- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-07-20
- Bylos Nr.
- e2-10928-808/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06040-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gražina Žukauskienė
- Atsakovas
- R. S.
- Ieškovas
- V. M.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovei R. S. (buvusi pavardė J.) dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės ir atsakovės reikalavimo dėl rankpinigių grąžinimo pripažinimo nepagrįstu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Reikalavimų ir atsikirtimų santrauka
ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama išnagrinėjus bylą iš esmės, pripažinti nepagrįstu atsakovės reikalavimą dėl 500,00 Eur rankpinigių grąžinimo. Nurodė, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – VVTAT) 2021 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), buvo patenkintas atsakovės (vartotojos) prašymas dėl rankpinigių grąžinimo. Šalys 2020 m. sausio 29 d. sudarė sodybos „V. E.“ nuomos sutartį Nr. 200501N (toliau - Sutartis / Nuomos sutartis), kuria ieškovė (nuomotojas) išnuomojo pastatą laikotarpiui nuo 2020 m. gegužės 1 d. 17.00 val. iki 2020 m. gegužės 2 d. 03.00 val. (Sutarties 1.1 punktas), o atsakovė įsipareigojo sumokėti sutartą kainą. Sutarties užtikrinimui, atsakovė sumokėjo 500,00 Eur rankpinigių (Sutarties 2.6 punktas). Šalyje prasidėjus pandemijai, atsakovei pasiūlyta Sutarties vykdymo datą perkelti į priimtiną kitą datą, tačiau atsakovė su tuo nesutiko, nes Sutartyje nėra tokios sąlygos apie pareigą rinktis kitą datą. Atsakovė nepagrįstai nusprendė, kad neprivalo vykdyti Sutartį, nes Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (Suvestinė redakcija nuo 2020-06-01), reglamentuojančio kultūros, pramogų, sporto ir kitų renginių organizavimą ir vykdymą, laikotarpiu nuo 2020-06-01 iki 2020-06-15, nuostatos nedraudžia švenčių, kuriose ne daugiau kaip 100 dalyvių (nutarimo 4.2.3 punktas). Taigi, atsakovė turėjo galimybę sutartinius įsipareigojmus vykdyti kita data, tačiau to nepageidavo. Nuomos sutartimi šalys susitarė dėl rankpinigių, tačiau sutarties nevykdymo atveju atsakovė prisiima atsakomybę ir sumokėti rankpinigiai jai negrąžinami (Sutarties 2.6 punktas). Atsakovė (vartotoja), norėdama pasinaudoti nenugalimos jėgos faktu, turi įrodyti, kad nėra kito būdo savo įsipareigojimus įvykdyti ir, kad ji ėmėsi visų tam reikalingų priemonių. Tačiau pasiūlius atsakovei pasirinkti kitą datą, kad ji to nepadarė, taigi, nenugalimos jėgos aplinkybė (šiuo atveju valstybės paskelbta nepaprastoji padėtis dėl viruso „COVID-19“ plitimo) neatleidžia jos nuo įsipareigojimų vykdymo, pasibaigus minėtam laikotarpiui.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu nesutiko su ieškiniu nurodydama, kad 2020 m. gegužės 1 dienai sodyba "(duomenys neskelbtini)" buvo išnuomota vestuvių pokyliui (su maitinimu apie 60 svečių), todėl 2020 m. sausio 29 d. buvo sumokėti rankpinigiai - 500,00 Eur, patvirtinta rezervacija ir pasirašyta sutartis. Lietuvoje paskelbus bei pratęsus karantiną, buvo draudžiama organizuoti numatytą vestuvių pokylį, todėl abi šalys negalėjo įvykdyti Sutarties sąlygų. Nors ieškovė siūlė keisti datą, tačiau pati santuokos ceremonijos data nebuvo atkelta ir įvyko Bažnytinė santuoka (2020-05-01), o dėl Vyriausybės rekomendacijų ir