Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio ir pagreitinto proceso bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis kooperatinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir vykdantis individualią žemės ūkio veiklą, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. T. 2019 m. rugsėjo 11 d., apie 8.25 val., Vilniuje, Galvės – V. A. Graičiūno gatvių sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Honda Accord“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,68 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taip S. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

S. T. padarytos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo S. T. kaltė, padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, yra visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.

Kaltinamasis S. T. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir parodė, kad dieną prieš įvykį per pietus išgėrė bokalą alaus, o vakare su draugais išgėrė vieną butelį pas jį namuose. Apie 21.30 val. visi išsiskirstė ir 22.30 val. jis nuėjo miegoti. Tuo metu žmonos namuose nebuvo, ji jokių draugų nematė, nes grįžo, kai jie buvo išėję. Kadangi 14 m. kiekvieną dieną važiuoja į sporto klubą, 6.30 val. yra treniruotė, baseinas, pirtis, tai ir tą dieną važiavo sportuoti. Prieš važiuojant į sporto klubą alkoholio nevartojo, atsikėlęs jautėsi labai normaliai, pasportavo ir važiavo iki darbo. Sustabdžius policijos ekipažui įpūtė 1,68 promiles. Iš pradžių, imant oro mėginį buvo mažiau, o po to pripūtė 1,70 ir 1,68 promiles. Tokie kaltinamojo S. T. parodymai nors iš dalies ir nėra nuoseklūs, tačiau esminėse detalėse atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir kitų byloje surinktų ir teisme BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtų įrodymų visuma. Štai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas A. T. parodė, kad dirbant policijos priemonių metu, 2019 m. rugsėjo 11 d., apie 8.25 val. Galvės – V. A. Graičiūno gatvių sankryžoje sustabdė automobilį „Honda Accord“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Liudytojo teigimu, priėjus prie minėto automobilio bei paprašius, kad vairuotojas pateiktų reikiamus dokumentus, buvo nustatyta, kad tai S. T., kuriam, 8.26 val. patikrinus alkoholio matuokliu, buvo nustatytas 1,70 promilės neblaivumas. Patikrinus antrą kartą, 8.46 val. – nustatytas 1,68 promilės neblaivumas. S. T. patvirtino, jog alkoholinius gėrimus vartojo nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. 14.00 val. iki 2019 m. rugsėjo 11 d. 2.00 val. (b. l. 10). Be to, analogiškos įvykio aplinkybės užfiksuotos ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 3-ojo būrio vyriausiojo patrulio A. D. 2019 m. rugsėjo 11 d. tarnybiniame pranešime, kuriame nurodoma, jog nagrinėjamo įvykio metu buvo sustabdytas automobilis „Honda Accord“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vairuotojas pateikė jam priklausantį vairuotojo pažymėjimą, išduotą S. T. vardu. 8.26 val. patikrinus jo blaivumą alkotesteriu, buvo nustatytas 1,70 promilės girtumas, o patikrinus antrą kartą 8.46 val. – 1,68 promilės girtumas. S. T. paaiškino, jog alkoholinius gėrimus – degtinę vartojo vakar, t. y. 2019 m. rugsėjo 10 d. apie 21.00 val. (b. l. 12). Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes taip pat patvirtina ir policijos įvykio registro išrašo duomenys, iš kurių matyti, kad 2019 m. rugsėjo 11 d., apie 8.34 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas apie sustabdytą automobilį „Honda“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vairuotojas pripūtė 1,68 promiles ir buvo sulaikytas (b. l. 7-8). Šiame kontekste pažymėtina, jog nors kaltinamojo S. T. parodymuose, liudytojo A. T. apklausiamo ikiteisminio tyrimo metu parodymuose ir policijos pareigūno A. D. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės apie kaltinamojo S. T. alkoholio vartojimą dieną prieš nagrinėjamą įvykį skiriasi, kadangi nesutampa nurodytas laikas, tačiau pastebėtina, jog šiuo atveju tai neturi esminės reikšmės veikos kvalifikacijai. Tuo tarpu minėtų policijos pareigūnų nurodytas aplinkybes apie tai, kad kaltinamasis S. T. nagrinėjamo įvykio metu buvo neblaivus patvirtina byloje esantis 2019 m. rugsėjo 11 d. neblaivumo nustatymo aktas, iš kurio matyti, jog vykusios apžiūros metu, S. T. bekontakčiu alkoholio detektoriumi buvo nustatytas neblaivumo požymis – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, o patikrinus alkotesteriu, pirmojo patikrinimo metu 8.26 val. jam nustatytas 1,70 promilių girtumo laipsnis, o praėjus 20 min., 8.46 val. atlikus antrąjį patikrinimą – 1,68 promilių girtumo laipsnis (b. l. 23) ir alkotesterio kvitų rodmenys (b. l. 24).

Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą konstatuotina, jog S. T. 2019 m. rugsėjo 11 d., apie 8.25 val., Vilniuje, Galvės – V. A. Graičiūno gatvių sankryžoje, vairavo automobilį „Honda Accord“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,68 promilės etilo alkoholio koncentracija, taip pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo S. T. veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo S. T.

2019 m. rugsėjo 19 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu tiek kaltinamasis S. T. pateikė prašymą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (b. l. 56-57), tiek laiduotoja V. T. pateikė teismui rašytinį prašymą dėl S. T. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo perdavimo jos atsakomybėn pagal laidavimą be užstato (b. l. 53). Šio teisiamojo posėdžio metu laiduotoja, kaltinamasis ir jo gynėjas palaikė šį prašymą ir prašė S. T. atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. BK 40 straipsnio nuostatos taikomos tik esant visų šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse išvardytų sąlygų ir aplinkybių visumai.

Teismas pažymi, kad šioje byloje nėra visų formalių pagrindų taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti S. T. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Visų pirma pažymėtina, jog S. T. neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintos sąlygos, t. y. nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nors iš baudžiamojoje byloje esančio išrašo apie fizinio asmens teistumą matyti, jog S. T. anksčiau nėra teistas, baudžiamojon atsakomybėn jis traukiamas pirmą kartą (b. l. 40), visgi iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus (b. l. 33-38) matyti, jog jis yra baustas administracine tvarka, dauguma pažeidimų padaryti susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, be to, yra baustas už vairavimą esant neblaiviam, kai jam buvo nustatytas 1,71 promilių girtumas, paskirta bauda ir specialiosios teisės atėmimas (tuo metu galiojusios įstatymo nuostatos už analogišką veiką, t. y. vairavimą esant neblaiviam, numatė administracinę atsakomybę). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog šiuo metu jis padarė analogišką veiką, už kurią jis buvo baustas administracine tvarka prieš keletą metu, be to, šią veiką padarė praėjus kiek daugiau kaip vieneriems metams, kai atgavo teisę vairuoti. Šios aplinkybės rodo, jog po paskirtos administracinės nuobaudos ir specialiosios teisės atėmimo, kaltinamasis neatsisakė savo žalingų įpročių, susijusių su alkoholio vartojimu, ir toliau pažeidinėjo teisės aktų reikalavimus būdamas neblaivus. Taigi kaltinamajam paskirta administracinė nuobauda ir specialiosios teisės atėmimas, už vairavimą esant neblaiviam, nepadarė jokios teigiamos įtakos jo elgesiui ir nesustabdė jo nuo tolimesnių iš esmės analogiškų veikų darymo. Pažymėtina, jog nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, jis padarė būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, vairavo automobilį mieste, judrioje gatvėje, kur eismas yra itin intensyvus, juolab buvo darbo dienos pradžia apie 8.25 val., kai žmonės vyksta į darbą. Taigi tik didelio atsitiktinumo dėka įvykio metu nenukentėjo žmonės ir kaltinamasis išvengė sunkesnių padarinių. Visos šios aplinkybės rodo, jog kaltinamasis nepasimokė iš ankstesnio savo elgesio ir vėl padarė priešingą teisei veiką, tik šį kartą jo veika buvo dar pavojingesnė – kaltinamasis padarė vieną iš šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, kurį įstatymo leidėjas kriminalizavo įtvirtindamas už tokias veikas baudžiamąją atsakomybę. Tokia situacija rodo, jog kaltinamojo elgesys pavojingas visuomenei ir jis turi problemų, susijusių su alkoholio vartojimu. Nors pats kaltinamasis S. T. pastarosios aplinkybės teisiamojo posėdžio metu nei patvirtino, nei paneigė, tačiau parodė, jog jau dieną prieš įvykį per pietus išgėrė bokalą alaus, o vakare su draugais vartojo alkoholį pas jį namuose. Tuo metu žmonos namuose nebuvo, ji jokių draugų nematė, nes grįžo, kai jie buvo išėję. Jo teigimu, problemų dėl alkoholio vartojimo neturi, namuose alkoholis išimtas, vadinasi kai žmonos nėra, tada ateina draugai. Teismo posėdžio metu apklausta laiduotoja V. T. paaiškino, jog po to karto, kai buvo baustas administracine tvarka ir buvo visas alkoholis išmestas iš namų, jie nevaikšto į jokius gimtadienius, kad nebūtų progų išgerti. Tikrai yra pasiruošusi jam padėti išeiti iš šios situacijos, pirmiausia pasiūlė atlikti sveikatos tyrimus ir jeigu tyrimai parodys, kad reikia pagalbos – kreipsis į priklausomybės ligų centrą. Tokie laiduotojos teiginiai parodo, jog kaltinamasis S. T. po to, kai jau buvo atimtos teisės, būdamas vidutinio amžiaus, subrendęs, užimdamas pakankamai aukštas pareigas nepadarė išvadų, todėl tikėtina, jog išties turi rimtų problemų dėl alkoholio vartojimo, o ši veika nėra vienkartinis atvejis ar atsitiktinio pobūdžio. Pažymėtina, jog S. T. nei savo rašytiniame prašyme, kuriuo prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nei teisiamojo posėdžio metu nenurodė jokių įtikinamų aplinkybių, sudarančių pagrindą manyti, kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nenusikals, nenurodė, kad kokiu nors būdu keis savo gyvenimo būdą, įpročius, užsiims kokia nors veikla ir pan., netgi kategoriškai nepatvirtino, jog ateityje nevartos alkoholinių gėrimų. Visos šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis S. T. iš esmės neturi realaus gyvenimo plano, leidžiančio manyti, kad jis keis savo elgesį, susijusį su alkoholio vartojimu ir iš to kylančiomis pasekmėmis, todėl nesudaro pagrindo manyti, kad kaltinamasis S. T. atsisakys žalingų įpročių ir ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Antra vertus teismas pažymi, kad formuojamoje teismų praktikoje, taikydami BK 40 straipsnio nuostatas teismai įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad kaltinamasis S. T. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, savarankiška susiformavusi asmenybė, be to, jis dirbantis pakankamai atsakingą darbą asmuo, nei byloje, nei bendraujant su kaltinamuoju, jokių požymių, patvirtinančių jo nebrandumą, nesugebėjimą be autoritetą turinčio asmens elgtis taip, kaip reikalauja įstatymai, nėra. Šios aplinkybės teismo vertinimu laikytinomis patvirtinančiomis faktą, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą šiuo atveju negali būti taikomas.

