Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2022-06-23 · Civilinė byla Nr. e2A-521-613/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-06-23
Bylos Nr.
e2A-521-613/2022
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-05169-2021-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
Teisėjas
Giedrė Seselskytė (pirm.)
Ieškovas
N. L.
Atsakovas
R. L.
Trečiasis asmuo
akcinė bendrovė „Swedbank“, „Swedbank“, BUAB „Izprojektai“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, „Bendras finansavimas“, Ferratum Finance UAB, UAB "Noviti", „Mėmelio taupomoji kasa“
Išvadą teikia
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Advokatai
Remigijus Jakštas, Artūras Jaskelevičius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-521-613/2022 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05169-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.1; 3.3.1.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 23 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Izprojektai“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. L. ieškinį atsakovui R. L. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalinimo, tretieji asmenys akcinė bendrovė „Swedbank“, kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Izprojektai“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolis G. J., uždaroji akcinė bendrovė „Bendras finansavimas“, uždaroji akcinė bendrovė „Noviti“, antstolis A. S., uždaroji akcinė bendrovė „Ferratum Finance“, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė N. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti Nidos Marijos krikščionių pagalbos bažnyčioje (duomenys neskelbtini) tarp N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą Neringos savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje įrašą, santuokos įrašo Nr. 14, dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nustatyti nepilnamečių vaikų R. M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir O. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su motina, t. y. su ieškove N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jos gyvenamojoje vietoje; nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką; Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. birželio 18 d. teismo įsakymą, priimtą civilinėje byloje Nr. eL2-7319-618/2020 dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo priteisimo, palikti nepakeistą; padalyti santuokoje įgytą turtą.

2. Klaipėdos apylinkės teisme 2022 m. kovo 1 d. gautas šalių prašymas panaikinti santuokos apskaitos įrašą bendru sutikimu ir patvirtinti sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių. Nurodo, kad netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, santuoka iširo galutinai ir nėra galimybių susitaikyti, visus klausimus yra išsprendę sutartyje dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių, kurią prašo patvirtinti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. kovo 2 d. sprendimu patenkino pareiškėjų N. L. ir R. L. prašymą dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Panaikino santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) Nidos Marijos krikščionių pagalbos bažnyčioje, (duomenys neskelbtini) Neringos savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje įtrauktos į apskaitą (akto įrašo Nr. 14), tarp N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), apskaitos įrašą bendru sutikimu. Po santuokos nutraukimo pareiškėjams paliko pavardes – L., L. Patvirtino pareiškėjų N. L. ir R. L. 2022 m. vasario 11 d. sutartį dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo pasekmių.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Izprojektai“ (toliau – apeliantė), atstovaujama advokato Artūro Jaskelevičiaus, apeliaciniu skundu prašo teismo Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 2 d. sprendimą (jo dalį, susijusią su nekilnojamojo turto pasidalijimu) panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Pažymėjo, kad prašymas dėl sutarties patvirtinimo buvo išnagrinėtas nepranešus kreditorei, todėl kreditorei nebuvo sudaryta galimybė pateikti nuomonę dėl sutarties sąlygų.

4.2. Teigia, kad sudaryta sutartis, t. y. sutarties nuostatos dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo, kompensacijos ne reikalavimo ir nelygiaverčio nekilnojamojo turto, kuriam taikomas areštas, pasidalijimo, pažeidžia kreditorės teises ir teisėtus interesus.

4.3. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas nurodyta dalimi būtų įvykdęs savo prievolę kreditorei, kad likusiai neįvykdytai prievolės daliai įvykdyti užteks atsakovui nuosavybės teise tenkančio buto.

Atsiliepimas

5. Pareiškėja N. L., atstovaujama advokato Remigijaus Jakšto, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti ir priteisti apeliaciniame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

5.1. Pažymėjo, kad apeliantė nuo pat pradžių buvo įtraukta į bylos nagrinėjimą, jai buvo išsiųstas teismo pranešimas ir ieškinys, per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nuomonės dėl ieškinio reikalavimų, susijusių su nekilnojamojo turto padalijimu ir nukrypimu nuo sutuoktinių lygių dalių principo, nepareiškė.

5.2. Mano, kad trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savo nuomonės ir prieštaravimų dėl ieškinio reikalavimų, turi tekti visos neigiamos tokio neveikimo pasekmės – apeliacinio skundo atmetimas.

5.3. Pažymėjo, kad teisminė mediacija baigėsi šalims sudarius 2022 m. vasario 11 d. sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių, kuri buvo pateikta tvirtinti teismui. Sutartyje šalys turtą pasidalijo tokia tvarka ir būdu, kaip ieškovė buvo nurodžiusi ieškinyje, todėl sutarties sąlygos kreditorei nebuvo siurprizinės.

