- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-20
- Bylos Nr.
- 1A-167-334/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42876-2021-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigitas Bagdonavičius, Valdas Ciesiūnas, Danutė Švitinienė
- Nuteistasis
- M. V., A. J.
- Advokatai
- Antanas Cemnolonskas, Arvydas Penelis, Jonas Pliekaitis
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Valdo Ciesiūno ir Danutės Švitinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J., nuteistojo M. V. ir jo gynėjo advokato Jono Pliekaičio apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2022 m. birželio 15 d. nuosprendžio, kuriuo:
- M. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2022 m. balandžio 14 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų nuosprendžiu jam paskirta bausme - 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme iš dalies sudedant bei su paskirta ir neatlikta 20 MGL (753,20 Eur) dydžio baudos bausme visiškai sudedant ir M. V. paskirta subendrinta galutinė bausmė – 1 (vieneri) metai 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo ir 20 MGL (753,20 Eur (septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų dvidešimties euro centų)) dydžio bauda.
Į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytinas šioje byloje laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – 1 (viena) para, bei visiškai ar iš dalies atlikta laisvės atėmimo bausmė pagal Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2022 m. balandžio 14 d. nuosprendį.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pakeista į griežtesnę kardomąją priemonę – suėmimą ir nuspręsta M. V. nedelsiant suimti.
Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos įstaigoje. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2022 m. birželio 15 d.
- A. J. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per bausmės atlikimo laikotarpį būti savo namuose nuo 22 iki 6 valandos, jei tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu, į A. J. paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas - 1 (viena) para ir laikytina, jog A. J. atliko 2 (dvi) laisvės apribojimo dienas.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios palikta galioti, o pradėjus ją vykdyti - panaikintina.
Priteista solidariai iš A. J. ir M. V. 40,32 Eur (keturiasdešimties eurų trisdešimt dviejų euro centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. M. V. ir A. J. buvo pripažinti kaltais už tai, kad jie, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, 2021 m. gruodžio 10 d., apie 23.40 val., (duomenys neskelbtini), A. M. bute, dėl asmeninio pykčio motyvų, bendrais veiksmais, tyčia suduodami ne mažiau kaip 10, bet ne daugiau kaip 20 smūgių rankomis ir kojomis A. M. į galvos sritį bei dešinį šoną, taip sukėlė nukentėjusiajam A. M. fizinį skausmą.
II. Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. J. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2022 m. birželio 15 d. nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Teisėjų kolegijai manant, jog A. J. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, prašo sutrumpinti paskirtą laisvės apribojimo bausmę iki 4 mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val.
3. Apeliantas skunde nesutinka su jo pripažinimu kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas jo kaltę nepagrįstai grindė iš esmės vien tik daugybę kartų teisto kito kaltinamojo M. V. ikiteisminiame tyrime duotais bei neblaivios liudytojos S. T., gyvenančios su nukentėjusiuoju parodymais. Apelianto teigimu, jis šio nusikaltimo nepadarė.
3.1. Jei teisėjų kolegija manytų, kad jis padarė aptariamą nusikalstamą veiką, prašo sušvelninti paskirtą laisvės apribojimo bausmę, nes jo teigimu, ji yra per griežta.
Šalies argumentai
4. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. V. prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2022 m. birželio 15 d. nuosprendį ir paskirti švelnesnę bausmę.
5. Apeliantas skunde nurodo, kad jis savo kaltę pripažino visiškai ir nuo pat pirmos apklausos davė nuoširdžius parodymus, todėl, anot apelianto, jo atžvilgiu turėjo būti taikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirta bausmė sumažinta 1/3. Apeliantas prašo skundžiamu nuosprendžiu sušvelnintą/paskirtą bausmę subendrinti su 2022 m. balandžio 14 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų nuosprendžiu paskirta bausme taikant apėmimo, o ne dalinį, kurį taikė pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu, bendrinimo būdą.
