- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-18
- Bylos Nr.
- e2-757-1089/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15547-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Virkutis
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.16Žalos atlyginimas asmens sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, L. K., E. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ 825,44 Eur žalos atlyginimą. Pareikštą reikalavimą ieškovas grindžia tokiais esminiais argumentais:
1.1. Apdraustoji V. K. laikinai nedarbinga tapo 2018 m. lapkričio 23 d. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje įvykusio eismo įvykio metu. Nukentėjusi buvo nedarbinga nuo 2018 m. lapkričio 25 d. iki 2019 m. vasario 7 d. Ieškovas išmokėjo nukentėjusiai V. K. 938 Eur ligos išmoką. Eismo įvykį sukėlė trečiasis asmuo L. K., kuri vairavo transporto priemonę, kurios valdytojų civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu buvo apdraudusi atsakovė AB „Lietuvos draudimas“.
1.2. Atsakovė atlygino dalį ieškovo patirtos žalos – 112,56 Eur žalą, kurią ieškovas patyrė, kai išmokėjo V. K. ligos išmoką už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 25 d. iki 2018 m. gruodžio 3 d. Kitą žalos dalį atsakovė atsisakė atlyginti, motyvuodama tuo, kad po 2018 m. gruodžio 3 d. nedarbingumas V. K. buvo tęsiamas dėl diagnozės, nesusijusios su eismo įvykio metu patirtais sužalojimais. Patikrinęs V. K. medicininius dokumentus ir įrašus juose, ieškovas nustatė, kad nedarbingumo pažymėjimai V. K. iki 2019 m. vasario 7 d. buvo išduoti dėl nelaimingo atsitikimo (autoįvykio), įvykusio 2018 m. lapkričio 23 d., liekamųjų padarinių (pasekmių).
Atsiliepimas
2. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime į ieškinį prašo ieškovo reikalavimų netenkinti. Savo poziciją atsakovė grindžia tokiais esminiais atsikirtimais:
2.1. Vien nedarbingumo pažymėjimų V. K. išdavimas pagal konkretų ligos kodą savaime neįrodo, kad buvo gydomi būtent ginčo eismo įvykio metu padaryti sužalojimai. V. K. medicininiuose įrašuose yra užfiksuoti tik jos asmeniniai subjektyvūs nusiskundimai, kurių pagrindu ir buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai. V. K. nedarbingumo laikotarpis nuo 2018 m. gruodžio 4 d. tęstas dėl kitų priežasčių, nesusijusių su eismo įvykiu.
2.2. Atsakovė atsisako kompensuoti ieškovo išlaidas nuo tada, kai V. K. nustatyta liga, susijusi su klausos sutrikimu. Ikiteisminio tyrimo metu teismo medicinos ekspertas padarė išvadą, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) objektyviai negali būti susieti su eismo įvykiu, nes (duomenys neskelbtini) trauma iškart po eismo įvykio nebuvo nustatyta. Be to, V. K. tęstas medikamentinis gydymas (nuskausminamieji ir priešuždegiminiai medikamentai), nors potrauminiai padariniai ar pakitimai, sumušimai nebuvo objektyviai patvirtinti, o V. K. užfiksuoti skausmai nustatyti tik jos pačios skundų pagrindu.
2.3. Visuose V. K. nedarbingumo pažymėjimuose įrašytas tas pats ligos kodas ((duomenys neskelbtini)), nors toks sužalojimas nėra siejamas su eismo įvykiu. Be to, nedarbingumo priežastis nėra patikslinta. Taigi ji gali būti susijusi tiek su eismo įvykiu, tiek su lėtinėmis ir kitomis ligomis. Be to, teismo medicinos ekspertas netgi nepatvirtino (duomenys neskelbtini). V. K. darbo pobūdis yra susijęs su darbu kompiuteriu. Taigi (duomenys neskelbtini) pažeidimas galėjo atsirasi ir dėl kitų priežasčių, o ne tik eismo įvykio metu patirtos traumos, kuri nebuvo aprašyta.
2.4. Eismo įvykio kaltininkė nebuvo traukiama baudžiamojon atsakomybėn, nes teismo medicinos ekspertas nenustatė V. K. sužalojimų. Nepatraukus eismo įvykio kaltininko baudžiamojon atsakomybėn, tokiam asmeniui negali kilti ir civilinė atsakomybė. Atsakovei negali kilti prievolė atlyginti ieškovui išmokėtų socialinio draudimo išmokų, kurių išmokėjimas nebuvo pagrįstas objektyviais įrodymais ir (ar) sveikatos sutrikimais, kurie galėtų būti siejami su eismo įvykiu.
3. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, L. K. ir E. B. atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados dėl jų teisinio vertinimo
4. Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė atsakovei, kaip eismo įvykio kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, regresinį reikalavimą dėl eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui išmokėtų ligos išmokų dalies priteisimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.290 straipsnio 1 ir 3 dalys).
5. Byloje nėra ginčo ir proceso dalyviai sutaria, kad 2018 m. lapkričio 23 d. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, (duomenys neskelbtini), trečiasis asmuo L. K., vairuodama automobilį Honda Accord, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį, kurio metu nukentėjo V. K.. Šias faktines aplinkybes patvirtina ir eismo įvykio medžiaga (duomenys neskelbtini). Taip pat nėra ginčo, kad automobilio Honda Accord, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinę atsakomybę privalomojo draudimo sutarties pagrindu buvo apdraudusi atsakovė akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ (CPK 187 straipsnio 1 dalis).
6. V. K. nuo 2018 m. lapkričio 23 d. iki 2019 m. vasario 7 d. buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai (ieškinio priedas Nr. 1). Už nurodytą laikotarpį ieškovas paskyrė ir išmokėjo V. K. 938 Eur dydžio ligos išmoką (ieškinio priedai Nr. 2–7). Gavusi ieškovo pretenziją dėl nurodytos sumos kompensavimo, atsakovė sumokėjo ieškovui 112,56 Eur ir 2019 m. balandžio 16 d. raštu Nr. 2096731/1081468 informavo ieškovą, kad nekompensuos išmokų už V. K. nedarbingumo laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 4 d. iki 2019 m. vasario 7 d.. Savo poziciją atsakovė grindė, kad paminėtas laikotarpis nėra susijęs su eismo įvykio metu patirtų sužalojimų gydymu (ieškinio priedas Nr. 10).
7. Ginčas byloje ir yra kilęs dėl to, ar nurodytu laikotarpiu (2018 m. gruodžio 4 d. iki 2019 m. vasario 7 d.) V. K. nedarbingumo pažymėjimai buvo išduoti dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, ar dėl kitų priežasčių. Kitaip tariant, atsakovė neigia, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp ieškovo išmokėtų ligos išmokų ir trečiojo asmens L. K. neteisėtų veiksmų (CK 6.247 straipsniai). Dėl kitų eismo įvykio kaltininko civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų, žalos) egzistavimo proceso dalyviai iš esmės sutaria.
8. Atsakovės, kaip draudikės, prievolė išmokėti draudimo išmoką dėl žalos, padarytos už žalą atsakingo asmens, atsiranda draudimo sutarties pagrindu, tačiau jos apimtis, kaip ne kartą pasisakyta kasacinio teismo praktikoje, yra tokia, kokia už žalą yra atsakingas žalą padaręs asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-684/2016, 44 punktas). Tai, kad šiuo atveju regreso teisę į atsakovę siekia įgyvendinti socialinio draudimo įstaiga, nereiškia, jog ieškovas yra atleistas nuo įrodinėjimo naštos pagrįsti, kad egzistuoja visos būtinosios už žalą atsakingo asmens civilinės atsakomybės sąlygos, įskaitant priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Faktinę aplinkybę, kad V. K. nedarbingumą 2018 m. gruodžio 4 d.–2019 m. vasario 7 d. lėmė eismo įvykio metu patirtų sužalojimų gydymas, ieškovas įrodinėja V. K. išduotais nedarbingumo pažymėjimais, V. K. medicinos dokumentų išrašų duomenimis, ieškovo 2019 m. gegužės 21 d. V. K. medicinos dokumentų patikrinimo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) ir pačios V. K., byloje apklaustos kaip liudytoja, parodymais.
9. Kiek tai susiję su ieškovo pateiktų įrodymų įrodomosios reikšmės klausimu, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, teismams nustatant nedarbingumo laikotarpį dėl patirto sveikatos sužalojimo eismo įvykio metu, nėra pagrindo vadovautis vien tik asmens sveikatos priežiūros įstaigos išduotais nedarbingumo pažymėjimais. Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010).
10. Įrodymų (rašytinių dokumentų, bylos šalių paaiškinimų ir kt.) vertinimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu. Tai reiškia, kad nėra reikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo dėl konkrečių faktinių aplinkybių egzistavimo. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo įsitikinimas dėl tam tikro fakto susiformuoja kaip protingo asmens objektyviai ir nešališkai atlikto vertinimo rezultatas. Šiuo požiūriu vertinant yra galimos abejonės, nes įstatymas ir teisė, o taip pat teismų praktika nereikalauja absoliutaus teismo įsitikinimo – kai abejonių visiškai neliktų. Teismui gali likti tam tikrų abejonių, bet jos protingo žmogaus požiūriu būtų vertinamos kaip nerimtos, neprotingos ir nepaneigiančios nustatomo fakto esmės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
Ar V. K. 2018 m. gruodžio 4 d.–2019 m. vasario 7 d. buvo nedarbinga dėl 2018 m. lapkričio 23 d. eismo įvykio metu patirtų sužalojimų?
11. Išanalizavus byloje ieškovo pateiktus V. K. nuo 2018 m. gruodžio 23 d. iki 2019 m. vasario 7 d. išduotus nedarbingumo pažymėjimus (2018 m. lapkričio 23 d., 2018 m. lapkričio 26 d., 2018 m. gruodžio 6 d., 2018 m. gruodžio 27 d., 2019 m. sausio 10 d., 2019 m. sausio 31 d.) nustatyta, kad visuose pažymėjimuose skiltyje „Nedarbingumo priežastys“ pažymėta, jog nedarbingumo priežastis yra nelaimingas atsitikimas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) 2018 m. lapkričio 23 d. (ieškinio priedas Nr. 1). Pažymėjimuose taip pat nurodyta tapati diagnozė pagal TLK-10 kodą „(duomenys neskelbtini)“ – kiti patikslinti kūno sužalojimai, apimantys kelias sritis.
12. Pagal įrašus V. K. medicinos dokumentuose viešojoje įstaigoje (toliau – VšĮ) Respublikinėje Šiaulių ligoninėje iškart po eismo įvykio, apžiūrėjus ir atlikus tyrimus, V. K. buvo nustatytos tokios klinikinės diagnozės: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Vėliau tą pačią dieną V. K. dėl skausmo (duomenys neskelbtini) srityje kreipėsi į VšĮ Kėdainių ligoninę, kur, atlikus apžiūrą, V. K. nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini). 2018 m. lapkričio 26 d. V. K. apžiūrėjo VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centre šeimos gydytojas, kuris dėl skausmo (duomenys neskelbtini) srityse, skausmo (duomenys neskelbtini) srityje nuo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pasiuntė V. K. chirurgo ir otorinolaringologo konsultacijai. Tuo pačiu nedarbingumas V. K. pratęstas iki 2018 m. gruodžio 6 d.
13. Taip pat nustatyta, kad VšĮ Kėdainių ligoninės gydytojas otorinolaringologas, apžiūrėjęs V. K., 2018 m. gruodžio 4 d. nustatė jai tokią diagnozę: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), abipusis (klinikinė diagnozė – (duomenys neskelbtini)). Medicinos dokumentų išraše atliktas toks anamnezės aprašymas: „Trauma (duomenys neskelbtini), skleidėsi oro pagalvė, stiprus akustinis garsas, (duomenys neskelbtini)“. 2018 m. gruodžio 6 d. V. K. apžiūrėjęs VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytojas pratęsė jai nedarbingumą iki 2018 m. gruodžio 27 d., atliko įrašus, kad V. K. jaučia (duomenys neskelbtini) srityje, skausmas (duomenys neskelbtini) srityje žymiai sumažėjęs. Kitos apžiūros pas šeimos gydytoją metu (2018 m. gruodžio 27 d.) atliktas įrašas, kad V. K. tirpsta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), išlieka skausmas (duomenys neskelbtini). Dėl to V. K. nedarbingumas pratęstas iki 2019 m. sausio 10 d.
