Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo mišri Baudžiamųjų bylų ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Agnės Tikniūtės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. U. ir B. Č. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 16 d. nuosprendžio, kuriuo A. U. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį (dėl J. Ž. turto plėšimo) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (dėl N. Š. turto plėšimo) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (dėl R. L. turto plėšimo) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą (dėl R. L. sunkaus kūno sužalojimo) laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

B. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš A. U. priteista 16,79 euro (šešiolika eurų, 79 ct) Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai J. Ž. gydymo išlaidoms atlyginti ir 295 (du šimtai devyniasdešimt penki) eurai J. Ž. naudai nusikaltimu padarytai žalai atlyginti.

Iš A. U. ir B. Č. solidariai priteista 3 986,37 euro (trys tūkstančiai devyni šimtai aštuoniasdešimt šeši eurai, 37 ct) Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai R. L. gydymo išlaidoms atlyginti, 552,54 euro (penki šimtai penkiasdešimt du eurai, 54 ct) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai išlaidoms, susijusioms su R. L. ligos išmokomis, atlyginti, R. L. naudai 45 (keturiasdešimt penki) eurai turtinei ir 5 000 (penki tūkstančiai) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. U. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą. 2019 m. rugsėjo 27 d., apie 15 val., netoli stotelės „Eišiškių sodai“, esančios Vilniuje, Eišiškių pl., tiksliai nenustatytoje vietoje, tikslu užvaldyti nukentėjusiojo J. Ž. turtą, priėjęs prie pastarojo iš už nugaros, sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį koja į galvą, nuo ko šis nukrito bei prarado sąmonę. Po to be sąmonės gulinčiam ant žemės nukentėjusiam sudavė du smūgius ranka į veidą, padarydamas jam poodinės kraujosruvos pakaušyje, dešinės akies vokuose, dešiniame žande su 22, 23 dantų vainikų lūžiais, dešinės pusės skruostikaulio lūžį ir dešinės pusės apatinio žandikaulio subkondilinės srities lūžį, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, ir tokiu būdu dėl padaryto sužalojimo atėmęs galimybę nukentėjusiajam priešintis, pagrobė J. Ž. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Sony X Peria L1 ultra“, mobiliojo ryšio telefoną „Nous“ su dėklu, odinę piniginę su joje buvusiais 55 (penkiasdešimt penkiais) eurais grynųjų pinigų, iš viso turto už 295 (du šimtus devyniasdešimt penkis) eurus.

2. A. U. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį taip pat nuteistas už tai, kad panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą. 2019 m. spalio 16 d., apie 10.45 val., miškelyje, esančiame Vilniuje, netoli Rygos g. 8, tikslu užvaldyti N. Š. turtą, priėjęs prie nukentėjusiosios, sugriebė abiem rankomis už jos rankinės dirželių ir stipriai patraukė už rankinės, o nukentėjusiajai dėl šio veiksmo pargriuvus ant žemės, bandė jėga išplėšti jai iš rankų rankinę. Po to, nukentėjusiajai vis laikant rankinę ir bandant atsistoti, stipriai kaire ranka pastūmė N. Š. nuo savęs ir išplėšė jai iš rankų rankinę, su šia rankine bei joje buvusiais daiktais – mobiliojo ryšio telefonu „Huawey“ su dėklu, pinigine ir joje buvusiais 17 (septyniolika) eurų grynųjų pinigų, parduotuvių „Maxima“, „Rimi“, „Iki“ nuolaidų kortelėmis – skubiai pasišalino iš įvykio vietos. Taip, panaudodamas fizinį smurtą bei sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą, pagrobė nukentėjusiajai N. Š. priklausantį turtą bendros 242 (dviejų šimtų keturiasdešimtu dviejų) eurų vertės.

