Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2011-12-08 · Civilinė byla Nr. 2-154-730/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-12-08
Bylos Nr.
2-154-730/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erinija Kazlauskienė
Atsakovas
N. E.
Ieškovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Plungės skyriaus
Advokatai
Žilvinas Mišeikis
Civilinė byla Nr. 2-154-730/2011,Procesinio sprendimo kategorija (S) 44., 44.5.2., 116.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 8 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erinija Kazlauskienė, viešame teismo posėdyje, sekretoriaujant Simonai Šukytei, dalyvaujant ieškovo atstovui D. V., atsakovui N. E., jo atstovui advokatui Žilvinui Mišeikiui, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Plungės skyriaus ieškinį atsakovui N. E., dalyvaujant trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų V. E., dėl nuostolių, žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidų, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

byloje buvo nagrinėjamas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 13751,26 Lt žalos, bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodytų aplinkybių esmė - atsakovas, nagrinėjamu laikotarpiu dirbęs (duomenys neskelbtini) šios įmonės direktoriaus 2008-01-14 įsakymu Nr.08 01/14 "Dėl motinystės (tėvystės) atostogų suteikimo iki kol vaikui sueis vieneri metai" buvo išleistas vaiko priežiūros atostogų. Tą pačią dieną - 2008-01-14 atsakovas su (duomenys neskelbtini) sudarė dar vieną darbo sutartį (Nr.2016), kurios pagrindu pareiškėjas toje pačioje įmonėje buvo priimtas dirbti projektų vadovo pareigose, mokant 5000,00 Lt pagrindinį atlyginimą. Darbo sutartis įsigaliojo 2008-01-14, atsakovas pagal šią darbo sutartį pradėjo dirbti 2008-01-15 (darbo sutarties 10 p., 11 p.). Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovui nuo 2008-01-14 būnant vaiko priežiūros atostogose, buvo žinoma apie antros darbo sutarties sudarymą ir šios darbo sutarties sąlygos, t.y. kad atsakovas būdamas vaiko priežiūros atostogose ir dirbdamas pagal antrą darbo sutartį gaus antroje darbo sutartyje sulygtą darbo užmokestį (vaiko priežiūros atostogų metu turės draudžiamųjų pajamų). Atsakovas VSDFV Plungės skyriui 2008-01-14 (pirmą vaiko priežiūros atostogų dieną ir antros darbo sutarties toje pačioje įmonėje sudarymo dieną) pateikė užpildytą prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą. VSDFV Plungės skyrius, atsižvelgdamas į atsakovo 2008-01-14 prašymą ir pateiktus dokumentus, 2008-01-23 priėmė sprendimą Nr. SMTM -91 "Dėl N. E. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą. Pateikiant prašymą, atsakovas pasirašytinai gavo prašymo atplėšiamąją dalį, kurioje nurodyta, jog pašalpos gavėjas įsipareigoja nutraukus vaiko priežiūros atostogas, pasibaigus darbo sutarčiai ar atleidus iš pareigų valstybės tarnyboje arba pradėjus dirbti per 10 kalendorinių dienų apie tai raštu pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Iki 2008 m. gegužės mėnesio dėl pašalpos gavėjo (atsakovo) kaltės VSDFV Plungės skyrius neturėjo duomenų savalaikiam ir teisingam gautinos pašalpos sumos apskaičiavimui, dėl ko VSDFV Plungės skyrius atsakovui nepagrįstai išmokėjo motinystės (tėvystės) pašalpą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui, laikotarpiu nuo 2008-01-14 iki 2008-04-30, priskaičiuotų draudžiamųjų pajamų suma (17 954,55 Lt) buvo didesnė už tuo pačiu laikotarpiu priskaičiuotą motinystės (tėvystės) pašalpos sumą (17 760,29), VSDFV Plungės skyrius dėl atsakovo kaltės savalaikiai negavęs duomenų apie atsakovo turimas draudžiamąsias pajamas vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu, atsakovui nepagrįstai išmokėjo 13 751,26 Lt motinystės (tėvystės) pašalpos. Pagal Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio l dalį, atsakovas turi pareigą atlyginti ieškovui padarytą žalą, kadangi ieškovas žalą patyrė dėl atsakovo kaltės (1. T., b.l. 84-87).

