Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2022-08-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1424-818/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-08-30
Bylos Nr.
1-1424-818/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-09808-2022-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Miroslavas Gvodovičius
Kaltinamasis
K. R.
Advokatai
Ramūnas Vanagas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1424-818/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09808-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.8.6.2; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.3.4.3; 2.3.6.4.6.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugpjūčio 30 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius,sekretoriaujant Violetai Makevičienei,dalyvaujant prokurorei Dainai Dilbienei,kaltinamajai K. R. ir jos gynėjui advokatui Ramūnui Vanagui,galimai laiduotojai V. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), šeimyninė padėtis - (duomenys neskelbtini), dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

K. R., 2022-03-22 apie 20.25 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „AUDI A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 3,09 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Tokiais veiksmais K. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamoji K. R. apklausiama teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir nurodė, kad kaltinamajam akte nurodytomis aplinkybėmis ji būdama namuose vartojo alkoholį – brendį, kokį būtent kiekį alkoholinio gėrimo jį išgėrė neatsimena. Nurodė, kad po prieš kelis metus įvykusių skyrybų vyksta nuolatiniai ginčai su buvusiu sutuoktiniu V. R. dėl jų dukros priežiūros, būdama stresinėje būsenoje dėl eilinio ginčo namuose po išgerto alkoholio nutarė važiuoti į miestą. Kur ketino važiuoti nurodyti negali. Automobilį „Audi“ po skyrybų teismas priteisė jai, tačiau iki šiol nėra atlikta jo teisinė perregistracija Regitroje, faktiškai šios transporto priemonės savininkas yra kaltinamosios buvęs vyras V. R.. Bevažiuojant automobiliu ją sustabdė policijos pareigūnai, patikros metu jai buvo konstatuotas girtumas, to fakto neginčija, dėl savo veiksmų gailisi ir jų nepateisina. Teismo posėdyje K. R. išreiškė prašymą dėl laidavimo instituto taikymo jos atžvilgiu, laiduotoją įvardino savo mamą – V. B., kurį jai yra autoritetas ir jį mamos nuolat klauso patarimų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje laiduotoja V. B. paaiškino, kad vairuojant automobilį apsvaigimo būsenoje jos dukra K. R. pasielgė neatsakingai. Nurodė, kad ji su kaltinamąja gyvena vienoje gyvenamojoje vietoje, nuolat palaiko tarpusavyje ryšį, ji turi autoritetą kaltinamajai, pastaroji klauso jos patarimų. Apie save nurodė, jog yra dirbanti ((duomenys neskelbtini)), darbovietėje charakterizuojama tik teigiamai, yra neteista, administracine tvarka nebausta.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamoji nėra kaltinama padariusi labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teisme, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jam sutinkant bei prokurorei neprieštaraujant, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Be kaltinamosios prisipažinimo jos kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu apie įvykio, kuris buvo 2022-03-22, aplinkybes K. R. papasakojo, kad ji tą dieną, būdama pas savo motiną, vartojo alkoholį, o būtent - brendį, tačiau kiek išgėrė, ji nepamena. Kadangi pritrūko alkoholio, nusprendė nuvykti į naktinę parduotuvę, esančią, (duomenys neskelbtini) ir nusipirkti dar alkoholio. Ji niekada anksčiau nebuvo vairavusi neblaivi, tačiau dėl ko būtent tą dieną nusprendė važiuoti pati, ji nežino. Tada ji atsisėdo į automobilį "Audi A6", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir išvažiavo į minėtą parduotuvę. Automobilis nuosavybės teise priklauso jos buvusiam vyrui, tačiau po skyrybų jis paliko automobilį jai ir leido juo naudotis. Važiuojant atgal link namų, maždaug apie 20:00 val., ją sustabdė policijos pareigūnai, kurie patikrino jos blaivumą alkotesteriu. Alkotesteris parodė 3,09 promilių neblaivumą. Ji nesijautė tuo metu labai blogai, tačiau su alkotesterio parodymais sutiko. Dėl įvykio ji nuoširdžiai gailisi. Kadangi ji anksčiau nebuvo teista, todėl nori būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laiduoti ją gali jos mama, prašymą dėl laidavimo pateiks teisme. Baudą gali sumokėti, kadangi yra dirbanti, tačiau norėtų, kad jai nebūtų sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, jai yra labai reikalingas vairuotojo pažymėjimas, kadangi ji augina mažametį, t. y. (duomenys neskelbtini) metų vaiką, taip pat reikia nuvykti į darbą, todėl labai prašo į tai atsižvelgti, (b. l. 61-62).