3. A. U. ir B. Č. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir 180 straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, kad veikdami kartu sunkiai sutrikdė sveikatą dėl savanaudiškų paskatų bei panaudodami fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą. 2019 m. spalio 13 d., apie 20.10 val., namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), apsvaigę nuo alkoholio, dėl savanaudiškų paskatų, tikslu užvaldyti R. L. turtą, pribėgę prie nukentėjusiojo, pargriovė šį ant žemės, po to bendrais veiksmais sudavė nukentėjusiajam rankomis ir kojomis ne mažiau kaip du smūgius į pilvą ir galvos sritį, padarydami R. L. poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu dešinėje smilkininėje-momeninėje srityje, intraodinę kraujosruvą kairėje pašonėje, plonosios žarnos pasaito plyšimą, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą. Tęsdami nusikalstamą veiką, dėl nukentėjusiajam padarytų sužalojimų atėmę galimybę šiam priešintis, iš gulinčio R. L. pagrobė jam priklausančius 25 (dvidešimt penkis) eurus bei mobiliojo ryšio telefoną “Blackberry“, neturintį turtinės vertės.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistųjų A. U. ir B. Č. apeliaciniai skundai atmetami.

Dėl A. U. atsakomybės pagal BK 180 straipsnio 1 dalį

7. Nei apeliaciniame skunde, nei bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nuteistasis A. U. nenurodė aplinkybių, dėl ko nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu dalyje dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis parodė, kad prisipažįsta dėl šių epizodų, prašo sušvelninti jam bausmę. Susipažinusi su bylos medžiaga, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai kvalifikavo A. U. veiksmus nukentėjusiųjų J. Ž. ir N. Š. epizoduose pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir teisės taikymo klaidų nepadarė.

Dėl A. U. ir B. Č. atsakomybės pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiojo R. L. turto plėšimas)

8. Pirmosios instancijos tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis ir pagrįstai pripažino nuteistuosius kaltais dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų. Jų atsakomybę patvirtina nukentėjusiojo, liudytojų R. Z. ir M. M., iš dalies pačių nuteistųjų parodymai, kiti bylos duomenys. Nors nukentėjusiojo R. L. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai kai kuriose detalėse buvo tikslinami, tačiau teismas nemato pagrindo netikėti jo parodymais, kad asmenys susitiko stoties rajone esančiame bare, vėliau, jiems važiuojant autobusu jis spontaniškai nusprendė išlipti kartu su liudytoja R. Z. Naujamiesčio stotelėje, tačiau juos nusekė kiti asmenys, gyvenamųjų namų kieme jis buvo užpultas ir sumuštas bent dviejų prie jo ir R. Z. pribėgusių asmenų, vieną kurių jis ikiteisminio tyrimo metu atpažino kaip B. Č. (parodymo atpažinti protokolas, t. 1, b. l. 160-163), iškraustė nukentėjusiojo kišenes ir paėmė pinigus bei telefoną (t. 1, b. l. 141-143, parodymų patikrinimo vietoje protokolas t. 1, b. l. 146-159; t. 1, b. l. 164-165; t. 6, b. l. 125-126). Nukentėjusiojo parodymus (dalyje dėl jo atsiskyrimo su R. Z.) patvirtina autobuse daryto vaizdo įrašas (apžiūros protokolas t. 2, b. l. 10-11), taip pat liudytojų R. Z. (t. 2, b. l. 123-124; 135-138; 143-145; t. 6, b. l. 126-127) ir (ikiteisminio tyrimo metu duoti) M. M. (t. 3, b. l. 3-4; 16-17) duoti parodymai, kurie nurodė matę, kaip A. U. ir B. Č. bendrais veiksmais smurtavo prieš nukentėjusįjį. Be to, kratos metu pas B. Č. buvo rastas nukentėjusiojo telefonas (t. 2, b. l. 1-8; t 5, b. l. 1-3). Nuteistasis B. Č. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme keitė savo parodymus: ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad pinigus ir telefoną paėmė įvykio vietoje, tačiau pats prieš gulintįjį nukentėjusįjį nesmurtavo (t. 5, b. l. 16-17; 18-19), vėliau parodė, kad šiuos daiktus pavogė iš R. L. autobuse (t. 5, b. l. 22), pirmosios instancijos teisme vėl nurodė, kad daiktus pakėlė ir paėmė po apsistumdymo su prieš R. L. smurtavusiu M. M., kuris lindo nukentėjusiajam į kišenes (t. 6, b. l. 128-129). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausiamas B. Č. grįžo prie vagystės autobuse versijos. Teisėjų kolegijos paklaustas, kaip R. L. galėjo apvogti autobuse, nes, kaip parodė vaizdo įrašas, sėdėjo priešais nukentėjusįjį, nurodė, kad tai padarė jam su nukentėjusiuoju lipant į autobusą. Šie B. Č. parodymai yra nenuoseklūs ir vertintini kaip jo gynybinė versija, pirma, apvogti nukentėjusįjį per trumpą laiko tarpą jį laikant ir jėga įsitempiant jį autobusą nėra realu; antra, juos paneigia tiek nuoseklūs nukentėjusiojo parodymai, kad jam plėšimo metu buvo iškraustytos kišenės, tiek R. Z. parodymai, kad važiuojant autobusu B. Č. kalbino nukentėjusįjį, kad šis paskolintų jam pinigų, taip pat ir nuteistojo A. U. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, kad jis norėjo paimti R. L. pinigus (t. 6, b. l. 122-123), kaip ir pastarojo bei M. M. ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 16-17) duoti parodymai, kad pinigai buvo paimti įvykio vietoje.