Atsiliepimas

Atsakovo ir trečiojo asmens nesutikimo su ieškiniu motyvų esmė - dokumentų VSDFV Plungės skyriui pateikimo metu (2008 m. sausio 14 d.) dar nebuvo sudaryta antroji darbo sutartis tarp atsakovo N. E. ir (duomenys neskelbtini) todėl atsakovas neturėjo pagrindo informuoti apie antrosios darbo sutarties sudarymo faktą, tuo labiau neturėjo galimybės pateikti analogiškos pažymos apie pagal antrąją darbo sutartį gaunamą darbo užmokestį. Be to, teisės aktuose nėra numatyta, jog motinystės (tėvystės) pašalpos gavėjas pats, kaip būsimas darbuotojas, turi pareigą pranešti VSDFV teritoriniam skyriui apie ateityje pagal kitą darbo sutartį galinčius prasidėti darbo teisinius santykius, kol jie dar nėra prasidėję. Tokia pareiga pasirašius darbo sutartį kyla tik darbdaviui pagal 2007 m. birželio 15 d. VSDFV prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-256 patvirtintų 1-SD pranešimo apie apdraustų valstybinio socialinio draudimo pradžią ir 2-SD pranešimo apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą pateikimo taisyklių nuostatas. Atplėšiamąją prašymo dalį, kurioje nurodyti atitinkami prašymą pateikusio asmens įsipareigojimai, atsakovas N. E. gavo tik 2008 m. sausio 17 d. (VSDFV Plungės skyriaus darbuotojams patikrinus visus dokumentus ir duomenis), o po minėtos datos jokios darbo sutartys tarp atsakovo ir trečiųjų asmenų nebuvo sudarytos, dėl ko atsakovas N. E. pagrįstai manė, kad VSDFV teritoriniam skyriui pateikta informacija yra pakankama (kompetentingiems skyriaus darbuotojams yra žinoma apie jo darbą (duomenys neskelbtini) 2008 m. sausio 14 d. buvo pranešta ir žinoma apie atsakovo ketinimą dirbti (duomenys neskelbtini) motinystės (tėvystės) pašalpos gavimo laikotarpiu). Atsižvelgiant į tai, kad VSDFV Plungės skyriui faktiškai dar 2008 m. sausio 14 d. buvo pranešta ir žinoma apie atsakovo ketinimą dirbti (duomenys neskelbtini) motinystės (tėvystės) pašalpos gavimo laikotarpiu, darytina išvada, jog būtent dėl ieškovo darbuotojų, o ne pašalpos gavėjo, aplaidumo ir neapdairumo, turint visą informaciją apie atsakovo dirbamą darbą, atsirado ginčijama motinystės (tėvystės) ir gyventojų pajamų mokesčio permoka. Permokos ir žalos dydžių tapatinimas (atitinkamo reikalavimo reiškimas) negalimas ne tik dėl to, kad atsakovui dirbant pagal antrą darbo sutartį (duomenys neskelbtini) VSDFV biudžetas gavo daugiau pajamų, bet ir dėl to, kad VSDFV Plungės skyriui nutraukus pašalpos mokėjimą atsakovui, minėta pašalpa kurį laiką nebuvo mokama nei vienam iš šeimoje gimusiam vaikui. Todėl šiuo atveju, spręstinas klausimas, kas ir kokio dydžio pašalpą turėjo gauti tuo metu, iki pašalpa buvo paskirta atsakovo sutuoktinei, ir ar minėtu dydžiu neturi būti mažinama iš atsakovo išreikalautina „žala", jeigu ji, kaip tokia, buvo padaryta ir būtent atsakovui kyla atsakomybė ją atlyginti (b.l. 98 - 110, 1.t.).

