Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant pareiškėjui A. L., suinteresuotiems asmenims: V. S. (buv. pavardė L.) ir jos atstovui adv. Z. Burbai, E. S. ir jo atstovei adv. G. Striaukienei, neatvykus antstoliui A. Bložei, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarką, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo A. L. prašymą dėl skolininkės V. S. turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktiniu E. S. nustatymo, suinteresuotas asmuo antstolis A. Bložė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas A. L. prašė teismo nustatyti, kad skolininkei V. S. priklauso 1/2 dalis jos sutuoktinio E. S. iš darbo santykių gaunamų pajamų. Nurodė, kad antstolio A. Bložės kontoroje vykdomas skolos išieškojimas iš skolininkės V. S., pagal 2014-09-24 Šiaulių apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-7753-394/2012, dėl 1 448,10 Eur skolos išieškojimo. Antstolis informavo, kad vykdymo eigoje nustatė jog skolininkės sutuoktinis gauna darbo užmokestį, kuris yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl pasiūlė kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies nustatymo.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas pakartojo prašymo motyvus ir prašė teismo jį tenkinti.

Skolininkė V. S. pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo prašė, atmesti pareiškėjo A. L. prašymą nustatyti skolininkės V. S. turto dalį, lygią 1/2 daliai E. S. gaunamo darbo užmokesčio, esančią bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su šiuo bendraturčiu. Nurodė, kad nutraukus jos ir pareiškėjo A. L. santuoką, bei patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ne vėliau kaip per 2 metus ji įsipareigojo sumokėti A. L. 5 000,00 Lt dydžio kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį. Tokiu būdu prievolė yra asmeninė, kilusi iki santuokos (2013-05-16) su E. S. sudarymo ir skola išieškotina iš jos asmeninių lėšų. 2015-06-09 su E. S. sudarė vedybų (povedybinę) sutartį, kuria pakeitė sutuoktinių turto teisinį režimą ir susitarė, kad kiekvienas atsako už savo prievoles, t.y. asmeninio turto teisinis režimas taikomas sutuoktinių turtinėms ir kitoms prievolėms, nepriklausomai nuo jų atsiradimo laiko ir pagrindo. Sutuoktinės ar sutuoktinio prievolės tretiesiems asmenims yra asmeninės.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo V. S. ir jos atstovas pakartojo atsiliepime išdėstytą nuomonę ir prašė teismo pareiškėjo prašymo netenkinti.

Suinteresuotas asmuo E. S. irgi pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškėjo A. L. prašymą dėl skolininkės V. S. dalies bendrame su sutuoktine turte nustatymo atmesti. Nurodė, kad V. S. skola yra atsiradusi iki jų santuokos sudarymo ir nėra susijusi su šeimos namų ūkio išlaikymu, yra asmeninė prievolė ir negali būti pripažinta sutuoktinio prievole. Be to 2015-06-05 tarp jo ir V. S. yra sudaryta vedybų (povedybinė) sutartis, kurioje nurodyta, kad kiekvieno sutuoktinio turtas, gaunamos pajamos yra kiekvieno iš jų asmeninė nuosavybė, todėl V. S. dalis jo gaunamame darbo užmokestyje negali būti nustatyta, bei nukreiptas skolos išieškojimas. Vedybinė sutartis užkerta kelią vykdyti išieškojimą iš skolininkės sutuoktinio, t. y. jo lėšų.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo E. S. ir jo atstovė pakartojo atsiliepime išdėstytą nuomonę ir prašė teismo pareiškėjo prašymo netenkinti.

Antstolis A. Bložė teismui pateikė atsiliepimą ir sutiko su A. L. pareiškimu bei prašė teismo nustatyti, kad skolininkei V. S., priklauso1/2 dalis jos sutuoktinio E. S. gaunamo darbo užmokesčio.

Pareiškėjo prašymas tenkintinas iš dalies.

Iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolio A. Bložės kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 41-209/15, pradėta pagal Šiaulių apylinkės teismo 2014-09-24 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-7753-394/2012, dėl 1 448,10 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės V. S., 3 eilės išieškotojo A. L. naudai. 2015-06-05 antstolis A. Bložė išsiuntė išieškotojui A. L. pasiūlymą dėl turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje nustatymo, nes nustatė, kad skolininkės sutuoktinis E. S. dirba UAB „B.“. Pateikti įrodymai patvirtina, kad V. S. ir E. S. 2013-05-16 sudarė santuoką (66 b.l.), o tik 2015-06-09 sudarė vedybinę (povedybinę) sutartį (58-60 b. l.).

