Utenos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei R. D., jos atstovei advokatei Ingai Maskoliūnaitei, atsakovui V. D., institucijos, teikiančios išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Broniui Varnui,

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-42-839/2019 pagal ieškovės R. D. ieškinį atsakovui V. D. bei atsakovo V. D. priešieškinį ieškovei R. D., tretieji asmenys – Swedbank, AB, Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, institucija, teikianti išvadą - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir santuokos metu įgyto turto padalijimo bei kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu (patikslintu), prašydama dėl atsakovo kaltės nutraukti 2016-07-01 Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 2521) tarp ieškovės ir atsakovo sudarytą santuoką dėl sutuoktinio kaltės; nustatyti šalių nepilnamečio vaiko L. D. gyvenamąją vietą kartu su ieškove bei nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo ją auklėjant tvarką; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai po 190 EUR kas mėnesį mokamomis išmokomis; palikti jai santuokinę pavardę; priteisti iš atsakovo išlaikymą ieškovei po 190 EUR kas mėnesį mokamomis išmokomis už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 5 d. (bylos nagrinėjimo metu žodžiu nurodė, jog išlaikymo prašo už laikotarpį iki jos pradėjimo vykdyti individualią veiklą); padalinti santuokos metu įgytą turtą: baldų komplektą TIM – 510 EUR vertės, drabužių spintą – 750 EUR, priteisti natūra atsakovui, o ieškovei priteisti 630 EUR kompensaciją; priteisti iš atsakovo 8015,20 EUR bendrų santuokos metu įgytų piniginių lėšų; priteisti 972,32 EUR kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas su ieškiniu nesutinka ir priešieškiniu prašo nutraukti jo ir ieškovės sudarytą santuoką dėl sutuoktinės kaltės; nustatyti dukros gyvenamąją vietą su tėvu; priteisti iš ieškovės išlaikymą dukrai po 150 EUR kas mėnesį mokamomis išmokomis nuo 2018-08-01; nustatyti ieškovės bendravimo su vaiku tvarką; padalinti santuokos metu įgytą turtą: baldų komplektą TIM vertės priteisti ieškovei, o drabužių spintą priteisti atsakovui; priteisti ieškovei 2650 EUR pinigines lėšas; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

Tretieji asmenys – Swedbank, AB, ir Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių (buvęs Luminor bank AB) pateikė atsiliepimus, kuriuose nurodė, kad procesiniuose dokumentuose aptartas šalių prievolių vykdymas nutraukus santuoką atitinka kreditavimo sutarčių sąlygas.

Institucijos, teikiančios išvadą - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadose, t.y. pagal Utenos apskrities skyriaus išvadą ieškovė turi tinkamas moralines-buitines gyvenimo sąlygas, rūpinasi nepilnamete dukra, informacijos apie netinkamą ieškovės elgesį dukros atžvilgiu negauta ir siūloma šalių vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove. Pagal Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą atsakovo bute sudarytos tinkamos sąlygos gyventi ir ugdyti, vaikui skirtas atskiras kambarys, aplinka jauki.

Ieškinys ir priešieškinis tenkinti iš dalies.

Bylos duomenimis šalių santuoka sudaryta 2016 m. liepos 1 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 2521). Santuokoje šalims 2016 m. lapkričio 5 d. gimė dukra L. D.

Motyvuojamoji dalis

Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, t. y. privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir, tiek pareikšdamas priešieškinį, tiek jo nepareikšdamas, gali nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės ir prašyti santuoką nutraukti ne dėl jo kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis).

Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įstatymas numato ne tik pareigą nurodyti faktines aplinkybes, kuriomis grindžiamas ieškinio dalykas, bet ir pareigą jas įrodyti (CPK 12 str., 178 str.).

Iš bylos duomenų matyti, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas įsitikinę, kad dėl santuokos iširimo kalta kita šalis, nurodė, kad pažeistos ir kitos sutuoktinių pareigos, numatytos CK 3.27 str. Faktų, patvirtinančių kaltę, šalys prašė teismo sprendime nenurodyti.

Teismo vertinimu šalių pateikti įrodymai (jų pačių paaiškinimai, elektroninio susirašinėjimo informacija, garso, vaizdo įrašai, liudytojos D. T. parodymai, šalių patvirtinta informacija dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo) patvirtina, kad šalys turėjo nesutarimų ir konfliktų tarpusavyje, nepakankamo rūpinimosi vienas kitu ir toleravimo dėl ko sutuoktinių santykiai pašlijo, tačiau pateiktų duomenų nepakanka vienareikšmiškai konstatuoti vien tik kurio nors vieno sutuoktinio kaltę. Abi šalys išreiškė nuoskaudas ir priekaištus dėl vienas kito veiksmų, tačiau iš pateiktų duomenų matyti, kad atskirais atvejais šalys tiek atskirai, tiek ir padėdami vienas kitam sprendė bendrus klausimus ir iškilusias problemas (vyko į kelionę, elektroninio susirašinėjimo informacijos ištraukos). Sutiktina su bylos metu nurodyta aplinkybe, jog greičiausiai santuokos iširimą lėmė tai, jog buvo susituokta gerai vienas kito nepažinus ir tik vėliau išryškėjo požiūrių ir kt. skirtumai, kurių šalims nepavyko suderinti. Pateikti įrodymai ir duomenys neleidžia konstatuoti, jog tik ieškovės ar atsakovo elgesys lėmė santuokos iširimą, nes tiek vieno tiek ir kito elgesyje buvo abejingumo vienas kito atžvilgiu, trūko tolerancijos, pakantumo ir pagarbos bei siekio iškilusius klausimus spręsti tarpusavio sutarimu.