įsakymų, vestuvių pokylis negalėjo būti rengiamas (susibūrimai draudžiami), buvo paprašyta, kad ieškovė grąžintų rankpinigius. Tačiau ieškovė atsisakė tai padaryti, argumentuodama, kad nevykdomos Sutarties sąlygos. Ieškovės teiginiai nepagrįsti, nes Sutarties 2.6 punkte numatyta, kad rankpinigiai lieka ieškovei (nuomotojui) jei už sutarties neįvykdymą atsako rankpinigius davusi šalis, tačiau šiuo atveju ieškovė taip pat negalėjo suteikti paslaugos. Taigi pagal Sutarties 2.6 punktą, ieškovė privalo sumokėti dvigubą rankpinigių sumą (1000,00 Eur). Susidarius force majore, iš ieškovės buvo prašoma grąžinti tik sumokėtus rankpinigius, nereikalaujant sumokėti dvigubos rankpinigių sumos. Bet ieškovė atsisakė tai padaryti, motyvuodama, kad nepasirinkus kitos datos, laikomi Sutarties nesilaikymu. Nurodo, kad Sutartyje nėra apibrėžtos sąlygos dėl datos perkėlimo, esant force majore situacijai, taigi nėra tokios pareigos. Be to, ieškovei buvo siūlomi net keli variantai dėl rankpinigių grąžinimo: išmokėti dalimis; atidėti išmokos grąžinimo terminą arba grąžinti pusę rankpinigių sumos, kad esant poreikiui, ateityje būtų galimybė sudaryti naują sutartį kitomis sąlygomis. Ieškovė nesutiko su jai pateiktais pasiūlymais, nors dėl neįvykusios šventės tiesioginių nuostolių nepatyrė. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad kita šalis nesąžiningai norėjo pasinaudoti nenugalimos jėgos faktu, nes tikintis, jog Vyriausybės sprendimas bus teigiamas ir bus leista organizuoti šventes, numatyta šventė nebuvo atšaukta net iki 2020 m. balandžio 14 d..
Teismo 2021 m. balandžio 2 d. nutartimi, pasirengimas bylą nagrinėti teismo posėdyje, nustatytas paruošiamųjų dokumentų būdu.
Šalies argumentai
Ieškovė pateiktame dublike papildomai nurodė, kad atsakovė atsisakė įgyvendinti sutartinius įsipareigojimus, nes nepasirinko kitos datos. Vadinasi sutarties nevykdymas priklausė nuo atsakovės valios. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 840, dėl atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos aplinkybėms patvirtinimo taisyklių 8 punktu, įsipareigojimų vykdymas atidedamas priimtinam laikotarpiui, be to, kitai šaliai nesuteikiama teisė nutraukti ar anuliuoti sutartį. Taigi, nenugalimos jėgos aplinkybė (šiuo atveju paskelbta nepaprastoji padėtis dėl viruso „COVID-19“ plitimo) neatleidžia šalių nuo savo įsipareigojimų vykdymo, tačiau įsipareigojimų nevykdymas galimas nenugalimos jėgos laikotarpiu, kuriam pasibaigus, sudarytų sutarčių vykdymas turi būti atnaujintas. Esminė nenugalimos jėgos aplinkybės konstatavimo sąlyga yra faktinės galimybės įvykdyti sutartį nebuvimas. Konkrečiu atveju buvo galima įvykdyti Sutartį, bet atsakovė to nenorėjo, nurodydama, kad šventės perkėlimas jai neaktualus, nes tai vestuvių šventė. Teigia, kad nėra svarbu kokiu tikslu nuomojamos sodybos patalpos ir tai neatleidžia atsakovės nuo sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Sutarčiai užtikrinti, šalys susitarė dėl rankpinigių, todėl atsakovė prisiima atsakomybę dėl sutarties nevykdymo – jai rankpinigiai negrąžinami (Sutarties 2.6 punktas). Kadangi rankpinigiai atlieka netesybų, minimalių neįrodinėjamų nuostolių atlyginimo funkciją, todėl nėra pagrindo įrodinėti tiesioginių nuostolių, atsiradusių dėl sutarties nevykdymo (neįvykusios atsakovės šventės).