6. Apeliaciniu skundu nuteistojo M. V. gynėjas advokatas Jonas Pliekaitis prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2022 m. birželio 15 d. nuosprendį ir M. V. atžvilgiu už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, skirti 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o pridėjus dalį neatliktos bausmės pagal ankstesnį nuosprendį, galutinę subendrintą bausmę skirti 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo ir 753,20 Eur dydžio baudą.
7. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad jokių abejonių dėl M. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos įrodytumo bei kvalifikacijos nėra. Teismas tiek parinkdamas bausmės rūšį, tiek nustatydamas jos dydį detaliai išanalizavo M. V. asmenybę charakterizuojančius duomenis, tačiau anot gynėjo advokato, į kai kuriuos, M. V. asmenybę apibūdinančius aspektus atsižvelgta nebuvo. Apeliantas nurodo, kad M. V. turi sveikatos sutrikimų, kurie kartais įtakoja ir jo elgesį, jis padarė nesunkų nusikaltimą, pripažino jį, nors atskirais atvejais ir skirtingai aiškino įvykio aplinkybes, tą matomai įtakojo jo neblaivumas, tačiau savo atsakomybės nekeitė, sunkesnių pasekmių nesukėlė, civilinis ieškinys pareikštas nebuvo. Apeliantas taip pat pažymi, kad M. V. šiuo metu kolonijoje-gyvenvietėje atlieka 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį, jis yra gavęs darbą ir tai iš teigiamos pusės padeda jo adaptacijai prie normalaus gyvenimo. Apelianto teigimu, paskyrus M. V. 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę tokios galimybės jis nebeturės, nes keisis bausmės atlikimo rėžimas, todėl mano, kad to būtų galima išvengti skiriant švelnesnę bausmę bei pridėjus dalį pagal ankstesnį nuosprendį neatliktos bausmės dalį, paskiriant subendrintą galutinę bausmę – laisvės atėmimo 1 (vieneriems) metams.
8. Teismo posėdyje nuteistasis M. V. ir jo gynėjas advokatas prašė tenkinti M. V. skundą, A. J. ir jo gynėjas advokatas prašė tenkinti A. J. skundą, o prokuroras prašė visus apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo A. J. ir nuteistojo M. V. bei jo gynėjo advokato J. Pliekaičio apeliaciniai skundai atmetami
9. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju A. J. apeliaciniame skunde nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir prašo jį išteisinti arba jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę sušvelninti. Tuo tarpu nuteistojo M. V. ir jo gynėjo J. Pliekaičio apeliaciniuose skunduose neginčijamas M. V. patraukimas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, tačiau keliamas bausmės individualizavimo klausimas. Kadangi nuteistojo M. V. ir jo gynėjo advokato apeliaciniuose skunduose iš esmės yra keliami analogiški klausimai, dėstomi panašūs argumentai, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuos skundus nagrinės kartu.
Dėl nuteistojo A. J. apeliacinio skundo
10. Pirmiausia pažymėtina, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys). Taigi, bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją nuspręsti dėl įrodymų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visumą, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir padaryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės ir kategoriškos. Teismo proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi. Proceso dalyvių teismui pateiktų siūlymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.
11. Teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus, kuriais grindžiamas nesutikimas su nuosprendyje padarytomis išvadomis, dar kartą įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino A. J. padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, A. J.kaltė dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo yra įrodyta byloje esančiais įrodymais, kurių patikimumas, leistinumas, sąsajumas ir įrodomoji reikšmė patikrinti teisminio bylos nagrinėjimo metu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nuteistojo A. J.apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nuosprendį ir priimti naują, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl A. J.kaltės.
12. Nors ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklausiamas pirmosios instancijos teisme, A. J. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad nusikaltimo padarymo metu jis buvo pas nukentėjusįjį A. M. namuose, tačiau jokių smūgių jam nesudavė, visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, tokia nuteistojo A. J. pateikta versija vertinama kaip gynybinė, siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės ir yra paneigta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais - nukentėjusiojo A. M. parodymais, liudytojų S. T., L. M., S. P.parodymais, kito kaltinamojo M. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką, parodymų patikrinimo vietoje protokolais, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu, įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokolais, tarnybiniais pranešimais bei kitais rašytiniais duomenimis.
13. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad nuteistasis A. J., kartu su M. V., sudavė smūgius nukentėjusiajam A. M. ir tokiu būdu sukėlė jam fizinį skausmą.
Žemesnės instancijos teismas
14. Pirmosios instancijos teisme apklaustas nukentėjusysis A. M. parodė, kad gulėdamas lovoje pajuto, kad kažkas už kojos ištraukė jį iš lovos ir pradėjo smūgiuoti į įvairias kūno vietas. Dar spėjo ant galvos užsitraukti antklodę. Girdėjo du balsus, iš kurių vieną atpažino – tai M. V.. Vienu metu buvo suduoti smūgiai į skirtingas vietas, nuo suduotų smūgių jam skaudėjo, kiek buvo smūgių, neskaičiavo, galėjo būti 10 smūgių, bet ne daugiau nei 20 smūgių. Kiek asmenų buvo kambaryje nematė, nes buvo užsidengęs galvą, tik vėliau jam viską pasakė sugyventinė (S. T.).
15. Apylinkės teismo posėdyje apklausta liudytoja S. T. parodė, kad įvykio vakarą, jai atidarius buto duris, pirmas į namus užėjo A. J., o paskui jį ir M. V.. A. sakė, kad reikia pasikalbėti su A.. Kažkuris ištraukė A. iš lovos ir pradėjo mušti. Iš pradžių A. mušė vienas, paskui mušė abu - mušė rankomis, spardė kojomis. Ji bandė vieną iš jų atitraukti nuo A. M., bet jai nepavyko, todėl bėgo skambinti policijai. Analogiškas įvykio aplinkybes liudytoja S. T. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu, nuosekliai tvirtindama, kad nukentėjusiojo A. M. atžvilgiu fizinį smurtą naudojo A. J. ir M. V.. Tokias aplinkybes liudytoja S. T. nurodė ir policijos pareigūnams, atvykusiems iškart po įvykio. Tai, kad A. M. atžvilgiu smurtą naudojo ir A. J. patvirtina ir asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolas, iš kurio matyti, kad liudytoja S. T. atpažino A. J., kaip asmenį, kuris kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, kartu su M. V. jos namuose sumušė jos sugyventinį A. M. (1 t. b. l. 104-106, 107-109). Be to, iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti ir tai, kad liudytoja S. T. pasakodama apie įvykio aplinkybes, tiksliai įvardino kur įvykio metu stovėjo A. J., o kur M. V., ir kokius veiksmus jie atliko nukentėjusiojo A. M. atžvilgiu (1 t., b. l. 110-112, 113-117). Be visų aukščiau išdėstytų aplinkybių, liudytojos S. T. parodymus patvirtina ir policijos pareigūnų - L. M. ir S. P. – parodymai, kuriuose jie nurodė, jog jiems atvykus į įvykio vietą pagal iškvietimą, S. T. nurodė, kad jos sugyventinį A. M. sumušė A. J. ir M. V. bei „body“ kameromis daryti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota, jog policijos pareigūnams pasiteiravus, kas nukentėjusįjį A. M. sumušė, S. T. sako – „A. ir M.“. Tai, kad nukentėjusiojo A. M. atžvilgiu smurtavo ir A. J., patvirtina ir kito kaltinamojo M. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jis parodė, jog į S. T. ir A. M. namus, pirmas įėjo A. J., o jis paskutinis. Įėjęs pamatė, kad A. M. guli ant žemės užsidengęs antklode. Matė kaip A. spyrė, kaip S. T. stūmė A. nuo A. M.. Nors teisiamajame posėdyje M. V. savo parodymus pakeitė iš esmės tvirtindamas, kad pas A. M. buvo vienas, A. J. su juo nebuvo, jis buvo girtas, apkalbėjo A. J., nes buvo su juo susipykęs, tačiau teisėjų kolegija pripažįsta, kad priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo M. V. teisiamajame posėdyje duotais parodymais, nes jie paneigti aukščiau išvardintais ir aptartais byloje esančiais įrodymais. Nors nuteistasis A. J. taip pat teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojos S. T. parodymais, kadangi įvykio metu ji buvo neblaivi, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad dėl neblaivumo, S. T. negalėjo suvokti aplinkos ir teisingai atpasakoti įvykio aplinkybių, juo labiau, kad jai buvo nustatytas tik lengvas neblaivumo laipsnis, o patys policijos pareigūnai (L. M. ir S. P.) patvirtino, jog liudytoja S. T. bendravo adekvačiai, aiškiai dėstė mintis ir suprantamai pasakojo visas įvykio aplinkybes. Todėl priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apylinkės teismas, pagrįstai rėmėsi liudytojos S. T. parodymais, kurie kaip minėta anksčiau, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nekito, buvo nuoseklūs, be to, juos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai.