Kaip minėta tiek viena, tiek kita šalis nurodė aplinkybių apie kiekvienos iš šalių netinkamą elgesį, kuris galėjo turėti įtakos santuokos nutrūkimui, tačiau visiškai objektyvių duomenų dėl kurio nors vieno kaltės nustatymo, teismo vertinimu, pateiktų duomenų nepakanka. Nors įrašuose užfiksuoti vienos iš šalių pasisakymai nėra nepriekaištingi etikos aspektu, tačiau objektyviai nėra patvirtintas ir aiškus prieš įrašinėjimą buvusių pokalbių tarp šalių kontekstas bei aplinkybės, todėl vien tik dalis viso pokalbio nėra pakankama nuolat pasikartojančio elgesio konstatavimui ir kaltei pagrįsti. Teismo vertinimu, tai jog vienas sutuoktinis labiau rūpinosi vaiku, o kitam teko didesnė pareiga pasirūpinti šeimos finansine gerove ir neabejotina, kad dėl to skyrė mažiau dėmesio šeimai, negalima pernelyg sureikšminti ar sumenkinti kurio nors vieno sutuoktinio indėlį į šeimos gyvenimą ir buitį. Šalys nurodė, jog ikiteisminis tyrimas nutrauktas, tačiau kaltei nustatyti neužtenka vien tik sutuoktinių paaiškinimų ar epizodinių įrašų, nes šalys gali subjektyviai vertinti vienas kito veiksmus, todėl remiantis nurodytais motyvais šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi iš nustatytų aplinkybių viseto yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad moralines sutuoktinių pareigas iš dalies pažeidė abu sutuoktiniai.

Atsižvelgiant į bylos šalių valią, po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina pavardė „D“, o atsakovui paliktina pavardė „D“.

Ieškovė prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Atsakovas priešieškiniu prašo dukters gyvenamąją vietą nustatyti su juo.

LR CK 3.174 str. 2 d. numato, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimai sprendžiami, vadovaujantis vaiko interesais, atsižvelgiant į vaiko norą. Šalių dukra mažametė, 2018-11-05 jai suėjo tik dveji metai, todėl sužinoti vaiko nuomonę dėl gyvenamosios vietos nustatymo nėra galimybės.

Iš bylos duomenų matyti, kad šalims pradėjus gyventi skyrium jų dukra iki šiol visada gyvena su motina, t. y. ieškove. Vaikas nuo 2018-04-16 lanko ugdymo įstaigą (ikimokyklinę grupę) Utenos rajono savivaldybėje. Pagal pateiktą auklėtojos charakteristiką šalių dukra labai greitai adaptavosi ir įsijungė į bendrą vaikų grupės veiklą, savarankiškai valgo, geria bei bando atlikti kai kuriuos kitus savitvarkos veiksmus. Mergaitė visada tvarkinga ir prižiūrėta. Mama nuolatos visapusiškai domisi vaiku, aktyviai dalyvauja ugdymo veiklose. Charakteristikoje nurodoma, jog mamos ir vaiko santykiuose jaučiamas stiprus emocinis ryšys. Pastabų ir nusiskundimų iš auklėtojos dėl ieškovės nėra. Pagal pateiktą išvadą ieškovė turi tinkamas moralines-buitines gyvenimo sąlygas, rūpinasi nepilnamete dukra, informacijos apie netinkamą ieškovės elgesį dukros atžvilgiu negauta.

Tokie duomenys leidžia konstatuoti, jog tarp ieškovės ir dukros yra artimas ryšys ir ji vaiką prižiūri tinkamai. Objektyvių duomenų, jog vaiko gyvenamoji vieta yra netinkama, kenksminga ar jis prie savo gyvenamosios vietos, ugdymo įstaigos, kitų sąlygų nėra įpratęs ir jam jos nėra tinkamos, byloje nepateikta. Atsakovas, teikdamas paaiškinimus, nepaneigė, jog ieškovė vaiku rūpinasi tinkamai. Byloje pateiktas vaizdo įrašas nepakankamas konstatuoti netinkamą nuolatinį ieškovės nesirūpinimą vaiku. Juolab, kad vaizdo įrašas yra apie 5 min. trukmės ir jame nėra fiksuota kokių nors visiškai netinkamų ieškovės veiksmų ar neveikimo vaiko atžvilgiu. Nors pagal pateiktą išvadą atsakovo gyvenamoji vieta taip pat tinkama vaikui augti ir ugdyti, tačiau nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad vaiko gyvenamoji vieta pas ieškovę vaikui jau įprasta, kartu gyvena dar vienas artimas vaikui asmuo (senelė), ieškovės darbo grafikas, jai vykdant individualią veiklą yra lankstesnis ir esant poreikiui gali būti keičiamas, taigi ji gali labiau prisitaikyti prie vaiko poreikių nei atsakovas, kuris dirba pedagogu ugdymo įstaigoje ir nustatytu laiku turi būti darbo vietoje. Todėl, teismo vertinimu, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove labiau atitiktų vaiko poreikius ir interesus. Objektyvių įrodymų, kurie leistų konstatuoti stipresnį atsakovo ir dukros emocinį ryšį nei jis yra tarp ieškovės su dukra, nėra pateikta. Įrodymų, kurie leistų konstatuoti, jog vaikui geresnės sąlygos gyventi yra mieste nei gyventi (taip ieškinyje nurodo atsakovas) „su ieškove minimaliai gyventi tinkamoje kaimiškoje aplinkoje, socialiai atskirtoje nuo įprasto šiuolaikinio gyvenimo, kur jokiu būdu negalima užtikrinti geriausių vaiko interesų“, o ieškovės motinos vykdoma veikla (šunų veisimas) yra kenksminga vaiko atžvilgiu, taip pat nėra pateikta. Pateiktos interneto tinklalapių straipsnių kopijos, komentarai, nuomonės objektyviai nepatvirtina, kad juose nurodyta informacija patikima ir ieškovės motinos vykdomos veiklos atžvilgiu pasitvirtino, juolab, kad atsakovas nurodė, jog pats rašė skundus dėl ieškovės motinos vykdomos veiklos, todėl nagrinėjamu atveju tai labiau yra tik subjektyvus nuomonės ar spėliojimo pareiškimas. Iš pateiktų fotonuotraukų matyti, jog vaiko emocinis ryšys yra tiek su motina, tiek ir su tėvu, tačiau konstatuoti, jog atsakovo ryšys stipresnis ar jis gali geriau užtikrinti vaiko auklėjimą ir ugdymą, nėra pagrindo. Be to, papildomas vaiko ugdymas ir lavinimas iš atsakovo pusės gali būti atliekamas ir nesant vaiko gyvenamajai vietai nustatytai su juo, o objektyvių duomenų, jog išskirtinis ir specialus vaiko ugdymas nagrinėjamu atveju gali būti atliekamas tik Vilniaus mieste, nėra pateikta.

