- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-24
- Bylos Nr.
- 2S-422-611/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski (pran.), Rasa Gudžiūnienė, Dalia Višinskienė
- Suinteresuotas asmuo
- A. A., R. A.
- Pareiškėjas
- Z. K.
- Skolininkas
- R. A.
- Kategorijos
- 35.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų A. A. ir R. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. birželio 15 d. nutarties pagal pareiškėjo Z. K. pareiškimą dėl skolininko R. A. turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys R. A., A. A., antstolė Virginija Meškauskienė.
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjas Z. K. kreipėsi į antstolę Virginiją Meškauskienę su vykdomuoju dokumentu dėl 73 942,41 Lt skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko R. A.. Antstolė, vykdydama išieškojimą iš skolininko R. A., areštavo skolininkui priklausantį turtą, 2009-01-19 patvarkymu Nr.0015/08/03733-1 areštavo skolininko sutuoktinės A. A. pajamas, gaunamas iš darbinės veiklos Zeniva International A.S. filiale, viršijančias Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos dydį. Nustatyta, kad santuoka tarp suinteresuotų asmenų R. A. ir A. A. įregistruota 1989-04-08, visas areštuotas turtas įgytas santuokoje, todėl buvo laikoma, kad areštuotas turtas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir skolininkui R. A.. Skolininko R. A. turto dalis bendrojoje nuosavybėje nenustatyta. Pareiškėjas prašė nustatyti skolininko R. A. turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine A. A. taip, kad būtų galima iš išieškoti skolą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo antstolė Virginija Meškauskienė nurodė, kad skolininko R. A. asmeninio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nerasta. R. A. ir A. A. povedybinės sutarties nebuvo sudarę, sandoris įvykdytas santuokos metu. Nurodė, jog areštuotas turtas yra abiejų sutuoktinių nuosavybė, kadangi santuoka įregistruota 1989-04-08, o areštuotas turtas įgytas santuokoje. Sutuoktinių turtas yra ir jų skolos, jos preziumuojamos kaip bendras turtas, jeigu prievolės atsirado po santuokos sudarymo nors vieno iš sutuoktinių vardu. Prašė nustatyti, kad ½ dalis A. A. darbo užmokesčio priklauso skolininkui R. A., t.y. nuo vienos Vyriausybės nustatytos Minimalios mėnesinės algos skolininkui priklauso 10 procentų, o nuo viršijančios vienos Minimalios mėnesinės algos dydžio priklauso 35 procentai.
Skolininkas R. A. ir suinteresuotas asmuo A. A. atsiliepimų į pateiktą prašymą nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. birželio 15 d. nutartimi suinteresuoto asmens Z. K. prašymą tenkino. Nustatė, kad A. A. ir R. A. priklauso po 1/2 dalį piniginių lėšų, gaunamų iš A. A. darbinės veiklos. Pažymėjo, antstolė, priėmusi vykdomąjį dokumentą, areštavo skolininko turtą, tačiau skolininko asmeninio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą nebuvo rasta. Iš byloje esančių duomenų nustatė, kad skolininkas R. A. yra susituokęs, jo santuoka įregistruota 1989-04-08, sutuoktinė yra A. A. Byloje nebuvo nustatyta, kad suinteresuoti asmenys R. A. ir A. A. būtų sudarę vedybų sutartį, todėl sutuoktinių turtui taikė LR CK normas, reglamentuojančias įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. Teismas pabrėžė, kad piniginės lėšos gautos iš A. A. darbinės veiklos buvo įgyjamos santuokos metu, todėl pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Konstatavo, kad gaunamos piniginės lėšos bendrosios jungtinės nuosavybes teise priklauso sutuoktiniams, kurių bendro turto dalys yra lygios (LR CK 3.88 str.1 d. 1 ir 5 p., 3.117 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Suinteresuoti asmenys A. A. ir R. A. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo Z. K. pareiškimą nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui. Mano, jog pirmos instancijos teismo nutartis yra neteisėta. Ją priimant apeliantai nebuvo informuoti apie pareiškėjo prašymo svarstymą, kadangi pranešimo išsiuntimas negali būti prilyginamas pranešimo įteikimo faktui. Suinteresuotas asmuo – antstolė V.Meškauskienė žinojo apie tai, kad be pareiškėjo Z. K. yra kiti pareiškėjai (kreditoriai), kuriems priklauso sumokėti sumas, priteistas iš R. A. Šis faktas buvo nuslėptas, kiti kreditoriai turi būti įtraukti į bylos nagrinėjimą, priešingu atveju nukentėtų pareiškėjų teisės ir interesai. Teismas, neinformavęs apeliantų, atėmė galimybę teikti įrodymus apie tai, kad A. A. iš savo darbo užmokesčio moka bankams, yra invalidė, iš jos atlyginimo tenkinami dviejų nepilnamečių vaikų poreikiai, todėl priimant nutartį buvo pažeistos nepilnamečių vaikų teisės ir interesai.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Pagal LR CPK 320 str., 338 str. apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.
