- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-13
- Bylos Nr.
- 1A-685-576/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39087-2019-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Mačionytė, Vitalija Norkūnaitė, Nida Vigelienė
- Nuteistasis
- S. T.
- Kategorijos
- 1.25.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Vitalijos Norkūnaitės, Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio, kuriuo S. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 75 MGL (3 750 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir S. T. paskirta galutinė 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į S. T. paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. rugsėjo 11 d., 8.47 val., iki 2019 m. rugsėjo 12 d., 10.08 val., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir S. T. nustatyta galutinė 46 MGL (2 300 Eur) dydžio bauda. S. T. paskirta BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė ir ketveriems metams jam uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo 2019 m. rugsėjo 11 d. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, S. T. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir konfiskuotas jam nuosavybės teise priklausantis turtas – automobilis „Honda Accord“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. S. T. nuteistas už tai, kad jis 2019 m. rugsėjo 11 d., apie 8.25 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Honda Accord“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,68 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokiais veiksmais S. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į juos argumentai bei proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniame skunde S. T. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. nuosprendį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis pagal laidavimą be užstato, perduodant laiduotojai V. T., arba, netenkinus minėto prašymo, vadovaujantis BK 54 ir 61 straipsnių nuostatomis, už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirti minimalią baudą (50 MGL) ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu bei sumažinti BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės — teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimą iki 1 metų.
2.1. Apeliantas nurodė, kad su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu nesutinka, laiko jį nepagrįstu, kadangi teismas priimdamas nuosprendį neteisingai taikė BK nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimą, nepagrįstai netaikė BK 40 straipsnio nuostatų, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos ir padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, todėl priėmė iš esmės neteisėtą apkaltinamąjį nuosprendį.
2.2. Pasako apelianto, teismo paskirta 75 MGL dydžio bauda, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, buvo sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 50 MGL dydžio bauda, yra per griežta, neadekvati ir neproporcinga situacijai. Jo vertinimu, bausmę skiriant vadovaujantis BK 54 ir 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą (prisipažino, labai gailisi, žala nepadaryta), siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skirtina bauda galėtų būti mažesnė nei numatytas bausmės vidurkis.
2.3. Apeliantas nors neginčija baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise teisėtumo bei pagrįstumo, tačiau nesutinka su paskirtu 4 metų terminu, akcentuodamas, kad kiekvienu atveju, sprendžiant kaltininkui skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės klausimą, humaniškumo bei teisėtumo principo reikalavimai turi būti kruopščiai derinami su proporcingumo principu. Pasak apelianto, nagrinėjamu atveju, įvertinus jo padarytą veiką (padarytas nesunkus nusikaltimas, nebuvo padaryta jokia žala, nebuvo sužaloti asmenys, savo kaltę pripažino ir labai gailisi) bei tai, kad dirba, vadovauja įmonei, yra ūkininkas ir darbo pobūdis reikalauja daug keliauti, todėl uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones taikymas BK 68 straipsnyje nurodytam minimaliam vienerių metų laikotarpiui atitiktų proporcingumo principo reikalavimus.