Esant tokioms aplinkybėms šalių dukters L. D. gyvenamoji vieta nustatytina su motina R. D..

CK 3.192 str. 1 d. nustato pareigą tėvams materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

Laikytina, kad vaiko poreikiams patenkinti būtinos piniginės lėšos, ir kad labiausiai nepilnamečio vaiko poreikius patenkintų išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nes vaikas gyvena su motina, kuri suteikia gyvenamąjį būstą ir teikia kitą kasdienę priežiūrą (LR CK 3.196 str. 1 d. 1 p.).

Šalių dukrai šiuo metu yra dveji metai. Bylos duomenimis gyvenamuoju būstu ją aprūpina motina. Vaikas lanko ugdymo įstaigą. Ieškovė pateikė vidutiniškai vienam mėnesiui dukros išlaikymui reikalingų lėšų poreikio pagrindimą, pagal kurį jos pirminiu skaičiavimu vaiko išlaikymui reikalinga apie 400 EUR suma per mėnesį. Atsakovo nuomone vaiko poreikiams pakankama 300 EUR per mėnesį suma.

Nustatant vaiko poreikius, apskaičiuojamos tik tokios išlaidos vaiko poreikiams tenkinti, kurios yra pagrįstos ir racionalios, o būtent: vaiko maitinimui, būstui, aprangai, lavinimo priemonėms, išlaidoms vaiko sveikatai (vaistams, vitaminams, higienos reikmėms). Įvertinant pateiktus duomenis išlaikymo dydžiui pagrįsti konstatuotina, kad nėra pakankamo pagrindo išvadai, jog ieškovės nurodyto dydžio (400 EUR per mėnesį) išlaikymas vaikui teikiamas, nes nurodyti teiginiai ir nurodytos sumos dydis nėra pakankamai patvirtinti į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais. Teiktais paaiškinimais vaiko būtinas išlaidas sudaro išlaidos už jam perkamą maistą, drabužius, avalynę, higienos priemones, lavinimo priemones, išlaidos sveikatos priežiūrai, būsto dalies išlaikymo išlaidos, išlaidos vaiko pramogoms ir laisvalaikiui ir kt. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad pateiktais medicininiais duomenimis apie vaiko sveikatą, dukros poreikiams patenkinti būtina daugiau lėšų nei tokio pat amžiaus kitiems vaikams, nes vaikas yra alergiškas, jam reikalinga dieta be tam tikrų maisto produktų, specialios gydymo priemonės. Taigi esant tokiems duomenims, teismo vertinimu, racionali ir pagrįsta tokio amžiaus vaiko išlaikymui lėšų suma per mėnesį būtų apie 230-320 EUR.

Nors teismų praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S., byla Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009), tačiau šis kriterijus nėra imperatyvus, jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos.

Bylos duomenimis atsakovas darbingas, dirbantis, išsilavinimas pedagoginis, darbo užmokestis nuo 2019-01-01 706,32 EUR, turi nuosavybės teise priklausantį butą, kuriam įregistruota hipoteka ir atsakovas jo įsigijimui turi kreditą, kurio likutis 2018-02-14 dienai 7 885,46 EUR, 2017 m. kredito grąžinimo įmoka su palūkanomis buvo apie 120 EUR per mėnesį. Bylos duomenimis kito jo vardu registruoto turto šiuo metu nėra, o iki 2018 m. liepos mėn. turėjo nuosavybės teise įgytą 2004 m. gamybos lengvąjį automobilį, daugiau išlaikytinių neturi.

Ieškovė darbinga, šiuo metu dirbanti, profesija kirpėja/kosmetologė, nuosavybės teise registruoto turto neturi. Nuo 2018 m. spalio 9 d. vykdo individualią veiklą, gaunamos pajamos jos teigimu nepastovios (nuo 700 iki 1200 EUR); solidariai atsakinga už kredito grąžinimą pagal ankstesnėje santuokoje sudarytą kredito sutartį, tačiau kredito įmokas, jos teigimu, moka buvęs sutuoktinis. Daugiau išlaikytinių ieškovė neturi.

Vertinant turimus duomenimis apie šalių turtinę padėtį galima teigti, kad abi šalys nėra iš esmės skirtingos turtinės padėties, bet atsakovo galimybės gauti didesnes pajamas ir didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo, geresnės. Nors atsakovui priklausantis būstas įkeistas, kreditas dar nėra grąžintas, tačiau bylos duomenimis atsakovas turėjo galimybę ir galėjo dirbti keliose darbovietėse, jam netenka nuolatinė vaiko priežiūra, nes vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su motina, taigi būtent ieškovei teks kasdieninė vaiko priežiūra, rūpinimasis vaiko sveikatos būkle, aprūpinimas būstu, maisto gaminimas, rūbų skalbimas, tinkamos augti ir vystytis aplinkos užtikrinimas. Vidutiniškai šalių pajamos per mėnesį panašios, tačiau, teismo vertinimu, didesnės finansinės išlaikymo dalies ieškovei nustatymas reikštų neproporcingą šalių teisių ir pareigų, susijusių su vaikų išlaikymu, paskirstymą, kurių išlaikymo priteisimas paprastai nekompensuoja.

Esant tokioms aplinkybėms iš atsakovo priteistinas 160 EUR išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos, t.y. 2018-01-26, nes nėra jokių objektyvių įrodymų, kad atsakovas visiškai neteikė vaikui išlaikymo ir juo nesirūpino nuo 2017-11-01.

Vaikų išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise pavestina tvarkyti ieškovei (LR CK 3.185 str.).