Atsiliepimas
Atsakovė pateiktame triplike papildomai nurodė, kad santuokos ceremonija bažnyčioje buvo keliama numatytu laiku (2020-05-01), nes Vyriausybės nutarimu ceremonijos metu buvo leistinas dalyvių skaičius (5 žmonės). Kadangi nebuvo žinomi Vyriausybės nutarimai dėl švenčių/renginių organizavimo pandemijos metu, ieškovės teiginiai apie šventės perkėlimą ar piktybinį nenorą vykdyti sutartį, yra nepagrįsti. Vyriausybei leidus kelti šventinius pobūvius, vestuvių pokylis būtų keliamas Sutartyje numatytu laiku. Nurodo, kad ieškovė nepagrįstai sutarties vykdymu laiko datos nukėlimą, nes tai nenumatyta Sutartyje, o įvykus bažnytinei santuokai, šventės nukėlimas neteko prasmės. Numatytai šventės datai (2020-05-01) aktualus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimas Nr.207, kuriuo neleista vykdyti šventės iki 100 svečių (3.2.3 punktas). Taigi Sutartyje nurodytu šventės laiku nebuvo galimybės įgyvendinti sutartinių sąlygų. Ieškovės nuoroda į suvestinę redakciją Nr. 207, išleistą 2020-05-27 Nr. 515, kai nuo 2020-06-01 iki 2020-06-15 leista organizuoti šventes uždaroje patalpoje, laikantis numatytų sąlygų: 2 metrų atstumo tarp žiūrovų, užpildant ne daugiau nei 30% patalpos ploto, yra nepagrįsta, nes sodyba neatitiko Vyriausybės nustatytų reikalavimų vestuvių šventei net ir ieškovės nurodytomis datomis. Taigi, Sutarties įvykdyti joje numatytu laiku ir šalių suderintomis sąlygomis nebuvo jokios galimybės, todėl ieškovė nepagrįstai teigia, jog sutarties įvykdymas priklausė išskirtinai tik nuo atsakovės valios. Vienintelis ieškovės pasiūlymas - perkelti šventę, yra panašus į tikslingą norą pasinaudoti susiklosčiusiomis aplinkybėmis ir rankpinigius pasilikti sau, nors ieškovei negalėjo kilti nuostolių dėl neįvykusios šventės. Pačios ieškovės siekis priversti organizuoti šventę, net jei ji prarado aktualumą dėl praėjusio laiko, yra nesąžiningas, o rankpinigių negrąžinimas – bandymas nepagrįstai praturtėti. Sutartis nebuvo nutraukta atsakovės noru, nes tiesiog nebuvo galimybių numatytą dieną įgyvendinti sutarties sąlygų nepažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokato padėjėja A. M. iš esmės palaikydama procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieškinį tenkinti.
Teismo posėdžio metu atsakovė R. S. iš esmės palaikydama procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas.
Byloje nustatytos aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad šalys 2020 m. sausio 29 d. sudarė sodybos „(duomenys neskelbtini) “ Nuomos sutartį Nr. 200501N, kurios pagrindu ieškovė (nuomotojas) suteikė atsakovei (klientui) kaimo turizmo veiklai skirtas paslaugas ir papildomas paslaugas sodyboje „(duomenys neskelbtini) “, esančioje (duomenys neskelbtini), o būtent: išnuomojo pastatą banketui (3000,00 Eur, nuo 2020-05-01 17.00 val. iki 2020-05-02, 03.00 val.) su personalu (3 padavėjai, 240,00 Eur, nuo 2020-05-01 d.17.00 val. iki 2020-05-02 d. 03.00 val.), už bendrą 3240,00 Eur kainą, nustatant, kad Sutartis įsigalioja į ieškovės sąskaitą arba grynais pinigais sumokėjus rankpinigius (Sutarties 1.1.ir 2.2 punktai). Šalys taip pat susitarė, kad sutarties sudarymui įrodyti ir jos vykdymui užtikrinti atsakovė (klientas) sumoka ieškovei (nuomotojui) 500,00 Eur rankpinigių; jei už sutarties neįvykdymą atsako rankpinigius davusi šalis (atsakovė), rankpinigiais lieka antrai šaliai (ieškovei); jeigu už sutarties neįvykdymą atsako rankpinigius gavusi šalis (nuomotojas, ieškovė), ji privalo sumokėti antrajai šaliai (klientui, atsakovei) dvigubą rankpinigių sumą (Sutarties 2.6 punktas). 2020 m. sausio 29 d. bankiniu pavedimu atsakovė sumokėjo 500,00 Eur rankpinigių. Minėta nuomos ir paslaugų sutartis buvo sudaryta tikslu nurodytoje sodyboje 2020 m. gegužės 1 d. surengti atsakovės asmeninės šventės – vestuvių pokylį. Byloje nėra ginčo dėl šių nustatytų faktinių aplinkybių. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 ,,Dėl Karantino paskelbimo Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 16 d. 24.00 val. dėl nepalankios epideminės situacijos COVID-19 (koronaviruso infekcijos) Lietuvos teritorijoje buvo paskelbtas karantinas, uždraustas kultūros, laisvalaikio, pramogų, sporto įstaigų lankymas ir fizinis lankytojų aptarnavimas, draudžiami (vėliau leidžiami su tam tikromis išimtimis) visi atvirose ir uždarose erdvėse organizuojami renginiai bei susibūrimai, draudžiama (vėliau leidžiama su tam tikromis išimtimis) viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų veikla, išskyrus, kai maistą galima išsinešti arba kitais būdais jį pristatyti gyventojams. Atsakovė 2020 m. balandžio 14 d. el .laišku kreipėsi į ieškovę dėl šventės datos pakeitimo arba rezervacijos mokesčio grąžinimo, į kurį gavo ieškovės pasiūlymą pakeisti šventės datą. Atsakovė 2020 m. balandžio 16 d. el. laišku informavusi ieškovę apie tai, kad esant situacijai, kai negalima numatyti karantino pabaigos ir todėl negalima rezervuoti kitos šventės datos, paprašė grąžinti rankpinigius (avansą). Ieškovė 2020 m. balandžio 17 d. el. laišku pranešė, kad susiklosčiusi situacija neatleidžia nuo sutarties vykdymo ir ji turi būti vykdoma pasibaigus karantinui, o atsisakius vykdyti sutartį, rankpinigiai negrąžinami. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba gavusi (2020-05-11) atsakovės (vartotojos) prašymą (reg. Nr. 7-1911), nutraukti su V. M., valdančia kaimo turizmo sodybą „(duomenys neskelbtini)“, sudarytą sodybos „(duomenys neskelbtini)“ nuomos sutartį ir grąžinti už paslaugą sumokėtus pinigus (500,00 Eur), komisijos 2020 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovės (vartotojos) prašymą patenkino.
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių tyrimu ir vertinimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje numatyta, kad vartotojas - fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis. Vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą (CK 6.228¹ straipsnio 1 dalis). Taigi, atsakovė atitinka vartotojo apibrėžimą, o šalių sudaryta ginčo sutartis yra atlygintinių paslaugų tiekimo sutartis.
Vartojimo teisiniai santykiai yra pagrįsti vartotojo interesų prioriteto principu, į kurį turi būti atsižvelgiama kiekvienu konkrečiu tarp vartotojo ir verslo subjekto kilusio ginčo nagrinėjamu atveju.
Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 28 straipsnio 1 dalį, vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 (trisdešimt) dienų nuo vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme CPK nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. Kreipimasis į teismą po vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nelaikomas šios institucijos sprendimo apskundimu (VTAĮ 29 straipsnio 2 dalis).
Teismų praktikoje vartotojų teisių gynimas vertinamas kaip viešasis interesas, reikšmingas ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai, todėl teismas ex officio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2017 m. gegužės 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017; 2018 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).
Konkrečiu atveju matyti, kad vartojimo sutartimi verslininkė įsipareigojo suteikti paslaugas vartotojai, o vartotoja įsipareigojo priimti paslaugas ir sumokėti jų kainą (CK 6.228¹ straipsnio 1 dalis). Vartojimo teisinių santykių atveju, viena iš sutarties šalių, - vartotojas yra laikomas silpnesniąja sandorio šalimi, lyginant su paslaugų teikėju, kuris yra verslininkas, profesionalas, teikiamų paslaugų savybių specialistas. Nustatyta, kad ikiteisminio ginčo nagrinėjimo metu VVTAT vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 840 patvirtintų Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklėmis (toliau – Taisyklės), kuriose buvo apibrėžta force majeure sąvoka, t.y. apibūdinamos nepaprastos aplinkybės, kurių negalima nei numatyti arba išvengti, nei kuriomis nors priemonėmis pašalinti. Taisyklių 2 punkte numatyta, kad šalis nėra finansiškai atsakinga už kokių nors įsipareigojimų nevykdymą, jeigu ji sugeba įrodyti, kad: nesugebėjo įvykdyti įsipareigojimų dėl nepriklausančios nuo jos kliūties, negalima tikėtis, jog sutarties sudarymo metu ji galėjo numatyti tą kliūtį ir jos poveikį gebėjimui vykdyti įsipareigojimus, ji negalėjo išvengti ar nugalėti kliūties ar bent jos poveikio. Vieną iš kliūčių, nurodytų Taisyklių 2 punkte, gali sukelti teisėti valstybės valdymo institucijų veiksmai (Taisyklių 3.5 punktas). Įsipareigojimų vykdymas atidedamas priimtinam laikotarpiui, be to, kitai šaliai nesuteikiama teisė nutraukti ar anuliuoti sutartį; jeigu pagrindas nevykdyti įsipareigojimų išlieka ilgiau, negu numatė šalys (jos turi numatyti konkretų priimtiną laikotarpį) arba (kai šis laikotarpis nenustatytas) ilgiau, negu logiškai priimtina, bet kuri šalis pranešusi turi teisę nutraukti sutartį (Taisyklių 8-9 punktai). Taisyklės numato, kad kiekviena šalis gali pasilikti tai, ką, vykdydama sutartį, gavo iki jos nutraukimo (Taisyklių 10 punktas). Kiekviena šalis turi atsiskaityti kitai šaliai dėl neteisingo praturtėjimo vykdant sutartį. Skirtumas sumokamas nedelsiant.
