Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. S. (buvusi pavardė L. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-8520-949/2016 pagal pareiškėjos V. S. prašymą suinteresuotiems asmenims A. L., E. M. dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų V. L. ir A. L. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, turto padalinimo, kreditorinių įsipareigojimų vykdymo nutraukus santuoką ir kt.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėja V. S. pateikė prašymą atnaujinti terminą pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo ir atnaujinti procesą civilinėje byloje, kurioje Šiaulių apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimu nutraukta pareiškėjos ir suinteresuoto asmens A. L. santuoka bendru sutuoktinių sutikimu, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių bei išspręsti kiti procesiniai klausimai. Nurodė, jog nutraukiant santuoką ne visus kreditorius buvo įtraukusi į kreditorių sąrašą.Suinteresuotas asmuo A. L. prašė atmesti tiek pareiškėjos prašymą atnaujinti terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo pateikti, tiek prašymą atnaujinti procesą. Nurodė, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima šį terminą atnaujinti, o jos prašymas atnaujinti procesą nepagrįstas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą pagal pareiškėjos V. S. prašymą.Teismas sprendė, kad pareiškėja praleido terminą prašymui atnaujinti procesą pateikti ir nenurodė objektyvių, nuo pareiškėjos valios nepriklausančių aplinkybių, dėl kurių ji šį terminą praleido.Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo, taip pat sprendė, kad pareiškėja nenurodė naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios turėtų esminę reikšmę bylai ir galėtų sukelti abejonių įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrįstumu, nes byloje buvo ištirti visi esantys įrodymai, abi šalys turėjo vienodas galimybes nurodyti teismui visus žinomus kreditorius, tikslino procesinius dokumentus, rinko įrodymus apie turimus skolinius įsipareigojimus, abi šalys pasirašė procesinius dokumentus, byla buvo nagrinėjama tiek teismo posėdyje, tiek ir rašytinio proceso tvarka ir abi šalys turėjo vienodas galimybes tikslinti skolinius įsipareigojimus, nurodyti bylai išspręsti teisingai reikšmingas aplinkybes.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja V. S. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartį panaikinti ir atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-7753-394/2012. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Apie skolą E. M. pareiškėja buvo užmiršusi, nes skolos rašteliai buvo pas kreditorę, kuri dėl skolos į pareiškėją nesikreipė iki 2015 m. vasaros, o tokias aplinkybes patvirtinantis įrodymas galėjo būti E. M. duoti parodymai apie skolos raštelių išdavimą, jų buvimą ir priminimą apie juos, todėl teismas turėjo atnaujinti procesą ir E. M. apklausti kaip liudytoją.Tiek kreditorė, tiek pareiškėja apie skolą buvo pamiršusios 14 metų, todėl teismas atsižvelgęs į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, turėjo tokią aplinkybę įvertinti ir atnaujinti procesą.Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo A. L. prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:Teismas, nenustatęs pagrindo atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo paduoti, neturėjo pagrindo atnaujinti procesą ir kviesti liudytojus byloje.Pareiškėja nepagrindė aplinkybės, kodėl apie skolos raštelius prisiminusi nuo 2015 m. vasaros, iki 2016 m. rugpjūčio 11 d. nesikreipė į teismą ir ilgą laiką negynė savo pažeistų teisių.Pareiškėja nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų, kad aplinkybės apie skolinius įsipareigojimus pareiškėjai buvo žinomos iki santuokos nutraukimo bylos, nagrinėjant bylą ir priimant teismo sprendimą.Kreditorei E. M. buvo žinoma apie santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimą.Pareiškėja nepaneigė faktų, kad santuokos nutraukimo byloje ji pati rengė kreditorių sąrašą, kad iki pareiškimo dėl proceso atnaujinimo A. L. nebuvo žinoma apie pareiškėjos skolas E. M..Pareiškėja neginčijo, kad skolos raštelių A. L. nepasirašė, kad dėl skolų grąžinimo E. M. į A. L. nesikreipė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl teismo atsisakymo atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje pagrįstumo ir teisėtumo.Byloje nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimu tenkino pareiškėjų V. L. (dabar S.) ir A. L. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punktu šalys susitarė, jog didžioji dalis įsiskolinimų yra asmeninės V. L. prievolės kreditoriams, be to, šalys pripažino, kad iki šiol buto išlaikymo išlaidas didžiąja dalimi dengė išskirtinai A. L., todėl susitarė, kad visi įsipareigojimai kreditoriams (pagal pridedamą sąrašą), pateikti šioje byloje, po ištuokos lieka V. L.. Iš kreditorių sąrašo matyti, kad V. L. lieka skolinga UAB „Šiaulių banko lizingas“, BUAB „Snoras“, UAB „General financing“, UAB „Ūkio banko lizingas“, AB „Šiaulių energija“ ir valstybei. Pareiškėja, kreipdamasi į teismą, nurodė, kad procesas byloje Nr. 2-7753-394/2012 atnaujintinas, nes nutraukiant santuoką, ji buvo užmiršusi apie skolinius įsipareigojimus savo seseriai E. M. ir pateikė galimai skolinius įsipareigojimus patvirtinančius skolos raštelius, t. y. pareiškėja prašyme nurodė vieną savarankišką teisinį proceso atnaujinimo pagrindą – CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą (naujai paaiškėjo esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu). Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, pagrindas procesui civilinėje byloje atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015 ir kt.). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme ir negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje. Kasacinės instancijos teismas taip pat yra išaiškinęs, kad vertinant, ar nauji įrodymai laikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, teismui būtina išsiaiškinti, ar nauji įrodymai, kurių pagrindu pareiškėjas prašo atnaujinti procesą, negalėjo būti pateikti anksčiau ne dėl pareiškėjo kaltės. Siekiant nustatyti, ar šios aplinkybės galėjo būti jam žinomos bylos nagrinėjimo metu, būtina išsiaiškinti ir tai, ar, esant tokioms sąlygoms, kokios buvo nagrinėjant bylą, asmuo ėmėsi reikiamų priemonių joms sužinoti. Taip pat būtina nustatyti, ar pareiškėjo pateikti įrodymai kitų byloje esančių įrodymų kontekste galėtų sukelti pagrįstų abejonių jų patikimumu ir šių įrodymu pagrindu priimto teismo sprendimo pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-208/2008). Nagrinėjamu atveju pareiškėja iš esmės neneigia, kad ji žinojo aplinkybes, apie galimus skolinius įsipareigojimus E. M. iki santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, šią bylą nagrinėjant bei priimant sprendimą joje, tačiau teigia, kad tokias aplinkybes buvo užmiršusi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks apeliantės argumentas nėra ir negali būti pakankamas pagrindas atnaujinti procesą byloje. Aplinkybė, kad ji būtų pripažinta naujai paaiškėjusia, turi atsirasti iki teismo sprendimo priėmimo pirmosios instancijos teisme, bet pareiškėjui ji negali tapti žinoma nei iki bylos iškėlimo pradžios, nei bylą nagrinėjant iš esmės. Jeigu pareiškėjas apie aplinkybę, kuri egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės, sužinojo dar neišnagrinėjus bylos pirmojoje instancijoje, jis tokią aplinkybę galėjo nurodyti šiam teismui ir ja grįsti pareikštus reikalavimus ar atsikirtimus į juos. Suteikus teisę atnaujinti procesą, kai aplinkybė pareiškėjui buvo žinoma bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, iš esmės būtų sudarytos galimybės nesąžiningai proceso šaliai, nesirūpinusiai procesinėmis teisėmis, dėl to ne tik nepatirti neigiamų teisinių padarinių, bet dar ir turėti galimybę po to bylinėtis toliau. Šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės, jog santuoka tarp šalių buvo nutraukta abiejų sutuoktinių sutikimu teismui patvirtinus jų pačių sudarytą sutartį, jog teismo nutartis apie teismo posėdį, kuriame bus nagrinėjama santuokos nutraukimo byla, buvo įteikta galimai pareiškėjos kreditorei E. M., jog kreditorių sąrašą parengė pati pareiškėja, jog abu skolos raštelius pasirašė pati pareiškėja, nesudaro pagrindo išvadai, kad pareiškėja, būdama pakankamai apdairiu ir rūpestingu asmeniu, esamoje situacijoje galėjo užmiršti kreditorių, kuriam, kaip fizinis asmuo, yra įsiskolinusi pakankamai dideles sumas, atitinkamai 4 000 Lt ir 3 000 Lt. Pažymėtina, kad tuomet, kai pati šalis nerūpestingai įgyvendino savo procesines teises ir dėl to tam tikros aplinkybės nebuvo nustatytos, nėra pagrindo atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė proceso teisės normas ir, atmesdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Kadangi atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti, Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Netenkinus pareiškėjos V. S. atskirojo skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į pareiškėjos atskirąjį skundą pateikusiam suinteresuotam asmeniui A. L. (CPK 93 str. 1 d.). Suinteresuotas asmuo A. L. už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą advokatui sumokėjo 145,20 Eur, pateikė tai patvirtinančius dokumentus. Nurodyta suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), todėl tenkintinas suinteresuoto asmens A. L. prašymas šią sumą priteisti iš ieškovės V. S..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjos V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 145,20 Eur (vienas šimtas keturiasdešimt penki eurai 20 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.