Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Vėdinimo meistrai“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6902-191/2014 pagal ieškovo UAB „Vėdinimo meistrai“ ieškinį atsakovui UAB „Pentacom“ dėl rangos, skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

- priteisti iš atsakovės UAB „Pentacom“ ieškovės naudai 30 917,38 Eur (106 751,54 Lt) skolos, 386,06 Eur (1 332,98 Lt) delspinigių bei 6 % procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

- priteisti iš atsakovės UAB „Pentacom“ ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas 915,78 Eur (3 162 Lt) žyminio mokesčio bei 420,53 Eur (1 452 Lt) už teisinę pagalbą.

Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovei priklausančius kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises.

2015 m. vasario 25 d. nutartimi Kauno apylinkės teismas ieškovės prašymą tenkino ir ieškinio reikalavimams užtikrinti areštavo bendrai 107246,41 Lt sumai atsakovei UAB Pentacom“ priklausančius kilnojamuosius daiktus, esančius pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant atsakovui juos parduoti, dovanoti, įkeisti ar kitaip realizuoti, turtines teises ir pinigines lėšas, esančias pas atsakovą, trečiuosius asmenis ar atsakovo sąskaitose banke, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškovu, mokėti darbo užmokestį, įstatymo nustatytus privalomus mokėjimus valstybei, privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokas.

Pirmos instancijos teismo sprendimas buvo apskųstas apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nebaigtas.

Atsakovė Kauno apylinkės teismui pateikė prašymą panaikinti teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nes 107 246,41 Lt sumą už atsakovę ieškovei sumokėjo UAB „Conresta“. Nurodytą faktą patvirtina 2014 m. spalio 28 d. vietinio mokėjimo nurodymas Nr. 11830.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 nutarties, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Civilinio proceso kodekso (CPK) 150 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo, išskyrus šio Kodekso 147 straipsnio 6 dalyje numatytą atvejį. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimai ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi (CPK 149 str. 1 d.). Pažymėtina, jog teismas gali panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, jeigu išnyksta teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė, t. y. atsiranda naujos aplinkybės, kurios sudaro pagrindą manyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebėra būtinas. Įrodyti, kad išnyko teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė, t. y. atsirado laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindą sudarančios aplinkybės, turi atsakovas, kurio atžvilgiu taikytos tokios priemonės (CPK 12, 178 str.). Atsakovui neįrodžius, kad yra pagrindas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, teismas prašymą turėtų atmesti (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis c. b. Nr. 2-407/2011).

Apeliantės atskirajame skunde nurodo, jog atsakovė pateikė apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. ir šis teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, o apeliacinės instancijos teismui priėmus ieškovės atžvilgiu palankų teismo sprendimą atsakovė ieškovei turėtų sumokėti 3 899,99 Eur (13 465,89 Lt). Šie apeliantės argumentai nepakankami skundžiamos nutarties panaikinimui, nes teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis atsakovės apeliacinis skundas dėl Kauno apylinkės teismo sprendimo nėra išnagrinėtas, t.y. apeliacine tvarka procesas dar nėra baigtas, todėl kalbėti apie ieškovei palankų teismo sprendimą nėra pagrindo.

Apeliantė nurodo, kad atsakovė pagal 2014 m. rugsėjo 4 d. sprendimą nėra sumokėjusi ieškovei 6% procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. vasario 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kas sudaro 1 267,06 Eur (4 374,89 Lt); bylinėjimosi išlaidų, kas sudaro žyminis mokestis 915,78 Eur (3 162 Lt) bei 1 541,94 Eur (5 324 Lt) atstovavimo išlaidos. Nagrinėjamu atveju apeliantė neginčija fakto, jog pagrindinė skola 31 060,71 Eur yra sumokėta. Pažymėtina, kad likusi nesumokėta suma 3724,78 Eur lyginant ją su pagrindine buvusia skola 31 060,71 Eur yra santykinai nedidelė. Apeliantės nurodyti argumentai, kad atsakovės mokumas yra sutrikęs, kad atsakovė vengia atsiskaityti su ieškove nepagrįsti objektyviais įrodymais, aplinkybė, kad atsakovas pagrindinę skolą sumokėjo, leidžia manyti priešingai. Ieškovės turtiniai reikalavimai buvo užtikrinti 107 246,41 Lt suma (arešto mastas), šią sumą ieškovė gavo. Apeliantė neprašė taikyti laikinųjų apsaugos priemonių didesnei sumai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino areštą 107 246,41 Lt suma. Tai, kad apeliantas turėjo bylinėjimosi išlaidų, priskaičiavo palūkanas, nesusiję su šio atskirojo skundo nagrinėjimo dalyku, kadangi apskųsto teismo sprendimo pagrįstumo, bylinėjimosi išlaidų klausimai bus nagrinėjami apeliacine tvarka kitoje byloje (apeliacinės bylos Nr.2A-155-264/2015).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantė neįrodė, kad panaikinus atsakovės turto areštą, bus apsunkintas teismo sprendimo įvykdymas.

Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Kiti atskirojo skundo teiginiai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties. Apelianto atskirajame skunde nurodytais motyvais naikinti nutarties nėra įstatymo pagrindo, atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo momento.