Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lijana Visokavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo V. N. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis Andrius Bublys ir R.-.S. B. M.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas V. N. 2018 m. gruodžio 3 d. kreipėsi į antstolį skundu, kuriuo prašė panaikinti 2018-11-12 patvarkymą dėl arešto turto įvertinimo Nr. S-18-42-14737 dalyje, kuria nustatyta, kad skola ir vykdymo išlaidos bus išieškomos iš gyvenamojo namo su žemės sklypu, adresu P. T. g. 26, Vilnius. Nurodė, kad antstolio patvarkymu nustatyta areštuoto turto vertė: gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 225 000,00 Eur, garažo (bokso) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 112 000,00 Eur, automobilio Subaru Forester VIN kodas – (duomenys neskelbtini), gamybos metai – 2013, vidutinė rinkos vertė – 10 000,00 Eur, remiantis www.autoplius.lt parduodamų panašių parametrų ir metų automobilių prašomų kainų vidurkiu. Pažymėjo, kad jo atžvilgiu antstolis nustatė skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimą iš gyvenamojo namo su žemės sklypu. Antstolis 2018-09-11 panaikino areštą turtui: trijų kambarių butui su rūsiu, garažui (boksui), automobiliui. Pasak pareiškėjo, patvarkymas dalyje, kurioje nustatyta išieškojimo eilė ir nutarta išieškoti iš skolininko gyvenamojo būsto yra nepagrįsta. Pažymėjo, jog jis pateikė antstoliui paaiškinimus, informaciją ir ją pagrindžiančius duomenis, be to jo atžvilgiu vykdyti buvo pateiktas sprendimas dėl santuokos nutraukimo ir turto esančio Lietuvoje padalijimo. Nurodė, kad teismas nesprendė klausimo dėl pareiškėjui ir buvusiai sutuoktinei B. M. R. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, esančio Australijoje ir N. Š. P. fondo registruoto Jungtinėje Karalystėje bei Šveicarijoje, padalijimo. Tuo tarpu, Australijoje nuo 2017 m. vyksta teisminis procesas, kuriame sprendžiamas klausimas dėl bendrąją nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo. Pareiškėjo teigimu, jam su išieškotoja bendrąja jungtinės nuosavybės teise priklauso Patika, t. y. fondas valdantis vertybinius popierius. Taigi, išieškojimas pirmiau turėtų būti nukreiptas į vertybinius popierius ir turtines teises, o ne į gyvenamąjį būstą (antstolis ignoruoja turimą turtinę dalį Patikoje). Dėl nurodytų priežasčių antstolis nepagrįstai nustatė, kad skola ir vykdymo išlaidos bus išieškomos iš gyvenamojo namo su žemės sklypu.

Antstolis 2018-12-07 priėmė patvarkymą, kuriuo netenkino pareiškėjo 2018-12-03 skundo dėl areštuoto turto įvertinimo. Nurodė, kad vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini)pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-832-862/2017 dėl natūra priteistos didesnės turto dalies 155 899,82 Eur kompensacijos išieškojimo iš pareiškėjo išieškotojos R.- S. B. M. naudai. Pažymėjo, kad Lietuvos teismas skyrybų byloje nesprendė klausimo dėl sutuoktiniams priklausančio turto statuso kitose šalyse, kadangi neturi jurisdikcijos bei Lietuvos įstatymai ir teismo sprendimai negali būti taikomi tiesiogiai turtui, esančiam kitų šalių jurisdikcijoje, taip pat negalimi ir antstolio veiksmai. Pažymėjo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas skolininkui priteisė visą bendrąja jungtinės nuosavybės teise turimą turtą Lietuvoje, t. y. namą su žemės sklypu, garažą, parkingą, automobilį ir t. t. Tuo tarpu išieškotojai buvo priteista kompensacija, kurią buvęs sutuoktinis turėjo išmokėti per teismo numatytą terminą (metus laiko). Pasak antstolio, gyvenamasis namas su žemės sklypu yra ne vienintelis skolininko turtas, tačiau kito turto vertė, remiantis 2018-11-12 patvarkymu dėl areštuoto turto vertės nustatymo, nepakankama skoloms ir vykdymo išlaidoms dengti, taigi pareiškėjo teiginys, jog yra kito jam priklausančio turto kitose šalyse, dėl kurio vyksta teisminis ginčas, yra nepagrįstas.

Suinteresuotas asmuo B. M. R. S. pateikė atsiliepimą į skundą dėl antstolio veiksmų. Nurodė, kad pareiškėjo tikslas yra skolos mokėjimo termino nukėlimas ar jos išvengimas. Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtos trys bylos dėl pareiškėjo skundų dėl antstolio veiksmų vienoje vykdomojoje byloje, t. y. civilinė byla Nr. 2YT-38765-1077/2018, e2YT-40729-845/2018, e2YT-44553-989/2018, kuriose skundai ir prašymai atmesti bei nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2YT-4379-294/2019, 2YT-4843-905/2019. Taigi, sistemingai skundžiamas kiekvienas antstolio patvarkymas, vykdymo procesas yra vilkinamas. Pasak suinteresuoto asmens, pareiškėjas ginčija turto įkainojimą vykdomojoje byloje, tačiau nenurodo konkretaus turto, iš kurio būtų galimas realus skolos padengimas. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-832-862/2017 nusprendė, jog jis neturi jurisdikcijos spręsti dėl N. Š. P. turto. Be to, pareiškėjas nurodyto sprendimo šioje dalyje apeliacine tvarka neskundė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos matyti, kad antstolis vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-832-862/2017 dėl natūra priteistos didesnės turto dalies 155 899,82 Eur kompensacijos išieškojimo iš pareiškėjo išieškotojos naudai (v. b. l. 2-11). 2018-09-11 antstolis patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti (v. b. l. 13) ir 2018-09-11 priėmė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 14), kuriuo ragino pareiškėją per 10 dienų nuo antstolio raginimo gavimo dienos padengti skolą išieškotojui bei vykdymo išlaidas (v. b. l. 15). 2018-09-11 turto arešto aktu nustatė disponavimo teisės apribojimą turto arešto mastui – 156 307,77 Eur (v. b. l. 16). 2018-09-25 antstolio kontoroje buvo gautas skolininko prašymas dėl gauto raginimo įvykdyti teismo sprendimą (v. b. l. 18-19), kuriuo prašė nesiimti priverstinio išieškojimo veiksmų, kadangi nėra padalintas turtas, esantis Australijoje, ir sudaryti sąlygas įvykdyti teismo sprendimą per protingą terminą. 2018-09-27 antstolis patvarkymu atmetė skolininko prašymą (v. b. l. 20). Pareiškėjas per raginime nurodytą terminą skolos nepadengė, antstolis pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus.

Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu yra realizuojamas teismo sprendimas. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso bei jo pagrindu priimtų teisės aktų nustatytos teismų sprendimų vykdymo tvarkos. Priverstinis teismo sprendimo vykdymas sukelia skolininkui papildomų neigiamų turtinių padarinių, nes jis, neįvykdęs sprendimo gera valia, privalo atlyginti priverstinio vykdymo išlaidas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 610 straipsnis).

Pažymėtina, kad antstolio įgalinimų ribas vykdymo procese apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas, nagrinėjamu atveju – vykdomasis raštas, išduotas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-23 sprendimo, pagrindu (CPK 587 straipsnio 1 punktas). Antstolis areštuoja skolininko turtą, surašydamas turto arešto aktą. Antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 675 straipsnio 2 dalis). Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma yra skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Tačiau kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Areštuodamas skolininko turtą ir surašydamas turto arešto aktą, antstolis turi vadovautis vykdomuoju dokumentu ir neperžengti arešto masto. Taigi antstolis, areštuodama turtą, privalėjo vadovautis Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotu vykdomuoju raštu civilinėje byloje Nr. e2-832-862/2017, jam nesuteikta teisė nukrypti nuo vykdomajame dokumente nurodytų išieškotinų sumų dydžio.

CPK 681 straipsnio 1 dalyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad antstolis vykdymo procese veikia tam, kad naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis užtikrintų teisėtą teismo sprendimo vykdymą. Antstolio, kaip valstybės suteiktas funkcijas vykdančio subjekto, diskrecija nėra absoliuti – ji ribojama įstatymo; naudotis ar ne įstatymo suteiktomis teisėmis, antstolis privalo pagal tai, kiek tai atitinka jo veiklos tikslus ir įstatymo nustatytas pareigas. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisydamas to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008).

Vykdomojoje byloje pateiktos pareiškėjo areštuoto turto vidutinės rinkos vertės įrodo, jog antstolis, sudarydamas turto arešto aktą, ir areštuodamas pareiškėjui priklausantį nekilnojamąjį/kilnojamąjį turtą, neviršijo vykdomajame rašte nurodytos išieškotinos kompensacijos dydžio kartu su vykdymo išlaidomis, t. y. 155 899,82 Eur. Tokiu būdu teismas sprendžia, kad panaikinti 2018-11-12 patvarkymą dėl areštuoto turto įvertinimo, nėra teisinio pagrindo, kadangi antstolis nepažeidė CPK 681 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų areštuoto turto įkainojimui.

Pažymėtina, kad CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Pagal CPK 655 straipsnio 1 dalį, raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra. Atlikdamas priverstinio vykdymo veiksmus antstolis turi teisę atlikti skolininko turto paiešką ir taikyti areštą, turto realizavimą, išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų, reikalauti pateikti informaciją apie turimą turtą ir kitus veiksmus, t. y. imtis atitinkamų poveikio priemonių, siekiant efektyviai įvykdyti įsiteisėjusį sprendimą. Tokiu būdu teismas sprendžia, kad antstolio priimtas patvarkymas yra teisėtas ir ji panaikinti nėra teisinio pagrindo.

Pagal Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 26 straipsnio 1 dalį antstolio veiklos teritorija sutampa su vienos ar kelių apylinkių teismų veiklos teritorija. Antstolio veiklos teritoriją nustato teisingumo ministras. Pagal CPK 590 straipsnio 1 dalį, jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, vykdomąjį dokumentą antstolis vykdo pagal šio asmens gyvenamąją vietą, jo turto buvimo vietą arba darbo vietą. Pagal šio straipsnio 3 dalį antstolis vykdymo veiksmus atlieka antstolio aptarnaujamoje teritorijoje. Taigi, išieškotojas pagal įstatymą turi teisę pasirinkti vykdymo vietą. Pagal teritorialumo principą, antstolis vykdymo veiksmus atlieka antstolio aptarnaujamoje teritorijoje (CPK 590 straipsnio 3 dalis). Taigi teismas neturi pagrindo teigti, kad vykdant vykdomąjį dokumentą būtų pažeisti CPK 662-674, 675-690 straipsnių reikalavimai. Taigi antstolis veikė CPK 664 straipsnio reikalavimų ribose.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad antstolis, priimdamas ginčijamą patvarkymą, savo veiksmus atliko laikydamasi Civilinio proceso kodekso nuostatų, reglamentuojančių vykdymo procesą, dėl ko naikinti jį nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 510-513 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti pareiškėjo V. N. skundą.

Įsiteisėjus teismo nutarčiai, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones - vykdymo veiksmų sustabdymą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (iki bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl antstolio Andriaus Bublio veiksmų).

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.