9. Nuteistojo A. U. parodymai taip pat nėra nuoseklūs: ikiteisminio tyrimo metu ir parodymų patikrinime vietoje jis dar parodė kelis kartus ranka ir vieną kartą koja sudavęs R. L. už neva negražų elgesį su mergina, ką darė prie nukentėjusiojo priėjęs B. Č., nematė, apie pagrobtus daiktus nieko nežino (t. 4, b. l. 27-28; 30-40). Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo posėdyje nuteistasis jau parodė, kad smūgius sudavė M. M., kuris buvo ir plėšimo iniciatorius, B. Č. stovėjo greta ir vėliau nuteistajam pasakė, kad paėmė telefoną ir pinigus. To paties teisiamojo posėdžio metu, atsakydamas į teisėjo klausimus, nuteistasis jau nurodė, kad smūgius sudavė ir B. Č., ir R. Z., ir M. M. (t. 6, b. l. 122-123).

10. Dėl smurtavimo prieš nukentėjusįjį lieka prieštaringos ir nuteistojo B. Č. parodymų versijos: ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas pirmą kartą parodė nežinąs, kas atsitiko nukentėjusiajam, kur buvo A. U., nematęs (t. 5, b. l. 16-17), vėliau teigė, kad pastarasis susistumdė su R. L., kad būtų smurtavęs ir M. M., nematė (t. 5, b. l. 18-19); tuo tarpu pirmosios instancijos teisme B. Č. jau nurodė, kad smurtavo M. M., o B. Č. pribėgo vėliau, apgynė nuo jo R. L. ir paėmė pastarojo daiktus (t. 6, b. l. 128-129).

11. Atsižvelgiant aukščiau aptartų parodymų visumą ir gretinant juos tarpusavyje, teisėjų kolegija vadovaujasi nukentėjusiojo parodymais, kad jį sumušė bent du asmenys (vieną jų atpažįsta kaip B. Č.) ir iškraustė kišenes, taip pat liudytojų R. Z. ir M. M., kaip ir nuteistojo A. U. parodymais, ta apimtimi, kiek juos patvirtina kiti bylos duomenys. Liudytojo M. M. parodymai, kad A. U. smurtavo prieš nukentėjusįjį (t. 3, b. l. 3-4; 16-17), sutampa su pastarojo parodymais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme (t. 4, b. l. 27-28; 30-40; tik teisme nuteistasis jau nurodė pats smūgių nesudavęs, t. 6, b. l. 122-123). Aplinkybę, kad M. M. atitraukė R. Z., kai prieš nukentėjusįjį pradėjo smurtauti A. U. ir B. Č., parodė tiek R. Z., tiek pats M. M. (t. 3, b. l. 16-17). Tai patvirtina ir nukentėjusiojo parodymus, kad jį mušė bent du asmenys, nors jis atpažino tik vieną – B. Č.. Be to, tiek M. M. (t. 3, b. l. 16-17), tiek pirmosios instancijos teisme A. U. (t. 6, b. l. 123) patvirtino, kad įvykio vietoje iš nukentėjusiojo buvo paimti pinigai ir telefonas.