2022-03-28 K. R. apklausta papildomai parodė, kad ji nežino kur yra jos vairuotojo pažymėjimas, ji jo nerado jau po 2022-03-22 įvykio. Paminėjo, kad policijos pareigūnai jos vairuotojo pažymėjimo nepaėmė, tačiau kur jis yra šiuo metu, ji nežino, kadangi kaip ir minėjo, jo nerado, todėl jo pridėti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos šiuo metu negali. Jei minėtą vairuotojo pažymėjimą suras, pateiks prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, (b. l. 65)

Ikiteisminio tyrimo metu 2022-03-23 apklausta kaip liudytoja J. V. parodė, kad ji dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės antrosios kuopos pirmojo būrio vyriausiąja patrule. Dirba pagal iš anksto nustatytą darbo grafiką. 2022-03-02 jos darbo laikas yra 18.30 val. iki 2022-03-23 18.30 val. 2022-03-02 dirbo kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės antrosios kuopos pirmojo būrio vyriausiuoju patruliu E. T.. Darbo metu jiems buvo priskirtas tarnybinis automobilis „Opel Insignia“ „V1855“, pažymėtas skiriamaisiais policijos ženklais. Darbo metu jų radijo ryšio šaukinys buvo „V1855“. 2022-03-22 apie 20 val. 15 min. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini)važiuoja automobilis „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai neblaivus, nes minėtas automobilis vingiuoja kelyje. Minėtą automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kartu su kolega E. T. pastebėjo (duomenys neskelbtini) gatvėje ties pastatu, numeriu pažymėtu (duomenys neskelbtini), ties įsukimu į (duomenys neskelbtini) gatvę. Panaudojus tarnybinės transporto priemonės „Opel Insignia“, borto numeris – (duomenys neskelbtini), specialiuosius mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius bei garso signalus sustabdė transporto priemonę „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu, pažymėtu (duomenys neskelbtini). Sustabdžius minėtą automobilį „Audi A6“ ir priėjus prie automobilio pamatė, kad automobilį vairuoja moteris. Minėta moteris pateikė savo vairuotojo pažymėjimą ir paaiškėjo, kad automobilio „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotoja yra K. R.. Bendraujant su automobilio vairuotoja pastebėjo, kad ši yra akivaizdžiai neblaivi, tai yra nuo jos sklido alkoholio kvapas, jos kalba buvo nerišli, taip pat jos judesiai buvo nekoordinuoti ir jos elgsena buvo neadekvati. Paklausus automobilio „Audi A6“ vairuotojos K. R., ar ji vartojo alkoholį, ji paaiškino, kad alkoholį vartojo, nes išsiskyrė su savo vyru ir alkoholį vartojo prieš valandą laiko. Nori paminėti, kad transporto priemonės „Audi A6“ vairuotoja jų akivaizdoje alkoholio nevartojo. Panaudojus tarnybinį alkotesterį „ Drager Alcotest 7510 Nr. ARJK-0146“, patikros sertifikato Nr. 1679302, pirmu pūtimu, t. y. 20 val. 48 min. K. R. buvo nustatyta, kad jos iškvėptame ore yra 3.46 promilės etilo alkoholio koncentracija, o antru pūtimu, t. y. 21 val. 13 min. buvo nustatyta, kad jos iškvėptame ore yra 3,09 promilės etilo alkoholio koncentracija. Patikrinus transporto priemonę per policijos sistemą paaiškėjo, kad automobilis „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso V. R.. Minėtas automobilis „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo priverstinai transportuotas į automobilių saugomą aikštelę, adresu Minsko plentas 21, Vilnius. Automobilio „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojai K. R., įvykio vietoje buvo įteiktas šaukimas atvykti 2022-03-23 13 val. 00 min. į Vilniaus miesto 2 – ąjį policijos komisariatą, adresu Algirdo g. 20., Vilniuje. Įvykio vietoje kartu su jais buvo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės ekipažas, borto numeris – (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje vaizdas bei garsas buvo filmuojamas vaizdo stebėjimo kamera „BODY 1815“, (b. l. 36-37).

