Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2021-05-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-128-417/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2021-02-26Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-05-06Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-05-06
Bylos Nr.
1A-128-417/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-16452-2020-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Eduardas Maškevičius, Edita Lapinskienė, Dalia Kursevičienė
Nuteistasis
E. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-128-417/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16452-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6; 2.4.6.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 6 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kursevičienės, Editos Lapinskienės ir Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. V. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021-02-26 nuosprendžio, kuriuo E. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 42 (keturiasdešimt dviejų) parų arešto bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinta ? ir nustatyta sumažinta arešto bausmė – 28 (dvidešimt aštuonios) paros, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021-01-22 baudžiamuoju įsakymu paskirta baudos bausme, ir nustatyta galutinė subendrinta 28 (dvidešimt aštuonių) parų arešto bausmė, bausmę atliekant Šiaulių tardymo izoliatoriuje, ir 34 MGL (1 700 Eur) baudos bausmė.

Į arešto bausmės laiką įskaitytas E. V. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2020-04-28 21.25 val. iki 2020-04-29 13.15 val. (viena para).

E. V. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones 2 (dvejų) metų laikotarpiui, termino pradžią skaičiuojant nuo 2020-04-29 (faktinio taikymo pradžios).

Automobilis „Volkswagen Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) (perduotas saugoti E. V., gyvenančiam (duomenys neskelbtini)) – nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. E. V. nuteistas už tai, kad 2020-04-28, apie 20.32 valandą, automagistralėje Vilnius–Kaunas–Klaipėda, nuo 245 kilometro iki 250 kilometro, iki kavinės-viešbučio „Armėnija“, adresu Girėnų kaime, Rietavo savivaldybėje, vairavo savo automobilį „Volkswagen Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir perspėjus dėl baudžiamosios atsakomybės, dėl vengimo pasitikrinti neblaivumą, vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, tuo pažeidė Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 17 punkto reikalavimą, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 10 punkto reikalavimą (policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų).

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu E. V. (toliau – ir apeliantas) nesutinka su Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021-02-26 nuosprendžiu jam paskirtos arešto bausmės neatidėjimu ir automobilio konfiskavimu. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Dėl arešto bausmės vykdymo atidėjimo

2.1. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatidėjo arešto bausmės vykdymo vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas privalėjo atidėti arešto bausmę, kadangi jis yra pirmą kartą nuteistas arešto bausme. Be to, apeliantas yra pateikęs į baudžiamąją bylą savo medicininius duomenis, kad serga išsėtine skleroze, o tai yra labai sunki liga, dėl to pasunkėtų realus arešto bausmės vykdymas. Taip pat apeliantas nurodo, kad yra vienintelis šeimos maitintojas ir dirbantis asmuo šeimoje. Jo sutuoktinė R. V. yra nedirbanti, nes augina mažametį vaiką. Taip pat apeliantas išlaiko du mažamečius vaikus, sutuoktinės sūnų R. J. ir E. E. V.. Mano, kad realus arešto bausmės atlikimas sąlygotų jo darbo santykių pabaigą, nes tik pradėjus dirbti socialinių garantijų nėra (darbo sutartis su uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta 2021-02-19). Netekęs pajamų iš darbo santykių apeliantas negalės išlaikyti šeimos ir sumokėti paskirtos baudos.

2.2. Apeliantas yra įsitikinęs, kad aiškiai per griežtos bausmės paskyrimą sąlygojo tai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino galimybės taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį ir atidėti arešto bausmės vykdymą.

2.3. Skunde nurodoma, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš bausmės individualizavimo sąlygų, numatytų bendruosiuose bausmės skyrimo pagrinduose. Šios aplinkybės parodo teismui tuos teigiamus momentus, kurie atitinkamu laipsniu mažina padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir leidžia teismui švelninti baudžiamąją atsakomybę. Jeigu byloje yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, teismas gali neperžengdamas sankcijos ribų paskirti švelnesnę bausmės rūšį, skirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę (BK 62 straipsnis). Skiriant bausmę, įstatymas įpareigoja teismą atsižvelgti į atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tokios aplinkybės, kurios apibūdina kaltininką ir jo padarytą veiką, parodo tuos neigiamus momentus, kurie didina nusikalstamos veikos bei kaltojo asmens pavojingumą ir leidžia griežtinti baudžiamąją atsakomybę. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių buvimas paprastai nulemia griežtesnės bausmės paskyrimą. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nors ir nurodė, kad nėra apelianto atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau pabrėždamas, jog skiriant bausmę atsižvelgiama į veikos „pasekmes“, iš esmės tokiomis pripažino kažkokias tariamas sunkias pasekmes, kurios nebuvo nustatytos nei ikiteisminio tyrimo, nei nagrinėjimo teisme metu.

2.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Konstitucijoje įtvirtintas ir Konstitucinio Teismo aiškinamas teisingumo principas reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats teismo baigiamojo akto – nuosprendžio – priėmimas, bet būtent teisingo nuosprendžio priėmimas (Konstitucinio Teismo 2008-02-20 nutarimas). Atsižvelgus į Baudžiamosios teisės paskirtį (BK 1 straipsnis) tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Be to, įstatymo leidėjas, nustatydamas sankciją už nusikalstamą veiką, kartu yra nustatęs ir tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį teismas, skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, turi galimybę atsižvelgti į visas bylos aplinkybes ir paskirti švelnesnę įstatymo numatytą bausmę. Apeliantas įsitikinęs, kad tokios aplinkybės nagrinėjamu atveju yra. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, tokiu atveju pripažįstama, kad bausmės mažinimas ar vien tik pripažinimas kaltu yra pagrindinės ir tinkamos priemonės, kadangi bausmės, o kartu ir baudžiamosios teisės tikslų pasiekimo galimybė bei prasmingumas, praėjus ilgam laikui po nusikaltimo padarymo, turi būti apsvarstomi, atsižvelgiant į viešąjį interesą dėl teisingo ir operatyvaus proceso bei persekiojamo asmens teisės ilgai nelikti nežinioje dėl savo likimo pusiausvyros pasiekimo būtinumo (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-7-45/2007, 2K-7-48/2009, 2K-256/2009). Apeliantas mano, kad nagrinėjamu atveju turi būti taikomos BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos ir jam skirtina nesusijusi su realiu arešto bausmės atlikimu bausmė, kadangi yra pakankamas pagrindas manyti, jog numatyti bausmės tikslai bus pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo.

Dėl automobilio konfiskavimo

2.5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konfiskavo automobilį „Volkswagen Sharan“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apelianto nuomone, teismas turėjo atsižvelgti į šeimos situaciją, turėjo konfiskuoti automobilio vertę. Automobilis įvertintas 3 000 Eur. Tačiau automobiliui yra pritaikytas areštas, todėl automobilis yra neeksploatuojamas beveik metus laiko. Taip pat automobilis jau prieš metus turėjo visokiausių smulkių gedimų, todėl šią dieną automobilio vertė yra 1 500 Eur. Todėl apeliantas prašo valstybės naudai konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 500 Eur.

Šalies argumentai

3. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Plungė) prokurorė L. G. su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas

4. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

5. Apeliantas neginčija padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, jos kvalifikavimo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame skunde nesutinkama su paskirtos arešto bausmės vykdymo neatidėjimu ir su paskirta baudžiamojo poveikio priemone – automobilio konfiskavimu, būtent dėl galimybės atidėti arešto bausmės vykdymą ir dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – nuteistajam teisėjų kolegija pasisakys plačiau.

Dėl apeliantui skirtos arešto bausmės (ne)atidėjimo

6. BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. To paties straipsnio 4 dalis numato, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

7. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga – bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018).

8. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus bausmės atlikimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.). Taip pat pažymėtina ir tai, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-258-222/2018).

9. Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį, kad apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės – apeliantas serga išsėtine skleroze, yra vienintelis šeimos maitintojas ir dirbantis asmuo šeimoje, jo sutuoktinė yra nedirbanti, nes augina mažametį vaiką, apeliantas išlaiko du mažamečius vaikus, realus arešto bausmės atlikimas sąlygotų jo darbo santykių pabaigą, nors ir svarbios, tačiau nėra išskirtinės, dėl kurių išimtinai būtų galimas BK 75 straipsnio taikymas, be to, šios aplinkybės egzistavo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau nuteistojo nuo nusikaltimo darymo nesulaikė. Pažymėtina, kad apelianto padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė ar daroma spontaniškai. E. V. praeityje yra teistas, be to, daug kartų baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 108, 110–113), administracine tvarka taip pat baustas ir už vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Tai tik patvirtina didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei ir susiformavusią tam tikrą kriminalinę pasaulėžiūrą, ją laikant natūraliu reiškiniu jo gyvenime. Be to, negalima nepastebėti ir apelianto padarytos nusikalstamos veikos užfiksavimo bei apelianto sulaikymo aplinkybių – policijos pareigūnams atvykus prie apelianto vairuoto automobilio, apeliantas iš vairuotojo vietos buvo persėdęs į vairuoto automobilio galą ir automobilyje užsirakinęs. Tik liudytojų parodymais išsiaiškinus aplinkybę, kad automobilį vairavo apeliantas, ir policijos pareigūnams pagrasinus, kad apeliantui automobilio neatrakinus bus išdaužtas automobilio stiklas, apeliantas automobilį atrakino. Šios aplinkybės neleidžia padaryti išvados, kad apeliantas supranta padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Teisėjų kolegijos nuomone, apelianto kaltės pripažinimas yra nulemtas liudytojų parodymų nuoseklumu ir apelianto supratimu, kad išvegti baudžiamosios atsakomybės jam vis dėlto nepavyks, todėl toks kaltės pripažinimas vertintinas formaliu, t. y. siekiu sušvelninti jam gresiančią bausmę už nusikalstamos veikos padarymą, tačiau toks prisipažinimas nevertintinas kaip nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos. Akivaizdu, kad apeliantas savo elgesio kritiškai nevertina, o tik siekia sušvelninti savo veiksmų pavojingumą teigdamas, jog baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė sunkias pasekmes, kurios nebuvo nustatytos nei ikiteisminio tyrimo, nei nagrinėjimo teisme metu. Be to, net ir po nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo apeliantas ir toliau darė nusikalstamas veikas – jis Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021-01-22 baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo. Įvertinusi visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo. Priešingai, bausmės vykdymo atidėjimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos apelianto veiksmams ir pasirinktam gyvenimo būdui keisti, dėl to ateityje jis gali toliau vykdyti tiek nusikalstamas veikas, tiek daryti administracinius nusižengimus, jų nevertindamas kritiškai. Todėl, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistojo elgesio ir siekiant užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, tik realus laisvės atėmimas atitiks bausmės tikslus ir įgyvendins teisingumo principą.