Apibendrinant konstatuotina, kad nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog nagrinėjamoje situacijoje atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra galimas, nesant BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytų sąlygų, t. y. nesant pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nesant šių sąlygų, kitos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos neanalizuotinos.

Dėl S. T. skirtinos bausmės

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Skirdamas bausmę S. T., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių turtui, sveikatai ir gyvybei. Kartu teismas, spręsdamas bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo kaltinamajam S. T. klausimą, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų, atsižvelgia į jo asmenybę bei jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos darymo metu, po nusikalstamos veikos padarymo. Pirmiausia pažymėtina, kad kaltinamasis S. T. iki šių nusikalstamų veikų padarymo nebuvo teistas (b. l. 40). Teismas įvertina ir S. T. asmenybę – yra (duomenys neskelbtini) metų, vedęs (b. l. 58), dirbantis (b. l. 39), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, informacijos apie baudų sumokėjimus nėra (b. l. 33-38), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Įvertinama ir kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismo vertinimu, nors S. T. elgesys iki nusikalstamos veikos padarymo ir po jos vertinamas gana teigiamai, tačiau administracinių nusižengimų kiekis rodo, kad S. T. nėra drausmingas eismo dalyvis, jis linkęs nepaisyti visuomenėje nusistovėjusių taisyklių, nesilaikyti Kelių eismo taisyklių, juolab, kaip jau buvo minėta, kad padarius analogišką administracinį teisės pažeidimą jam jau buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones už vairavimą neblaiviam. Nepaisant to, kad minėta nuobauda negalioja, tačiau ši aplinkybė kaltinamąjį apibūdina neigiamai. Kaip matyti, paskirtos administracinės nuobaudos teigiamos įtakos jo elgesiui kelyje nepadarė, auklėjamojo poveikio neturėjo, jis savo elgesio nepakeitė, padarytų nusižengimų pavojingumo pobūdis peraugo į nusikaltimą, taigi jis toliau kelia pavojų kitiems eismo dalyviams dalyvaudamas viešajame eisme dar ir būdamas neblaivus. Visa tai, bei BK 55 straipsnio nuostatos, sudaro pagrindą išvadai jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį S. T. paskyrus švelniausią bausmės rūšį – baudą, šios bausmės dydį nustatant artimesnį minimaliam šios bausmės rūšies dydžiui (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Teismo vertinimu, pagal S. T. asmenybę ir jo padarytą nusikaltimą apibūdinančias aplinkybes būtent tokia bausmė ir tik tokio dydžio optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam S. T. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

