakterizuojančios medžiagos, kaltinamasis anksčiau buvo teistas 12 kartų, ne kartą baustas administracine tvarka. Be to, B. Č. legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, pripažino, jog yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų, o jam inkriminuota nusikalstama veika yra susijusi su turtinės naudos gavimu nusikalstamu būdu. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis nesilaiko visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, yra linkęs nusikalsti, todėl būdamas nesuimtas B. Č. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

12. Kaltinamasis B. Č. yra suimtas daugiau nei 5 mėnesius. Kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas nepažeidžia BPK 127 straipsnio 11 dalyje įtvirtintų reikalavimų. Taip pat tokios suėmimo taikymo trukmės šiuo metu nėra pagrindo vertinti kaip per ilgos. Kaltinamojo gynėjo argumentai, jog dėl Lietuvos Respublikoje įvestų karantino apribojimų baudžiamosios bylos nagrinėjimas neabejotinai užsitęs, vertintini tik kaip prielaida, kadangi šiuo metu objektyviai negalima spręsti apie galimą pernelyg ilgą bylos nagrinėjimo trukmę. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, neišvengiamai suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, bet įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes apie kaltinamojo asmenybę ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį, šioje proceso stadijoje be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų. Nustačius, jog kardomoji priemonė – suėmimas kaltinamajam B. Č. taikoma esant baudžiamojo proceso įstatyme numatytoms sąlygoms ir pagrindams, atmetami kaip nepagrįsti deklaratyvūs kaltinamojo gynėjo teiginiai, jog B. Č. suėmimas taikomas siekiant privesti prisipažinti padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

13. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad B. Č. paskirta kardomoji priemonė ir jos taikymo trukmė yra adekvati kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumui, įtariamojo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo, kitų BPK reikalavimų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos normų. Teisėjų kolegija, konstatuoja, kad keisti ar naikinti skundžiamą nutartį kaltinamojo gynėjo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartimi pratęstas suėmimo terminas paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

kaltinamojo B. Č. gynėjo advokato Pavelo Ravluševičiaus skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartimi kaltinamajam B. Č. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2020 m. kovo 23 d.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Ernesta MontvidienėRegina PocienėLinas Žukauskas