Nagrinėjant bylą, ieškovo atstovas ieškinį palaikė, atsakovas, jo atstovas ieškinio nepripažino.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje kilo ginčas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondui padarytos žalos, atsiradusios fiziniam asmeniui, kuriam paskirta socialinė draudimo išmoka, neįvykdžius pareigos pateikti teisingus duomenis socialinei draudimo išmokai gauti, atlyginimo. Tokie teisiniai santykiai savo prigimtimi yra civiliniai teisiniai santykiai, žalos atlyginimo klausimus reguliuoja civilinės teisės normos (Specialiosios teisėjų kolegijos 2005-06-16 nutartis civilinėje byloje pagal ieškovo VSDFV Švenčionių skyriaus ieškinį Lietuvos valstybei, atstovaujamai Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 2008-06-02 nutartis civilinėje byloje pagal ieškovo VSDFV ieškinį atsakovui Šiaulių skyriaus universitetui), todėl ginčas sprendžiamas taikant civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas.

Įstatymas civilinę atsakomybę apibrėžia kaip turtinę prievolę, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamos bylos atveju turėtų būti sprendžiamas ne sutartinės, bet deliktinės atsakomybės klausimas, nes turtinė prievolė, atsiradusi dėl žalos, nesusijusi su sutartiniais santykiais, t. y. prievolės šalių iki teisės pažeidimo nesiejo sutartiniai teisiniai santykiai.

Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę bei priežastinį neteisėtų vienos šalies neteisėtų veiksmų ir kitai šaliai atsiradusios žalos.

Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

Pripažįstama, įrodytomis aplinkybes, pagrindžiančios visas būtinas sąlygas atsakovo deliktinei civilinei atsakomybei taikyti (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala). Šias aplinkybes teismas laiko įrodytomis vadovaujantis nustatyta teismų praktika, kad pagal įrodinėjimo procese CPK įtvirtintą supratimą faktas vertinamas kaip įrodytas (CPK 185 straipsnis), jeigu taip sprendžiama protingo žmogaus požiūriu: faktas pripažintinas įrodytu esant visiškam arba beveik visiškam vidiniam teismo įsitikinimui, tai yra vadovaujamasi ne „tikimybių pusiausvyros principu“, o „protingo žmogaus požiūriu“ (LAT 2010-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010, 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Teismo įsitikinimas dėl tam tikro fakto susiformuoja kaip protingo asmens objektyviai ir nešališkai atlikto vertinimo rezultatas. Šiuo požiūriu vertinant yra galimos abejonės, nes įstatymas ir teisė, o taip pat nurodyta teismų praktika nereikalauja absoliutaus teismo įsitikinimo - kai abejonių visiškai neliktų. Teismui gali likti tam tikrų abejonių, bet jos protingo žmogaus požiūriu būtų vertinamos kaip nerimtos, neprotingos ir nepaneigiančios nustatomo fakto esmės. Tai gali būti šalutiniai, netiesioginiai, nereikšmingi fakto esmei ar kitaip su tiriamojo fakto esme nesusiję aspektai; tik teorinė fakto galimybė, kuri turėtų būti vertinama kaip prielaida; itin retai pasitaikanti ar mažai tikėtina konkrečioje situacijoje aplinkybė ir panašaus pobūdžio abejonės.

Dėl neteisėtų veiksmų, kaltės (CK 6.246 straipsnis, CK 6.248 straipsnis).

Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės; skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

Teismas laiko, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė įstatymo pagrindu prisiimto įsipareigojimo neįvykdymu, kas sudaro pagrindą išvadai padaryti, jog tokiu būdu buvo neįvykdyta įstatymu numatyta pareiga.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad (duomenys neskelbtini) (šiuo metu bankrutavusi (duomenys neskelbtini) 2002-12-04 sudaryta darbo sutartimi atsakovą N. E. priėmė į darbą gamybos direktoriaus pareigoms (administracinė byla, t. 1, b.l. 95-97). (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2008-01-14 įsakymu Nr. 08 01/14 N. E. nuo 2008-01-14 iki 2008-11-02 išleistas vaiko priežiūros atostogų (c.b. t. 1, b.l. 10). Tą pačią dieną, t.y. 2008-01-14, atsakovas ieškovui pateikė prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, ir tą pačią dieną su (duomenys neskelbtini) sudarė dar vieną darbo sutartį – priimtas dirbti į projektų vadovo pareigas, kurio atlyginimas 5000,00 Lt (administracinė byla, t. 1, b.l. 40-41, 93-94, 158). 2008-01-23 ieškovo sprendimu Nr. SMTM 91, patenkinus šį atsakovo prašymą, vadovaujantis prašyme nurodytais duomenimis ir pateiktais prie prašymo dokumentais, atsakovui paskirta motinystės (tėvystės) pašalpa, vaiko priežiūros atostogų, iki vaikui sukaks dveji metai, laikotarpiu nuo 2008-01-14 iki 2008-11-02 (c.b. t.1., b.l. 11). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2007-12-18 įsakymu Nr. V-654 patvirtintos Prašymo skirti motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpą, formos atplėšiamojoje dalyje, įteikiamoje atsakovui, su kuria jis supažindinamas pasirašytinai, nurodyta atsakovo pareiga pradėjus dirbti per 10 kalendorinių dienų apie tai raštu pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, kad atsakovui yra žinoma, jog permokėtos pašalpų sumos įstatymu nustatyta tvarka išieškomos iš asmenų, dėl kurių kaltės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai neteisėtais išmokėjo apdraustiesiems pašalpas, kad motinystės (tėvystės) pašalpos apskaičiuojamos ir mokamos vadovaujantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu (Žin., 2000, Nr. 111-3574) bei Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatais (Žin., 2001, Nr.10-284) (c.b.l.t. b.l. 6-7). Šią atsakovo 2008-01-14 pateikto prašymo skirti motinystės (tėvystės ) pašalpą atplėšiamąją dalį atsakovas gavo 2008-01-17, apie tai patvirtindamas savo parašu prašyme (c.b. 1.t. b.l. 9). Dėl šių faktinių aplinkybių byloje ginčo nėra.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas (toliau - Įstatymas) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-01-25 nutarimu Nr. 86 patvirtinti Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpos nuostatai (toliau – Nuostatai). Įstatymo paskirtis yra nurodyti asmenis, draudžiamus ligos ir motinystės socialiniu draudimu, nustatyti teisę į draudimo pašalpas, jų apskaičiavimo ir mokėjimo sąlygas (Įstatymo 1 straipsnis). Įstatymo 2 straipsnyje nurodyta, kad motinystės socialinis draudimas kompensuoja asmenims dėl motinystės (tėvystės) dalį prarastų darbo pajamų (2007-12-20 įstatymo Nr. X-1400 redakcija). Įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje nurodyta apdraustojo, išleisto vaiko priežiūros atostogų ir turinčio draudžiamųjų pajamų, teisė gauti tik pašalpos ir draudžiamųjų pajamų skirtumą. Iš šios normos seka, kad apdraustasis, kurio draudžiamosios pajamos vaiko priežiūros atostogų metu yra didesnės nei pašalpa, neturi teisės į šią pašalpą. Ta pati taisyklė pakartota Nuostatų 48¹ punkte (2008-01-26 nutarimo Nr.11-387 redakcija). Nuostatų 48 punkte nustatyta, kad kai apdraustasis asmuo dirba ne vienoje darbovietėje, motinystės (tėvystės) pašalpa jam apskaičiuojama pagal gautą kompensuojamąjį uždarbį visose darbovietėse (į kompensuojamąjį uždarbį įskaitomos visos socialinio draudimo pašalpos). Nuostatų 63 punktas nustato, kad apdraustieji, kurie kreipiasi dėl motinystės (tėvystės) pašalpos, pateikdami prašymą, įsipareigoja susidariusią pašalpos permoką grąžinti į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą.

