Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Raimundas Jurgaitis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Joniškio skyriaus ir nukentėjusios S. P. apeliacinius skundus dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2016-10-21 nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, pradėta R. J. atžvilgiu, nutraukta, nesant jos veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-08-22 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2016-10-05 protokolo papildymą, kuriuose nurodė, kad R. J. laikotarpiu nuo 2015-10-01 iki 2016-09-05 savavališkai užėmė S. P. privačios nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus – 9,34 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,85 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), apsėdama juos žieminiais kviečiais, juos augindama ir nuimdama derlių, tokiu būdu pažeisdama Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 7 ir 12 punktus, 30 straipsnio 1 dalį ir padarydama teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 45 straipsnio 1 dalyje.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad anksčiau nurodytos aplinkybės yra esminės ir jos įrodo, jog R. J., žinodama, kad žemės sklypų panaudos sutartys tarp jos ir S. P. baigėsi, būdama informuota apie S. P. poziciją panaudos teisinių santykių su ja nebetęsti, nepasirašiusi naujų žemės sklypų naudojimosi sutarčių, apsėjo šiuos žieminiais kviečiais ir tai atliko savavališkai. Tai, kad po R. J. pažeidimo užfiksavimo Joniškio rajono apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės R. J. ieškinį dėl nuomininko teisių ir pareigų perkėlimo R. J. į S. P. nuosavybės teise priklausiusius žemės ūkio paskirties žemės sklypus, nepaneigia paties pažeidimo fakto. Civilinė byla pagal jos ginčo dalyką negali paneigti R. J. padaryto ir 2016-06-13 užfiksuoto savavališko privačios žemės užėmimo fakto.

Apeliantės nuomone, R. J. iškreiptas santykių aiškinimas ir nepagrįsto civilinio ieškinio pateikimas negali atleisti jos nuo administracinės atsakomybės už savavališką žemės sklypų užėmimą. Civilinėje byloje R. J. reikalavimai visiškai nepagrįsti ir neteisėti. Jos (S. P.) ir R. J. pasirašytos 2014-09-01 dvi panaudos sutartys nenustatė panaudos gavėjai pirmumo teisės sudaryti naujas sutartis. R. J. siūlė pasibaigus panaudos sutartims sudaryti dėl tų pačių žemės sklypų nuomos sutartis blogesnėmis sąlygomis (už mažesnį nuomos mokestį) nei ji (S. P.) sutarė su (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrove.

2016-12-14 Šiaulių apygardos teisme buvo gautas nukentėjusiosios S. P. atstovo advokato T. Bagdanskio prašymas nukentėjusiajai S. P. iš R. J. priteisti 554,58 Eur bylinėjimosi išlaidų. Prie prašymo pridėtos apmokėjimą patvirtinančių dokumentų kopijos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Kaip matyti iš apeliacinių skundų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Joniškio skyrius ir nukentėjusioji S. P. ginčija pirmosios instancijos teismo nutarimą, teigdami, kad apylinkės teismas neišsamiai išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą – R. J. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis, t.y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinį teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties. Lietuvos Respublikos ATPK 45 str. l d. numato atsakomybę už savavališką privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba savavališką privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimą. Administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 45 str. l d., sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį privalo būti įrodyta, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas.

Lietuvos Respublikos ATPK 302¹¹ str. 1 d. įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, susipažinęs su apeliacinių skundų argumentais ir patikrinęs skundžiamą Joniškio rajono apylinkės teismo 2016-10-21 nutarimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog nagrinėjamu atveju R. J. veikoje nėra visų administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 45 str. 1 d., sudėties požymių.

