Kauno apylinkės teismo sprendimas

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, A. B. įstatyminei atstovei R. B. ir atstovei advokatei Jurgitai Žiužnienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. V. ieškinį atsakovui A. B. dėl turto pripažinimo bendra daline nuosavybe, atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, laidojimo išlaidų atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmetamas.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2003 m. spalio 1 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad V. B., gimęs (duomenys neskelbtini), daugiau kaip 25 metus kaip nuomininkas faktiškai gyvena gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), priklausančiose Kaišiadorių r. sav.. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas gyvenamųjų patalpų pirkimo tikslu.

Pagal 2004 m. gruodžio 21 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono savivaldybės taryba pardavė, o V. B. nupirko 63/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 63/100 dalis kitų kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias adresu (duomenys neskelbtini), už 7700 Lt kainą, atsiskaitant tokia tvarka: 3850 Lt sumokėjus pavedimu prieš sudarant šia sutartį, ir 385 Lt sumokant iki 2005 m. gruodžio 21 d., 385 Lt sumokant iki 2006 m. gruodžio 21 d., 385 Lt sumokant iki 2007 m. gruodžio 21 d., 385 Lt sumokant iki 2008 m. gruodžio 21 d., 385 Lt sumokant iki 2009 m. gruodžio 21 d., 385 Lt sumokant iki 2010 m. gruodžio 21 d., 385 Lt sumokant iki 2011 m. gruodžio 21 d., 385 Lt sumokant iki 2012 m. gruodžio 21 d., 385 Lt sumokant iki 2013 m. gruodžio 21 d., 385 Lt sumokant iki 2014 m. gruodžio 21 d.. V. B., gimusio (duomenys neskelbtini), vardu įregistruota nuosavybės teisė į 63/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 63/100 dalis kitų kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2004 m. gruodžio 21 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). V. B., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini).

D. V. B. palikimo priėmimo 2024 m. rugpjūčio 8 d. į Kaišiadorių rajono 1-ojo notarų biuro notarą G. B. kreipėsi sūnus A. B..

2023 m. vasario 9 d. Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi V. B. pirko iš J. B. transporto priemonę Opel Zafira, indentifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Pagal UAB „Erdvė būstui“ 2024 m. spalio 30 d. konsultacinę nuomonę, 63/100 dalių gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 63/100 dalių kitų kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), kaina rinkoje gali siekti 25000 Eur.

Ieškovei nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo nustatytas 50 proc. darbingumo lygis.

D. K. firma 2024 m. rugpjūčio 1 d. už suteiktas laidojimo paslaugas išrašė PVM sąskaitą faktūrą DK Nr. (duomenys neskelbtini) 1900 Eur sumai apmokėti. Kasos pajamų orderiu Nr. 104 priimta 1900 Eur.

Kaišiadorių vartotojų kooperatyvas 2024 m. liepos 21 d. išrašė sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 872 Eur sumai apmokėti už maitinimo paslaugas laidotuvių metu. Kaišiadorių vartotojų kooperatyvo 2024 m. liepos 21 d. kasos kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad 872 Eur buvo apmokėti grynaisiais pinigais.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos normos reglamentuoja tik sutuoktinių (santuoką sudariusių asmenų) turtinius santykius. Nesusituokę kartu gyvenantys asmenys nėra prilyginami sutuoktiniams, todėl tokių asmenų įgytam turtui negalioja bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija. Kartu gyvenančių santuokos nesudariusių asmenų turtinių santykių šeimos teisės normos nereglamentuoja, dėl to iš tokių santykių kilę ginčai sprendžiami vadovaujantis bendrosiomis nuosavybės teisę reglamentuojančiomis teisės normomis.

Pagal Kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką, jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių. Tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 18 punktas).

Sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės, teismo pirmiausia turi būti nustatyta, ar dėl šio konkretaus turto objekto buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ši aplinkybė gali būti įrodinėjama visais leistinais įrodymais, o įrodinėjimo pareiga tenka asmeniui, siekiančiam bendrosios dalinės nuosavybės teisės pripažinimo (CPK 178 straipsnis). Kasacinio teismo praktika suponuoja, kad, net ir nustačius nesusituokusių asmenų gyvenimo drauge, ūkio tvarkymo kartu faktą, dėl kiekvieno konkretaus turto objekto nuosavybės formos turi būti sprendžiama atskirai, t. y. net ir šalims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį dėl konkretaus nuosavybės teisės objekto bendrosios nuosavybės gali ir nebūti susitarta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 25 punktas). Taigi sprendžiant dėl nesusituokusių asmenų įgyto turto pripažinimo bendrąja nuosavybe, nepakanka nustatyti vien nesusituokusių asmenų bendro gyvenimo drauge ar ūkio tvarkymo kartu faktą, turi būti nustatytas bendro turto sukūrimas asmeninėmis lėšomis ar bendru jų pačių darbu, be to, turi būti nustatytas konkretus turtas, dėl kurio sukūrimo ar įgijimo bendrosios nuosavybės teise sugyventiniai buvo sudarę jungtinės veiklos susitarimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-421/2020).

Kaip nustatyta pirmiau turtas 63/100 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 63/100 dalys kitų kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), buvo įsigyti V. B. vardu pagal 2004 m. gruodžio 21 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) iš Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos.

Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo pakeitimo įstatymas išdėstytas nauja redakcija taip Lietuvos Respublikos Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas, įsigaliojęs 2003 m. sausio 1 d., 12 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatė, kad gali būti parduodamos šios savivaldybės (valstybės) gyvenamosios patalpos ir jų priklausiniai: per 60 procentų fiziškai susidėvėję nuomojami vienbučiai gyvenamieji namai, jų dalys (ir priklausiniai), taip pat butai, jeigu šių namų, butų remontas ar rekonstrukcija savivaldybei (valstybei) yra ekonomiškai nenaudingi arba tam savivaldybė (valstybė) neturi lėšų - jų nuomininkams, jeigu šie nuomininkai yra išgyvenę juose ne mažiau kaip trejus metus.

Tam, kad V. B. galėtų pasinaudoti šio įstatymo suteikta teise pirkti dalis gyvenamojo namo su priklausiniais iš savivaldybės, jis kreipėsi į Kaišiadorių rajono apylinkės teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2003 m. spalio 1 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad V. B., gimęs (duomenys neskelbtini), daugiau kaip 25 metus kaip nuomininkas faktiškai gyvena gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), priklausančiose Kaišiadorių r. sav.

Nors ieškovė ir liudytoja jos dukra G. V. paaiškino, kad ieškovė su V. B. gyveno kartu nuo 2004 m. vasaros ir vedė bendrą ūkų, o atsakovas bei trečiojo asmens A. B. įstatyminė atstovė R. B. apskritai neigė ieškovės ir V. B. bendro ūkio vedimą tik nurodė vėlesnį jų artimo bendravimo laiką maždaug nuo 2009 m. Liudytoja J. P. nurodė panašų artimesnio ieškovės ir V. B. bendravimo pradžios momentą maždaug prieš 15 metų, t. y. nuo 2010 metų bei panašius metus nurodė liudytojai V. K. – maždaug 2007-2009 metų, L. B. – maždaug nuo 2006-2007 metų, ar kiek ankstesnius metus kaip liudytojos J. T., G. A. – prieš 20 metų, kas atitiktų 2005 metus, tačiau liudytojai G. A., V. K., M. S.-Š., J. P. aiškiai patvirtino, kad V. B. sudarant gyvenamojo namo su kitais pastatais pirkimo sutartį, jis gyveno name vienas, be ieškovės D. V., t. y. nevedė su ieškove bendro ūkio. Kita vertus, net ir tuo atveju, jeigu kaip nurodo pati ieškovė, ji su V. B. gyveno nuo 2004 m. liepos mėn., ką iš esmės tvirtino tik jos dukra liudytoja G. V. nurodydama, kad mama D. V. su V. B. gyveno nuo 2004 m. vasaros, šios aplinkybės negali turėti teisinės reikšmės dėl galimo ieškovės D. V. susitarimo su V. B. įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise, kadangi net jei ir būtų buvęs sudarytas toks susitarimas, jis prieštarautų Lietuvos Respublikos Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatai, numatančiai savivaldybės (valstybės) gyvenamosios patalpos ir jos priklausinių pardavimą nuomininkams, kurie šiose patalpose išgyveno ne mažiau kaip trejus metus. Taigi, tam, kad ieškovė būtų galėjusi įgyti teisę pirkti kartu su V. B. 63/100 dalis gyvenamojo namo, ūkinius pastatus, 63/100 dalis kitų kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), ji turėjo būti šiuo patalpų nuomininkė trejus metus iki 2004 m. gruodžio 21 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sudarymo, t. y. nuo 2001 m. gruodžio 21 d. Nei ieškovė, nei atsakovas, nei apklausti liudytojai nenurodė, kad ieškovė jau nuo 2001 m. gruodžio mėn. būtų gyvenusi name, esančiame (duomenys neskelbtini). Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas pripažįsta, kad 63/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 63/100 dalis kitų kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2004 m. gruodžio 21 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) iš Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos įsigijo asmeninės nuosavybės teise savo vardu vienas V. B..