Duomenų, kad atsakovui ribojamas jo bendravimas su dukra, nėra, tačiau teiktais paaiškinimais šalims kyla nesusipratimų dėl bendravimo su dukra. Atsižvelgiant į tai, kad šalių dukrai šiuo metu dar nėra trejų metų, todėl iki pilnametystės ji dar gan ilgą laiką bus abiejų tėvų prižiūrima, teismo nuomone, siekiant išvengti galimų nesutarimų, tikslinga nustatyti šalių prašomą bendravimo tvarką. Pagal ieškinį ir priešieškinį siūloma nustatyti bendravimo tvarka iš esmės sutampa. Bendravimo tvarkos laikotarpis nuo 2017-11-01 iki 2018-11-05 šiuo metu neaktualus, nes praėjo, todėl bendravimo tvarka nustatytina vėlesniam laikotarpiui pagal šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas bendravimo su vaiku sąlygas (ieškinio 6.2 -6.7 p., priešieškinio 5 p.). Pagal kasacinio teismo praktiką geriausių vaiko interesų paisymas ir pagarba tėvų valdžios lygybės principui, sprendžiant svarbiausius vaiko gyvenimo klausimus, suponuoja poreikį gauti skyrium gyvenančio tėvo sutikimą kitam iš tėvų, su kuriuo nustatyta nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta, siekiančiam su vaiku išvykti gyventi nuolat į užsienį. Kadangi nurodyto sutikimo davimas išplaukia iš CK įtvirtinto tėvų valdžios lygybės principo, tai jo privalomumo įrašymas į teismo sprendimą būtų perteklinis (LAT 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014), todėl nagrinėjamu atveju tokia sąlyga teismo sprendimu nenustatoma, taip pat ir sąlygos dėl teisės gauti informaciją iš gydymo ir mokymosi įstaigų, apie dukros sveikatos būklę ir mokymosi rezultatus, nes tokias teises nustato įstatymai ir šalių susitarimai nėra būtini.

Pažymėtina, kad šalims nėra draudžiama atsižvelgiant į vaiko norus ir interesus susiderinti tarpusavyje ir kitą bendravimo laiką ar papildomą bendravimo su vaikui laiką. Šalys visada gali geranoriškai bandyti susitarti dėl jiems labiau tinkamos bendravimo su vaiku tvarkos. Neatsižvelgiant į tai, kokią bendravimo su vaiku tvarką nustato teismas, šalys turi teisę pačios tartis dėl jiems labiau priimtinos bendravimo tvarkos, nes teismas sprendimu negali riboti šalių teisės tartis ir patiems priimti sprendimus dėl bendravimo su savo nepilnamečiu vaiku.

CK 3.72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad preziumuojama, jog sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės.

CK 3.72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti sutuoktinio teisės į išlaikymą pagrindai savaime nereiškia, kad jam reikalingas išlaikymas. Esant teisės į išlaikymą pagrindui sutuoktinis neprivalo įrodinėti, kad jam reikalingas išlaikymas. Ši prezumpcija byloje gali būti nuginčyta, t. y. nedraudžiama teismui nustatyti priešingai, kad sutuoktinis yra apsirūpinęs ir jam išlaikymas nėra reikalingas. Sutuoktinis neturi teisės į išlaikymą, jeigu jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti (CK 3.72 straipsnio 1, 5 dalys).

Remiantis byloje pateiktais duomenimis nėra pakankamo pagrindo išvadai, jog ieškovei, jos nurodytu laikotarpiu, buvo reikalingas išlaikymas. Iš byloje pateiktų duomenų, leidžiančių įvertinti ieškovės turtinę padėtį, matyti, kad gimus vaikui (2016-11-05) ieškovė sąskaitoje turėjo 5537 EUR piniginių lėšų. Tiek ieškovė, tiek ir atsakovas patvirtino, jog ieškovė užsiėmė internetine prekyba, pateiktas ieškovės sąskaitos išrašas patvirtina, jog ieškovė vykdė prekybinę bei kitokią veiklą ir iš to gaudavo pajamų, pvz. 2017-08-26 pervestas 200 EUR avansas už šuniuką, 2017-02-09 jai pervesta 1255,57 EUR įvardinti kaip skola, taip pat yra fiksuota įplaukų mažesnėmis sumomis. Iš sąskaitos išrašo matyti, kad 2017-11-20 sąskaitos likutis 4005 EUR. Be to, atsižvelgtina į tai, kad 2017-05-31 ir 2017-06-01 iš sąskaitos pervesta 1800 EUR suma atsakovui, todėl bendroje sumoje ieškovės turimų lėšų suma laikotarpiu nuo 2016-11-05 iki 2017-11-20 faktiškai padidėjo. Atsakovas šalių gyvenimo kartu laikotarpiu taip pat gavo pastovias pajamas, suteikė ieškovei gyvenamąjį būstą, o pateiktas sąskaitos išrašas apie atliktus mokėjimus UAB „Vilniaus vandenys“, AB Energijos skirstymo operatorius“, AB „Vilniaus šilumos tinklai“ naudai, leidžia teigti, jog mokėjo už būstui teikiamas paslaugas. Ieškovė darbinga, turinti profesiją, kaip minėta užsiėmė veikla, iš kurios gautos pajamos, nors ir nebuvo pastovios, tačiau jos turimos lėšos padidėjo. Duomenų, jog internetinės prekybos ar kitos veiklos ieškovė nevykdė ir negavo jokių pajamų iš galimai vykdytos kitos prekybos vėlesniu laikotarpiu, t. y. šalims gyvenant skyrium, nėra pateikta. Objektyvių įrodymų, kaip pasikeitė jos turtinė padėtis po pradėjimo gyventi skyrium, nėra pateikta. Teiktais paaiškinimais ieškovė gyveno bei šiuo metu gyvena jos motinai priklausančiame būste. Ugdymo įstaigos pateiktais duomenimis vaikas nuo 2018-04-16 lanko ugdymo įstaigą (ikimokyklinę grupę), taigi atsakovei nebuvo poreikio visą laiką skirti vien tik vaiko priežiūrai. Duomenų, jog atsakovė kreipėsi ar jai buvo teikiama socialinė parama, nėra. Taigi minėtų aplinkybių visuma neleidžia pagrįstai manyti ir konstatuoti buvus ieškovės išlaikymo reikalingumą.

Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 str., 382 str. 4 p.).

Byloje pateiktais duomenimis šalys santuokos metu bendro nekilnojamojo turto ar registruotino kilnojamojo turto neįgijo, duomenų apie bendrus kreditorius nėra.

Ieškovės turimas kreditorius Swedbank, AB, yra iš jos ankstesnės santuokos ir kredito grąžinimo sąlygos išspręstos, todėl šioje byloje prievolės klausimas nesprendžiamas. Atsakovo turima prievolė kreditoriui Luminor Bank AB, įgyta iki santuokos sudarymo, todėl lieka asmenine atsakovo prievole (CK 3.89 str. 1 d. 1 p., 3.110 str. 1 d.).

Pateiktais duomenimis šalys santuokos metu įgijo baldų komplektą, spintą. Taip pat ieškiniu reiškiamas reikalavimas padalinti santuokos metu įgytas pinigines lėšas bei indėlį.

Ieškovės vertinimu baldų komplekto vertė 510 EUR, spintos - 750 EUR. Atsakovo teigimu baldų vertė mažesnė, nes jie nusidėvėję, nusidėvėjimas apie 25 proc., tačiau konkrečios vertės pinigine išraiška nenurodė. Be to, jo teigimu prieš įsigyjant šiuos baldus buvo parduoti apytiksliai už 200 EUR bute buvę jo asmeniniai baldai. Ieškovė patvirtino, jog bute buvę baldai parduoti už apytiksliai nurodytą sumą. Ieškovė neginčijo, jog bute buvę baldai buvo parduoti apytiksliai už nurodytą 200 EUR sumą. Iš pateiktos sąskaitos faktūros bei ieškovės sąskaitos išrašo matyti, kad 2016-10-04 už 748 EUR įsigytas baldų komplektas ir 2016-08-25 pervesta 510 EUR už baldų kampą TIM. Sutiktina su atsakovo nuomone, kad šiuo metu baldai vertintini kaip panaudoti, todėl nėra pagrindo vertinti jų pagal įsigijimo kainą, tačiau atsakovo nurodytas nusidėvėjimo procentas taip pat objektyviai niekuo nepagrįstas. Teismo nuomone, baldai vertintini apytiksliai su 10 proc. nusidėvėjimu, nes jie įsigyti 2016 m., taigi nėra labai ilgai naudoti, duomenų, jog būtų netinkami naudoti ar labai nusidėvėję nepateikta, todėl atitinkamai jų vertė būtų 459 EUR ir 673 EUR.

Bendroji taisyklė, nustatant sutuoktinių bendro turto dalis yra tokia, kad sutuoktinių bendro turto dalys lygios (CK 3.117 str. 1 d.), o nuo šios taisyklės galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais (CK 3.123 str.). Turtas dalintinas lygiomis dalimis, t.y. po 1/2 kiekvienai šaliai, nes pagal byloje esančius duomenis nėra pagrindo nukrypti nuo bendros taisyklės. Dalijant sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, prioritetas teikiamas turto dalijimui natūra, jeigu toks padalijimo būdas yra galimas.

Šalių teigimu spinta įmontuojama, o ieškovės teigimu, baldų komplektas pritaikytas butui. Esant tokioms aplinkybėms, šis turtas paliktinas bute ir natūra priteistinas atsakovui, juolab, kad prieš įsigyjant šiuos baldus buvo parduoti bute buvę jam asmeninės nuosavybės teise priklausę baldai. Taigi šalims tenkančio turto vertė po 566 EUR (459 EUR ir 673 EUR / 2). Atskaičius iš ieškovei tenkančios kompensacijos 200 EUR, kurie baldų įsigijimui panaudoti pardavus atsakovui asmeninės nuosavybės teise turėtus baldus, iš atsakovo priteistina 366 EUR kompensacija ieškovei (CK 3.98 str. 2 d.).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1800 EUR jam pervestų jos asmeninių lėšų, kurias jis panaudojo indėliui. Atsakovas patvirtino, jog 1800 EUR jam buvo pervesta, šias aplinkybes patvirtina pateikti sąskaitų išrašai apie ieškovės turėtas pinigines lėšas (santuokos sudarymo dienai 2016-07-01 – 8097 EUR, 2017-05-31 - 6047 EUR) bei 1800 EUR lėšų sumos pervedimą atsakovui 2017-05-31 ir 2017-06-01, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 1800 EUR jos turėtų asmeninių lėšų (CK 3.89 str. 1 d. 1 p.).

Teiktais paaiškinimais indėliui buvo panaudota ir kaip vestuvinė dovana gauta 1700 EUR suma, todėl ši lėšų suma dalintina lygiomis dalimis abiem šalims (CK 3.888 str. 2 d.). Kadangi šios lėšos yra atsakovo žinioje, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 850 EUR suma.

Atskaičiavus iš indėlio ieškovės asmenines lėšas bei gautos dovanos sumą spręstina dėl likusios 12 000 EUR indėlio sumos. Ieškovės teigimu, indėlis padėtas iš šeimos lėšų, nes atsakovas slėpė pajamas, o vekseliai nepatvirtina lėšų gavimo, juolab, kad vekseliai pasirašyti atsakovo draugo, todėl indėlis įrauktinas į dalintino turto sąrašą ir dalintinas tarp sutuoktinių. Atsakovo teigimu, indėliui buvo panaudota jo iki santuokos turėta 5600 EUR suma, 5200 EUR gauta pagal vekselius grynais pinigais bei 1200 EUR iš turėtų grynų pinigų iki santuokos.

Atsakovui bylos nagrinėjimo metu buvo siūloma pateikti papildomus įrodymus dėl piniginių lėšų gavimo bei panaudojimo indėliui ir jo priešieškinyje nurodytų teiginių, tačiau papildomų įrodymų nebuvo pateikta, todėl nagrinėjamu atveju spręstina pagal byloje pateiktus duomenis.

Vadovaujantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo.

Iš atsakovo pateikto sąskaitos išrašo matyti, kad santuokos sudarymo dienai jis sąskaitoje turėjo 5600 EUR sumą. Taigi sutiktina su atsakovu, jog šios sumos nėra pagrindo įtraukti į likusią indėlio sumą ir laikyti dalintina, nes tai jo asmeninės lėšos turėtos iki santuokos, tačiau atsakovo teiginiai ir pateikti duomenys dėl likusios 6400 EUR indėlio dalies (12 000 EUR – 5600 EUR) nėra pakankamai pagrįsti ir įrodyti, kad šią lėšų dalį būtų galima pripažinti asmenine atsakovo nuosavybe.

Sutiktina su ieškovės nurodytais teiginiais, kad pateikti vekseliai nepatvirtina, jog vekseliuose nurodytas pinigų sumas atsakovas yra gavęs kaip paskolą. Pateikti sąskaitų išrašai, kurie atsakovo teigimu, patvirtina vekselių apmokėjimą, taip pat nėra pakankami konstatuoti, jog atsakovas pagal vekselius nurodytas pinigų sumas buvo gavęs. Atsakovas pats nurodė, jog vekselių davėjas jo draugas, lėšų pervedimo iš atsakovo sąskaitos pavedimo paskirtis nurodyta pačio atsakovo, todėl pinigų gavimo fakto objektyviai tai taip pat nepatvirtina. Atsakovo teikti paaiškinimai apie grynųjų pinigų sumų įnešimą į sąskaitą, gan dviprasmiški ir nėra pakankamai nuoseklūs. Vekseliai pasirašyti 2700 EUR sumai 2017-05-15, o 2500 EUR sumai 2017-05-26. Laikant, jog visos pagal vekselius nurodytos sumos buvo gautos, galima daryti prielaidą, jog gautais pinigais atsakovo sąskaita buvo papildyta grynais pinigais: 2017-05-28 įnešta 4500 EUR, 2017-06-03 įnešta – 500 EUR, 2017-06-05 – 250 EUR, iš viso 5250 EUR. Tačiau tokiu atveju atsakovas visiškai nepagrindė, kada, kokiu būdu į sąskaitą buvo įnešta lėšos, gautos kaip dovana 1700 EUR ir 1200 EUR, kuriuos atsakovas nurodė kaip turėtus grynaisiais pinigais iki santuokos. Atsakovo sąskaitos išraše nėra fiksuota, kad nuo santuokos sudarymo dienos iki nurodytų grynųjų pinigų įnešimo į sąskaitą būtų buvę daugiau atvejų dėl sąskaitos papildymo grynaisiais pinigais. Be to, atsakovo teiginiai dėl jo iki santuokos turėtų apie 3000 EUR grynųjų pinigų jokiais objektyviais duomenimis nėra pagrįsti, todėl atmestini, nes negali būti vertinami kaip patikimi ir įrodyti, juolab, kad ieškovės teigimu atsakovas pajamas slėpė dėl gaunamo nelegalaus darbo užmokesčio. Esant tokioms aplinkybėms atsakovo paaiškinimai dėl turėtų, gautų piniginių lėšų kaip minėta nėra nuoseklūs ir dviprasmiški, nes manant, jog į sąskaitą buvo įnešta pagal vekselius gauti grynieji nėra aišku, kokiu būdu sąskaitoje atsidūrė dovanotos lėšos ir kitos atsakovo grynaisiais pinigais turėtos lėšos, kurios atsakovo teigimu buvo panaudotos indėliui. Jeigu grynųjų pinigų įnešimą laikyti dovanos ir atsakovo turėtų lėšų įnešimu (iš viso 2900 EUR), tada pagal vekselius gauta ir įnešta suma sudaro tik 2300 EUR, tačiau vekselio tokiai sumai nebuvo sudaryta, o objektyvių įrodymų, jog šeimai buvo poreikis skolintis lėšų ir jas pasilikti grynais (2900 EUR), nėra pateikta. Juolab, kad tokia situacija kelia abejonių dėl jos racionalumo, t. y. turimas lėšas įnešti į indėlį ir tuo pačiu metu dar pasiskolinti ir laikyti pasiskolintą sumą grynais pinigais. Taip pat įvertinta tai, kad laikotarpiu nuo santuokos sudarymo iki indėlio sumos pervedimo atsakovas turėjo apie 8660 EUR įplaukų į sąskaitą, t. y. didžiausios įplaukos iš darbo užmokesčio, VSDFV išmokų už tėvystės atostogas ir kt. smulkesnių, taigi poreikis skolintis lėšų objektyviai nėra pagrįstas.

Esant tokioms aplinkybėms 6400 EUR indėlio dalies suma laikytina bendrąja sutuoktinių nuosavybe, nes nėra pakankamai objektyvių duomenų teigti kitaip, todėl ši suma dalintina lygiomis dalimis šalims, t.y. po 3200 EUR.

Ieškovės reikalavimas priteisti 972,32 EUR kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą tenkintinas.

CK 3.98 straipsnis nustato sutuoktinių teisę į kompensaciją, kuri išmokama, kai baigiasi bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pagal šio straipsnio 3 dalį kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti.

Bylos duomenimis butas, esantis (duomenys neskelbtini), atsakovo įsigytas 2014-01-30, ir jo įsigijimui 2014-01-31 sudaryta kreditavimo sutartis tarp Luminor Bank AB (buvęs pavadinimas AB DNB bankas) ir atsakovo, t. y. butas ir kreditas įgyti iki santuokos su ieškove sudarymo. Taigi tai asmeninė atsakovo prievolė bei asmeninis jo turtas ir šalys tai pripažįsta.