Toks teisinis reglamentavimas sudaro pagrindą išvadai padaryti, kad motinystės (tėvystės) pašalpos tikslas – kompensuoti vienam iš tėvų, kuriam yra suteiktos vaiko priežiūros atostogos, jo vaiko priežiūros atostogų metu prarastas pajamas. Ieškovas, siekdamas šių motinystės (tėvystės) pašalpos skyrimą reglamentuojančio Įstatymo ir jį detalizuojančių Nuostatų nustatytų tikslų ir įvykdydamas savo pareigą – tikrinti pašalpų skyrimo ir mokėjimo teisingumą (Nuostatų 69 punktas), įpareigojo atsakovą raštu pranešti ieškovui apie tai, jog jis gaudamas motinystės (tėvystės) pašalpą pradėjo dirbti, išaiškino, kad susidariusi permoka turės būti grąžinta, kad būtų užtikrintas teisingas pašalpos mokėjimas. Atsakovas, pasirašydamas ir gaudamas nurodytą prašymo atplėšiamąją dalį, tokius įstatymo pagrindu atsiradusius įsipareigojimus – pranešti raštu apie tai, jog jis gaudamas motinystės (tėvystės) pašalpą pradėjo dirbti ir, kad susidariusią pašalpos permoką įsipareigoja grąžinti, prisiėmė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas laiko nepagrįstais atsakovo argumentus, jog esant tokioms aplinkybėms, kad jis pradėjo dirbti po prašymo skirti motinystės (tėvystės) pašalpą atplėšiamosios dalies gavimo (pradėjo dirbti 2008-01-14, prašymo atplėšiamąją dalį gavo 2008-01-17), neturėjo pareigos pranešti, jog nuo 2008-01-14 dirba, remiantis sekančiais argumentais.

Vertinant pamatinių teisės teisingumo, protingumo principų aspektu (CK 1.5 straipsnis), akivaizdu, kad pareiga pranešti, jog atsakovas, gaudamas motinystės (tėvystės) pašalpą, pradėjo dirbti, siejama su visu vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu ir nurodytos pareigos vykdymui nedaro įtakos tai, jog atplėšiamąją dalį N. E. gavo 2008-01-17. Pats atsakovas, elgdamasis apdariai, atidžiai ir rūpestingai, turėjo galimybę šią pareigą įvykdyti. Elgiantis apdariai, atidžiai ir rūpestingai, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir interesais. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus to veiksmo teisinius padarinius. Asmuo, abejojantis dėl savo atliekamo veiksmo teisinės reikšmės ir jo galimų teisinių padarinių, prieš atlikdamas tą veiksmą, turėtų pasikonsultuoti su teisininku ar susilaikyti nuo tokio veiksmo atlikimo. Jeigu asmuo to nepadaro, jis elgiasi neapdairiai ir neatidžiai, o taip veikdamas jis pats prisiima ir galimus neigiamus savo veiksmų padarinius. Vertinant apdairaus, rūpestingo ir atidaus žmogaus elgesio standartu, esant tokioms aplinkybėms, jog atsakovui, teikiant prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, nustatyta pareiga pranešti apie tai, jog jis gaudamas motinystės (tėvystės) pašalpą pradėjo dirbti ir, kad susidariusią pašalpos permoką įsipareigoja grąžinti, o atsakovas tuo metu dirbo, mokamos pašalpos dydis buvo pakankamai didelis, atsakovas turėjo imtis priemonių, kad asmeniškai vienareikšmiškai išsiaiškinti ar jis turi teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą, ar ne, arba tiesiog ieškovui raštu pranešti apie tai, jog jis gaudamas motinystės (tėvystės) pašalpą, dirba. Prašymo atplėšiamojoje dalyje buvo nurodyta, kokių norminių teisės aktų pagrindu motinystės (tėvystės) pašalpa ieškovui yra skiriama. Dirbant įmonės gamybos direktoriumi, projektų vadovu, esant jauno amžiaus, net ir neturint teisinio išsilavinimo, elgiantis atidžiai ir rūpestingai, susipažinus su šiais norminiais, teisės aktais, kurie yra visiems prieinami, yra galimybė suvokti, kad motinystės (tėvystės) pašalpos dydis tiesiogiai priklauso nuo gaunamų pajamų, gaunamo darbo užmokesčio, todėl jei gaunant motinystės (tėvystės) pašalpą, yra gaunamas darbo užmokestis, permokėtą motinystės (tėvystės) pašalpą atsiras pareiga grąžinti. Atsakovas paaiškino, kad jis gauto pranešimo net neperskaitė (c.b. 2 t., b.l. 14).