2022-03-23 apklaustas kaip liudytojas V. R., nori parodyti, kad jis ir K. R. yra išsiskyrę ir po skyrybų jis paliko jai naudotis savo automobilį, „Audi A6“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybes teise priklauso jam. Jie automobilio neperrašė Kristinos vardu, tačiau paliko automobilį jai, leisdamas juo naudotis. Jis nieko nežino, nei kada, nei kur ji važiuoja automobiliu. V. R. nežinojo, kad 2022-03-22 K. R. vairavo, būdama neblaivi. Kadangi automobilis „Audi A6“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisė priklauso jam, todėl automobilį iš saugojimo aikštelės atsiims jis, (b. l. 40).

2022-03-22 Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad K. R. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Atlikus tikrinimą alkotesteriu pirmo patikrinimo metu 20.48 val. pripūtė 3,46 promiles, 21.13 val. pripūtė 3,09 promiles, (b. l. 14).

Pažymos duomenimis alkotesterio Drager Alcotest 7510 Nr. ARJK-0146 metrologiškai patikrintas, sertifikato galiojimo laikas iki 2022-09-04, (b. l. 17).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis automobilio „Audi A6“ TDI kategorija M1-AC dyzelinas, pasirinkti metai 2002, vidutinė kaina Lietuvoje 2022 m. kovo mėn. su PVM 1890 Eur, (b. l. 31)

VĮ „Regitra“ pažymos duomenimis automobilio „Audi A6“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra V. R., (b. l. 30).

Apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimas objektas yra vaizdo įrašas pavadinimu „2022_0322_204601_002“, kurio trukmė yra 04:01 min. Atidarome vaizdo įrašą ir matome, kad policijos pareigūnas prieina prie automobilio, už kurio vairo sėdi moteris. Policijos pareigūnas pasisveikina, informuoja, kad atvyko policija ir kad yra filmuojama. Girdisi automobilio variklio garsas, tačiau po to automobilio variklis yra užgesinamas, ir policijos pareigūnas paaiškina, kad užtrauktų rankinį stabdį. Policijos pareigūnas apžiūri automobilį ir paklausia moters, ar ji išsikraustė, automobilyje matoma daug įvairiausių daiktų. Moteris atsako, kad taip, išsikraustė iš (duomenys neskelbtini). Tada paklausus, kur važiuoja dabar, ji atsakė, kad nežino, tikriausiai pas mamą į (duomenys neskelbtini). Tada policijos pareigūnas moteriai alkotesteriu patikrina blaivumą. Policijos pareigūnas pagarsina, kad moteriai yra nustatytas 3,46 promilių neblaivumas. Tada policijos pareigūnas paaiškina, kad po 15-20 minučių bus dar kartą patikrinamas neblaivumas, dėl šio įvykio bus pradėtas ikiteisminis tyrimas ir įteiktas šaukimas. Daugiau reikšmingos informacijos vaizdo įraše nepateikta.

Apžiūrimas objektas yra vaizdo įrašas pavadinimu „2022_0322_210502_003“, kurio trukmė yra 05:01 min. Atidarome vaizdo įrašą ir matome prie automobilio stovinčius policijos pareigūnus, kurie dar kartą patikrina moters neblaivumą, tačiau policijos pareigūnas pasako, kad alkotesteris neparodo duomenų, todėl teks dar kartą pūsti į alkotesterį, tačiau taip pat nepavyksta nustatyti neblaivumo. Po to policijos pareigūnas nueina nuo automobilio, po ko grįžęs moteriai pasako, kad dar kartą pūstų į alkotesterį, moteris taip ir padaro. Vaizdo įrašas baigiasi.

Apžiūrimas objektas yra vaizdo įrašas pavadinimu „2022_0322_211002_004“, kurio trukmė yra 03:09 min. Atidarome vaizdo įrašą ir matome policijos pareigūnus stovinčius prie automobilio. Moteriai taip pat nepavyksta nustatyti neblaivumo. Vienas iš policijos pareigūnų sako, kad, matyt, didelis alkoholio kiekis sklinda iš burnos. Dar kartą moteris pučia į alkotesterį, jai liepiama pūsti stipriau, tačiau taip pat neblaivumo nustatyti nepavyksta. Moteris į alkotesterį pučia dar kartą ir policijos pareigūnas pagarsina, kad alkotesteris parodo 3,09 promilių neblaivumą ir alkotesterio rodmenis parodo moteriai. Vaizdo įrašas baigiasi, (b. l. 47-48).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Žemesnės instancijos teismas

KET 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamosios K. R. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Žemesnės instancijos teismas

Tiek iki bylos nagrinėjimo, tiek bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu kaltinamoji K. R. savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai, patvirtino jo padarymo aplinkybes, nurodytas kaltinime, t. y. kad ji, 2022-03-22 apie 20:25 val., (duomenys neskelbtini) g. ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „AUDI A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 3,09 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiuos jos parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – liudytojų J. V., V. R. parodymai, policijos įvykių registro išrašo duomenys, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo duomenys, neblaivumo nustatymo akto, policijos pareigūno Body kameros vaizdo įrašo duomenys ir kita rašytinė bylos medžiaga.