Nors byloje pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovė 2013 m. sausio 8 d. atliko 385 Lt įmoką į Kėdainių rajono savivaldybės administracijos sąskaitą, esančią AB L. B., mokėjimo paskirtyje nurodant „V. B., pagal Tarpusavio suderinimo-užskaitymo aktą“, tačiau ieškovės atliktas mokėjimas pagal 2004 m. gruodžio 21 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) negali sukurti jai teisių į dalį nuosavybės įgytos šia sutartimi, kadangi kaip nurodyta pirmiau ieškovė neatitiko Lietuvos Respublikos Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytos sąlygas, pagal kurias savivaldybės (valstybės) turtas galėjo būti parduodamas nuomininkams, jeigu šie nuomininkai yra išgyvenę juose ne mažiau kaip trejus metus. Kita vertus, pažymėtina, kad vienos 385 Lt įmokos sumokėjimas iš bendros 7700 Lt turto pardavimo kainos, atitinkantis 1/20 dalį, negali lemti teisių į ½ dalį turto pripažinimo, nes tai neatitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų reikalavimų, kuriais teismas taip pat privalo vadovautis (CK 1.5 straipsnis). Šiuo atveju ieškovė turėjo teisę į sumokėtos įmokos už V. B. atlyginimą, tačiau tokio reikalavimo nereiškė.

Ieškovė reikalavimą dėl 63/100 dalių gyvenamojo namo, ūkinių bei kitų kiemo statinių pripažinimo bendrąja daline su V. B. nuosavybe taip pat grindė aplinkybe apie šio turto remontą.

Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad tokiu atveju, kai ieškovas reikalavimą pripažinti turtą bendrąja daline nuosavybe grindžia esminiu turto pagerinimu asmeninėmis lėšomis ir darbu, ginčui spręsti pagal analogiją (CPK 3 straipsnio 7 dalis) mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikytina panašius teisinius santykius – turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažinimą bendrąja sutuoktinių nuosavybe – reglamentuojanti CK 3.90 straipsnio 1 dalies norma ir ją aiškinant teismų praktikoje suformuoti kriterijai. Aiškindamas šią teisės normą, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, kai nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2008). Esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita. Jeigu turto pagerinimas nebuvo esminis, turtas, esantis asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe, teismo negali būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011). Spręsdamas dėl esminio pagerinimo teismas turi atsižvelgti į tikrosios asmeninio turto vertės prieš pagerinant ir pagerinus santykį. Esant ginčui dėl turto pagerinimo iš esmės, teismas turėtų atsižvelgti tik į tą turto vertės pokytį, kuris yra nulemtas atliktų pagerinimų, o ne dėl padėties rinkoje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259-378/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-916/2022).

Ieškovė nurodė, kad 2013 m. rudenį, ji su V. B. pasidarė name remontą, išgriovė sienas, perdarė kambarius. Statybines medžiagas pirko iš bendrų sutaupytų grynųjų pinigų, kuriuos laikė namuose dėžutėje. Statybos darbus atliko V., ieškovė jam padėjo. Remontą užbaigė 2014 m. sausio mėnesį. 2016 m. jie pasamdė įmonę ir įvedė į namą vandentiekio ir nuotekų trasas. Vėliau nusprendė į įsirengti dušą, plyteles jau turėjo. Klozetą pirko iš jų bendrų pinigų skirtų remontui. Taip pat prieš 2022 m. jie pradėjo daryti remontą kambariuose: perdažė bendrą virtuvę su kambariu ir kitą kambarį. Kambarius dažė V., dažus ir kitas medžiagas pirko iš bendrų pinigų. Atsakovas A. B., trečiojo asmens A. B. įstatyminį atstovė R. B. nurodė priešingas aplinkybes, kad V. B. statybines medžiagas pirko ir namo remontą atliko vienas pats, padedant sūnui.