CK 3.110 straipsnio, reglamentuojančio sutuoktinių atsakomybę pagal iki santuokos įregistravimo atsiradusias prievoles, 1 dalyje nustatyta, kad iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo, išskyrus atvejus, kai išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018m. balandžio 13d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-969/2018). Lėšų, skirtų kreditui grąžinti, apimtimi sumažėjo atsakovo įsiskolinimas bankui, t. y. pagerėjo jo turtinė padėtis. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad turto, pripažinto šeimos turtu, įgijimo išlaidos turi būti vertinamos pagal sutuoktinių nuosavybės teisę į turtą reglamentuojančias teisės normas, atsižvelgiant į tai, kurio iš sutuoktinių (ar abiejų) nuosavybe įgytas turtas tapo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2013).

Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad ginčo laikotarpiu atsakovas ieškovei būtų perdavęs 1/2 ar didesnę dalį savo pajamų, kurias ieškovė būtų panaudojusi išimtinai savo (ne šeimos) reikmėms, o iš jam likusios pajamų dalies atsakovas būtų dengęs visas šeimos ūkio išlaidas ir dar vykdęs prievoles pagal būsto kreditavimo sutartį. Tai, kad atsakovas įmokas pagal kredito sutartį privalėjo mokėti periodiškai, šeima gyveno būste, nereiškia, kad prievolė mokėti šias įmokas atsirado po santuokos įregistravimo, nes pagal CK 6.33 straipsnį prievolės gali būti su atidedamuoju ir su naikinamuoju terminu (1 dalis). Todėl atsakovo prievolės pagal būsto kreditavimo sutartį atsirado šios sutarties sudarymo metu – t. y. iki santuokos, tačiau jos buvo vykdomos ir santuokos metu. Be to, įvertintina tai, kad kaip matyti iš atsakovo sąskaitos išrašo, būtent atsakovas gavo išmokas iš VSDFV už suteiktas tėvystės atostogas (2017 m. iki 2017-10-31 kas mėnesį po 763.41 EUR, vėlesniu laikotarpiu po 425, 17 EUR) ir iš tos pačios sąskaitos buvo mokamos jo asmeninio kredito įmokos, taigi sutiktina, jog atsakovas bendromis šeimos lėšomis mažino asmeninį kreditą. Atsakovo sąskaitos išrašo duomenimis laikotarpiu nuo 2016-07-01 iki 2017-11-01 atsakovas sumokėjo 192,32 EUR palūkanų ir 1752,32 EUR kredito įmokų, t.y. iš viso 1944,64 EUR sumą, todėl ½ dalis šios sumos priteistina ieškovei kaip kompensacija už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, t.y. 972,32 EUR.

Ieškovė prašo įtraukti į dalintino turto sąrašą 2330,40 EUR sumą. Kaip minėta vadovaujantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Laikotarpiu nuo indėlio sumos pervedimo (2017-06-05) iki 2017-11-01 atsakovas turėjo apie 3815 EUR įplaukų į sąskaitą, t.y. iš esmės įplaukos iš VSDFV išmokų už tėvystės atostogas, kurios laikytinos bendrąją sutuoktinių nuosavybe. 2330,40 EUR lėšų likutis sąskaitoje yra 2017-10-30 dienai, t.y. praktiškai susidaręs iki šalių pradėjimo gyventi atskirai, nes pagal teiktus paaiškinimus šalys atskirai gyventi pradėjo apytiksliai nuo 2017 metų rudens 2018 metų pradžios, todėl nėra pagrindo teigti jog šios lėšos įgytos šalims gyvenant atskirai ar gautos kaip darbo užmokestis atsakovo teigimu. Taigi yra pakankamas pagrindas atsakovo sąskaitos lėšų likutį 2017-10-30 dienai įtraukti į dalintino turto sąrašą ir padalinti šalims lygiomis dalimis, t.y. po 1165,20 EUR.

Ieškinys ir priešieškinis tenkinami iš dalies, todėl paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str., 96 str., 98 str.).

Siekiant įvertinti atmestų ir patenkintų reikalavimų dalis pareikšti reikalavimai išskirtini į kelias dalis. Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ieškinys ir priešieškinis tenkinti iš dalies (50 proc.). Ieškinio reikalavimai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo laikytini patenkinti 70 proc. (atmesta dalis dėl išlaikymo dydžio, bendravimo tvarka nustatyta iš dalies pagal šalių pareikštas nuomones). Ieškinio reikalavimai dėl turto padalinimo skaičiuojant pagal bendrą patenkintų reikalavimų piniginę sumą patenkinti 73 proc. (prašoma priteisti bendra suma 11 414,52 EUR priteista suma 8353,52 EUR), reikalavimas dėl išlaikymo ieškovei priteisimo atmestas. Reikalavimai pagal sudėtingumą ir svarbą įvertintini santykiu 2:1:1:1 (2 - už reikalavimą nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės, 1 - reikalavimai dėl turto, 1 – dėl vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo ir kiti su tuo susiję, 1 – išlaikymo ieškovei priteisimas).

Pateiktais duomenimis ieškovė sumokėjo 332 EUR žyminio mokesčio bei patyrė 500 EUR išlaidų už advokato pagalbą. Atsakovas patyrė 90 EUR žyminio mokesčio bei patyrė 600 EUR išlaidų už advokato pagalbą.

Šalių pateiktų sąskaitų, mokėjimo dokumentų duomenimis išlaidos patirtos už ieškinio, priešieškinio, kitų procesinių dokumentų surašymą, atstovavimą, pasirengimą bylos nagrinėjimui, konsultavimą, t.y. iš esmės už veiksmus, kurie buvo reikalingi bylos nagrinėjimui, atstovai atstovavo teismo posėdžiuose. Pagal pateiktus dokumentus ieškovės, atsakovo išlaidos už teisinę pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ 8.2., 8.16., 8.19. p. numatytų maksimalių dydžių, atsižvelgiant į tai, kad vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) nuo 2017 m. III ketvirčio iki 2018 II ketvirčio kilo nuo 850,80 EUR iki 926,70 EUR.