12. Nuteistasis B. Č. teismo posėdžio metu apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad R. Z. ikiteisminio tyrimo metu ir apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją keitė parodymus: pirmoje apklausoje pas ikiteisminio tyrimo pareigūną nurodė nemačiusi, ką darė M. M., kai ją atitraukė ir tuomet nubėgo prie nukentėjusiojo ir jį mušančių A. U. ir B. Č. (t. 2, b. l. 123-125); pas ikiteisminio tyrimo teisėją liudytoja teigė mačiusi, kaip M. M., ją nutempęs nuo nukentėjusiojo į šalį, prieš kurį pradėjo smurtauti A. U. ir B. Č., taip pat priėjo prie gulinčio nukentėjusiojo ir porą kartų sudavė nukentėjusiajam, spyrė jam į kojas (t. 2, b. l. 135-139). Sekančioje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu liudytoja vėl grįžo prie pradinės versijos, kad M. M. nesmurtavo (t. 2, b. l. 143-145), kurios laikėsi ir pirmosios instancijos teisme (t. 6, b. l. 127). Tačiau šis prieštaravimas R. Z. parodymuose nepaneigia jos nurodytos ir kitais bylos duomenimis patvirtintos aplinkybės, kad nukentėjusįjį užpuolė nuteistieji A. U. ir B. Č. – šioje dalyje liudytojos parodymai buvo nuoseklūs, be to, analogiškus parodymus ikiteisminio tyrimo metu davė ir M. M. (t. 3, b. l. 16-17). Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo metu nuteistieji A. U. ir B. Č., apklausiami ne vieną kartą ir vis teikdami įvairias įvykio versijas, apie galimus M. M. smurtavimo veiksmus nieko neparodė. Pastebėtina ir tai, kad nuteistųjų pirmosios instancijos teisme pateikta vėliausia versija, kad pagrindinį vaidmenį smurtaujant prieš nukentėjusįjį atliko M. M., gerokai skiriasi nuo R. Z. pas ikiteisminio tyrimo teisėją duotų parodymų, kad M. M. tik prisijungė prie jau pradėto nuteistųjų smurto. Be to, jeigu M. M., kaip pirmosios instancijos teisme jau teigė nuteistieji, buvo pagrindinė plėšimo figūra, tai nepaaiškina byloje neginčijamos aplinkybės, kad jis pats nukentėjusiojo turto neužvaldė.

13. Nuteistieji ir jų gynėjai apeliacinės instancijos teisme argumentavo, kad M. M. ir R. Z. yra sugyventiniai, tad gali būti suinteresuoti apkalbėti kitus nuteistuosius, kad patys išvengtų baudžiamosios atsakomybės. Todėl jų parodymai turi būti vertinami kritiškai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios apklausos metu M. M. dar nurodė neįžiūrėjęs, ką su gulinčiu nukentėjusiuoju darė A. U. ir B. Č. (t. 2, b. l. 195-196), tik vėlesnėse apklausose parodė apie smurtavimą, o pirmosios instancijos teisme atsisakė duoti parodymus. Kita vertus, tik liudytojų M. M. ir R. Z. bei nukentėjusiojo parodymuose apskritai galima įžvelgti vidinę logiką ir įvykių eigos nuoseklų atpasakojimą. Todėl teisėjų kolegija nemato pagrindo nesivadovauti jų parodymais ta apimtimi, kiek jie papildo vienas kitą ir kiek juos patvirtina nukentėjusiojo R. L., iš dalies nuteistojo A. U. parodymai, taip pat kiti bylos duomenys: R. Z. bei R. L. parodymus, kad jie norėjo išlipti vieni ir atsiskirti nuo kitų asmenų, patvirtina byloje esantis autobuso vaizdo kameros įrašas: kelionės pradžioje autobuse B. Č. apkabinęs pasodina nukentėjusįjį R. L., vėliau R. L. kartu su R. Z. jau stovint prie durų ir rengiantis lipti iš autobuso kažkas rusiškai sako „važiuojam toliau“, tik tuomet atsistoję išlipa ir visi kiti. Tai rodo, kad kiti autobuse važiavę asmenys nesitikėjo, kad nukentėjusysis išlips kartu su R. Z.. Todėl neįtikinama A. U. versija, esą jie iš Naujininkų norėjo kviestis taksi, kad „suspėtų“ į taborą (t. 6, b. l. 122-123), kaip ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje pateikta B. Č. gynėjo hipotetinė įvykių interpretacija, esą R. Z. lygiai taip pat galėjo dalyvauti plėšime, nuviliodama nukentėjusįjį į atokesnę vietą. S. Dariaus ir S. Girėno g. ir Šaltkalvių g. sankryžoje darytame stebėjimo kameros vaizdo įraše matoma, kaip gatvę kerta R. Z. su nukentėjusiuoju, o tik kiek vėliau matomi paskui juos nusekantys kiti asmenys (apžiūros protokolas t. 2, b. l. 23-25). Pastebėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teisme A. U. parodė, kad smurtavo norėdamas R. L. pinigų (ankstesnės jo versijos, esą R. L. buvo „nubaustas“ už nederamą elgesį su R. Z., nepatvirtino nei pastaroji, nei M. M., nei kiti šios bylos dalyviai.). Tuo tarpu kaip vieną prieš jį smurtavusių asmenų nukentėjusysis R. L. atpažino B. Č.. Taigi šios aplinkybės papildo liudytojų parodymus dėl A. U. ir B. Č. smurtavimo. Be to, iš R. Z. nurodytos aplinkybės, kad B. Č. važiuojant autobusu prašė R. L. paskolinti pinigų, galima spręsti, kad B. Č. buvo suinteresuotas vienaip ar kitaip paimti nukentėjusiojo turtą, kad vėliau tabore įsigyti narkotikų. Todėl aplinkybė, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamai duomenų, kurie patvirtintų ir liudytojo M. M. dalyvavimą plėšime, atsižvelgiant į aukščiau aptartų duomenų visumą, nepaneigia byloje surinktų įrodymų, patvirtinančių nuteistųjų A. U. ir B. Č. kaltę.