14. Analizuojant įrašus V. K. medicinos dokumentuose, taip pat nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 31 d. V. K. apžiūrėjo VšĮ Kėdainių ligoninė neurologas, kuris nustatė tokią diagnozę: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sritis. Anamnezės dalyje nurodyta, kad V. K. 2018 m. lapkričio 23 d. patyrė eismo įvykį, kurio metu sutrenkė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 2019 m. sausio 10 d. VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytojas dėl (duomenys neskelbtini) skausmo ir skausmo (duomenys neskelbtini) srityje pratęsė nedarbingumą V. K. iki 2019 m. sausio 31 d. 2019 m. sausio 29 d. V. K. pakartotinai apžiūrėjo VšĮ Kėdainių ligoninės neurologas – palikta ankstesnė diagnozė. Tą pačią dieną V. K. VšĮ Kėdainių ligoninėje buvo atliktas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ultra garso tyrimai, suteikta traumatologo konsultacija. Nurodytų tyrimų pagrindu V. K. nustatytos tokios diagnozės: (duomenys neskelbtini) dėl seno plyšimo ar sužeidimo, (duomenys neskelbtini). Byloje nustatyta ir tai, kad 2019 m. sausio 31 d. šeimos gydytojas, apžiūrėjęs V. K., atliko įrašą, jog išlieka skausmas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) srityje, ir pratęsė nedarbingumą iki 2019 m. vasario 5 d.
15. Apibendrinant nurodytus duomenis, fiksuotus V. K. medicinos dokumentuose, aišku, kad:
15.1. po eismo įvykio (tą pačią dieną) V. K. skundėsi skausmu (duomenys neskelbtini) srityje, taip pat (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) skausmu;
15.2. praėjus trims dienoms po eismo įvykio V. K., apžiūrint šeimos gydytojui, nurodė, kad jaučia skausmą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) srityse, taip pat skausmą (duomenys neskelbtini) srityje ir (duomenys neskelbtini);
15.3. 2018 m. gruodžio 4 d. otorinolaringologas diagnozavo V. K. (duomenys neskelbtini) uždegimą, (duomenys neskelbtini) uždegimą, kuriuos susiejo su eismo įvykio metu patirta trauma;
15.4. nuo 2018 m. gruodžio 6 d. iki 2019 m. vasario 5 d. nedarbingumas V. K., be kita ko, tęstas dėl skausmo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) srityje.
16. Ar nurodytos diagnozės yra susijusios su V. K. eismo įvykio metu patirtais sužalojimais, visų pirma, buvo analizuota administracinėje byloje (duomenys neskelbtini). Pastarojoje byloje buvo paskirtas tyrimas, kurį atliko Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus teismo medicinos ekspertas. Specialisto 2019 m. vasario 11 d. išvadoje Nr. G 183/2019(04) konstatuota, kad:
16.1. 2018 m. lapkričio 23 d. VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje V. K. nustatytos diagnozės buvo paremtos ne objektyviais traumavimo požymiais, o subjektyviais V. K. nusiskundimais;
16.2. (duomenys neskelbtini) uždegimas, (duomenys neskelbtini) uždegimas, (duomenys neskelbtini) negali būti vertinami kaip sužalojimai, nes (duomenys neskelbtini) trauma nebuvo nustatyta iškart po eismo įvykio;
16.3. 2019 m. sausio 29 d. nustatytas (duomenys neskelbtini) pažeidimas nevertinamas kaip sužalojimas, nes (duomenys neskelbtini) pažeidimas ir (duomenys neskelbtini) galėjo atsirasti dėl kitų priežasčių.
17. Aplinkybei, ar V. K. nedarbingumo laikotarpis nuo 2018 m. gruodžio 4 d. iki 2019 m. vasario 7 d. yra susijęs su 2018 m. lapkričio 23 d. įvykusio eismo įvykio metu patirtais sužalojimais, ar ne, išsiaiškinti byloje 2019 m. rugsėjo 17 d. teismo nutartimi buvo paskirta teismo medicinos ekspertizė. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. lapkričio 7 d. Ekspertizės akte Nr. EKG 82/2019 (01) suformuluotos iš esmės analogiškos išvados, išdėstytoms prieš tai aptartoje specialisto išvadoje Nr. G 183/2019(04), t. y. kad:
17.1. 2018 m. lapkričio 23 d. VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje atliktais objektyviais tyrimais V. K. trauminiai pakitimai patvirtinti nebuvo;
17.2. 2018 m. gruodžio 4 d. V. K. diagnozuotas (duomenys neskelbtini) uždegimas sužalojimu nevertinamas, nes ši diagnozė nepagrįsta objektyviais traumavimo požymiais ir nėra nuoseklaus priežastinio ryšio tarp traumos ir diagnozės nustatymo laiko. (duomenys neskelbtini) uždegimas paprastai atsiranda dėl peršalimo, gripo ar kitos ligos, pažeidžiančios viršutinius kvėpavimo takus. (duomenys neskelbtini) uždegimas buvo iki eismo įvykio – tą rodo diagnozėje įrašyta lėtinė eiga;
17.3. 2019 m. sausio 29 d. diagnozuotas (duomenys neskelbtini) pažeidimas ir (duomenys neskelbtini) nepriskiriami eismo įvykio pasekmėms: (duomenys neskelbtini) pažeidimo diagnozė rėmėsi tik V. K. subjektyviais skausminiais nusiskundimais ir pojūčiais (duomenys neskelbtini) srityje, sumažinto skausmo jutimu pagal alkūninio nervo inervuojamąją sritį; (duomenys neskelbtini) diagnozuota dar prieš eismo įvykį; (duomenys neskelbtini) įprastai atsiranda dėl sąnario apkrovos, dirbant fizinį darbą ar sportuojant, kai ilgą laiką per sąnarį atliekami vienodi, stereotipiniai judesiai; (duomenys neskelbtini) dauginiai potrauminiai pakitimai yra seni, susiję su 2017 m. liepos 26 d. buvusia trauma;
17.4. nedarbingumo pažymėjimai V. K. buvo išduoti ir tęsti remiantis tik jos skausminiais nusiskundimais ir pojūčiais, valingais judesių apribojimais, galimai atsiradusiais ar besitęsiančiais prieš eismo įvykį buvusių ligų ir traumų likusiais padariniais ar jų paūmėjimais.
18. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, tačiau tokiu atveju tie kiti įrodymai turi sudaryti pagrindą spręsti priešingai tuo pačiu klausimu, kuriuo duota eksperto išvada (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-248/2017).
19. Teismo ekspertizės akto išvados yra nuoseklios, neprieštaringos ir paremtos V. K. medicinos dokumentuose atliktų įrašų, taip pat medicininių tyrimų rezultatų duomenų analize. Pagrindo abejoti ekspertizę atlikusių teismo ekspertų kompetencija ir objektyvumu nenustatyta. Kaip jau pasisakyta, akto išvados atitinka ir administracinėje byloje tų pačių duomenų tyrimą atlikusio specialisto išvadas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pagal medicininį kriterijų V. K. 2018 m. gruodžio 4 d.–2019 m. vasario 7 d. nedarbingumas buvo suteiktas ir tęsiamas dėl priežasčių, nesusijusių su 2018 m. lapkričio 23 d. eismo įvykio metu patirtais sužalojimais ir (ar) traumomis. V. K., apklaustos šioje byloje 2020 m. sausio 29 d. teismo posėdyje liudytoja, parodymai, kad ji jautė (duomenys neskelbtini) ir kitų kūno dalių skausmą, vertinant teismo ekspertizės akto išvadų pagrįstumą, neturi reikšmės, nes, kaip nurodyta ekspertizės akte, diagnozės V. K. nebuvo pagrįstos objektyviais tyrimais, traumavimo požymiais, o 2018 m. gruodžio 4 d. otorinolaringolo diagnozė nėra trauminio pobūdžio. Antra vertus, V. K. parodymai iš dalies neatitinka ir medicinos dokumentuose atliktų įrašų – ji parodė, kad po įvykio kūnas buvo išmuštas mėlynėmis, tačiau šios, kaip objektyvus traumavimo požymis, medicinos dokumentuose apžiūras atlikusių gydytojų nebuvo fiksuotas.
20. Aplinkybė, kad yra tikimybė, jog po eismo įvykio V. K. galėjo paūmėti anksčiau jai diagnozuotos ligos, vertinant, ar egzistuoja priežastinis ryšys tarp V. K. nedarbingumo priežasčių ir eismo įvykio, neturi esminės reikšmės. Byloje nenustatyta objektyvių medicininių požymių, remiantis kuriais būtų galima spręsti, kad eismo įvykio metu V. K. patyrė sužalojimų, dėl kurių galėjo paūmėti jos ankstesnės ligos. Taigi nurodytos tikimybės laipsnis yra pernelyg mažas, kad būtų galima spręsti, jog egzistuoja bent netiesioginis priežastinis ryšys tarp trečiojo asmens L. K. neteisėtų veiksmų ir V. K. nedarbingumo 2018 m. gruodžio 4 d.–2019 m. vasario 7 d. Civilinės atsakomybės sąlygų asmens sveikatos sužalojimo situacijose egzistavimas negali būti grindžiamas iš esmės tik nukentėjusio asmens subjektyviais skundais, kurių nebūtų galima patikrinti objektyviais medicininiais tyrimais. Priešingas aiškinimas iškreiptų nukentėjusio ir už žalą galimai atsakingo asmens interesų pusiausvyrą, sudarytų prielaidas nukentėjusiam asmeniui piktnaudžiausi savo padėtimi, o kitai pusei apribotų galimybę gintis nuo galimai nesąžiningų ir (ar) neproporcingų reikalavimų.