Liudytoja G. A. nurodė jos brolis V. B. nuolat ką nors remontuodavo name, matė, kaip kelis kartus buvo atvažiavęs atsakovas A. padėti tėvui, matė ir kaip ieškovė dažė duris, tačiau ji daugiau tvarkydavosi. Liudytojas S. S. nurodė, kad V. B. remontavo savo namus, o ieškovė tvarkė namus po remonto. Liudytoja J. T. nurodė, kad V. remontavo namą, langus, pasidarė santechniką, o kas pirko medžiagas nežino. Liudytojas V. K. nurodė, kad brolis V. statybines medžiagas pirko ir namą remontavo pats, jam padėjo sūnus A., o ieškovė tvarkydavo kambarius. Liudytoja M. S.-Š. nurodė, kad namą V. remontavo pats, savo lėšomis. Liudytoja J. P. nurodė, kad V. pats pirko medžiagas ir remontavo namą. Taigi daugumos liudytojų parodymai patvirtina, kad V. B. priklausančią gyvenamojo namo dalį remontavo jis pats. Taip pat liudytojų V. K., M. S.-Š., J. P. parodymai patvirtina, kad V. B. remontui reikalingas medžiagas pirko pats, savo lėšomis. Byloje kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovė savo lėšomis būtų pirkusi namo remontui reikalingas medžiagas, nėra. Ieškovė duodama paaiškinimus teigė, kad medžiagos buvo pirktos iš bendrų lėšų, tačiau tokius jos paaiškinimus paneigia minėtų liudytojų V. K., M. S.-Š., J. P. parodymai, kad medžiagas reikalingas namo remontui pirko V. B. iš savo lėšų. Be to, įvertinus pačios ieškovės, atsakovo paaiškinimus, liudytojų parodymus apie name atliktus remonto darbus, spręstina, kad buvo atliktas statinio paprastasis remontas, kurio tikslas – atnaujinti esamą statinį, jo nerekonstruojant ir kapitališkai neremontuojant, todėl toks remontas nelaikomas turto pagerinimu. Tam tikrų buičiai skirtų daiktų, įrankių, laisvai pastatomų baldų (pvz., lovos, kėdžių) įgijimas taip pat nevertintinas kaip nekilnojamojo daikto pagerinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-916/2022), todėl tiek pačios ieškovės paaiškinimai apie pirktus daiktus ar liudytojų G. A., J. T. parodymai apie įsigyta buitinę techniką – dujinę viryklę, šaldytuvą, skalbimo mašiną ar virtuvės baldų komplektą neturi reikšmės. Be to, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad dėl atlikto remonto iš esmės pasikeitė gyvenamojo namo dalies vertė palyginti su ta kuri buvo iki remonto atlikimo. Pažymėtina ir tai, kad Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad nedidelės dalies statybos ar remonto medžiagų įsigijimą pagrindžiantys įrodymai nėra pakankami buto bendrosios dalinės nuosavybės faktui nustatyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-421/2020 35 punktą), nors šiuo nagrinėjamu atveju tokių įrodymų apie statybinių medžiagų įsigijimą teismui net nepateikta. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta nėra pagrindo pripažinti ieškovei dalinės nuosavybės teisę į V. B. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), ir šis ieškovės reikalavimas atmetamas.

