Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. Č. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Vilniaus pataisos namų, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas R. Č. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN), 5 Eur turtinei ir 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. pasikeitė Lietuvos pašto korespondencijos siuntų tarifai. Pasikeitus pašto paslaugų tarifams, Vilniaus PN parduotuvėje laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio mėn. iki 2018 m. rugsėjo mėn. nebuvo atitinkamų pašto ženklų už 0,49 ct pašto siuntoms iki 20 gramų. Vilniaus PN parduotuvė nurodytu laikotarpiu prekiavo pašto ženklais už 0,39 ct, todėl jam tekdavo vienam laiškui naudoti du pašto ženklus po 0,39 ct, t. y. vieno siunčiamo laiško išsiuntimas jam kainavo 0,78 ct vietoj 0,49 ct. Dėl šių aplinkybių patyrė fizines ir dvasines kančias, išgyvenimus, sukrėtimus, emocinę depresiją ir pažeminimą, dėl ko kilo neturtinė žala bei turtinė žala, nes teko pirkti brangesnius pašto ženklus.

3. Atsakovas pateiktame atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad:

3.1. Tarp Vilniaus PN ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Lobbi Baltic“ (nuomininkas) 2017 m. gruodžio 21 d. buvo sudaryta nuomos sutartis (toliau – Nuomos sutartis). Pagal Nuomos sutartį UAB „Lobbi Baltic“ teisės aktų nustatyta tvarka privalo aprūpinti nuteistuosius ir pasimatymų lankytojus maisto produktais ir pramoninėmis prekėmis, užtikrinant maisto produktų ir būtiniausių reikmenų asortimentą. Pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 7 d. su skundu kreipėsi į Vilniaus PN administraciją, nurodydamas, kad Vilniaus PN parduotuvėje nėra pareiškėjo nurodytų kainų pašto ženklų. Vilniaus PN administracija pateikė pareiškėjui 2018 m. rugsėjo 3 d. atsakymą Nr. 42-887, kuriuo informavo pareiškėją, kad Vilniaus PN administracija apie pareiškėjo skundą dėl trūkstamų pašto ženklų informavo UAB ,,Lobby Baltic“ vadovus, kurie pagal Nuomos sutarties sąlygas, privalo aprūpinti nuteistuosius būtiniausiomis prekėmis. Raštu pareiškėjas informuotas, kad rašto parengimo metu Vilniaus PN parduotuvėje galima įsigyti pašto ženklų su pareiškėjo nurodytomis kainomis.

3.2. Išnagrinėjus pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 30 d. skundą (Vilniaus PN gautą 2018 m. rugsėjo 7 d.) pareiškėjui buvo pateiktas 2018 m. rugsėjo 28 d. atsakymas Nr. 42-948, kuriuo pareiškėjas informuotas, kad Vilniaus PN administracija, vadovaudamasi galiojančiais teisės aktais, periodiškai vykdo Vilniaus PN parduotuvėje parduodamų prekių asortimentą ir kainų kontrolę. Nustačius kainų neatitikimus ar trūkstant prekių, įrašytų į būtiniausių prekių sąrašą, nedelsiant informuojama UAB „Lobby Baltic“ vadovybė. Vilniaus PN administracijos komisija 2018 m. rugsėjo 13 d. patikrino Vilniaus PN parduotuvę, patikrinimo metu Vilniaus PN parduotuvėje buvo prekiaujama 0,49 ct nominalo pašto ženklais. Vilniaus PN atsakyme nurodyta, kad dėl pareiškėjui aktualaus laikotarpio ir parduotuvėje prekiaujamo asortimento pareiškėjas turi teisę kreiptis į UAB „Lobby Baltic“ vadovybę.