2.4. Apelianto teigimu, tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi egzistuoti visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos. Skundžiamame nuosprendyje teismas konstatavo, kad jis pripažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, praeityje teistas nebuvo, narkologinio ir psichiatrinio kabineto įskaitoje neregistruotas, nusikalstama veika materialinė žala niekam nebuvo padaryta, civilinis ieškinys nepareikštas. Taigi, apelianto vertinimu, yra visos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalyje, tačiau teismas netaikė laidavimo instituto ir savo sprendimą motyvavo tuo, kad nėra vienos iš būtinųjų sąlygų – pagrindo manyti, kad kaltininkas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo nurodyti argumentai, kad jis anksčiau baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, todėl neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkto reikalavimų, yra visiškai nepagrįsti. Apelianto teigimu, ši sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, o pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino esančius byloje duomenis ir jo asmenybę, todėl nepagrįstai netaikė BK 40 straipsnio nuostatų. Apeliantas pažymėjo, kad jo padaryta nusikalstama veika nebuvo iš anksto suplanuota ar gerai apgalvota. Jo manymu, teismas netinkamai vertino jo asmenybę kaip pavojingą. Jokių duomenų, kad jis gali daryti nusikalstamas veikas, byloje nenustatyta, o vadovavimasis anksčiau padarytais administraciniais pažeidimais negali būti vertinamas kaip naujų nusikalstamų veikų darymo galimybė ateityje. Tuo pačiu pažymėjo, kad jis pirmą kartą padarė nesunkią nusikalstamą veiką, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi, jam labai gėda dėl tokio elgesio ir jį vertina kritiškai, jo veiksmais jokia turtinė žala kitiems asmenims padaryta nebuvo, yra dirbantis, charakterizuojamas teigiamai. Vien tik šis baudžiamasis procesas turi pakankamai didelį auklėjamąjį poveikį ir leido jam ne tik kritiškai vertinti savo veiksmus, bet ir paskatino ateityje laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų ir pažeidimų, suprantant nusikalstamų veikų pavojingumo visuomenei pobūdį bei bausmės neišvengiamumą. Atsižvelgdamas į tai bei į laiduotojos, t. y. jo sutuoktinės V. T., asmenines savybes, gyvenimo būdą bei jų tarpusavio santykius, kurie leis daryti teigiamą įtaką, apeliantas mano, kad yra pagrindas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant laiduotojos V. T. atsakomybei, kadangi tokiu būdu bus įgyvendinti teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimai bei pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės skyrimo tikslai.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
4. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti, pažymėdamas, kad nors laiduotojos asmenybei pretenzijų nėra, tačiau jos galimybė daryti įtaką S. T. yra mažai tikėtina. Nuteistasis prašė skundą tenkinti ir atsižvelgti į tai, kad teisė vairuoti jam yra labai svarbi dėl jo darbo specifikos. Gynėjas prašė skundą tenkinti, o tuo atveju, jeigu teismas nematytų galimybės taikyti laidavimo, prašė sumažinti baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo terminą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
S. T. apeliacinis skundas atmetamas
5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. S. T. apeliaciniame skunde prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o netaikius laidavimo, prašo paskirti minimalią – 50 MGL dydžio baudą ir sumažinti baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise terminą iki 1 metų.
Dėl BK 40 straipsnio taikymo
6. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra numatyta sąlygų visuma, kurioms esant asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o būtent: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.
7. Visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų nustatymas sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, t. y. turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-628/2019).
8. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nėra visų formalių pagrindų taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti S. T. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje itin detaliai ir išsamiai pasisakė dėl BK 40 straipsnio taikymo. Šiuo konkrečiu atveju nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos būtinosios sąlygos, o būtent nėra pagrindo manyti, kad S. T. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