Esant tokioms aplinkybėms, teismas laiko, kad atsakovas neįvykdė jam įstatymo pagrindu atsiradusius įsipareigojimus – pranešti raštu apie tai, jog jis gaudamas motinystės (tėvystės) pašalpą pradėjo dirbti ir susidariusią pašalpos permoką grąžinti, tokiu būdu neįvykdydamas jam įstatymu nustatytos pareigos ir atlikdamas neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis).

Kadangi CK nustatyta objektyvi kaltės, kaip civilinės atsakomybės, samprata, pripažįstama, kad atsakovui atlikus neteisėtus veiksmus yra atsakovo kaltė (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas laiko neįrodytomis atsakovo nurodytas aplinkybes, jog jis 2008-01-13, iki prašymo pateikimo motinystės (tėvystės) pašalpai gauti, konsultavosi su ieškovo darbuotojais, kurie kaip jis suprato, paaiškino, kad jis turi teisę gauti dirbant motinystės (tėvystės) pašalpą, kad jis ieškovo darbuotojai, priėmusiai dokumentus pašalpai gauti, pasakė, kad jis dirba pagal antrą darbo sutartį (c.b. 3 t., b.l. 13-14), kadangi byloje nėra įrodymų pagrindžiančių jo paaiškinimus. Teismas turi pagrindo abejoti tokių atsakovo paaiškinimų objektyvumu, kadangi jis negali paaiškinti konkrečiai koks ieškovo darbuotojas pateikė tokius paaiškinimus, kur jo darbo vieta. Abejotina, kad asmuo, esantis srities specialistas, galėjo pateikti tokius paaiškinimus, kurie kiekvienam tos srities specialistui, vertinat jų pobūdį, kaip paprastai turėtų būti žinomi, nes tai yra kasdieninis jų darbas. Aplinkybė, kad atsakovas ieškovo darbuotojai priėmusiai dokumentus motinystės (tėvystės) pašalpai gauti pasakė, kad jis dirba pagal antrą darbo sutartį, nėra teisiškai reikšminga, nes atsakovas turėjo pareigą apie tai pranešti raštu.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-06-05 nutarimu Nr. 782 patvirtintose Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu įskaitos taisyklėse (toliau - Taisyklės) nurodyta, kad darbdavys VSDFV teritoriniam skyriui privalo pranešti apie asmens priėmimą į darbą (Taisyklių 13 punktas), asmens atleidimą iš darbo (Taisyklių 14 punktas), bei nustatytas reikalavimas kiekvienai darbovietei VSDFV teritoriniam skyriui pranešti apie asmens priėmimą, atleidimą, apmokėjimą, jei asmuo dirba keliose darbovietėse (Taisyklių 15 punktas). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus 2007-06-15 įsakymu Nr. V-256 patvirtintos Pranešimų VSDFV teritoriniams skyriams formos 1-SD (pranešimas apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią) ir 2-SD (pranešimas apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą). Pagal šių Taisyklių reikalavimus, asmuo, kuris iki priėmimo į darbą buvo nedraudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu, po priėmimo į darbą tampa apdraustuoju valstybiniu socialiniu draudimu ir draudėjas (darbdavys), vadovaudamasis Taisyklių 13 punktu, teritoriniam skyriui privalo pateikti formą 1-SD apie asmens valstybinio socialinio draudimo pradžią.

Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, teismo nuomone, darbdavys su tokiu asmeniu sudaręs papildomą darbo sutartį, naujo pranešimo apie jau apdrausto asmens socialinio draudimo pradžią teikti neprivalo. Todėl teismas laiko, nepagrįstu atsakovo argumentą, kad jo darbdavys (bankrutavusi (duomenys neskelbtini) turėjo pareigą jam sudarius antrą darbo sutartį toje pačioje darbovietėje, vykdant nurodytų norminių aktų reikalavimus, apie tai pranešti ieškovui.

Žala, priežastinis ryšys.

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Civilinės atsakomybės pagrindinė funkcija yra kompensuoti patirtą žalą, todėl, sprendžiant klausimą, ar yra kaltė, civilinėje teisėje vadovaujamasi protingumo, rūpestingumo, atidumo kriterijais, pagal kuriuos vertinamas žalą padariusio asmens elgesys.

Teismas laiko, kad ieškovas dėl atsakovo kaltų veiksmų patyrė tiesioginius nuostolius. Bendras ir vienas iš svarbiausių reikalavimų, keliamas norint atlyginti bet kokius nuostolius, yra jų realumas. Pripažįstama, kad ieškovas įvykdė pareigą įrodyti jam realiai padarytų 13 751,26 Lt tiesioginių nuostolių dydį.

Pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalį bei Nuostatų 48¹ punktą, jeigu apdraustasis, kuris buvo ar yra išleistas vaiko priežiūros atostogų, turi draudžiamųjų pajamų, kurių dydis mažesnis už motinystės (tėvystės) pašalpą, jam mokamas šios pašalpos ir jo atitinkamą mėnesį turėtų draudžiamųjų pajamų skirtumas Vyriausybės tvirtinamų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų nustatyta tvarka, kas sudaro pagrindą išvadai padaryti, kad asmeniui, vaiko priežiūros atostogų metu turinčiam draudžiamųjų pajamų, mokama ne visa, o tik dalis motinystės (tėvystės) pašalpos, kurią sudaro tą kiekvieną mėnesį gaunamų draudžiamųjų pajamų ir motinystės (tėvystės) pašalpos skirtumas.

Atsakovui vaiko priežiūros atostogų metu laikotarpiu nuo 2008-01-14 iki 2008-04-30 (iki motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimas buvo nutrauktas) kiekvieną mėnesį buvo priskaičiuojama po 5000,00 Lt draudžiamųjų pajamų, už laikotarpį nuo 2008-01-14 iki 2008-01-31 atitinkamai 2954,55 Lt, iš viso priskaičiuotų draudžiamųjų pajamų suma sudarė 17954,55 Lt (c.b. 1 t., b.l. 13). Atsakovui vaiko priežiūros atostogų metu laikotarpiu nuo 2008-01-14 iki 2008-04-30 (iki motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimas buvo nutrauktas) kiekvieną mėnesį buvo priskaičiuota 4960, 08 Lt motinystės (tėvystės) pašalpa, už laikotarpį nuo 2008-01-14 iki 2008-01-31 atitinkamai 2880,05 Lt, iš viso priskaičiuotos motinystės (tėvystės) pašalpos suma sudarė 17760,29 Lt (c.b. 1 t., b.l. 19).

Esant tokioms aplinkybėms, jog nurodomu atsakovo vaiko priežiūros atostogų metu priskaičiuotų jo draudžiamųjų pajamų suma buvo didesnė, nei priskaičiuotos motinystės (tėvystės) pašalpos suma, tiek kiekvieną mėnesį, tiek bendrai, todėl ieškovas realiai patyrė 13751,26 Lt tiesioginių nuostolių (išmokėta atsakovui pašalpos suma, atskaičius 4009, 03 Lt pajamų sumą), kurie yra žalos piniginė išraiška (c.b. 1 t., b.l. 14).