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo reikia vertinti visumą aplinkybių, reikšmingų darant išvadą, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o ne, kaip siekia apeliantas, pasirinktinai sureikšminti tik atskiras aplinkybes. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai (tarp jų ir tai, kad reali trumpalaikio laisvės atėmimo (arešto) bausmė turės neigiamos įtakos jo sveikatos būklei, darbo santykiams, šeimos išlaikymui) nėra teisinis pagrindas naikinti ar keisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies dėl jau anksčiau nurodytų argumentų. Paskirtoji arešto bausmė atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei nuteistojo asmenybę, todėl nelaikytina per griežta.

11. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, susiję su bausmės mažinimu tuo pagrindu, kad ilgai užsitęsė baudžiamasis procesas (Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, tokiu atveju pripažįstama, kad bausmės mažinimas ar vien tik pripažinimas kaltu, yra pagrindinės ir tinkamos priemonės, kadangi bausmės, o kartu ir baudžiamosios teisės tikslų pasiekimo galimybė bei prasmingumas, praėjus ilgam laikui po nusikaltimo padarymo, turi būti apsvarstomi, atsižvelgiant į viešąjį interesą dėl teisingo ir operatyvaus proceso bei persekiojamo asmens teisės ilgai nelikti nežinioje dėl savo likimo pusiausvyros pasiekimo būtinumo (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-7-45/2007, 2K-7-48/2009, 2K-256/2009)), nagrinėjamu atveju neaktualūs, nes dėl apelianto padarytos nusikalstamos veikos baudžiamasis procesas neužsitęsė pernelyg ilgai. Nusikalstama veika padaryta 2020-04-28, o skundžiamas nuosprendis priimtas 2021-02-26, t. y. nepraėjus nė vieneriems metams.

Dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo

12. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konfiskavo automobilį „Volkswagen Sharan“, VIN kodas: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apelianto nuomone, teismas turėjo atsižvelgti į šeimos situaciją, turėjo konfiskuoti automobilio vertę. Automobilis įvertintas 3 000 Eur. Tačiau automobiliui yra pritaikytas areštas, todėl automobilis yra neeksploatuojamas beveik metus laiko. Taip pat automobilis jau prieš metus turėjo visokiausių smulkių gedimų, todėl šią dieną automobilio vertė yra 1 500 Eur. Todėl apeliantas prašo valstybės naudai konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 500 Eur.

13. Taigi, kaip matyti, apeliantas neginčija baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – pagrįstumo, tik nesutinka su automobilio konfiskavimu, prašo konfiskuoti automobilio vertę, kurią nurodo kitokią negu nustatytoji šioje baudžiamojoje byloje.

14. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įstatymų leidėjas yra nustatęs imperatyvią pareigą kaltininkui priklausantį konfiskuotiną turtą konfiskuoti visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). O išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (ko siekia apeliantas nagrinėjamu atveju) galima tik tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga (BK 72 straipsnio 5 dalis). Tačiau nagrinėjamu atveju nenustatytos BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos sąlygos, sudarančios pagrindą konfiskuoti ne apeliantui priklausantį automobilį „Volkswagen Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), o iš apelianto išieškoti minėto automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą. Iš informacijos apie kelių transporto priemones VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis užfiksuotų duomenų nustatyta, kad registruoto keleivinio automobilio „Volkswagen Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas E. V., transporto priemonės registracijos liudijimas (duomenys neskelbtini), 2019-06-01. Paskutinė registracijos operacija – 2019-06-01 TP valdytojo / savininko keitimas (t. 1, b. l. 89–90). Taigi teisėjų kolegija, vadovaudamasi BK 72 straipsnio 3 dalimi, numatančia, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas visais atvejais, nenustačius BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų sąlygų dėl turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo, konstatuoja, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš apelianto konfiskavo ne konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, o automobilį „Volkswagen Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

15. Apibendrindama nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021-02-26 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį nuteistojo E. V. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas nuosprendis paliktinas nepakeistas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

E. V. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Dalia KursevičienėEdita LapinskienėEduardas Maškevičius