Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai R. J., jos atstovei advokato padėjėjai Inetai Kačenauskienei, institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovams Laurai Kudulytei, Gintarui Garlauskui, nukentėjusiajai S. P., jos atstovui advokatui Vidmantui Skaburskui,

teismo posėdyje išnagrinėjo R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-08-22 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Institucija) atstovas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. NZTP-64895514-16 bei 2016-10-05 protokolo papildymą, kuriuose nurodė, kad R. J., laikotarpiu nuo 2015-10-01 iki 2016-09-05 savavališkai užėmė S. P. privačios nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus – 9,34 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,85 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), apsėdama juos žieminiais kviečiais, juos augindama ir nuimdama derlių, tokiu būdu pažeisdama Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 7 ir 12 punktus, 30 straipsnio 1 dalį ir padarydama teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. J. teismo posėdžio metu neprisipažino kalta dėl jai inkriminuojamo teisės pažeidimo ir paaiškino, kad 2010 m. ji su S. P. sudarė panaudos sutartį dėl 9,34 ha ir 0,85 ha žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), nors iš tiesų tai buvo nuomos sutartis, nes ji S. P. mokėjo nuomos mokestį. Žemės sklypai nuosavybės teise priklauso S. P., ji tik dirbo šiuos žemės sklypus. Ji gavo pranešimą, kad S. P. nuo 2015-09-30 jai žemės nebenuomos, ji pastarajai nusiuntė paaiškinimą, kad ir toliau nori į tą žemę investuoti, toliau ją dirbti, nes turi pirmumo teisę. Jos abi 2015 m. rugpjūčio mėnesį žodžiu susitarė, kad ji toliau tuos sklypus dirbs. Nuo 2010 m. iki 2016-09-05 ji naudojosi ta žeme, o 2016-09-05 sklypą atlaisvino, nes yra naujas žemės naudotojas. Šiuo metu Joniškio rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla, kurioje ji pareiškė civilinį ieškinį dėl nuomos sutarčių nutraukimo, nuomininko teisių ir pareigų perkėlimo ir nuostolių atlyginimo. Ji nesavivaliauja, mano, kad turi pirmumo teisę, nes nuo 2010 m. dirbo tą žemę ir bandys tai įrodyti civilinėje byloje.

Nukentėjusioji S. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad R. J. teiginiai, kad 2015 m. rugpjūčio mėn. žodžiu susitarė, kad toliau nuomosis administracinio teisės pažeidimo protokole minimus žemės sklypus, neatitinka tikrovės. Tarp jos ir R. J. buvo sudaryta panaudos sutartis ir ji nėra gavusi iš R. J. nuompinigių už šiuos žemės sklypus. R. J. dirba jai priklausiančius žemės sklypus nuo 2010 m. spalio mėnesio, tačiau sutartis buvo pasirašyta tik 2011 m. Į R. J. atsiųstą gegužės 17 d. atsiliepimą neatsakė, kadangi jos netenkino nuomos sąlygos, neketino toliau tęsti jokių santykių, nei panaudos, nei nuomos. Su (duomenys neskelbtini) ŽŪB nuomos sutartį pasirašė 2015-10-01, o registre įregistravo 2016 m.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovė L. Kudulytė paaiškino, kad 2016-05-15 Joniškio skyriuje gautas nukentėjusiosios pareikšimas dėl R. J. neteisėto naudojimosi S. P. nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais. 2016-06-13 atliko pareikšime nurodytų žemės sklypų patikrą ir nustatė, kad žemė naudojama pagal paskirtį, apsėta žieminiais kviečiais. Patikrinime dalyvavo tuometiniai žemės naudotojai – (duomenys neskelbtini) ŽŪB, savininkė S. P., taip pat atsakomybėn traukiamas asmuo. Institucija, remdamasi parodymais, VĮ Registrų centro duomenimis, nusprendė surašyti administracinės teisės pažeidimo protokolą. Mano, kad prieš naudodamasi nukentėjusiosios žemės sklypais R. J. neišsprendė klausimo dėl nuomos, nebuvo pasikreipusi į teismą dėl savo teisių gynimo CPK tvarka. Atsakomybėn traukiamas asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja privačią žemę. Jeigu teismas civilinėje byloje nustatytų, kad tuomet galiojo nuomos santykiai tarp šių asmenų, tada savavališkumo požymių neliktų.

Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 str. 1 d.). Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai jo padarytoje veikoje yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 45 straipsnio 1 dalis nustato administracinę atsakomybę už savavališką privačios nuosavybės teise priklausančios žemės užėmimą. Būtinas šio pažeidimo sudėties požymis – savavališkumas.

Kaip matyti iš bylos duomenų, šiuo metu kitoje byloje Nr. e2-1062-874/2016 R. J. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo perkelti jai nuomininko teises ir pareigas pagal 9,34 ha ir 0,8500 ha žemės sklypų nuomos sutartis. Minėtoje civilinėje byloje ji gina savo pirmumo teisę nuo 2015-10-01 nuomotis šiuos žemės sklypus bei įrodinėja naudojimosi jais teisėtumą (nesavavališkumą). Nepaneigus R. J. pozicijos civiliniam procesui būdingais metodais, neįmanoma daryti patikimos išvados, kad jos veiksmai atitinka savavališko privačios nuosavybės teise priklausančios žemės užėmimo požymius (ATPK 45 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-30 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-71-2014). Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad R. J. veikoje nėra visų administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 45 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina ATPK 250 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

R. J. atstovė advokato padėjėja I. Kačenauskienė teismo posėdžio metu prašė priteisti R. J. naudai bylinėjimo išlaidas iš Institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą.

ATPK patirtų išlaidų atlyginimo klausimas yra sureguliuotas ATPK 279 straipsnyje, kuris numato išlaidų priteisimą tik administracinėje byloje dalyvaujantiems nukentėjusiesiems, liudytojams, vertėjams, ekspertams. ATPK normose nėra numatyta, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ar neteisėtai administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui atlyginamos atstovavimo ar kitos dėl bylinėjimosi teisme patirtos išlaidos. Tokios pozicijos nuosekliai laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo priimtose nutartyse (žr. pvz., nutartis Nr. N575-5779/2008, N525-2272/2009, N575-3736/2010, N62-496/2010, N575-8154/2010 ir kt.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl neteisėtai administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, teismui panaikinus Institucijos nutarimą skirti administracinę nuobaudą, išaiškinta, jog ATPK normose nenustatyta, kad neteisėtai administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui atlyginamos dėl bylinėjimosi teisme patirtos išlaidos, todėl šis klausimas negali būti sprendžiamas administracinio teisės pažeidimo teisenos tvarka; vadovaujantis Konstitucijoje įtvirtintu žalos atlyginimo principu, asmuo, neteisėtai patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta neteisėtais valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmais padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-26 nutartis Nr. 2AT-17-2012).

Taigi, atsižvelgiant į nurodytų teisės normų nuostatas ir esamą teismų praktiką, darytina išvada, jog asmuo, dėl kurio administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, turi teisę pateikti reikalavimą, kad Institucijos, kurios iniciatyva buvo pradėta administracinio teisės pažeidimo byla ir kurios neteisėtais veiksmais galimai padaryta žala, kurią sudaro patirtos bylinėjimosi išlaidos, būtų atlyginta, tačiau šis klausimas negali būti sprendžiamas administracinio teisės pažeidimo teisenos tvarka. Tokio pobūdžio klausimas gali būti ir teismų praktikoje sprendžiamas civilinio proceso tvarka (Vilniaus apygardos teismo 2016-04-15 nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-354-211/2016). Todėl prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas paliktinas nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktu, teismas

nutarė:

administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, pradėtą R. J. atžvilgiu, nutraukti, nesant jos veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas palikti nenagrinėtu.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Joniškio rajono apylinkės teismą.