Iš byloje esančios medžiagos, iš administracinėn atsakomybėn traukiamos R. J. ir nukentėjusiosios S. P. parodymų apylinkės teismo posėdžio metu matyti, kad tarp šių asmenų vyksta ginčas dėl S. P. privačios nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų – 9,34 ha žemės sklypo ir 0,85 ha žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), naudojimo teisėtumo. Dėl šio ginčo išsprendimo Joniškio rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje R. J. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo perkelti jai nuomininko teises ir pareigas pagal S. P. privačios nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų – 9,34 ha žemės sklypo ir 0,85 ha žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis. Iš aptartų aplinkybių matyti, jog tarp šalių yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamo apylinkės teismo nutarimo motyvais, kad nepaneigus R. J. pozicijos civiliniam procesui būdingais metodais, neįmanoma daryti patikimos išvados, jog jos veiksmai atitinka savavališko privačios nuosavybės teise priklausančios žemės užėmimo požymius. Pirmosios instancijos teismui, nagrinėjusiam administracinio teisės pažeidimo bylą, nebuvo pateiktas bendrosios kompetencijos teismo įsiteisėjęs sprendimas, kuriuo būtų buvę anksčiau išspręsti ginčai tarp R. J. ir S. P., kurie tiesiogiai susiję su S. P. privačios nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų – 9,34 ha žemės sklypo ir 0,85 ha žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), naudojimo teisėtumu. Taigi akivaizdu, jog šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra įrodytas administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 45 str. l d., sudėties subjektyvusis elementas – administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tyčia, t. y. neišsprendus civilinio ginčo nėra įrodyta, kad R. J. tyčia, sąmoningai ir savavališkai laikotarpiu nuo 2015-10-01 iki 2016-09-05 užėmė ir naudojo S. P. privačios nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagristai nutraukė administracinio teises pažeidimo bylą R. J. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 45 str. 1 d., nesant jos veiksmuose administracinio teises pažeidimo sudėties. Apeliaciniuose skunduose nurodytos aplinkybės pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo skundžiamą nutarimą naikinti. Atsižvelgiant į priimto procesinio sprendimo pobūdį, kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nenagrinėtini.

Atsiliepimu į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Joniškio skyriaus apeliacinį skundą nukentėjusioji S. P. prašo priteisti jai iš R. J. išlaidas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti. 2016-12-14 Šiaulių apygardos teisme taip pat buvo gautas nukentėjusiosios S. P. atstovo advokato T. Bagdanskio prašymas nukentėjusiajai S. P. iš R. J. priteisti 554,58 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos Respublikos ATPK 279 str. numatyta, kad nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir vertėjams kompensuojamas darbo užmokestis, ne mažesnis už vidutinį, arba apmokama už atitraukimą nuo įprasto užsiėmimo proporcingai laikui, kurį jie sugaišo dėl atvykimo į organą (pas pareigūną), nagrinėjantį administracinio teisės pažeidimo bylą. Be to, šiems asmenims kompensuojamos jų turėtos išlaidos dėl atvykimo į organą (pas pareigūną), nagrinėjantį administracinio teisės pažeidimo bylą. Taigi, Lietuvos Respublikos ATPK normose tiesiogiai nėra numatyta, jog nukentėjusiajam atlyginamos atstovavimo ar kitos dėl bylinėjimosi teisme patirtos išlaidos. Tačiau Lietuvos Respublikos ATPK 273 str., kuriame reglamentuojamos nukentėjusiojo teisės, numatyta, jog nukentėjusysis turi teisę naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba. Tai įvertinant, teisės normos negali būti aiškinamos atskirai vienos nuo kitų, privalu laikytis sisteminio teisės normų aiškinimo principo. Lietuvos Respublikos ATPK 249 str. 2 d. nustatyta, kad šio kodekso nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais, teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos BPK normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui. Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad išlaidos advokato pagalbai apmokėti gali būti priteistos tik iš asmens, pripažinto kaltu, ir į tai, kad nagrinėjamu atveju pagrįstai administracinio teisės pažeidimo bylos teisena R. J. atžvilgiu nutraukta, nesant jos veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties, sprendžia, kad nukentėjusiosios S. P. ir jo atstovo advokato prašymai iš R. J. išieškoti nukentėjusiosios turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti netenkintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Joniškio rajono apylinkės teismo 2016-10-21 nutarimą nepakeistą ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Joniškio skyriaus ir nukentėjusiosios S. P. apeliacinių skundų netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.