Turėtas išlaidas advokatų pagalbai ir žyminiam mokesčiui apmokėti paskirsčius visiems reikalavimams atitinkamomis dalimis ieškovei iš atsakovo priteistina 243 EUR atstovavimo ir 226 EUR žyminio mokesčio, o atsakovui iš ieškovės 304 EUR atstovavimo ir 38 EUR žyminio mokesčio. Atlikus mokėtinų bylinėjimosi išlaidų užskaitą iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 127 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Iš atsakovo priteistas išlaikymas, todėl žyminis mokestis už išlaikymo priteisimą, nuo kurio ieškovė atleista, – 44 EUR (160 EUR x 12 x 3 proc. x 75 proc.) valstybės naudai priteistina iš atsakovo (LR CPK 79 str., 80 str., 83 str., 96 str.).

Iš šalių valstybės biudžeto naudai atitinkamai pagal patenkintus ir atmestus reikalavimus priteistina 13,42 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidos: iš ieškovės 6,42 EUR, iš atsakovo 7 EUR.

Likusioje dalyje ieškinys ir priešieškinis atmestini.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis nepilnamečiam vaikui priteisimo nukreiptinas vykdyti skubiai (LR CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl laikino išlaikymo vaikui priteisimo naikintinos (CPK 150 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 - 265, 268 - 270, 282, 385 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką tarp ieškovės R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą 2016 m. liepos 1 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 2521, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo R. D. palikti pavardę - D, o V. D. palikti pavardę - D.

Nepilnamečių šalių vaikų dukros L. D., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina R. D..

Priteisti iš atsakovo V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai L. D., gimusiai 2016 m. lapkričio 5 d., nuo 2018-01-26 iki jos pilnametystės po 160 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymo, skirto vaikui, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti vaiko motiną R. D..

1. V. D. turi teisę bendrauti su dukra Liepa kiekvieną kalendorinių metų nelyginių (neporinių) savaičių savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 17 val., pasiimant ją iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinant į dukros gyvenamąją vietą, bei praleisti su ja visą laiką savo nuožiūra pasirinktoje vietoje.

2. V. D. turi teisę praleisti su dukra savo vasaros atostogas. Jei šalių vasaros atostogos sutampa, atsakovas praleidžia su dukra pirmąją atostogų pusę, o ieškovė antrąją atostogų pusę. Dukrai pradėjus lankyti mokyklą šalys turi teisę praleisti kartu su dukra vienodą skaičių jos atostogų dienų, atsakovas su dukra praleidžia pirmąją jos atostogų laiko pusę, o ieškovė antrąją dukros atostogų laiko pusę. Atostogų, kurias dukra leidžia su kiekvienu iš tėvų, metu tas iš tėvų su kuriuo tuo metu būna dukra, turi teisę išvykti su ja į užsienį, jeigu buvimo užsienyje trukmė neviršija atostogų laiko nustatyto šiame punkte.

3. V. D. turi teisę nekliudomai lankyti dukrą jos ligos metu, nepriklausomai nuo to, slaugoma ji ieškovės gyvenamojoje vietoje ar stacionarioje gydymo įstaigoje.

4. V. D. turi teisę aplankyti dukrą L. jos gimimo dieną gyvenamojoje vietoje ir praleisti su dukra Tėvo dieną nuo devintos valandos ryto iki aštuntos valandos vakaro savo nuožiūra pasirinktoje vietoje.

5. Nuo 2018 metų nelyginiais metais V. D. bendrauja su dukra Liepa nuo gruodžio 24 d. 17 val. iki gruodžio 25 d. 19 val., o lyginiais metais V. D. bendrauja su dukra nuo gruodžio 25 d. 19 val. iki gruodžio 26 d. 19 val.

6. Nuo 2018 m. lyginiais metais V. D. bendrauja su dukra L. per šv. Velykas, pasiimant dukrą iš vakaro prieš pirmą Velykų dieną 17.00 val. ir grąžinant pirmą šv. Velykų dieną 19.00 val., nelyginiais metais - antrą šv. Velykų dieną nuo 11.00 val. iki 19.00 val.

7. V. D. turi teisę su dukra susitikti ir bendrauti bendrojo lavinimo mokyklos ar kitos ugdymo įstaigos patalpose, jeigu tai netrukdo dukters pamokoms ar užsiėmimams.

8. Jeigu pagal grafiką nustatytu laiku, dėl kokių nors priežasčių, nepriklausančių nuo vaiko tėvo V. D. ar motinos R. D., bendravimas su dukra nebus galimas (vaiko liga ar pan.), taip pat apie vaiko sveikatai ar gyvybei pavojingas būkles (ligas, traumas ir pan.) abu vaiko tėvai (pas kurį tuo metu būna), privalo informuoti vienas kitą telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis nedelsiant;

9. Abu tėvai privalo užtikrinti, kad dukrai Liepai sulaukus 5 metų su ja galėtų netrukdomai bendrauti telefonu ir kitomis elektroninio ryšio priemonėmis tiek tėvas ar motina, pas kurį tuo metu būna vaikas, ne rečiau kaip kartą per dieną, tačiau netrikdant vaiko dienos režimo, dienotvarkės ir turėtų būti pageidaujamas paties vaiko;

10. Keičiant savo gyvenamąją vietą nedelsiant informuoti vienas kitą raštu (elektroniniu paštu ar sms žinute);

11. Kitu nei tvarkoje numatytu laiku V. D. turi teisę bendrauti su dukra prieš tai suderinus su vaiko motina.

Atsakovo V. D, asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybėn priteisti baldų komplektą TIM – 459 EUR vertės, spintą – 673 EUR vertės, 5215,20 EUR bendros jungtinės nuosavybės lėšų, viso turto už 6347,20 EUR.

Priteisti iš atsakovo V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 366 EUR kompensaciją už atsakovui atitenkantį turtą, 1800 EUR jos turėtų asmeninių lėšų, 972,32 EUR kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, 5215,20 EUR bendros jungtinės nuosavybės lėšų.

Priteisti iš atsakovo V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 127 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės biudžeto naudai 51 EUR bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovės R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės biudžeto naudai priteisti 6,42 EUR bylinėjimosi išlaidų (šias išlaidas privalu sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Panaikinti Utenos apylinkės teismo 2018 m. vasario 5 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo iš atsakovo V. D.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo nuo sprendimo priėmimo dienos vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.