3.3. Vilniaus PN yra nuolat veikianti parduotuvė nuteistiesiems, kur jie turi galimybę įsigyti maisto prekių bei kitų būtinų prekių, taip pat ir pašto ženklų. Vilniaus PN sudarytas apsipirkimo parduotuvėje grafikas, pagal kurį visi Vilniaus PN nuteistieji (išskyrus nuobaudas kamerų tipo patalpose atliekančius nuteistuosius) turi galimybę apsipirkti. Vilniaus PN parduotuvės patalpas nuomoja ir tuo pačiu prekybos paslaugą nuteistiesiems teikia UAB „Lobby Baltic“. Vilniaus PN administracija kiekvieną mėnesį atlieka Vilniaus PN parduotuvės patikrinimus, tikrindama parduotuvės prekių kainas, kad jos neviršytų tų pačių prekių vidutinių kainų, nustatytų parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši, ir veikiančių miesto teritorijoje, kurioje veikia Vilniaus PN. Po gauto pareiškėjo skundo buvo atliktas planinis patikrinimas, kurio metu pašto ženklai nominalu 0,49 ct buvo prekyboje. Dėl konkretaus pašto ženklų nominalo parduotuvėje Vilniaus PN administracija negali būti atsakinga, nuteistieji turi galimybę kreiptis į UAB „Lobby Baltic“ parduotuvės administraciją ir teikti pasiūlymus dėl prekybos konkretaus nominalo pašto ženklais.

3.4. Atsakovas savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė ir jam jokios žalos nepadarė, taigi nėra pagrindo svarstyti neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimą.

II.

4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri kildinama iš UAB „Lobby Baltic“ valdomos parduotuvės, esančios Vilniaus PN (pirmosios instancijos teismo sprendime klaidingai nurodoma – Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas), veiklos neparduodant pašto ženklų (pirmosios instancijos teismo sprendime klaidingai nurodoma – vokų) po 0,49 ct.

6. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis ir teismų praktika, vertino, ar byloje esantys įrodymai patvirtina civilinės atsakomybės taikymo sąlygas pareiškėjo skunde nurodytais atvejais. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 92 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji turi teisę už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje – įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų. Šio straipsnio 4 d. nustatyta, kad maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kuriuos nuteistieji gali įsigyti pataisos įstaigos parduotuvėje ir turėti pataisos įstaigoje, sąrašą nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – Taisyklės).

7. Teismas nurodė, kad Taisyklių 77 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad kiekvienas nuteistasis dienotvarkėje nustatytu laiku galėtų apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje ne rečiau kaip kartą per savaitę. Taisyklių 78 punktas reglamentuota, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų pardavimo kainos neviršytų šių prekių vidutinių kainų, nustatytų parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši ir veikiančių toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia pataisos įstaiga. Taisyklių 18 priede nustatytas nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas (toliau – Sąrašas). Sąrašo 4.2. punkte nustatyta, kad nuteistiesiems leidžiama įsigyti vokus ir pašto ženklus. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2009 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. V-172 „Dėl tardymo izoliatorių parduotuvėms privalomų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų asortimentų ir kainų kontrolės taisyklių patvirtinimo“, patvirtintose Laisvės atėmimo vietų parduotuvėse parduodamų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainų kontrolės taisyklėse (toliau – Būtiniausių reikmenų kainų kontrolės taisyklės) rekomenduota areštinių ir pataisos įstaigų direktoriams užtikrinti šiuo įsakymu patvirtintus asortimentus jų vadovaujamose įstaigose veikiančiose parduotuvėse.

8. Teismas nustatė, kad byloje pateiktas Vilniaus PN 2018 m. rugsėjo 3 d. raštas Nr. 47-887 ir 2018 m. rugsėjo 28 d. raštas Nr. 42-948 patvirtina, kad Vilniaus PN administracija reagavo į pareiškėjo skundus dėl pašto ženklų trūkumo ir kreipėsi į UAB ,,Lobby Baltic“ vadovybę dėl pašto ženklų pardavimo, taip pat atliko UAB ,,Lobby Baltic“ patikrinimą, kurio metu nustatė, kad parduotuvėje jau prekiaujama 0,49 ct kainuojančiais pašto ženklais. Apie tai minėtais raštais informavo pareiškėją. Teismas darė išvadą, kad Vilniaus PN administracija, nedelsdama reagavo į pareiškėjo pateiktus skundus, ir nepažeidė Būtiniausių reikmenų kainų kontrolės taisyklių rekomendacijų areštinių ir pataisos įstaigų direktoriams užtikrinti šiuo įsakymu patvirtintus asortimentus jų vadovaujamose įstaigose veikiančiose parduotuvėse.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas inicijuoja ginčą dėl žalos atlyginimo, kurią patyrė Vilniaus PN parduotuvėje, kurioje veikia UAB „Lobby Baltic“, 2018 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn. po korespondencijos siuntų tarifų pasikeitimo priverstas pirkti brangesnius pašto ženklus. Teismas vertino byloje esančią Nuomos sutartį, kuri patvirtina, kad Vilniaus PN mažmeninės prekybos paslaugas teikia UAB „Lobby Baltic“. Teismas atkreipė dėmesį, kad UAB „Lobby Baltic“ nėra viešojo administravimo subjektas, todėl neturtinės žalos, kildinamos iš šios bendrovės veiksmų, atlyginimo klausimas nėra teismingas administraciniam teismui. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti žalą siejamas su civilinio teisinio pobūdžio santykiais, atsiradusiais tarp jo ir prekybą Vilniaus PN vykdančio privataus juridinio asmens (tokio argumentavimo pagrindas yra Specialiosios teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-XX-74/2010).