Atsižvelgdamas į paminėtas nustatytas aplinkybes bei jas patvirtinančius nuoseklius, neprieštaringus ir vienas kitą papildančius įrodymus, teismas sprendžia, kad nurodytais veiksmais K. R. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kadangi ji vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, nes jos iškvėptame ore yra 3,09 promilės etilo alkoholio koncentracija, tai ji darė veikdama tiesiogine tyčia – suvokdama pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį ir norėdama taip veikti, t. y. sėsdama vairuoti transporto priemonę gerokai neblaivi ir ją sąmoningai tokios būklės vairuodama, neabejotinai suvokė savo veiksmų pavojingumą, tačiau nuo jų neatsisakė.

Taigi K. R. veiksmuose nustačius tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius, K. R. pripažintina kalta padariusi nurodytą nusikaltimą.

Dėl laidavimo instituto taikymo

BK 40 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą; laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintos sąlygoms, kurioms esant teismas gali taikyti laidavimo institutą, t. y. asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

Bylos nagrinėjimo metu teismui buvo išreikštas V. B. prašymas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jos dukrą K. R. pagal laidavimą ir perduoti K. R. jos atsakomybei, kartu su prašymu teismui pateikiant jos charakterizuojančius duomenis.

Apklausta teisminio bylos nagrinėjimo metu V. B. prašė perduoti kaltinamąją jos atsakomybei pagal laidavimą. Paaiškino, kad yra dirbanti, ankščiau nėra teista, administracinėmis nuobaudomis nebausta. Papildomai nurodė, kad suvokia ir supranta savo, kaip laiduotojos, atsakomybę. Tiki, jog K. R. pasikeis, daugiau tokių klaidų nebepadarys.

Kaltinamoji K. R. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), susijusį su transporto eismo saugumu, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi jį padaręs, be to, neigiamai vertina savo elgesį ir yra linkusi jį keisti. Teismas atsižvelgia ir į kaltinamosios asmenybę charakterizuojančius duomenis – dirbanti, bylos duomenimis Lietuvos Respublikoje neteista, administracine tvarka bausta už padarytus administracinius nusižengimus eismo saugumui, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, priklausomybės ligų centruose byloje taip pat nėra. Taigi, teismo vertinimu, kaltinamoji nėra linkusi elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms, o jos priešingas teisei elgesys šiuo atveju buvo atsitiktinis. Teismo vertinimu, visos kaltinamąją charakterizuojančios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad dalyvavimas baudžiamajame procese jai padarė pakankamą poveikį ir kaltinamoji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Žemesnės instancijos teismas

Kaip matyti pagal galimos laiduotojos V. B. paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu ir pateiktus dokumentus, ji yra kaltinamosios motiną su kuria nuolat palaiko ryšį. Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja nurodė, kad ji administracine tvarka nebausta, neteista, į Respublikinį priklausomybės ligų centro Vilniaus filialą penkių metų laikotarpiu nesikreipė, dirbanti, darbovietės charakterizuojama teigiamai. V. B. nuomone, ji sugebės daryti teigiamą įtaką, kadangi jos tarpusavyje bendrauja ir ji klauso jos patarimų. Iš visų šių aplinkybių teismas daro išvadą, kad laiduotoja yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai.

Esant visoms privalomoms sąlygoms, numatytoms BK 40 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, teismas sprendžia, kad K. R. gali būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, neskiriant užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Remiantis 67 straipsnio 2 dalimi, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonės – tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialia teise vairuoti kelių transporto priemones tuo atveju, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Nagrinėjamu atveju, įvertinęs kaltinamosios K. R. padarytą nusikalstamą veiką, teismas sprendžia, kad atleidžiant K. R. nuo baudžiamosios atsakomybės, jai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise.

Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise, šiuo atveju – teise vairuoti kelių transporto priemones), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad K. R. transporto priemonę būdama neblaivi, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 3,09 promilės etilo alkoholio koncentracija, jį, t. y. padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Tokiu būdu K. R. skirtina minėta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti kelių transporto priemones, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių šios priemonės taikymo terminą. Teismo vertinimu, nustatytas terminas, atsižvelgus, be kita ko, ir į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-50-788/2018). Nagrinėjamoje byloje vertinant turto konfiskavimo taikymo proporcingumą, teismas įvertina kaltinamosios asmenybę – D. B. teisiama pirmą kartą, nusikalstamos veikos padarymo metu turi galiojančių administracinių nuobaudų (ANK 418 str. 2 d., 417 str. 2 d., 415 str. 2 d.). Tačiau sprendžiant dėl transporto priemonės konfiskavimo būtina įvertinti ne tik kaltinamosios asmenybę apibūdinančius duomenis, bet ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-81-676/2019). Nagrinėjamu atveju, teismas vertina, kad K. R. nusikaltimo padarymo aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo taikymas būtų neteisingas. Kaip nustatyta iš bylos duomenų, K. R. vairavo automobilį būdama neblaivi, nes patikrinimo metu jai konstatuotas 3,09 prom. girtumas. Akivaizdu, kad toks kaltinamosios vairavimas kėlė rimtą pavojų eismo saugumui ir tik laimingo atsitiktinumo dėka nebuvo sužaloti žmonės. Nagrinėjamu atveju taip pat būtina atsižvelgti ir į aiškią bei kryptingą įstatymų leidėjo valią griežtinti atsakomybę už visuomenei itin pavojingus šiurkščiausius KET pažeidimus, kuriuos padaro neblaivūs vairuotojai, keliančius didelį pavojų kitiems eismo dalyviams bei lemiančius eismo įvykius, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nusikalstama veika, konfiskavimo, daugeliu atvejų būtų neįmanomas ir neužtikrintų prevencinio šios baudžiamojo poveikio priemonės pobūdžio (Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-481-1020/2017; Nr. 1A-411-468/2018). Vien tai, kad kaltinamoji pripažino savo kaltę, davė išsamius parodymus, bei tai, kad ji netekusi automobilio patirs tam tikrus nepatogumus, nesudaro pagrindo skirti švelnesnę baudžiamojo poveikio priemonę. Pažymėtina, kad teismų praktikoje automobilio konfiskavimas netaikomas, kai yra išimtinių aplinkybių, o kaltinamosios nuodytos aplinkybės nelaikytinos tokiomis.

K. R. padarė nusikalstamą veiką naudodamasi automobiliu „AUDI A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė pasak kaltinamąjį trečiajam asmeniui V. R.. Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas, minėtas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau, įvertinus tai, kad jis objektyviai priklauso trečiajam asmeniui, svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai nustato BK 72 straipsnio 5 dalis. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos 1890,00 Eur su PVM (pagal VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo aktą (b. l. 31)) – 1890 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020)) išieškojimas iš K. R. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jos padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo K. R. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, jog išieškotina automobilio vertė yra gana didelė, spręstina, kad yra pagrindas suteikti galimybę K. R. sumokėti paskirtą sumą savanoriškai, terminą pratęsiant 24 mėnesių laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajai K. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemonę sustabdymas, panaikintinos šiam nuosprendžiui įsiteisėjus.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusią nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją laiduotojai V. B., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1 ir 5 dalimis, paskirti K. R. baudžiamojo poveikio priemones:

– draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Šį terminą skaičiuoti nuo 2022 m. kovo 22 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.

– nusikalstamos veikos priemonės – automobilio „AUDI A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos – 1890 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų devyniasdešimties eurų) – konfiskavimą valstybės naudai.

K. R. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti K. R., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 7 dalis); jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 8 dalis).

Išaiškinti K. R. ir V. B., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo.. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 6 dalis).

Išaiškinti K. R., kad automobilio vertę atitinkanti pinigų suma turi būti sumokėta per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį, baudos įmokos kodas 6801, automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos įmokos kodas 6610)): LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs AB DNB bankas), LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke. Automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus paskirtos automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos, ji antstolio bus išieškomos priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą sumą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti paskirtą pinigų sumą ir nėra galimybės jos išieškoti, teismas gali pakeisti ją laisvės apribojimu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Miroslavas Gvodovičius