9. Teismo išvada, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų turi būti pagrįsta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, taigi, ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas. Sprendžiant šį klausimą neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329/2013, 2K-221-693/2017).
10. Iš byloje esančių duomenų ir informacinės teismų sistemos Liteko matyti, kad S. T. anksčiau nėra teistas, tačiau jis ne kartą baustas administracine tvarka, įskaitant nubaudimą už vairavimą esant neblaiviam 2015 m. liepos 4 d., 8.50 val., kai jam buvo nustatytas 1,71 promilių girtumas, paskirta bauda ir specialiosios teisės – vairuoti transporto priemones – atėmimas 2 metams (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. nutarimas). Apie pastarąjį įvykį apklausus S. T. teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme jis parodė, kad, kai jam buvo paskirta administracinė nuobauda, jis įpūtė ne daugiau nei 0,75 promilių. Tai leidžia pagrįstai manyti, kad S. T. yra linkęs pateisinti savo poelgius, siekia juos pateikti palankiau sau nei yra iš tikrųjų. Tai patvirtina ir toliau išdėstytos faktinės aplinkybės.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismo posėdžio metu S. T. parodė, kad vakare su draugais išgėrė vieną butelį pas jį namuose. Apie 21.30 val. visi išsiskirstė ir 22.30 val. jis nuėjo miegoti. Be to, S. T. atsakydamas į teisėjo klausimą parodė, kad dieną prieš įvykį buvo išgėręs bokalą alaus pietaudamas. Parodė, kad draugai ateina tada, kai nėra žmonos. Liudytojo, vyriausiojo patrulio A. T., apklausos protokole fiksuota, kad S. T. patvirtino, kad vartojo alkoholį nuo 2019 m. rugsėjo 10 d., 14.00 val., iki 2019 m. rugsėjo 11 d., 02.00 val. (t. 1, b. l. 10). Vyriausiojo patrulio A. D. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad S. T. paaiškino, jog alkoholinius gėrimus – degtinę vartojo vakar, t. y. 2019 m. rugsėjo 10 d. apie 21.00 val. (b. l. 12). Apklausiamas įtariamuoju S. T. parodė, kad 2019 m. rugsėjo 10 d., apie 19.00 val., išgėrė apie 200 g degtinės, alkoholį baigė vartoti apie 21.30 val. (t. 1, b. l. 32). V. T. parodė, kad apie vyro girtumą ji sužinojo ne iš vyro, o iš jo sesers. Be to, ji parodė, kad grįžus iš darbo, apie 16.00 val., ji suprato, kad vyras vartojo alkoholį. Minėtos aplinkybės apeliacinės instancijos teismui formuoja vidinį įsitikinimą, kad S. T. yra linkęs pateisinti savo veiksmus, siekia juos sušvelninti, pateikdamas sau palankia linkme. Nors nurodytas skirtingas alkoholio vartojimo laikas neturi reikšmės veikos kvalifikavimui, tačiau tai turi įtakos asmenybės vertinimui, sprendžiant tiek galimybę atleisti jį pagal laidavimą, tiek skiriant baudą ir baudžiamojo poveikio priemones.
12. Teisėjų kolegija pažymi, kad S. T. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio darbo dienos rytą, o būtent 08.25 val., vairavo automobilį tol, kol jis buvo sustabdytas ir jam 08.26 val. buvo nustatyta 1,70 promilės etilo alkoholio koncentracija, 08.46 val. – 1,68. Taigi jis vairavo automobilį, kai jo iškvėptame ore buvo nustatyta 1,68 promilės etilo alkoholio koncentracija, kai baudžiamoji atsakomybė kyla nuo 1,5, vadinasi, neženkliai viršijo ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė. Visgi minėtą nusikalstamą veiką jis padarė Vilniuje, itin judrioje gatvėje, darbo dienos pradžioje. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad šios aplinkybės rodo, jog S. T. anksčiau paskirta administracinė nuobauda ir specialiosios teisės atėmimas, už vairavimą esant neblaiviam, nepadarė jokios teigiamos įtakos jo elgesiui ir nesustabdė jo nuo iš esmės analogiškos veikos darymo. O skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai sureikšmino praeityje padarytą administracinį nusižengimą, vertintinas kritiškai, jis rodo apelianto abejingumą galiojančioms taisyklėms.
13. Nors apeliantas nurodo, kad nebuvo sukelti jokie padariniai ir žala niekam nebuvo padaryta, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad būtent dėl to, jog buvo išvengta padarinių, jam nekilo atsakomybė pagal kitus BK straipsnius. Būtent už vairavimą esant neblaiviam ir yra numatyta atsakomybė BK 281¹ straipsnyje. Taigi šiuo atveju buvo užkardyti jo pavojingi veiksmai, jį sustabdžius policijos pareigūnams, todėl įvykio metu nenukentėjo žmonės ir buvo išvengta kitų galimų padarinių. Veiksmai, kai asmuo vairuoja transporto priemonę, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, neabejotinai kelia pavojų tiek eismo saugumui, tiek eismo dalyvių gyvybei bei sveikatai, tiek nuosavybei. Ir nors apeliantas teigia, kad jo padaryta nusikalstama veika nebuvo iš anksto suplanuota ar gerai apgalvota, visgi teisėjų kolegija tokį argumentą laiko nepagrįstu, kadangi S. T. veiksmai, atsižvelgiant į jo asmenybę, tikrai nebuvo atsitiktiniai.