21. Apibendrinant nurodytus argumentus pridurtina, kad V. K. medicinos dokumentuose nėra fiksuota, jog liudytojos jaustas skausmas (duomenys neskelbtini) srityje buvo pagrįstas trauminio pobūdžio pakitimais. Priešingai, tiek ekspertizės akte, tiek specialisto išvadoje padarytos iš esmės kategoriškos išvados, kad ši diagnozė buvo paremta išimtinai pačios liudytojos subjektyvaus pobūdžio skundais, o nežymus (duomenys neskelbtini) tikėtina, jog atsirado dėl kitų priežasčių, nesusijusių su eismo įvykio metu patirtu poveikiu. Tiek ekspertizės akte, tiek specialisto išvadoje padaryta vienareikšmė išvada, kad (duomenys neskelbtini) trauma V. K. iškart po eismo įvykio nebuvo nustatyta, o (duomenys neskelbtini) uždegimas ir (duomenys neskelbtini) uždegimas objektyviai nėra susiję su trauminio pobūdžio poveikiu. Be to, V. K. nusiskundimai (duomenys neskelbtini) skausmu pirmą kartą medicinos dokumentuose fiksuoti tik 2018 m. gruodžio 6 d. Tai, kad šie skausmai nebuvo susiję su eismo įvykio metu patirtais sužalojimais, patvirtina ir teismo ekspertų išvada, jog (duomenys neskelbtini) V. K. diagnozuota iki eismo įvykio.
22. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovas nepagrindė, jog trečiojo asmens L. K. neteisėti veiksmai buvo V. K. nedarbingumo 2018 m. gruodžio 4 d.–2019 m. vasario 7 d. priežastis ar kad pakankamai reikšmingu laipsniu prisidėjo prie V. K. nedarbingumo.
Dėl procesinės bylos baigties.
23. Pripažinus, kad ieškovas neįrodė vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – priežastinio ryšio, egzistavimo, ieškovo pareikštas ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas. Ieškovo atstovės 2020 m. sausio 29 d. teismo posėdyje išsakytas argumentas, kad atsakovės veiksmai, padengiant dalį V. K. išmokėtos draudimo išmokos, turėtų būti vertinami kaip nedarbingumo priežasčių ryšio su eismo įvykiu pripažinimas, atmestinas kaip nemotyvuotas. Visų pirma, atsakovė padengė ligos išmokas, išmokėtas iki 2018 m. gruodžio 4 d., t. y. už kitą laikotarpį, nei dėl kurio kilo šioje byloje nagrinėjamas ginčas. Antra, teismo posėdyje viena iš atsakovės atstovių detalizavo nurodyto atsakovės sprendimo motyvus, kurie negali būti kvalifikuojami kaip ieškovo reikalavimų pripažinimas ir kartu užkertantys kelią atsakovei gintis nuo kitų ieškovo pareikštų materialinio teisinio pobūdžio pretenzijų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
24. Iš atsakovės į teismo depozitinę sąskaitą įmokėto 600 Eur užstato buvo apmokėtos teismo ekspertizės atlikimo – 525,62 Eur, ir liudytojos V. K. vykimo į teismo posėdį – 18,94 Eur, išlaidos. Trečiasis asmuo L. K. pateikė įrodymus, kad turėjo 35,52 Eur vykimo į teismo posėdį išlaidas. Trečiojo asmens išlaidos kurui – įvertinus nuvažiuotą atstumą, kuro sąnaudų normą ir kuro kainą, laikytinos pagrįstomis visoje nurodytoje apimtyje (7,97 l × 1,16 Eur × 4,12 (412 km).
25. Netenkinus ieškinio reikalavimų, nurodytų būtinų, protingų ir pagrįstų išlaidų atlyginimas atsakovei ir trečiajam asmeniui, dalyvavusiam šiame teisminiame procese atsakovės pusėje, priteisiamas iš ieškovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 10 punktai, 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovas yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstomos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ 544,56 Eur (penkių šimtų keturiasdešimt keturių eurų ir 56 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti iš ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, L. K. 35,52 Eur (trisdešimt penkių eurų ir 52 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.