Apeliantai, skųsdami nutarties pagrįstumą, nurodė, jog jie nebuvo informuoti apie pareiškėjo prašymo svarstymą, o pranešimo išsiuntimas negali būti prilyginamas pranešimo įteikimo faktui. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad suinteresuotieji asmenys (apeliantai) teismo posėdyje, kuriame buvo priimta skundžiama nutartis, nedalyvavo (b.l. 41-45), tačiau teismo šaukimais apie 2009-06-15 teismo posėdį apeliantai buvo informuoti pasirašytinai 2009-05-22, teismo šaukimų įteikimo pažymose pasirašė R. A. (b.l. 39-40). Be to, pareiškėjo Z. K. pareiškimas su priedais bei teismo pranešimas apie atsiliepimo pateikimą apeliantams buvo įteikti 2009-04-27 (b.l.18-19), apeliantams buvo išaiškinta teisė pateikti atsiliepimus į pareiškimą bei įrodymus. Pažymėtina, jog už sutuoktinę A. A. apie teismo pranešimo ir teismo šaukimo įteikimą pasirašė sutuoktinis R. A.. Remiantis LR CPK 123 str. 3 d., jei procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių, išskyrus atvejus, kai šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą byloje. Nagrinėjamu atveju tokio priešingo apeliantės sutuoktinio suinteresuotumo byloje nėra nustatyta, todėl toks teismo pranešimo ir teismo šaukimo įteikimas laikomas tinkamu. Todėl teisėjų kolegija atmeta apeliantų argumentą, kad jie nebuvo tinkamai informuoti apie teismo posėdį. Apeliantai turėjo pakankamai laiko pasiruošti bylos nagrinėjimui, pateikti savo atsikirtimus ir įrodymus. Kaip matyti iš su atskiruoju skundu pateiktų dokumentų, jų rinkimas nesudarė apeliantams sunkumų, nes pateikė savo vaikų gimimo liudijimų ir A. A. neįgaliojo pažymėjimo nuorašus. Pripažintina, kad nagrinėjamu atveju apeliantai nėra sąžiningi procese ir piktnaudžiauja savo teisėmis (LR CPK 7 str. 2 d.,), nes per pirmosios instancijos teismo nustatytą terminą visiškai nesidomėjo bylą, neteikė atsiliepimų ir įrodymų, o vėliau skundžia teismo nutartį tuo pagrindu, kad jiems nebuvo suteikta galimybė atsikirsti ir pateikti įrodymus.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų argumentu, jog antstolė, nuslėpdama faktą, kad be pareiškėjo yra ir kiti kreditoriai, pažeidė kitų kreditorių teises ir interesus. Pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėjama pagal pareiškėjo Z. K. pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, duomenų apie kitus kreditorius vykdomoje byloje, kurioje pareiškėjas Z. K. kreipėsi dėl skolos išieškojimo iš R. A., ar apie jų prisijungimą prie išieškojimo nėra, todėl teismas dėl trečiųjų asmenų – kitų kreditorių teisių ir pareigų nepasisakė, todėl minėtas argumentas neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui.