10. Teismas atkreipė dėmesį, kad Vilniaus PN 2018 m. rugsėjo 3 d. pateiktame atsakyme išaiškino pareiškėjui, kad pareiškėjas dėl parduotuvėje prekiaujamo asortimento turi teisę kreiptis į UAB „Lobby Baltic“ vadovybę ir konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimai kildinami ne iš administracinių, o iš privatinių teisinių santykių, kurie, pagal CK 22 straipsnio 1 d., priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui. Administraciniai teismai nesprendžia <...> bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 18 str. 1 d.). Keliamas ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio, todėl byla turi būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme.

11. Teismas, įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, darė išvadą, kad byloje nėra nustatytas pareiškėjui padarytos neturtinės žalos atsiradimo faktas, todėl pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas.

III.

12. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliaciniame skunde nurodo, kad:

12.1. Teismui pateikė įrodymus (pridėjo skelbimą), jog nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. pasikeitė pašto siuntimo tvarka ir nuo 0,39 ct iki 0,49 ct pabrango laiškų siuntimas. Reikėjo klijuoti jau 0,49 ct pašto ženklus. Vilniaus PN parduotuvėje nebuvo kitų pašto ženklų tik po 0,39 ct.

12.2. Teismas neteisingai savo sprendime nurodo, kad Vilniaus PN administracija iš karto sureagavo į pareiškėjo prašymus, skundus dėl pašto ženklų. Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus PN pareigūnus, nurodydamas, kad Vilniaus PN parduotuvėje nėra reikiamų pašto ženklų, o 2018 m. rugpjūčio 2 d. pradėjo rašyti ir užregistravo kelis skundus, nes Vilniaus PN administracija nereagavo ir nesirūpino, kad parduotuvėje būtų reikiamų pašto ženklų. Vilniaus PN 2018 m. rugpjūčio 30 d. išnagrinėjo skundą ir informavo UAB „Lobby Baltic“, kad parduotuvėje nėra reikiamų pašto ženklų.

12.3. Vilniaus PN administracijos komisija 2018 m. rugsėjo 13 d. patikrino Vilniaus PN parduotuvę ir joje jau buvo prekiaujama 0,49 ct pašto ženklais, kurie atsirado prieš patikrinimą. Vilniaus PN nieko nedarė, nesiėmė jokių veiksmų, priemonių, kad parduotuvėje nedelsiant būtų reikiamų pašto ženklų, kurie yra būtini socialiniams ryšiams palaikyti. Pareiškėjo vertinimu, Vilniaus PN parduotuvė nėra atsakinga, nes ją prižiūrėti, kontroliuoti ir rūpintis, kad netrūktų reikalingiausių ir būtiniausių priemonių turi Vilniaus PN.

12.4. Byloje yra išklotinė, kiek per laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio iki 2018 m. rugsėjo 5 d. išsiuntė laiškų, užklijavęs du pašto ženklus po 0,39 ct, vietoje 0,49 ct. Daugiau laiškų nerašė, nes negalėjo dvigubai priverstinai mokėti už siuntimą. Tokiu būdu buvo suvaržyta pareiškėjo teisė į netrukdomą bendravimą, pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 ir 2 dalys. Atsakovas turi pasirūpinti, kad nebūtų pažeidžiamos žmogaus teisės.