14. Nuteistasis A. U. pirmosios instancijos teisme pripažino dalyvavęs plėšime, tačiau nesutinka su savo veikos kvalifikavimu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, nes teigia nukentėjusįjį tik laikęs ir smaugęs, tačiau pats smūgių esą nesudavė. Teisėjų kolegija pastebi, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno ir parodymų patikrinime vietoje A. U. dar nurodė, kad smūgiavo nukentėjusiajam į veido sritį, spyrė į pilvo sritį (t. 4, b. l. 27-28; 30-40). Kad A. U. taip pat mušė nukentėjusįjį, parodė tiek R. Z., tiek ikiteisminio tyrimo metu M. M.. Nors byloje nebuvo nustatyta, kieno veiksmais buvo sukeltas sunkus sveikatos sutrikdymas – žarnos pasaito plyšimas, teisėjų kolegija pažymi, kad bendrininkavimo, tiksliau, bendravykdymo, atveju (apygardos teismo konstatuoto „veikimo kartu“ galiojantis baudžiamasis kodeksas nežino) kiekvieno bendrininko veiksmai, kuriuos sieja bendra tyčia, yra įkaltinami ir kitam bendrininkui. Taigi kiekvieno indėlio į veikos padarymą bendravykdytojai „savo rankomis“ atlikti neprivalo. Kaip matyti iš jau aptartų bylos duomenų, tiek A. U., tiek B. Č. norėjo pasisavinti nukentėjusiojo turtą, smurtiniais veiksmais palauždami jo pasipriešinimą, ir bendrai sumušdami R. L. dėl sveikatos sutrikdymo padarinių atžvilgių veikė neapibrėžta tyčia. Todėl abu nuteistieji yra atsakingi ir už sunkų sveikatos sutrikdymą.

Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių

15. Apeliaciniuose skunduose nuteistieji A. U. ir B. Č. teigia, kad pirmosios instancijos teismas jiems paskyrė pernelyg griežtas bausmes ir prašo jas sušvelninti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas BK 41, 54, 58 straipsniuose įtvirtintų bausmės skyrimo taisyklių nepažeidė ir nuteistiesiems paskyrė teisingas bausmes. Kolegija atkreipia dėmesį, kad bausmės skyrimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija; apeliacinėje instancijoje ji patikrinama tiek, kiek pirmosios instancijos teismas paskiria aiškiai per griežtą (arba per švelnią) bausmę.