5.4. Nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.123 straipsnyje, nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo.

5.5. Šalių susitarimas, sudarytas teisminės mediacijos metu, atitinka teisės aktų, teismų praktikos reikalavimus ir faktinę situaciją. Be to, nukrypimas nuo sutuoktinių lygių dalių principo yra vienintelis realus ir efektyvus būdas užtikrinti šalių nepilnamečių vaikų interesus ir jų teisę į gyvenamąjį būstą.

5.6. Apeliacinis skundas nepagrįstas, jame nenurodyti teisiniai pagrindai, dėl kurių šalių pasirašyta sutartis turėjo būti netvirtinama.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir tvarkos bei ginčo esmės

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

8. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas pareiškėjų prašymas nutraukti santuoką bendru sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, be kita ko, patvirtino pareiškėjų 2021 m. vasario 11 d. sudarytą sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teisinių pasekmių. Teismas konstatavo, kad santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, todėl sutartis tvirtintina. Trečiasis asmuo apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, t. y. jo dalimi, susijusia su nekilnojamojo turto padalijimu, teigia, kad sutarties nuostatos dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo, kompensacijos nereikalavimo ir nelygiaverčio nekilnojamojo turto, kuriam taikomas areštas, pasidalijimo pažeidžia kreditorės teises ir teisėtus interesus. Be to, trečiajam asmeniui nebuvo sudaryta galimybė pateikti nuomonę dėl sutarties sąlygų. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apeliantės teiginiais.

Dėl naujų rašytinių įrodymų

10. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

11. Ieškovė (pareiškėja) N. L. kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus – banko sąskaitos išrašą, kurio laikotarpis nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2022 kovo 1 d., ir 2022 m. balandžio 23 ir 25 d. mokėjimo nurodymus, patvirtinančius ieškovės (apreiškėjos) atliekamus piniginių lėšų pervedimus abiejų sutuoktinių solidariems kreditoriams. Nurodo, kad šių įrodymų pateikti pirmosios instancijos teismui negalėjo, nes jų pateikimo būtinumas kilo tik gavus apeliacinį skundą, siekiant patvirtinti atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvus, todėl šiuos įrodymus teikia apeliacinės instancijos teismui. Pažymėjo, kad yra sąžininga bylos šalis, savo procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiauja, o papildomų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, nepažeis ekonomiškumo ir koncentruotumo principų.

12. Apeliantė kartu su atskiru prašymu pateikė naujus įrodymus – vykdomosios bylos duomenis apie skolininko (atsakovo ir pareiškėjo R. L.) turtinę padėtį ir areštuotą turtą. Nurodė, kad papildomus dokumentus teikia apeliacinės instancijos teismui dėl to, kad nebuvo informuota apie posėdžio datą ir laiką, byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, todėl neturėjo galimybės šių dokumentų pateikti pirmosios instancijos teismui.

13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės nurodytas aplinkybes, dėl ko įrodymai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, daro išvadą, kad apeliantė nepagrindė šių įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui būtinybės, taip pat nemotyvavo, kokią įrodomąją reikšmę pridedami papildomi duomenys turės teisingam ginčo išsprendimui. Šalys savo procesiniuose dokumentuose nurodė aplinkybes dėl santuokos metu įgyto turto ir prievolinius įsipareigojimus kreditoriams. Dėl to byloje ginčo nėra. Be to, apeliantė nepagrįstai teigia, kad teikiamų dokumentų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui dėl to, kad jai nebuvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimą vietą, datą ir laiką, kadangi, kaip matyti iš dokumentų parengimo datos, jie net nebuvo parengti iki bylos išnagrinėjimo ir skundžiamo teismo sprendimo priėmimo dienos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantė nenurodo jokių priežasčių, kodėl prašomi pridėti dokumentai nebuvo pateikti kartu su apeliaciniu skundu. Atsižvelgiant į tai, apeliantės pateikti dokumentai prie bylos medžiagos nepridėtini. Kadangi šie dokumentai, kuriuos teismas atsisako priimti, buvo pateikti per elektroninių paslaugų portalą, jie apeliantei negrąžintini.

14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės (pareiškėjos) nurodytas aplinkybes dėl naujų įrodymų pateikimo, daro išvadą, kad ieškovė pagrindė naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui būtinybę. Be to, ieškovė (pareiškėja) pridėtais įrodymais grindžia atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytas aplinkybes, todėl ieškovės (pareiškėjos) pateikti įrodymai pridėtini prie bylos medžiagos ir vertintini kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo

15. Bylų dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nagrinėjimo taisykles nustato CPK XXXV skyriaus normos. Vadovaujantis CK 3.51 ir 3.52 straipsniais, sutuoktiniai gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo pateikdami sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutartyje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus, jų bendro turto padalijimo klausimus bei kitas savo turtines ir neturtines teises bei pareigas (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis).