13. Atsakovo atstovas Vilniaus PN atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 10 d. sprendimą nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime atsakovo atstovas nurodo, kad teismas laikėsi įrodymų vertinimo taisyklių. Byloje esantys dokumentai ir kiti rašytiniai įrodymai laikytini tinkamais (leistinais) šioje byloje. Pareiškėjo apeliaciniame skunde pateikiami analogiški argumentai kaip ir skunde teismui, nenurodyta jokių objektyvių argumentų dėl teismo sprendimo nepagrįstumo ar neteisėtumo, visiškai nepagrįstos ir neindividualizuotos subjektyvios neigiamos pasekmės, išgyvenimai, priežastinis ryšys tarp nurodomų pažeidimų ir tariamos padarytos neturtinės žalos, nepateikia duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ir laipsnio klausimo sprendimui. Teismas tinkamai vadovavosi ir taikė teisės aktų normas, susiformavusią teismų praktiką, tinkamai ištyrė ir vertino visus byloje esančius įrodymus, visiškai atskleidė bylos esmę. Teismas detaliai atsakė į kiekvieną pareiškėjo skundo reikalavimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

14. Nagrinėjamo apeliacinio skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 10 d. sprendimas, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas ir išaiškinta jo teisė dėl žalos, kildinamos iš UAB „Lobby Baltic“ veiksmų, atlyginimo kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, teisėtumas ir pagrįstumas.

15. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą nenustatęs neturtinės žalos atsiradimo fakto, kaip vieno iš būtinų valstybės civilinės atsakomybės kilimo sąlygų, o įvertinęs, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti žalą siejamas su civilinio teisinio pobūdžio santykiais, atsiradusiais tarp jo ir prekybą Vilniaus PN vykdančio privataus juridinio asmens, nurodė, kad keliamas ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio, todėl byla turi būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų matyti, kad pareiškėjas laikosi pozicijos, jog jo skundo reikalavimas turėjo būti patenkintas, nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis bylos faktinėmis aplinkybėmis ir jų įvertinimu.

16. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

17. Pareiškėjas pradiniame skunde nurodė, kad ginčo laikotarpiu (nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 5 d.) jis kreipėsi į Vilniaus PN pareigūnus, informuodamas, jog Vilniaus PN parduotuvėje nėra reikiamos vertės pašto ženklų. Šia aplinkybę pareiškėjas pakartojo ir apeliaciniame skunde. Taigi byloje keliamas ginčas yra susijęs su Vilniaus PN veikimu / neveikimu, neužtikrinant nuteistiesiems (pareiškėjui) galimybės Vilniaus PN parduotuvėje įsigyti būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų.

18. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri kildinama iš UAB „Lobby Baltic“ valdomos parduotuvės, esančios Vilniaus PN, veiklos neparduodant pašto ženklų po 0,49 ct., t. y. 2018 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn. po korespondencijos siuntų tarifų pasikeitimo, pareiškėjas buvo priverstas pirkti brangesnius pašto ženklus. Teisėjų kolegija su tokiu teismo vertinimu nesutinka ir atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas pradiniame ir apeliaciniame skunduose reikalavimą atlyginti žalą sieja ne su kokiais nors civilinio teisinio pobūdžio santykiais, atsiradusiais tarp jo ir prekybą Vilniaus PN vykdančio privataus juridinio asmens, o su Vilniaus PN administracijos veikla. Taigi nagrinėjamas ginčas kilo dėl to, ar Vilniaus PN administracija tinkamai atliko bausmių vykdymą reglamentuojančiuose teisės aktuose numatytas funkcijas, ar užtikrino šiuose teisės aktuose numatytas nuteistųjų gyvenimo sąlygas ir atitinkamų nuteistųjų teisių įgyvendinimą. Tokio pobūdžio Vilniaus PN administracijos veikla laikytina viešojo administravimo veikla ir, priešingai nei nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime, teisminga administraciniam teismui. Šiame kontekste pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi tinkama Specialiosios teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T-XX-74/2010, tačiau netinkamai ją interpretavo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria išaiškinta pareiškėjo teisė dėl žalos, kildinamos iš UAB „Lobby Baltic“ veiksmų, kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, naikintina.

19. Pirmosios instancijos teismas sprendime vertino Vilniaus PN veiksmus ir pagrįstai nurodė, kad CK 6.271 straipsnis numato būtent žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimo sąlygas. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Prievolės atlyginti patirtą turtinę žalą kilimui yra būtina nustatyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas ir nenustačius bent vienos iš pirmiau minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Pagal CK 6.271 straipsnį atlyginama ne tik turtinė žala, bet ir neturtinė, numatyta CK 6.250 straipsnyje. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

20. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

21. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pareiškėjas prašomą priteisti turtinę ir neturtinę žalą kildina iš to, kad Vilniaus PN administracija ginčo laikotarpiu (nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 5 d.) neužtikrino, jog Vilniaus PN parduotuvėje būtų reikiamos vertės pašto ženklų.