CPK 3.87 straipsnis numato, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CPK 3.87 straipsnio 2 dalis numato, kad sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. CPK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė. CK 3.83 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog sutuoktiniai, sudarydami vedybų sutartį, turi teisę savo nuožiūra nustatyti savo turto teisinį režimą. Pagal CK 3.102 straipsnio 2 dalį povedybinė sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo, jei sutartyje nenustatyta kitaip. Nagrinėjamu atveju V. S. ir E. S. vedybinės sutarties 7.6 punkte numatyta, kad ji įsigalioja nuo sudarymo momento, t.y. nuo 2015-06-05. Jų susitarimas dėl pajamų teisinio režimo sudarytas ir notarine tvarka patvirtintas 2015-06-05. Vedybinė sutartis sudaryta po V. S. atsiradusių įsiskolinimų. Pažymėtina, kad visas vedybinėje sutartyje numatytas teisinis rėžimas yra taikytinas tik po jos sudarymo, t.y. po 2015-06-05 gautoms sutuoktinių lėšoms ar įsigytam turtui. E. S. darbo užmokestis po 2015-06-05, t. y. po vedybinės sutarties sudarymo yra jo asmeninė nuosavybė (vedybinės sutarties 2.6 punktas). Kaip numatyta ir CK 3.104 straipsnio 1 dalies 1 punkte, lėšos įgytos po vedybinės sutarties sudarymo yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. 2015-06-05 vedybinė sutartis nėra nuginčyta, laikytina kad E. S. darbo užmokestis po 2015-06-05, t. y. po vedybinės sutarties sudarymo yra jo asmeninė nuosavybė ir povedybinėje sutartyje numatyti susitarimai taikytini tik po jos sudarymo įgytoms lėšoms. Nagrinėjamu atveju skolininkės prievolė atsirado dar iki pasirašant povedybinę sutartį. Vien turto režimo nustatymas povedybinėje sutartyje savaime nepaneigia kreditoriaus išieškojimo teisės pagal sutuoktinių prievolę, atsiradusią iki povedybinės sutarties sudarymo ir tai neužkerta kelio vykdyti išieškojimą iš skolininko sutuoktinio lėšų iki povedybinės sutarties sudarymo (CPK 667 straipsnis).

Pareiškėjas, pateikęs prašymą dėl skolininkės turto dalies nustatymo, konkrečiai suformulavo reikalavimą ir nurodė, jog prašo nustatyti, kad skolininkės V. S. turto dalis sudaro 1/2 dalis E. S. pajamų, gautų iš darbo užmokesčio.

Pareiškėjo prašymas nustatyti skolininkei priklausančią turto, kuris yra bendra jungtinė nuosavybė, dalį, yra teisėtas ir atitinka CPK 667 straipsnyje numatytus reikalavimus.

Įvertinęs tai, jog skolininkė pajamų, iš kurių būtų galima išieškoti skolą, negauna, vykdomieji dokumentai neįvykdyti ir vykdomosios bylos dėl skolų išieškojimo pareiškėjai yra neužbaigtos, o skolininkės sutuoktinis Sodros duomenimis gauna darbo užmokestį iš darbovietės UAB „N.“ ir jo gaunamos išmokos nuo santuokos sudarymo 2013-05-16, iki povedybinės sutarties 2015-06-05, sudarymo laikytinos bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiu turtu, teismas sprendžia, kad pareiškėjo pareiškimas yra pagrįstas ir tenkintinas iš dalies, nustatant, kad skolininkės V. S. turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje laikotarpiu nuo 2013-05-16 iki 2015-06-05 yra 1/2 dalis sutuoktinio E. S. iš gaunamo darbo užmokesčio ir kitų pajamų. Pastebtina, kad atsižvelgiant į LR kasacinio ir kitų aukštesnės pakopos teismų formuojamą praktiką analogiškose byloje, pripažintina, jog yra teisinis pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą iš dalies (Vilniaus apygardos teismo 2010-05-24 nutartis civ. byloje Nr. 2S-422-611/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2013-04-11 nutartis civ. byloje Nr. 2-1209/2013; LAT 2006-11-14 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-493/2006; 2008-02-15 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-149/2008). Dėl paminėto teismui nėra teisinio pagrindo remtis suinteresuotų asmenų nurodytomis kitomis kasacinio teismo nutartimis, kadangi skiriasi šios ir kitų bylų ratio decidendi.

Pastebėtina, kad teismo procesiniame sprendime pateikiamas teisės normos aiškinimas, kuris kartais gali reikšti ir naujos normos sukūrimą, visada yra susijęs su konkrečios bylos fabula. Todėl teismo sprendimas, skirtingai nei įstatymas, teisės šaltinio galią turi tik analogiškos bylos atveju. Šį teismo sprendimo, kaip teisės šaltinio, bruožą ne kartą yra pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nurodydamas, kad „teismas, vykdydamas teisingumą, aiškina ir taiko teisės normas. Tą teismas daro ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias aplinkybes siedamas su taikytina teisės norma. Todėl kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas, kaip minėta, yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi. Bandymas taikyti konkrečius teismo precedentus bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši teisės norma nereguliuoja“ (LAT CBS teisėjų kolegijos 1998-08-29 nutartis civ. byloje Nr. 3K-122/1998, kat. 6).

Tuo pačiu išaiškintina, kad skolininkės sutuoktinio gautą darbo užmokestį ar kitas pajamas per nurodytą laikotarpį apskaičiuoja išieškojimą vykdantis antstolis, remiantis iš darboviečių ar kitų įstaigų gautais duomenimis.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, nes neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo A. L. prašymo tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad skolininkės V. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje laikotarpiu nuo 2013-05-16 iki 2015-06-05, yra 1/2 dalis sutuoktinio E. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš gauto darbo užmokesčio ir kitų pajamų.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.