14. Apeliaciniame skunde apeliantas nenurodė objektyvių aplinkybių, kurios leistų daryti pagrįstą išvadą, kad S. T. laikysis teisės aktų ir nedarys nusikalstamų veikų. Be kita ko, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų, kad S. T. nėra pakankamai savarankiška ar brandi asmenybė, priešingai, S. T. yra suaugęs žmogus, vedęs 30 metų, užauginęs 2 vaikus, užima atsakingas pareigas.
15. Teismas, priimdamas sprendimą, be kita ko, atsižvelgia ir į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Nors pastaroji aplinkybė yra nukreipta į ateitį, tačiau konkrečioje situacijoje turi būti vertinama visų reikšmingų aplinkybių visuma. Šiuo konkrečiu atveju nors nekelia abejonių teigiama V. T. asmenybė, tačiau, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į S. T. asmenybę, į tai, kad jis vartoja alkoholį nematant žmonai, žmona neturės galimybės užtikrinti S. T. nenusikalstamo elgesio, ir negalima daryti išvados, kad sutuoktinė turės jam teigiamos įtakos minėtu klausimu. Tokią teismo išvadą sustiprina ir byloje esantys duomenys apie tai, kad po S. T. nubaudimo administracine tvarka, pasak V. T., visas alkoholis buvo išmestas iš namų, tačiau kaip parodė pats S. T. draugai ateina pas jį išgerti, kai žmonos nebūna namuose.
16. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad S. T. padarytos nusikalstamos veikos negalima laikyti atsitiktine, kadangi apelianto nusikalstamas elgesys rodo kryptingus ir pasikartojančius jo veiksmus (vairavimą išgėrus). Administracinių nusižengimų registro duomenimis, jis baustas ne tik už vairavimą išgėrus, bet ir už naminio stipraus alkoholinio gėrimo laikymą (pažeidimas padarytas 2016 m. gegužės 12 d.), kas apibūdina S. T. kaip asmenį linkusį pažeidinėti nustatytas elgesio taisykles, o tuo pačiu nurodytos aplinkybės pagrįstai kelia abejonių jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumu. Aptarti duomenys kelia pagrįstų abejonių, kad S. T. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, jo atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nėra galimas (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
Dėl baudos
17. Apeliantas vertina, kad jam paskirta bausmė yra per griežta. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą konstatuota, kad S. T. bausmė už jo padarytą nusikalstamą veiką buvo paskirta laikantis tiek BK 41, tiek BK 54, BK 55, tiek BK 61 straipsniuose numatytų reikalavimų. Paskirta bausmė yra teisinga, ji nelaikytina nei aiškiai per griežta, nei aiškiai neproporcinga.
18. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1-2 dalys). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, Nr. 2K-68-942/2016). Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis bei skiriamos bausmės dydis, skaičiuojant nuo jos vidurkio.
19. Kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kuria būtų pasiekti jos tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta neteisinga – aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-326-518/2019).
20. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę atsižvelgė į tai, kad S. T. neteistas, yra 54 metų, vedęs, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, informacijos apie baudų sumokėjimus nėra, įvertino ir jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę –tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į S. T. padarytų administracinių nusižengimų kiekį, kuris rodo, kad S. T. nėra drausmingas eismo dalyvis, jis linkęs nepaisyti visuomenėje nusistovėjusių taisyklių, nesilaikyti kelių eismo taisyklių. Teismas įvertino ir tai, kad jis teisiamas pirmą kartą, todėl skirdamas bausmę ir nustatydamas bausmės rūšį pagrįstai vadovavosi BK 55 straipsnio nuostatomis, kurios reglamentuoja bausmės skyrimą pirmą kartą teisiamam asmeniui už nesunkų nusikaltimą, t. y. įvertino visas aplinkybes, reikšmingas bausmei skirti. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas paskyrė švelniausią bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant artimesnį minimaliam šios bausmės rūšies dydžiui (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirta bauda buvo sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė buvo nustatyta – 50 MGL dydžio bauda.