Apeliantai nurodė, jog teismas, neinformavęs jų, atėmė galimybę teikti įrodymus apie tai, kad A. A. iš savo darbo užmokesčio moka bankams, yra invalidė, iš jos atlyginimo tenkinami dviejų nepilnamečių vaikų poreikiai, todėl priimant nutartį buvo pažeistos nepilnamečių vaikų teisės ir interesai. Iš nustatyto auksčiau konstatuojama, jog iš apeliantų nebuvo atimta galimybė ginti savo interesus, kadangi jie tinkamai buvo informuojami apie iškeltą bylą, teisę pateikti atsiliepimus, apie teismo posėdį, jiems buvo suteikta pakankamai laiko pateikti atsikirtimus ir įrodymus. Pažymėtina, kad vykdymo procese skolininkui keliama pareiga būti aktyviam ir pačiam domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (LR CPK 644 str.). Apeliantai turėjo galimybę visus prieštaravimus, kurių nespėjo pareikšti antstoliui, pateikti teismui. Dėl nurodytų priežasčių šis apeliantų argumentas nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog įsipareigojimas kitoms kredito įstaigoms neatleidžia nuo pareigos vykdyti prievoles. Be to, apeliantai nepateikė į bylą dokumentų, įrodančių apeliantės mokėjimus bankams ir jų dydį, tai, jog tik ji viena išlaiko vaikus ir nustatyta skolininko R. A. turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje pažeidžia apeliantų vaikų teises ir interesus. Pagal LR CK 3.88 str. 1 d. 5 p. apeliantės gaunamos pajamos iš darbinės veiklos yra bendroji jungtinė jos ir R. A. nuosavybė, kurioje apeliantų dalys yra lygios (LR CK 3.117 str. 1 d.). Nukrypti nuo minto lygių dalių principo galima tik LR CK 3.123 str. 1 d. nustatytais atvejais. Nagrinėjamu atveju nukrypti nuo lygių dalių principo nėra teisinio pagrindo, nes išieškojimas nėra nukreipiamas į apeliantų turimą nekilnojamąjį turtą ir nėra nustatoma apelianto dalis šiame turte, apeliantės nedarbingumas neįtakoja jos darbo pajamų gavimo, išlaikymo ji nėra reikalinga. Apeliantės A. A. gaunamos pajamos yra pakankamai didelės ir ½ jų dalies turėtų užtekti patenkinti visus būtinus vaikų poreikius. Be to, prie vaikų išlaikymo turi prisidėti jų tėvas R. A.. Nustačius jo dalį apeliantės gaunamose iš darbinės veiklos pajamose, išieškojimas į šią apelianto dalį galės nukreipiamas laikantis LR CPK 736 str. nustatytos tvarkos ir dydžių, todėl konstatuotina, kad ir apeliantas turės galimybė prisijungti prie vaikų išlaikymo. Apeliantai nepateikė įrodymų, kad nustačius jiems po ½ dalį į apeliantės gaunamas darbo pajamas, jie negalės užtikrinti būtino išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams.
Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad apeliantai turi nekilnojamąjį turtą, tačiau kadangi jis pagal hipotekos lakštus yra įkeistas kitiems kreditoriams, kurie nesutiko prisijungti prie išieškojimo ir nesutiko su skolų kitiems kreditoriams išieškojimo nukreipimu į įkeistą turtą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepasisakė dėl skolininko R. A. dalies šiame turte, nes į jį kreditoriaus Z. K. reikalavimo išieškojimas negali būti nukreiptas (LR CPK 746 str.).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė proceso teisės normas. Dėl nurodytų motyvų apeliantų atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).
Atmetus atskirąjį skundą, iš apeliantų priteistinos 9,75 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi LR CPK 336 str., 337 str. 1 p., 338 str., kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.