Sutarties vykdymas yra jos šalių bendradarbiavimo procesas, kuris turi vykti sąžiningumo ir geros valios sąlygomis (CK 6.158 bei 6.200 straipsniai). Tai reiškia, kad sutarties šalys negali elgtis priešingai tiems lūkesčiams, kuriuos ji savo veiksmais, atliktais vykdant sutarties sąlygas, suformavo kitai sutarties šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m .kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2013). Už sutarties pažeidimą taikytina sutartinė civilinė atsakomybė, kuri atsiranda tada, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius (CK 6.245 straipsnio 3 dalis).
Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklių 1 punkte paaiškinta „Force majeure“ sąvoka – tai nepaprastos aplinkybės, kurių negalima nei numatyti arba išvengti, nei kuriomis nors priemonėmis pašalinti. Taip pat šių taisyklių 2 punkte nurodyta, jog šalis nėra finansiškai atsakinga už kokių nors įsipareigojimų nevykdymą, jeigu ji sugeba įrodyti, kad: nesugebėjo įvykdyti įsipareigojimų dėl nepriklausančios nuo jos kliūties (2.1 punktas); negalima tikėtis, jog sutarties sudarymo metu ji galėjo numatyti tą kliūtį ir jos poveikį gebėjimui vykdyti įsipareigojimus (2.2 punktas); ji negalėjo išvengti ar nugalėti kliūties ar bent jos poveikio (2.3 punktas). Kliūtis, nurodytas šių taisyklių 2 punkte, gali sukelti stichinės nelaimės: smarkios audros, ciklonai, žemės drebėjimai, jūrų ar upių potvyniai, žaibai (3.2 punktas); kitos nenugalimos jėgos (3.6 punktas).
Pagal CK 6.212 straipsnio 1 dalį, šalis yra atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų padarinių atsiradimui, t. y. kad sutartis neįvykdyta dėl nenugalimos jėgos (force majeure). Nenugalimos jėgos atveju šalies atleidimas nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą reiškia, kad sutartinių prievolių nevykdymas yra pateisinamas ir negali sutartį pažeidusiai šaliai sukelti įprastinių sutarties nevykdymo padarinių, nustatytų CK 6.205–6.216 straipsniuose, jam negali būti taikoma sutartinė civilinė atsakomybė (CK šeštosios knygos XXII skyrius), atitinkamai apribojama kreditoriaus (nukentėjusiosios sutarties šalies) teisė į sutarties nevykdymu pažeistų teisių gynimą.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad tam, jog pagal CK 6.212 straipsnį būtų pripažintos force majeure aplinkybės, būtina šių sąlygų visuma (kumuliatyvios sąlygos): 1)tokių aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nesant šių sąlygų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012; 2014 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014). CK 6.212 straipsnyje įtvirtintos nenugalimos jėgos sąlygos turi būti nustatomos kiekvienu konkrečiu atveju individualiai, o force majeure aplinkybe besiremianti sutarties šalis privalo įrodyti, kad nenugalimos jėgos sąlygos egzistuoja būtent dėl jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012; 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014).