21. Kaip matyti iš pirmosios instancijos nuosprendžio, S. T. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹straipsnio 1 dalyje, padarė tyčia. BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad už nesunkų nusikaltimą skiriamos baudos dydis nustatytas nuo 50 iki 2000 MGL. Nuteistajam S. T. už 281¹straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymą paskirta 75 MGL bauda, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta iki 50 MGL dydžio baudos, t. y. paskirta galutinė bausmė yra minimalus baudos dydis. Teisėjų kolegija, be kita ko, pažymi, kad ir paskirta 75 MGL dydžio bauda yra gerokai mažesnė nei baudos vidurkis (1025 MGL), todėl jos mažinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Taigi, nuteistajam paskirta bauda savo dydžiu, palyginti su padaryta nusikalstama veika ir atsižvelgiant į įstatyme nustatytą reglamentavimą, nėra aiškiai per didelė. Paskirta bausmė atitinka bendruosius bausmės skyrimo principus, o taikytos baudžiamojo poveikio priemonės yra tinkamos įgyvendinti bausmės paskirtį.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino
22. BK 68 straipsnio 1-2 dalyse numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką, nuo vienerių iki penkerių metų.
23. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas S. T. pripažindamas kaltu padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą veiką jam paskyrė ir dvi baudžiamojo poveikio priemones: uždraudimą naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti transporto priemones ketverius metus (BK 68 straipsnis), bei automobilio, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, konfiskavimą (BK 67 straipsnio 3 dalis, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalys). Apeliantas neginčija jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo, jis neginčija ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo taikymo pagrįstumo, tačiau mano, kad pirmosios instancijos teismas nustatė per ilgą draudimo naudotis pastarąja specialiają teise terminą ir prašo jį sumažinti iki vienerių metų.
24. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329/2013, 2K-401/2014, 2K-279-719/2018, 2K-2K-372-693/2018).
25. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas S. T., baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones 4 metų terminą atsižvelgė į tai, kad S. T. vairavo automobilį, kai nustatytas vidutinio girtumo laipsnis, per pastaruosius penkerius metus yra baustas administracine tvarka, beveik visi padaryti nusižengimai susiję su kelių eismo taisyklių pažeidimais, be to, S. T. jau buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones už vairavimą esant neblaiviam.
26. Nepagrįsta apelianto nuomonė, kad pirmosios instancijos teismas turėjo jam uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemonę trumpesniam nei ketverių metų terminui. Jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Šiuo atveju nuteistasis neblaivus vairavo automobilį 2019 m. rugsėjo11 d. Jis padarė nesunkų nusikaltimą, teisiamas pirmą kartą, dirba, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, ir nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jis baustas administracine tvarka ne vieną kartą, taip pat ir už KET taisyklių pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų. Administracinių nusižengimų registro duomenys patvirtina ir tai, kad S. T. 2015 m. liepos 4 d. jau vairavo automobilį būdamas neblaivus ir jam jau buvo paskirta už tai bauda bei atimta teisė vairuoti transporto priemones dvejiems metams, tačiau tai nesustabdė jo nuo naujų pažeidimų darymo, todėl nustatytas ketverių metų uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Šiuo atveju nustačius trumpesnį baudžiamojo poveikio priemones terminą, tokia baudžiamojo poveikio priemonė nebūtų veiksminga ir nepadėtų įgyvendinti bausmės paskirties. Taip pat pažymėtina, kad teismas nėra saistomas apelianto pozicijos dėl siūlomos bausmės rūšies ar dydžio, ar baudžiamojo poveikio priemonės termino.
27. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. Minėto straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Taigi už administracinį nusižengimą privalomai yra skiriamas teisės vairuoti atėmimas nuo 1 metų, kai tuo tarpu S. T. padarė nusikalstamą veiką, todėl 1 metų terminas, atsižvelgiant į ANK išdėstytų aplinkybių kontekstą, būtų neteisingas ir neproporcingas jo padarytai veikai.
28. S. T. apeliacinio skundo argumentai, kad dėl teisės vairuoti transporto priemones netekimo jis patirs nepatogumų, susijusių su darbu, nėra esminiai, jie nesudaro pagrindo keisti priimto procesinio sprendimo. Jis sėdo už vairo išgėręs turėdamas darbą ir žinodamas jo specifiką, tačiau buvo abejingas bet kokiems gresiantiems padariniams.
29. Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, o jo naikinti ar keisti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
S. T. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.