Teismas laiko nepagrįstais atsakovo argumentus, jog ieškovui realiai tokio dydžio žala nepadaryta, kadangi nurodytu laikotarpiu, ieškovas gavo daugiau pajamų, nei išmokėjo motinystės (tėvystės) pašalpos, be to nutraukus pašalpos mokėjimą, kurį laiką nei atsakovui, nei trečiajam asmeniui motinystės (tėvystės) pašalpa nebuvo mokama, todėl šiai sumai žalos dydis turėtų būti mažinamas, kadangi atsakovas visumoje neturėjo teisės gauti pašalpos, ir bet kuriuo atveju atsakovui gaunant draudžiamąsias pajamas, jis nėra atleidžiamas nuo pareigos mokėti gyventojų pajamų mokestį.

Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, taikant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija) (LAT 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2005; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2008). Teismų praktikoje nustatyta, kad priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsiranda tiesiogiai. Jis gali būti netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti. Netiesioginis priežastinis ryšys reiškia, kad neteisėti veiksmai (neveikimas) nelėmė, bet pakankamu laipsniu turėjo įtakos žalai atsirasti (LAT 2003 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-764/2003; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2008).

Vadovaujantis nustatyta teismų praktika, vertinant aplinkybes, jog, teismo nuomone, jei atsakovas būtų įvykdęs savo pareigą - pranešti raštu apie tai, jog jis gaudamas motinystės (tėvystės) pašalpą pradėjo dirbti ir grąžinti susidariusią pašalpos permoką, ieškovui jo nurodoma žala nebūtų atsiradusi, ir, kad ši žala teisiškai nėra pernelyg nutolusi nuo atsakovo neteisėtų veiksmų, pripažįstama, jog ieškovo nurodoma žala yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su neteisėtais atsakovo veiksmais. Vertinant protingo žmogaus požiūriu, akivaizdu, jeigu atsakovas raštu būtų pranešęs, kad dirba ir gauna pajamas, būtų nustatyta, kad pašalpa mokama neteisingai. Teismo nuomone, šiuo atveju priežastinio ryšio tarp ieškovo darbuotojų veiksmų ir atsiradusios žalos nėra, kadangi ieškovo darbuotojai, įvykdydami savo pareigą – tikrinti pašalpų skyrimo ir mokėjimo teisingumą (Nuostatų 69 punktas), įpareigojo atsakovą raštu pranešti ieškovui apie tai, jog jis gaudamas motinystės (tėvystės) pašalpą pradėjo dirbti, išaiškino, kad susidariusi permoka turės būti grąžinta, kad būtų užtikrintas teisingas pašalpos mokėjimas.

Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnį, juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka, jei asmenys negauna socialinių išmokų, permoka išieškoma teismo tvarka.

Kadangi, teismo nuomone, yra visos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, yra pagrindas atsakovo atžvilgiu taikyti civilinę deliktinę atsakomybę ir priteisti iš atsakovo 13751,26 Lt žalos (CK 6.245 straipsnio 1, 4 dalys, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo N. E. ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Plungės skyriui 13751,26 Lt (trylika tūkstančių septynis šimtus penkiasdešimt vieną Lt 26 ct) žalos.

Priteisti iš atsakovo N. E. valstybei 454, 80 Lt (keturis šimtus penkiasdešimt keturis Lt 80 ct) bylinėjimosi išlaidų (412,54 Lt žyminis mokestis, 42,25 Lt išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu).

Įsiteisėjus sprendimui, grąžinti ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Plungės skyriui N. E. motinystės (tėvystės) pašalpos bylos Nr. 717987 originalą.

Įsiteisėjus sprendimui, išskirti iš civilinės bylos administracinę bylą Nr. I-765-57/2010 ir grąžinti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Erinija Kazlauskienė