16. A. U. apeliacinės instancijos teisme teigė, kad visiškai prisipažino dėl plėšimo J. Ž. ir N. Š. epizoduose, todėl pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę už minėtas veikas į šią aplinkybę turėjo atsižvelgti. Tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, tiek dėl J. Ž., tiek dėl N. Š. plėšimo aplinkybių nuteistasis nebuvo iki galo nuoširdus, teisme neparodė, kad gailisi, stengėsi sumenkinti savo atsakomybę. Epizode dėl J. Ž. plėšimo nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme parodė, kad nukentėjusysis jam buvo skolingas pinigų, be to, nurodė skirtingą paimtų pinigų vertę (10 eurų) (t. 4, b. l. 17-18; t. 6, b. l. 121-122) negu nukentėjusysis (55 eurai) (t. 1, b. l. 33; 41-42). Teisėjų kolegija nemato pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvada, kuri remiasi detaliais ir nuosekliais paties nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais dėl pagrobto turto, kurie buvo paskelbti pirmosios instancijos teisme. Be to, kaip teisingai pastebėjo apygardos teismas, tariama skola nepaaiškina A. U. elgesio pasiimant viską, ką jis rado pas nukentėjusįjį J. Ž. – piniginę su visu turiniu ir telefonus, kurių vieną, pasak nuteistojo parodymų jis pardavė, kad už visus pinigus tabore įsigyti narkotikų. Epizode dėl N. Š. plėšimo A. U. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme pripažino esmines veikos aplinkybes, tačiau paneigė nukentėjusiosios N. Š. parodymus, kad buvo nukentėjusiąją pastūmęs (t. 3, b. l. 54-55; t. 6, b. l. 122). Teisėjų kolegija ir šiame epizode nemato pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiosios parodymais (t. 3, b. l. 163-164; t. 6, b. l. 124-125). Teisėjų kolegija papildomai pastebi, kad A. U., apklausiamas pirmosios instancijos teisme ir dėl šio nusikaltimo nesigailėjo, taip pat neatsiprašė nukentėjusiosios, nors posėdžio metu dalyvaujant ir nukentėjusiajai tokią progą turėjo. Be to, byloje nėra duomenų, kad nuteistasis nukentėjusiesiems (taip pat ir R. L.) būtų atlyginęs žalą ar bent jau jos dalį. Aplinkybė, kad A. U. parodė visiškai pripažįstąs minėtuose epizoduose apeliacinės instancijos teismo posėdyje, jo atsakomybės nešvelnina, nes šiuo deklaratyviu pareiškimu nuteistasis nenurodė nieko naujo, kas jau ir taip buvo nustatyta pirmosios instancijos teismo. Apygardos teismas taip pat įvertino A. U. kaip bendrininko vaidmenį apiplėšiant R. L., atsižvelgė į 7 teistumus už analogiško pobūdžio veikas (t. 4, b. l. 93-108), taip pat gausų administracinių nusižengimų registrą, kuriame dominuoja sistemingas naudojimasis viešuoju transportu neįsigijus bilieto, taip pat užfiksuotos smulkios vagystės, pabėgimas iš autoįvykio vietos (t. 4, b. l. 109-179). Atkreiptinas dėmesys, kad 2005 m. pradžioje A. U. buvo gydomas Vilniaus psichiatrijos ligoninėje dėl mišraus elgesio ir emocijų sutrikimo, tačiau, kita vertus, 2019 m. gruodžio 13 d. specialisto išvada jam psichinių sutrikimų nustatyta nebuvo (t. 4, b. l. 184; 188).

17. Skirdamas bausmę B. Č., pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai atsižvelgė į jo padarytų nusikaltimų pavojingumą, iniciatoriaus vaidmenį siekiant užvaldyti nukentėjusiojo R. L. turtą, 12 teistumų Lietuvoje (taip pat buvo teistas Didžiojoje Britanijoje), daugiausia už vagystes (t. 5, b. l. 62-92), gausius administracinius nusižengimus (t. 5, b. l. 93-150), be kita ko smulkias vagystes. B. Č. 2016 m. kovo mėn. gydėsi nuo priklausomybės ligų Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (t. 5, b. l. 151); kita vertus, byloje nėra duomenų apie tolesnius bandymus gydytis, taip pat nenustatyta, kad nusikaltimų padarymo metu būtų turėjęs psichikos sutrikimų (2019 m. gruodžio 13 d. specialisto išvada, t. 5, b. l. 156).

18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas A. U. ir B. Č. paskyrė teisingas bausmes; sankcijos nėra aiškiai per griežtos, tinkamai individualizuotos, atitinka įgyvendintų nusikaltimų pavojingumą ir nuteistųjų asmenybes.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistųjų A. U. ir B. Č. apeliacinius skundus atmesti.