Be to, ieškovė prašė teismo bendra daline nuosavybe pripažinti V. B. vardu įsigytą automobilį Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nustatant, kad ieškovei priklauso ½ dalis šio turto. Transporto priemonę Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) V. B. įgijo savo vardu pagal 2023 m. vasario 9 d. Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškovė nurodė, kad automobilį pirko V. B., jis iš savo sūnaus A. pasiskolino 600 eurų. Automobilio galutinė kaina buvo 950 eurų. Ji sudarant sandorį nedalyvavo. Atsakovas taip pat nurodė, kad automobilio įsigijimui jis paskolino savo tėčiui V. B. 600 Eur, dar 300 eurų tėtis prisidėjo pats. Liudytoja M. S.-Š. nurodė, kad V. B. turėjo automobilį ir V. jai sakė, kad pinigus šiam automobiliui jam davė A. B.. Liudytojas V. K. nurodė, kad jo brolis V. B. automobilį pirko iš savų lėšų. Liudytoja G. A. nurodė, kad brolis V. B. automobilius pirkosi pats. Kiti liudytojai automobilio Opel Zafira pirkimo aplinkybių nežinojo, išskyrus ieškovės dukrą liudytoją G. V., kuri nurodė, kad automobilį mama pirko kartu su V.. Šios liudytojos parodymus paneigia, kitų liudytojų V. K., G. A., M. S.-Š. parodymai, o ir be to, liudytoja G. V. yra artimas asmuo ieškovei – dukrai, todėl gali turėti suinteresuotumą duoti palankius parodymus. Teismui įvertinus nurodytų liudytojų parodymus, nesant kitų byloje įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų ieškovės D. V. ir V. B. aiškų susitarimą automobilį Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, spręstina, kad ši automobilį V. B. įsigijo asmeninės nuosavybės teise, todėl ieškovės reikalavimas pripažinti, kad automobilis Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įsigytas D. V. ir V. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise atmetamas. Atmetus reikalavimus dėl nurodyto turto pripažinimo bendra daline nuosavybe, atmetami ir išvestiniai reikalavimai dėl turto atidalijimo išmokant kompensaciją.

Dėl laidojimo išlaidų priteisimo

Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo 2772 E. V. B. laidojimo išlaidų atlyginimą.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą, jeigu vienas iš įpėdinių (paveldėtojų) palaidojo palikėją savo lėšomis, tai jis turi teisę atgauti tas lėšas iš paveldimo turto, t. y. iš visų įpėdinių, nes tokioms išlaidoms, kurios pagal įstatymą dengiamos iš paveldimo turto, jis panaudojo savo asmenines lėšas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2012). Ieškovė nėra palikėjo V. B. įpėdinė, todėl jos reikalavimas vertintinas kaip įpėdiniui A. B. pareikštas kreditorės D. V. reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl palikėjo V. B. laidojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010).

Ieškovė reikalavimą dėl V. B. laidojimo išlaidų atlyginimo grindė D. K. firmos 2024 m. rugpjūčio 1 d. už suteiktas laidojimo paslaugas išrašyta PVM sąskaitą faktūrą DK Nr. (duomenys neskelbtini) 1900 Eur sumai apmokėti, kasos pajamų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių vartotojų kooperatyvo 2024 m. liepos 21 d. išrašyta sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) 872 Eur sumai apmokėti už maitinimo paslaugas laidotuvių metu, Kaišiadorių vartotojų kooperatyvo 2024 m. liepos 21 d. kasos kvitu Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad šios sąskaitos buvo apmokėtos sutaupytais grynaisiais pinigais, buvusiais namuose dėžutėje, kuriuos ieškovė laiko bendromis jos ir V. B. santaupomis. Atsakovas A. B. nurodė priešingas aplinkybes, kad tėčio V. B. laidotuves apmokėjo tėčio sesuo J. P. ir tėčio sutaupytų pinigų. Trečiojo asmens A. B. įstatyminė atstovė R. B. taip pat nurodė, kad už V. B. laidotuves sumokėjo jo sesuo iš V. B. pinigų. Liudytoja J. P. nurodė, kad brolio laidotuvėmis rūpinosi ji, mokėjo iš brolio V. B. sutaupytų pinigų. Ieškovė padavė jai 2 800 eurų grynaisiais pinigais, V. darbovietė pervedė jai į sąskaitą dar 500 eurų. Laidojimo įmonei ji sumokėjo 1 070 eurų, už gedulingus pietūs mokėjo ieškovės dukra grynais pinigais iš tų pačių pinigų. Taip pat liudytoja G. A. nurodė, kad ieškovė padavė V. B. seseriai J. P. brolio laidotuvėms 2700 ar 2800 eurų ir ji rūpinosi brolio laidotuvėmis. Liudytojas V. K. nurodė, kad mirus broliui V. B., jie visi buvo susirinkę jo namuose, ieškovė padavė dėžutę su pinigais ir pasakė, kad tai V. B. pinigai. Laidotuvių išlaidas apmokėjo sesuo J. P.. Liudytoja M. S.-Š. nurodė, kad laidotuvėmis rūpinosi ieškovė su V. seserimi J. P., jai paklausus ieškovės ar reikalinga prisėdėti prie laidotuvių, ieškovė atsakė, kad V. B. turi pinigų, minėjo 2800 Eur sumą. Už Šv. Mišias ir apeigas mokėjo vyriausioji sesuo. Už gedulingus pietus mokėjo ieškovės dukra iš V. pinigų.