16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą.

17. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 3.53 straipsnio 4 dalies taikymo, yra išaiškinęs, kad teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą. Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų, kreditorių teisėtų interesų. Sutarties sąlygos turi būti nustatytos abiejų sutuoktinių laisva valia, sutarties tekste išdėstytos tiksliai ir aiškiai, kad nekiltų abejonių dėl sutarties turinio. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumo teisminė kontrolė įstatyme nustatyta, be kita ko, siekiant užtikrinti sutuoktinių lygiateisiškumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2007; kt.). Teismui patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jos turinys įtraukiamas į teismo sprendimą, todėl svarbu sutarties sąlygas suformuluoti taip, kad nekiltų kliūčių vykdyti sprendimą. Sutarties sąlygos, prieštaraujančios imperatyviosioms įstatymų normoms, laikytinos prieštaraujančiomis viešajai tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-378/2021).

18. Teismų praktikoje pripažįstama, kad CK 3.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta sutuoktinio, pareiškusio ieškinį dėl turto padalijimo, pareiga nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiunčiant pareiškimo dėl ieškinio kopiją, yra imperatyvi. Ši nuostata taikytina ir nutraukiant santuoką bendru sutarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58-218/2015). Reikalavimas nurodyti sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius pareiškime ar ieškinyje dėl santuokos nutraukimo įtvirtintas ir proceso teisės normose (CPK 382 straipsnio 5 punktas, 539 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 3 dalies 4 punktas). Sutuoktinių pareiga informuoti kreditorių (kreditorius) apie bylos iškėlimą dėl jų turto padalijimo nustatyta tam, kad sutuoktinių kreditoriai galėtų realiai įgyvendinti savo teisę būti įtraukti į turto padalijimo bylą trečiaisiais asmenimis, nes šioje byloje priimtas sprendimas gali turėti įtakos jų teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514-684/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303-378/2019).

19. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog padalijant turtą turi būti pasirinktas toks padalijimo būdas ir nustatytos tokios sutuoktinių dalys, kad nepažeistų sutuoktinių kreditorių teisių. Taigi sutuoktinių kreditorių teisė dalyvauti santuokos nutraukimo byloje yra viena iš kreditorių materialiųjų teisių apsaugos garantijų, sudaranti procesines prielaidas kreditoriams pareikšti savo atsikirtimus dėl sutuoktinių pasirinkto turto padalijimo būdo, pareikšti savarankiškus reikalavimus dėl prievolių dydžio bei rūšies ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303-378/2019, 29).

20. Taigi sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t. y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Teismas, prieš patvirtindamas sutuoktinių pateiktą sutartį, šias aplinkybes turi patikrinti. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartis yra priedas prie pareiškimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu ir jos teisėtumas bei pagrįstumas gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, nagrinėjant bylą iš esmės.

21. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė N. L. kreipėsi su ieškiniu, prašydama panaikinti sudarytos santuokos apskaitos įrašą dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir išspręsti su santuokos nutraukimu susijusius klausimus. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ginčas buvo perduotas teisminei mediacijai, ji baigėsi šalims pasiekus taikų susitarimą ir sudarius sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teisinių pasekmių. Byla išnagrinėta perėjus iš ginčo teisenos į ypatingąją, priimant sprendimą panaikinti santuokos apskaitos įrašą bendru sutarimu ir patvirtinti sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teisinių pasekmių.

22. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teisinių pasekmių sąlygomis, susijusiomis su šalių turto padalijimo būdu ir tvarka, kadangi šalys nukrypo nuo sutuoktinių lygių dalių principo, sutuoktinių lygiateisiškumo, be to, tokios sąlygos pažeidžia apeliantės, kaip kreditorės, teises ir teisėtus interesus. Taip pat pažymėjo, kad skundžiamas sprendimas buvo priimtas nepranešus šalims ir kreditorei nebuvo sudaryta galimybė išreikšti nuomonės dėl šalių sudarytos sutarties sąlygų.

23. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas apeliantės teiginius, nurodytus šios nutarties 17 punkte, pažymi, kad apeliantė nuo pat civilinės bylos proceso pradžios buvo tinkamai informuota apie iškeltą bylą, jai buvo išsiųsti teismo procesiniai dokumentai (teismo pranešimas ir ieškinys), nustatytas 30 dienų terminas nuo įteikimo dienos pateikti atsiliepimą į ieškinį, tačiau atsiliepimo į ieškinį nei per teismo nustatytą terminą, nei kitu laiku nepareiškė, savo pozicijos (sutikimo / nesutikimo) dėl ieškovės reikalavimo atitinkamai padalyti santuokos metu įgytą turtą neišdėstė, į teismo parengiamąjį posėdį neatvyko, aktyviai neįgyvendino savo, kaip bylos šalies, procesinių teisių. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad apeliantė, kaip kreditorė, buvo tinkamai informuota apie bylos iškėlimą, ji buvo įtraukta į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, todėl turėjo realią galimybę išreikšti savo poziciją dėl reikalavimų, susijusių su, jos vertinimu, jos teisėmis ir teisėtais interesais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai, nei teigia apeliantė, apeliantei laiku nepateikus atsiliepimo į ieškinį, šalys neturėjo galimybės įvertinti kreditorės nesutikimo motyvų ir galbūt atitinkamai nuspręsti dėl ginčijamų sutarties sąlygų.

24. Santuokos nutraukimas yra vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų (CK 3.100 straipsnio 4 punktas), todėl, teismas savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai, be kita ko, turi aptarti savo turtines teises ir pareigas (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, visais atvejais turi išspręsti klausimą ir dėl abiejų sutuoktinių ar vieno jų kreditorių teisių ir sutuoktinių pareigų kreditoriams (CPK 385 straipsnio 1 dalis, CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis).

25. Kasacinio teismo išaiškinta, kad santuokos nutraukimo byloje poveikis į bylą neįtraukto kreditoriaus materialiosioms teisėms ir pareigoms yra tada, kai teismo procesiniu sprendimu pasisakoma dėl kreditoriaus reikalavimo teisės pobūdžio arba sutuoktinių turtas padalijamas tokiu būdu, kuris daro įtaką kreditoriaus reikalavimo patenkinimui, arba kitokiu būdu paveikiamos kreditoriaus teisės. Būtent šiame kontekste kasacinio teismo yra išaiškinta, kad kreditoriai, kurių teisės pažeistos išsprendus santuokos nutraukimo teisinių pasekmių klausimus (turto ir turtinių prievolių padalijimo), jas pirmiausia turi ginti kreipdamiesi dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu ir tik nesant galimybių apginti pažeistas teises šiuo būdu reikšti ieškinį teisme kitais įstatyme nustatytais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58-218/2015).

26. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas, ar sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teisinių pasekmių sąlygos, susijusios su sutuoktinių turto padalijimu, pažeidžia apeliantės, kaip kreditorės, interesus, pažymi, kad byloje nėra ginčo, kad atsakovo (pareiškėjo) prievolė apeliantei yra asmeninė ir po santuokos nutraukimo ją toliau asmeniškai vykdys atsakovas (pareiškėjas) R. L. Taigi nagrinėjamu atveju prievolės pobūdis apeliantei nėra keičiamas. Apeliantė teigia, kad byloje nėra jokių duomenų, kad likusiai neįvykdytai prievolės daliai įvykdyti užteks atsakovui nuosavybės teise tenkančio buto, todėl jo susitarimas su ieškove dėl turto padalijimo, nukrypstant nuo sutuoktinių lygių dalių principo, šalims nenumačius piniginės kompensacijos išmokėjimo už kitam sutuoktiniui tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį, pažeidžia apeliantės teises. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė, teigdama apie savo, kaip kreditorės, teisių pažeidimą, neįvardija, kokiu būdu yra pažeidžiamos jos teisės ir teisėti interesai, nepagrindžia savo teiginių, tik deklaratyviai teigia apie jų neva pažeidimą.

27. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, šalių paaiškinimus procesiniuose dokumentuose, byloje pateiktus rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas, jog tvirtinamos santuokos sudarymo apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, nepažeidė sutarties tvirtinimą reglamentuojančių teisės normų ir šioje nutartyje pateiktų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių. Apeliantė turėjo galimybę savu laiku įgyvendinti savo, kaip proceso šalies teises ir pareigas, tačiau tokia galimybe nepasinaudojo, savo neveikimą pateisinančių priežasčių nenurodė, todėl narinėjamu atveju nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo konstatuoti kreditorės teisių pažeidimo fakto.

28. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl bylos procesinės baigties

29. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė byloje aktualias materialiosios ir proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais ir motyvais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose

30. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš antrosios šalies.

31. Šalys teismui nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl klausimas dėl jų atlyginimo nespręstinas.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Giedrė Seselskytė