Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Č. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Išnagrinėjus pareiškėjo 2018-08-30 skundą (Vilniaus PN gautą 2018-09-07) pareiškėjui buvo pateiktas 2018-09-28 atsakymas Nr. 42-948, kuriuo pareiškėjas informuotas, kad Vilniaus PN administracija vadovaudamasi galiojančiais teisės aktais periodiškai vykdo pataisos įstaigos teritorijoje veikiančioje parduotuvėje parduodamų prekių asortimentą ir kainų kontrolę. Nustačius kainų neatitikimus ar trūkstant prekių, įrašytų į būtiniausių prekių sąrašą, nedelsiant informuojama UAB „Lobby Baltic vadovybė. Vilniaus PN administracijos komisija 2018-09-13 patikrino pataisos įstaigos parduotuvę, patikrinimo metu parduotuvėje buvo prekiaujama 0,49 et nominalo pašto ženklais. Vilniaus PN atsakyme nurodyta, kad dėl pareiškėjui aktualaus laikotarpio ir parduotuvėje prekiaujamo asortimento pareiškėjas turi teisę kreiptis į UAB „Lobby Baltic“ vadovybę.

Pažymi, kad Vilniaus PN yra nuolat veikianti parduotuvė nuteistiesiems, kur jie turi galimybę įsigyti maisto prekių bei kitų būtinų prekių, taip pat ir pašto ženklų. Įstaigoje sudarytas apsipirkimo parduotuvėje grafikas, pagal kurį visi pataisos įstaigos nuteistieji (išskyrus nuobaudas kamerų tipo patalpose atliekančius nuteistuosius) turi galimybę apsipirkti. Pataisos įstaigos parduotuvės patalpas nuomoja ir tuo pačiu prekybos paslaugą nuteistiesiems teikia UAB „Lobby Baltic“. Vilniaus PN administracija kiekvieną mėnesį atlieka parduotuvės patikrinimus, tikrindama parduotuvės prekių kainas, kad jos neviršytų tų pačių prekių vidutinių kainų, nustatytų parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši, ir veikiančių miesto teritorijoje, kurioje veikia Vilniaus PN. Atkreipia dėmesį, kad po gauto pareiškėjo skundo buvo atliktas planinis patikrinimas, kurio metu pašto ženklai nominalu 0,49 et buvo prekyboje. Dėl konkretaus pašto ženklų nominalo parduotuvėje Vilniaus PN administracija negali būti atsakinga, nuteistieji turi galimybę kreiptis į UAB „Lobby Baltic“ parduotuvės administraciją ir teikti pasiūlymus dėl prekybos konkretaus nominalo pašto ženklais.

Vilniaus PN administracija savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė ir jam jokios žalos nepadarė, taigi nėra pagrindo svarstyti neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri kildinama iš UAB „Lobby Baltic“ valdomos parduotuvės, esančios Lukiškių TI-K, veiklos neparduodant vokų po 0,49 ct.

Civilinio kodekso 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 str. 4 d.).

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą Civilinio kodekso 6.246–6.249 str.: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu nustatomos visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti. Nesant vienos iš įstatyme numatytų sąlygų, reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas. Visos civilinės atsakomybės kilimo sąlygos turi būti nustatytos tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atveju.

Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Teismų praktikoje pažymėta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-05-17 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-337/2006 ir kt.).

Taigi, sprendžiant ginčą būtina įvertinti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina civilinės atsakomybės taikymo sąlygas pareiškėjo skunde nurodytais atvejais.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 92 str. 1 d. nustatyta, kad nuteistieji turi teisę už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje - įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų. Šio straipsnio 4 d. nustatyta, kad maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kuriuos nuteistieji gali įsigyti pataisos įstaigos parduotuvėje ir turėti pataisos įstaigoje, sąrašą nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (toliau - PĮ VTT), 77 p. nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad kiekvienas nuteistasis dienotvarkėje nustatytu laiku galėtų apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje ne rečiau kaip kartą per savaitę. PĮ VTT 78 p. reglamentuota, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų pardavimo kainos neviršytų šių prekių vidutinių kainų, nustatytų parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši ir veikiančių toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia pataisos įstaiga.

Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą (toliau – Sąrašas) nustato PĮ VTT) 18 priedas. Sąrašo 4.2. p. nustatyta, kad nuteistiesiems leidžiama įsigyti vokus ir pašto ženklus.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2009-07-­09 įsakymu Nr. V-172 „Dėl tardymo izoliatorių parduotuvėms privalomų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų asortimentų ir kainų kontrolės taisyklių patvirtinimo“, patvirtintose Laisvės atėmimo vietų parduotuvėse parduodamų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainų kontrolės taisyklėse rekomenduota areštinių ir pataisos įstaigų direktoriams užtikrinti šiuo įsakymu patvirtintus asortimentus jų vadovaujamose įstaigose veikiančiose parduotuvėse.

Byloje pateikti Vilniaus PN 2018-09-03 raštas Nr. 47-887 ir 2018-09-28 raštas Nr. 42-948 (b. l. 18, 26) patvirtina, kad Vilniaus PN administracija reagavo į pareiškėjo skundus dėl vokų trūkumo ir kreipėsi į UAB ,, Lobby Baltic“ vadovybę dėl vokų pardavimo, taip pat atliko UAB ,,Lobby Baltic“ patikrinimą, kurio metu nustatė, kad parduotuvėje jau prekiaujama 0.49 ct kainuojančiais pašto ženklais. Apie tai minėtais raštais informavo pareiškėją. Darytina išvada, kad Vilniaus PN administracija, nedelsdama reagavo į pareiškėjo pateiktus skundus, ir nepažeidė Kalėjimų departamento direktorius 2009-07-­09 įsakymu Nr. V-172 „Dėl tardymo izoliatorių parduotuvėms privalomų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų asortimentų ir kainų kontrolės taisyklių patvirtinimo“, patvirtintų Laisvės atėmimo vietų parduotuvėse parduodamų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainų kontrolės taisyklių rekomendacijų areštinių ir pataisos įstaigų direktoriams užtikrinti šiuo įsakymu patvirtintus asortimentus jų vadovaujamose įstaigose veikiančiose parduotuvėse.

Kaip matyti, pareiškėjas inicijuoja ginčą dėl žalos atlyginimo, kurią patyrė Vilniaus PN parduotuvėje, kurioje veikia UAB „Lobby Baltic“, 2018 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn. po korespondencijos siuntų tarifų pasikeitimo priverstas pirkti brangesnius pašto ženklus.

Byloje pateikta 2017-12-21 ilgalaikio materialiojo turto (parduotuvės patalpų) nuomos sutartis Nr. 24-98 patvirtina, kad Vilniaus PN mažmeninės prekybos paslaugas teikia UAB „Lobby Baltic“. Atkreiptinas dėmesys, kad UAB „Lobby Baltic“ nėra viešojo administravimo subjektas, todėl neturtinės žalos, kildinamos iš šios bendrovės veiksmų, atlyginimo klausimas nėra teismingas administraciniam teismui. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti žalą siejamas su civilinio teisinio pobūdžio santykiais, atsiradusiais tarp jo ir prekybą Vilniaus PN vykdančio privataus juridinio asmens (tokio argumentavimo pagrindas yra Specialiosios teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis teismingumo byloje Nr. T-XX-74/2010).

Taigi šiuo atveju pareiškėjo reikalavimai kildinami ne iš administracinių, o iš privatinių teisinių santykių, kurie, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 str. 1 d., priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui. Administraciniai teismai nesprendžia <...> bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.). Keliamas ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio, todėl byla turi būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme.

Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus PN 2018-09-03 pateiktame atsakyme išaiškino pareiškėjui, kad pareiškėjas dėl parduotuvėje prekiaujamo asortimento turi teisę kreiptis į UAB „Lobby Baltic“ vadovybę.

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad byloje nėra nustatytas pareiškėjui padarytos neturtinės žalos atsiradimo faktas. Kaip jau minėta, civilinei atsakomybei atsirasti ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų kilti, būtini trys elementai ir nesant bent vieno iš jų, valdžios institucijai negali kilti civilinė atsakomybė.

Remiantis tuo, kas išdėstyta aukščiau, konstatuotina, kad pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo R. Č. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjui išaiškintina, kad dėl žalos kildinamos iš UAB „Lobby Baltic“ veiksmų jis turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.