Taigi, atsakovo, trečiojo asmens įstatyminės atstovės paaiškinimus, kad V. B. laidojimo išlaidas apmokėjo jo sesuo J. P., patvirtina pačios liudytojos J. P. parodymai, taip pat liudytojų V. K., G. A., M. S.-Š. parodymai.

Atsakovo, trečiojo asmens įstatyminės atstovės paaiškinimus dėl asmeninių V. B. lėšų kilmės patvirtino liudytojai J. P., M. S.-Š., V. K.. Liudytoja G. A. nei patvirtino, nei paneigė lėšų kilmę, nurodydama, kad nežino, ar tai bendri pinigai, kiti liudytojai G. B. ir S. S. apie laidojimo išlaidas nežinojo. Ieškovės paaiškinimus apie tai, kad lėšos buvo bendros, tvirtino liudytoja G. V., tačiau jos parodymai prieštarauja kitų liudytojų J. P., M. S.-Š., V. K. parodymams, taip pat ši liudytoja yra artimas ieškovei asmuo – dukra, galinti turėti suinteresuotumą duoti ieškovei palankius parodymus, todėl teismas šios liudytojos parodymais nesivadovauja.

Teismas įvertinęs aptartus liudytojų parodymus, taip pat pateiktus rašytinius įrodymus apie valstybės išmokų skyrimą, sprendžia, kad V. B. laidojimo išlaidos buvo apmokėtos iš paties V. B. sutaupytų piniginių lėšų bei valstybės tam skirtų išmokų.

Ieškovės pateikta į bylą D. K. firmos 2024 m. rugpjūčio 1 d. išrašyta už PVM sąskaita faktūra DK Nr. (duomenys neskelbtini), kasos pajamų orderis Nr. (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių vartotojų kooperatyvo 2024 m. liepos 21 d. išrašyta sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) bei Kaišiadorių vartotojų kooperatyvo 2024 m. liepos 21 d. kasos kvitas Nr. (duomenys neskelbtini), esant pirmiau aptartiems liudytojų parodymams, teismo vertinimu, nepatvirtina, kad ieškovė šias sąskaitas apmokėjo iš savo asmeninių lėšų ir dėl to neturi teisės reikalauti iš įpėdinio atlyginti šias išlaidas. Kita vertus, net jeigu ir byloje būtų nustatyta, kad ieškovė apmokėjo kokią nors dalį V. B. laidojimo išlaidų iš savo asmeninių lėšų, toks jos elgesys, atitiktų geros moralės principus – prisiimti dalį išlaidų už tinkamą papročiais pagrįstą palaidojimą asmens, kurį ieškovė laiko sau artimu.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta ieškovės reikalavimas dėl laidojimo išlaidų priteisimo atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinys atmestas, todėl atsakovas turi teisę į jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 2500 Eur už advokatės suteiktą teisinę pagalbą byloje – susipažinimą su ieškiniu, kitais procesiniais dokumentais ir teisines konsultacijas, atsiliepimo į ieškinį parengimą, atstovavimą parengiamajame ir teismo posėdžiuose. Teismas, spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį. Atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokatės suteiktas teisines paslaugas neviršija rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių, atitinka bylos sudėtingumą, advokatės darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų pobūdį, turinį, todėl jų mažinti nėra pagrindo. Ieškinį atmetus atsakovo patirtos 2500 Eur bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Ieškinį atmetus, valstybei iš ieškovės priteisiamos 31,72 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. rugsėjo 12 d. nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė – sustabdyti paveldėjimo teisės liudijimo po V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties išdavimą iki tol, kol įsiteisės šioje byloje priimtas sprendimas, panaikintina įsiteisėjus teismo sprendimui (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš ieškovės D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 31,72 Eur (trisdešimt vieno euro 72 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Įsiteisėjus teismo sprendimui panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. rugsėjo 12 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti paveldėjimo teisės liudijimo po V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties išdavimą iki tol, kol įsiteisės šioje byloje priimtas sprendimas.

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.