16. Aptariamu atveju apygardos teismas neturi pagrindo abejoti liudytojos S. T. bei nuteistojo M. V. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kadangi šie parodymai dėl esminių šiai bylai aplinkybių yra nuoseklūs, įtikinami, vieni kitiems neprieštarauja, papildo ir atitinka kitus byloje esančius duomenis, kurių visuma patvirtina nuteistojo A. J. veiksmuose esant jam inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius. Šios išvados nepaneigia ir nuteistojo dėstomi argumentai, jog pats nukentėjusysis A. M. neįvardijo jo (A. J.), kaip asmens, kuris sudavė jam smūgius. Kaip matyti, nukentėjusysis viso proceso metu nuosekliai nurodė esmines įvykio eigos ir fizinio smurto panaudojimo jo atžvilgiu aplinkybes – gulėdamas lovoje pajuto, kad jį tempia iš lovos ant žemės, tuo momentu jis spėjo užsidengti galvą antklode, jautė smūgius į skirtingas vietas. Taigi, iš nukentėjusiojo A. M. parodymų matyti, kad siekdamas išvengti smūgių į galvą, jis užsidengė galvą antklode, todėl akivaizdu, kad įvardinti, kas ir kiek smūgių jam sudavė, jis ir negalėjo, nes buvo užsidengęs antklode, tačiau tai nepaneigia byloje esančių įrodymų visumos, kuri vienareikšmiškai patvirtina A. J. naudojus smurtą prieš nukentėjusįjį A. M..
17. Taigi, nors nagrinėjamu atveju nuteistasis turi kitokią nuomonę dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo, vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, tačiau tai nesuponuoja išvados, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad apylinkės teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą, nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pirmiau išdėstytą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė bei tinkamai įvertino bylos įrodymus, ir, vadovaudamasis jų visuma, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą dėl A. J.kaltės padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, nuteistojo A. J. skundo argumentai šios išvados nepaneigia.
18. Nuteistasis skunde taip pat prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę ir įpareigojimus, teigiant, kad paskirta bausmė yra per griežta, tačiau tenkinti tokį nuteistojo prašymą nėra pagrindo.
19. Skundžiamu nuosprendžiu A. J. pripažintas kaltu padaręs nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 1 dalis), už kurio padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. J. paskyrė laisvės apribojimą vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant per bausmės atlikimo laikotarpį būti savo namuose nuo 22 iki 6 valandos, jei tai nesusiję su darbu.
20. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam ir nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes ir bausmės skyrimo taisyklių bei principų nepažeidė. Kaip matyti, teismas atsižvelgė į tai, kad padarytas nesunkus tyčinis baigtas nusikaltimas, į nuteistojo asmenybę – praeityje teistas vieną kartą, teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka trisdešimt keturis kartus, baudų nemoka, nedirbantis, (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centre neregistruotas, duomenų, kad po šios nusikalstamos veikos padarymo būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, byloje nėra. Teismas pagrįstai nenustatė A. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, teisingai nustatė jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes - nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui, ir, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas paminėtas aplinkybes, nuteistajam skirdamas laisvės apribojimo bausmę ir jos trukmę nustatydamas ilgesnę už vidurkį – vieneri metai ir šeši mėnesiai, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė ir paskyrė teisingą bausmę bei tikslingą įpareigojimą. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, įvertinus tiek veikos pobūdį ir jos padarymo aplinkybes, tiek nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, taip pat nustatytas dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, bei siekiant užtikrinti bausmės paskirtį – A. J. paskirta bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar prieštaraujanti teisingumo principui. Jokių argumentų, kodėl apelianto nuomone, paskirta bausmė yra per griežta ir dėl to, turėtų būti švelninama, nenurodė ir pats nuteistasis. Dėl to sušvelninti nuteistajam paskirtą bausmę kaip yra prašoma, nėra pagrindo.
Dėl nuteistajam M. V. paskirtos bausmės
21. Nuteistasis M. V. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė jo atžvilgiu BK 64¹ straipsnio nuostatų ir nesumažino paskirtos bausmės 1/3. Taip pat nuteistasis M. V. prašo paskirtą bausmę subendrinti su 2022 m. balandžio 14 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų nuosprendžiu paskirta bausme apėmimo būdu. Tuo tarpu nuteistojo M. V. gynėjas advokatas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę, neatsižvelgė į tai, kad M. V. turi sveikatos sutrikimų, kurie kartais įtakoja ir jo elgesį, jis padarė nesunkų nusikaltimą, pripažino jį, nors atskirais atvejais ir skirtingai aiškino įvykio aplinkybes, tą galimai įtakojo jo neblaivumas, tačiau savo atsakomybės nekeitė, sunkesnių pasekmių nesukėlė, civilinis ieškinys pareikštas nebuvo. Anot gynėjo, šiuo metu M. V. dirba ir tai teigiamai įtakoja jo adaptaciją, dėl to, nesušvelninus paskirtos bausmės, tokia galimybė išnyks.
22. Pirmiausia šiuo atveju reikia pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į tai, ar nustatyta tik atsakomybę lengvinančios ar tik atsakomybę sunkinančios aplinkybės, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Įvertinus atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).
23. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad M. V. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo skirta 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pirmosios instancijos teismas parinkdamas bausmės rūšį ir skirdamas atitinkamo dydžio bausmę įvertino tai, kad M. V. padarė vieną, baigtą, tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, kad nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui, nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje, bei nusikalto būdamas recidyvistu (Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d., 60 str. 1 d. 1 p., 9 p., 13 p.). Skiriant bausmę nuteistajam taip pat buvo įvertinta ir jo asmenybė. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad M. V. teistas dvidešimt kartų, teistumas neišnykęs, aptariamą nusikalstamą veiką padarė nepraėjus nei metams po to, kai atliko laisvės atėmimo bausmę pagal 2019 m. kovo 28 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų nuosprendį, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal 2022 m. balandžio 14 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų nuosprendį, administracine tvarka baustas trisdešimt du kartus, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (t. 2, b. l. 10-39), nedirbantis, duomenų apie lėtinius psichikos sutrikimus, kurie trukdytų suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, nėra (t. 2, b. l. 74-75), duomenų, kad po šios nusikalstamos veikos padarymo būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, byloje taip pat nėra. Apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įvertinus byloje esančių duomenų visumą, galima pagrįstai spręsti, jog M. V.nėra linkęs laikytis įstatymų bei visuomenėje priimtų bendrųjų elgesio reikalavimų, savo elgesio nevertina kritiškai ir nesistengia pasitaisyti, negeba tinkamo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį. Apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad tik realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas bus tinkamas įgyvendinti bausmės paskirtį, padarys teigiamą poveikį nuteistajam ir sulaikys jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Nors M. V. gynėjas advokatas apeliaciniame skunde su tokia teismo pozicija nesutinka ir nurodo, kad ilgesnės laisvės atėmimo bausmės paskyrimas pakenks M. V. adaptacijai, tačiau apygardos teismas pažymi, kad tai nėra pagrindas sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Kaip jau minėta, M. V. teistas 20 kartų, jam buvo taikytos įvairios kriminalinės bausmės, tačiau tai jo elgesiui įtakos nepadarė, be to, aptariamą nusikalstamą veiką M. V. padarė nepraėjus nei metams po laisvės atėmimo bausmės atlikimo pagal ankstesnį nuosprendį, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad jis savo kaltę pripažino, nusikalstamais veiksmais sunkesnių pasekmių sukelta nebuvo, civilinis ieškinys nepareikštas, nepaneigia jo asmenybės pavojingumo visuomenei. Kita vertus, aplinkybės, kad nuteistasis susirado darbą, turi sveikatos sutrikimų, taip pat neleidžia išimtinai teigiamai vertinti nuteistojo asmenybės ir dėl to švelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
24. Nuteistasis M. V. savo skunde taip pat nurodo, kad jo atžvilgiu turėjo būti pritaikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirta bausmė sumažinta 1/3, kadangi jis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad sąlygų taikyti minimo įstatymo nuostatas nuteistojo atžvilgiu nėra. Apelianto skunde minimo BK 64¹ straipsnio nuostatos taikomos ir paskirta bausmė vienu trečdaliu mažinama tik tada, kai baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, arba kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu. Be to, minimo straipsnio nuostatos taikomos jei asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Šiuo atveju baudžiamoji byla, kurioje A. J. ir M. V. buvo kaltinami pagal BK 140 straipsnio nuostatas, išnagrinėta taikant bendrąsias bylos nagrinėjimo teisme nuostatas, t. y. ši byla nebuvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, taip pat joje nebuvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, baudžiamoji byla nebuvo užbaigta ir teismo baudžiamuoju įsakymu. Pažymėtina ir tai, kad M. V. pirmos apklausos metu savo kaltės nepripažino, vėlesnių apklausų metu savo kaltę pripažino, nurodė įvykio aplinkybes, tame tarpe ir A. J. atliktus veiksmus, tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu savo parodymus dėl A. J. dalyvavo nusikalstamoje veikoje neigė, taip pat painiojosi savo parodymuose dėl suduotų smūgių skaičiaus. Todėl nesant visų būtinų BK 64¹ straipsnyje numatytų sąlygų, minimos nuostatos M. V. atžvilgiu negali būti taikomos.
25. Atmestinas ir nuteistojo M. V. prašymas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2022 m. balandžio 14 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų nuosprendžiu paskirta bausme apėmimo būdu. Pažymėtina, kad BK 63 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. BK 63 straipsnio 9 dalyje yra nustatyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, jog asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Tokiu atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. M. V.nusikalstamą veiką, už kurią buvo nuteistas 2022 m. balandžio 14 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų nuosprendžiu, padarė iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo, todėl nuteistajam skirtingais nuosprendžiais paskirtos bausmės visiškai pagrįstai buvo subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bausmės apėmimo būdu bendrinamos trimis atvejais: 1) kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; 2) kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius; 3) kai už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Akivaizdu, kad šiuo atveju bendrinti M. V.skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes apėmimo būdu nėra jokio pagrindo.
26. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu M. V.skirtą 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę su 2022 m. balandžio 14 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų nuosprendžiu jam paskirta bausme - 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 20 MGL (753,20 Eur) dydžio baudos bausme, taikė nuteistajam palankesnį bausmių subendrinimo būdą ir laisvės atėmimo bausmes subendrino ne visiškai, o iš dalies, prie griežtesnės bausmės – 10 mėnesių laisvės atėmimo, pridedant šiek tiek didesnę, nei minimalus šios bausmės rūšies dydis – 5 mėnesius, ir visiškai pridedant neatliktą 20 MGL (753,20 Eur) dydžio baudos bausmę, ir paskyrė galutinę bausmę - 1 (vieneri) metai 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo ir 20 MGL (753,20 Eur (septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų dvidešimties euro centų)) dydžio bauda. Į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas šioje byloje laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – 1 (viena) para, bei visiškai ar iš dalies atlikta laisvės atėmimo bausmė pagal Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2022 m. balandžio 14 d. nuosprendį. Nors bendrindamas bausmes apylinkės teismas pridedamos bausmės dalies dydžio nemotyvavo, tačiau, atsižvelgus į M. V.padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, pobūdį bei pavojingumą, nuteistojo asmenybę bei ankstesnių taikytų poveikio priemonių akivaizdų neefektyvumą, teigti, kad pridėtos bausmės dalis yra per didelė, ir mažinti M. V.skirtą galutinę subendrintą bausmę, kaip to prašoma M. V. gynėjo apeliaciniame skunde, nėra jokio pagrindo.
27. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, ji atitinka pastarojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, todėl švelninti šią bausmę ar keisti nustatytus įpareigojimus nėra pagrindo. Nagrinėjamu atveju sprendžiama, kad vien tik nuteistąjį tenkinančios bausmės paskyrimas nebus pakankamas M. V. nusikalstamo elgesio priežastims pašalinti, priešingai, manytina, kad toks sprendimas prisidėtų prie nebaudžiamumo už padarytą nusikalstamą veiką jausmo susiformavimo, dėl to prašymas paskirti švelnesnę bausmę ar pakeisti įpareigojimo sąlygas netenkinamas.
Dėl proceso išlaidų
28. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.
29. Panevėžio apygardos teismo posėdyje, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, gynėjai advokatai prašė išspręsti proceso išlaidų atlyginimo klausimą. 2022 m. rugpjūčio 30 d. Panevėžio apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos finansų skyriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad už nuteistajam A. J.suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai priteistina 118,33 Eur suma. 2022 m. rugsėjo 9 d. Panevėžio apygardos teisme taip pat gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos finansų skyriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad už nuteistajam M. V.suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai priteistina 83,40 Eur suma.
30. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021). Kaip matyti, ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistųjų A. J. ir M. V. bei jo gynėjo advokato skundus. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šia nutartimi nusprendė atmesti visų apeliantų apeliacinius skundus, laikydama juos nepagrįstais, o pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti galioti nepakeistą. Gynėjai nuteistiesiems A. J. ir M. V. buvo paskirti ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, bylos sudėtingumą, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistiesiems A. J. ir M. V.suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neprotinga ar neproporcinga nuteistųjų turtinei padėčiai. Bylos duomenimis nuteistasis A. J. yra naujo amžiaus, darbingas, registruotas Užimtumo tarnyboje. Nuteistasis M. V. iki nusikalstamos veikos padarymo nedirbo, tačiau jis taip pat gana jauno amžiaus ir darbingas. Jokių kitų objektyvių duomenų apie sunkią nuteistųjų turtinę padėtį byloje nėra pateikta. Todėl spręstina, kad prašoma priteisti proceso išlaidų suma, kuri yra reali ir pagrįsta (valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dydis įrodytas minėta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma ir gynėjų pateiktais prašymais dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo), adekvati suteiktų teisinių paslaugų apimčiai, todėl išieškotina iš nuteistųjų A. J. ir M. V.(BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo A. J., nuteistojo M. V. ir jo gynėjo advokato Jono Pliekaičio apeliacinius skundus atmesti.
Išieškoti iš A. J.valstybės naudai 118,33 Eur (vieną šimtą aštuoniolika eurų 33 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.
Išieškoti iš M. V.valstybės naudai 83,40 Eur (aštuoniasdešimt tris eurus 40 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.