Nagrinėjamu atveju yra žinoma, kad šalys Nuomos sutartimi sutarė dėl paslaugų teikimo laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 1 d. 17.00 val. iki 2020 m. gegužės 2 d. 03.00 val.. Byloje nėra ginčo, kad atsakovės organizuojamoje vestuvių šventėje turėjo dalyvauti apie 60 asmenų. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207, Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbus karantiną (nuo 2020-03-16 iki 2020-06-16 24.00 val.) dėl nepalankios epideminės situacijos COVID-19 (koronaviruso infekcijos) nuostatas, buvo uždraustas kultūros, laisvalaikio, pramogų, sporto įstaigų lankymas ir fizinis lankytojų aptarnavimas, draudžiami (vėliau leidžiami tik su tam tikromis išimtimis) visi atvirose ir uždarose erdvėse organizuojami renginiai bei susibūrimai, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų veikla, išskyrus, kai maistą galima išsinešti arba kitais būdais jį pristatyti gyventojams. Taigi, konkrečiu atveju atsakovė dėl force majeure aplinkybių turi teisę nutraukti ginčo sutartį (CK 6.721 straipsnio 1 dalis). Akivaizdu, kad dėl ginčo Sutarties nutraukimo šalių kaltės nėra, nes valdžios institucijos priimtas sprendimas paskelbti karantiną ir uždrausti dalį paslaugų teikimo, pripažįstamas force majeure aplinkybe, dėl ko atsakovė negalėjo pasinaudoti ieškovės teikiamomis paslaugomis 2020 m. gegužės 1 ir 2 dienomis.
Nagrinėjamoje byloje esminis šalių nesutarimas kilo dėl ieškovės atsisakymo grąžinti atsakovei jos sumokėtus rankpinigius (500,00 Eur).
CK 6.721 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad paslaugų teikėjas, vartotojui nutraukus paslaugų teikimo sutartį, iš esmės turi teisę reikalauti iš vartotojo atlyginti visas pagrįstas ir protingas išlaidas, kurios atsirado dėl sutarties vykdymo iki to momento, kai paslaugų teikėjui pranešama apie sutarties nutraukimą (paslaugų atsisakymą). Taip pat aktualu tai, kad pagal galiojantį atlygintinų paslaugų teikimo teisinį reglamentavimą, paslaugų teikėjas iš esmės turi teisę reikalauti vartotojo apmokėti ir paslaugų kainą, susidariusią iki pranešimo apie paslaugų teikimo sutarties nutraukimą (paslaugų atsisakymą) gavimo, jeigu paslaugomis nesinaudota ne dėl paslaugų teikėjo, todėl jis gali reikalauti tik tiesioginių nuostolių atlyginimo, o galimybės reikalauti atlyginti negautas pajamas pagal paslaugų teikimo sutartį įstatymas nenumato (Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-106-794/2014 ir kt.).
Atsižvelgdamas į išdėstytą, byloje nesant įrodymų apie ieškovės patirtus nuostolius (CPK 178 straipsni), juolab pati ieškovė tokių išlaidų/nuostolių buvimo fakto neįrodinėjo, reikalvimo pagrįstumą motyvuodama iš esmės tik teise pasilikti 500,00 Eur rankpinigius dėl atsakovės kaltės, taigi, nesant šalių kaltės dėl ginčo Sutarties nutraukimo, nėra pagrindo laikyti, jog dėl Sutarties nutraukimo, ieškovė (paslaugų teikėja) patyrė tam tikras tiesiogines išlaidas tik dėl atsakovės kaltės. Teismo vertinimu, byloje nėra pagrindo nesutikti su VVTAT Nutarimo konstatuojamoje dalyje išdėstytais argumentais, pagrįstais išsamia ir visapusiška faktų analize, todėl šiame sprendime jie nekartojami, opats VVTAT Nutarimas yra išsamus ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti. Taigi, konstatuojant ieškovės pareigą grąžinti atsakovės sumokėtus 500,00 Eur, atsakovės reikalavimas nutraukti paslaugos teikimo sutartį ir grąžinti jai už paslaugą sumokėtus pinigus (500,00 Eur) yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinamas.
Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimai yra nepagrįsti, todėl ieškinys atmetamas visa apimtimi.
Kiti nagrinėjamoje byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai, neturi esminės reikšmės, todėl teismas atskirai jų neaptaria (CPK 3 straipsnio 1 ir 7 dalys, 185 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Byloje nėra duomenų apie atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos nepriteisiamos.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 Eur sumą, todėl vadovaujantis CPK 92 straipsniu ir 96 straipsnio 6 dalimi bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį atmesti ir ginčą išnagrinėti iš esmės.
Nutraukti ieškovės ūkininkės V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės R. S. (buvusi pavardė J.), a.k. (duomenys neskelbtini) 2020 m. sausio 29 d. sudarytą Sodybos „(duomenys neskelbtini)“ nuomos sutartį Nr. 200501N dėl kaimo turizmo veiklai skirtų paslaugų ir papildomų paslaugų suteikimo kaimo turizmo sodyboje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš ieškovės V. M. a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovės R. S., a.k. (duomenys neskelbtini), 500,00 Eur (penkis šimtus eurų 00 ct).
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.