22. BVK 92 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji turi teisę už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje – įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kuriuos nuteistieji gali įsigyti pataisos įstaigos parduotuvėje ir turėti pataisos įstaigoje, sąrašą nustato Taisyklės. Sąrašą nustato Taisyklių 18 priedas, kurio 4.2. punkte numatyta, kad nuteistiesiems, be kita ko, leidžiama įsigyti ir vokus bei pašto ženklus. Taisyklių 77 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad kiekvienas nuteistasis dienotvarkėje nustatytu laiku galėtų apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje ne rečiau kaip kartą per savaitę. Taisyklių 78 punktas reglamentuoja, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų pardavimo kainos neviršytų šių prekių vidutinių kainų, nustatytų parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši ir veikiančių toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia pataisos įstaiga. Būtiniausių reikmenų kainų kontrolės taisyklių 6 punktas numato, kad parduodamų prekių kainos turi būti tikrinamos ne rečiau kaip kartą per mėnesį ir palyginamos su maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainomis parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši, ir veikia toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia laisvės atėmimo vietos įstaiga.

23. Bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus PN administracija, reaguodama į pareiškėjo skundus (2018 m. rugpjūčio 8 d. ir 2018 m. rugpjūčio 14 d.) dėl trūkstamų pašto ženklų, informavo UAB ,,Lobby Baltic“ vadovybę, kuri Nuomos sutarties pagrindu privalo aprūpinti nuteistuosius būtiniausiomis prekėmis. Būtiniausių reikmenų ir maisto produktų kainų tikrinimo aktu 2018 m. rugpjūčio 27 d. buvo patikrintos UAB „Lobby Baltic“ parduotuvės kainos. Vilniaus PN administracija 2018 m. rugsėjo 3 d. raštu Nr. 47-887 informavo pareiškėją, kad Vilniaus PN parduotuvėje jau galima įsigyti 0,49 ct kainuojančių pašto ženklų. Šią aplinkybę patvirtina 2018 m. rugsėjo 17 d. Būtiniausių reikmenų ir maisto produktų kainų tikrinimo aktas.

24. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, administracinės bylos medžiagą apie Vilniaus PN administracijos veiksmus, įgyvendinant Taisyklių nuostatas, Būtiniausių reikmenų kainų kontrolės taisyklių rekomendacijas, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo teigti, jog Vilniaus PN pareigūnai neveikė taip, kaip turėjo veikti. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė argumentų, sudarančių pagrindą kitaip nei pirmosios instancijos teismas vertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje nėra duomenų, jog ginčo laikotarpiu (nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 5 d.) Vilniaus PN parduotuvėje nebuvo galimybės įsigyti pašto ženklų. Vadinasi, šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo apribota ir (arba) kitaip suvaržyta pareiškėjo teisė susirašinėti su kitais asmenimis. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo teigti, kad Vilniaus PN pareiškėjo atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus.

25. Pasisakydama dėl pareiškėjo prašymo priteisti jam 5 Eur turtinei ir 300 Eur neturtinei žalai atlyginti, teisėjų kolegija akcentuoja, kad ginčo laikotarpiu (nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 5 d.) pareiškėjo patirtos papildomos pašto išlaidos vertintinos kaip itin trumpalaikės ir mažareikšmės, tačiau iš esmės nevaržančios pareiškėjo teisės į susirašinėjimą. Pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog šios papildomos išlaidos galėjo sukelti pareiškėjui tam tikrų išgyvenimų, nepatogumų, apriboti bendravimo galimybes. Byloje nenustatyta, kad atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumų pareiškėjui.

26. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino administracinės bylos aplinkybes ir netenkino pareiškėjo pateikto skundo reikalavimo dėl žalos atlyginimo, todėl ši teismo sprendimo dalis yra vertinama kaip teisėta ir pagrįsta.

27. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo R. Č. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 10 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 10 d. sprendimo dalį, kuria išaiškinta pareiškėjo R. Č. teisė dėl žalos, kildinamos iš UAB „Lobby Baltic“ veiksmų, kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 10 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.