S. T. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 11 d. 8.47 val. iki 2019 m. rugsėjo 12 d. 10.08 val. (b. l. 45, 47). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, S. T. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo S. T.

Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, S. T. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore buvo 1,68 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Todėl įvertinus pirmiau paminėtų reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad S. T. vairavo, kai nustatytas vidutinio girtumo laipsnis, per pastaruosius penkerius metus yra baustas administracine tvarka, beveik visi padaryti nusižengimai susiję su kelių eismo taisyklių pažeidimais, be to, S. T. jau buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones už vairavimą esant neblaiviam, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones ketveriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. rugsėjo 11 d.

Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam S. T., pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad jis įvykio metu būdamas neblaivus vairavo automobilį „Honda Accord“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės matyti, kad minėtos transporto priemonės valdytojas-savininkas yra pats S. T. (b. l. 20). Taigi esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir nustačius, kad automobilis „Honda Accord“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo S. T. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jo konfiskavimas yra privalomas. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad S. T. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo S. T. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis S. T. panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, jo teiginiai apie tai, kad jis nesitikėjo, jog yra neblaivus, įvertinus neblaivumo laipsnį, nelaikytini patikimais. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pačios transporto priemonės vertė su PVM siekia 13 350 Eur (b. l. 19), t. y. vertinant pažeidimo pavojingumą nėra neproporcingai didelė, tuo tarpu kaltinamasis padarė gana pavojingą nusikalstamą veiką, vairavo neblaivus automobilį mieste, judrioje gatvėje, kur eismas yra itin intensyvus, juolab buvo darbo dienos pradžia apie 8.25 val., kai žmonės vyksta į darbą ir iš esmės tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė skaudesnių padarinių tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams. Taigi teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad S. T. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės – automobilio „Honda Accord“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. 1,51 promilės ir daugiau, ir baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroras Darius Burbulys 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarimu, siekdamas užtikrinti galimą turto konfiskavimą, laikinai apribojo nuosavybės teises į transporto priemonę (automobilį) „Honda Accord“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)), nustatydamas dalinį nuosavybės teisių apribojimą, uždrausdamas šį turtą valdyti ir juo disponuoti, bet palikdamas teisę juo naudotis, o turto saugotoju paskirdamas kaltinamąjį S. T., nustatant terminą nuo 2019 m. rugsėjo 12 d. iki 2020 m. kovo 12 d. (b. l. 14). Šis laikinasis nuosavybės teisių apribojimas paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.

Kaltinamajam S. T. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

S. T. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. T. paskirti galutinę 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į S. T. paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. rugsėjo 11 d., 8.47 val. iki 2019 m. rugsėjo 12 d., 10.08 val., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir laikyti S. T. nubaustu galutine 46 MGL (2 300 Eur) dydžio bauda.

Paskirti S. T. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir ketveriems metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. rugsėjo 11 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, paskirti S. T. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti jam nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį „Honda Accord“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Dariaus Burbulio 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą transporto priemonei (automobiliui) „Honda Accord“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)), kurio terminas nustatytas nuo 2019 m. rugsėjo12 d. iki 2020 m. kovo 12 d., palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Baudos bausmė savanoriškai turi būti įvykdyta per du mėnesius, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900, AS „Citadele“ bankas Lietuvos filialas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas); LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, „Swedbank“ AB bankas; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas), nurodant įmokos kodą 6801.

Sumokėjęs baudą nuteistasis teismo nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu