Kauno apygardos teismo sprendimas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. T. (toliau – ir pareiškėjas, ir apeliantas) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2024 m. balandžio 10 d. nutarties, kuria A. T. skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. sausio 29 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR-N-2000-2024, ROIK: 24229027131, buvo atmestas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024 m. sausio 29 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR-N-2000-2024 A. T. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 3 dalį 300,00 (trijų šimtų) eurų dydžio bauda ir administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 6 (šešiems) mėnesiams, už tai, kad jis 2024 m. sausio 4 d. 19.45 val. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę Volvo S60, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, tokiu būdu pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintus Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto A. T. skundas netenkinamas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tuo atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą. Apeliaciniame skunde padaryto nusižengimo kvalifikavimo ir kaltės klausimas nėra keliamas. Iš apeliacinio skundo turinio spręstina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas A. T. prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir jam sumažinti Institucijos 2024 m. sausio 29 d. nutarimu paskirtą baudą, o taip pat sumažinti specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones) terminą. Tai yra apeliaciniu skundu yra keliamas administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas. Todėl apeliacinės instancijos teismas, neviršydamas apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

7. ANK 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. ANK 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda skiria teismas ar ne teismo tvarka administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas), jeigu naudodamasis šia teise asmuo padarė administracinį nusižengimą, o 3 dalyje nurodyta, kad asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti. ANK 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas administracines nuobaudas ir poveikio priemones parinkti iš kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

8. Nagrinėjamoje byloje A. T. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje (transporto priemonės vairavimas neturint teisės jų vairuoti), už kurio padarymą šio straipsnio sankcijoje nustatyta administracinė nuobauda – nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimties eurų dydžio bauda, kartu ANK 424 straipsnio 7 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienerių metų. Taigi, už šį administracinį nusižengimą nustatytas imperatyvus įpareigojimas skirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą. Kitų alternatyvų, suteikiančių galimybes svarstyti administracinio poveikio priemonės neskyrimą, įstatymas nenustato, išskyrus atvejus, kai yra pagrindas administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

9. Pažymėtina, kad vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

10. Pagal teismų praktiką, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024 ir kitos). Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023).

11. Nagrinėjamu atveju A. T. administracine tvarka nubaustas už tai, kad jis pirmiau (tai yra šios nutarties 1-ame punkte) nurodytu laiku ir vietoje vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės ją vairuoti. Iš bylos duomenų matyti, kad asmuo pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi arba padėjo jį išsiaiškinti, kas buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Akivaizdu, kad apelianto prisipažinimas padarius administracinį nusižengimą ir nuoširdus gailėjimasis bei sunkinančių aplinkybių nebuvimas pagrįstai Institucijos buvo įvertinti individualizuojant administracinę atsakomybę sankcijos ribose. Pažymėtina, kad A. T. už jo ANK 424 straipsnio 3 dalyje padarytą nusižengimą Institucijos nutarimu paskirta minimalaus dydžio bauda, taip pat nustatytas trumpiausias ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatytos administracinės poveikio priemonės taikymo terminas. Kaip matyti, apeliaciniu skundu A. T. siekia dar per pusę sumažinti tiek jam skirtą nuobaudą (baudą), tiek specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Savo prašymą apeliantas grindžia mažu darbo užmokesčiu. Taip pat nurodo, kad gyvena su sugyventine ir jos dviem nepilnamečiais vaikais, kuriuos jis turi padėti išlaikyti, kad jam specialioji teisė vairuoti ir transporto priemonė yra pragyvenimo šaltinis, be jų jam sunku išsiversti.

12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmiau nurodytos aplinkybės, kurias prašoma vertinti ANK 34 straipsnio 6 dalies kontekste, iš esmės gali būti reikšmingos sprendžiant dėl A. T. skirtinos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti atėmimo ANK 424 straipsnio 3 ir 7 dalyse nustatytų sankcijų ribose, tačiau nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad pažeidėjo poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teigiama asmens charakteristika, teisės vairuoti transporto priemones reikalingumas darbui, šeiminės aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytą išimtinį administracinių nusižengimų teisenos institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-11-303/2018, 2AT-13-693/2018, 2AT-54-489/2018, 2AT-15-788/2024 ir kt.). Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, kad A. T. charakteristika nėra išskirtinai teigiama, kadangi jis praeityje ne kartą baustas administracine tvarka pagal ANK 71 straipsnio 1 dalį (Narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo) ir kartą pagal ANK 71 straipsnio 2 dalį (nusižengimas padarytas pakartotinai). Nors šiuo atveju aktualaus administracinio nusižengimo padarymo metu A. T. galiojančių nuobaudų ir neturėjo (baudos sumokėtos), tačiau visgi ankstesni minėti baustumai, jų reguliarumas ir pakartotinumas rodo, kad A. T. nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų taisyklių. Be to, iš byloje esančio administracinių nusižengimų išrašo taip pat matyti, kad 2024 m. sausio 31 d. A. T. galimai padarė analogišką administracinį nusižengimą pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį. Kaip teisingai pastarąją aplinkybę įvertino apylinkės teismas, iš ankstesnio savo patyrimo pažeidėjas galimai nepasimokė ir, kaip matyti, galimai toliau leidžia kilti jo priešingo teisei elgesio pasekmėms. Iš skundžiamos nutarties turtinio taip pat matyti, kad apylinkės teismas ANK 34 straipsnio 6 dalies kontekste vertindamas vienintelį skundo argumentą dėl mažo darbo užmokesčio pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad pažeidėjas yra darbingo amžiaus, duomenų apie blogą sveikatos būklę nėra, todėl gali siekti dirbti geriau apmokamą darbą bei Institucijos nutarimu paskirtą nuobaudą gali sumokėti dalimis, todėl ši aplinkybė neturi jokios išskirtinės reikšmės, galinčios turėti įtakos sprendžiant dėl administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimo. Kaip minėta, apeliacinį skundą apeliantas papildė dar tuo, kad jis gyvena su sugyventine ir dviem jos nepilnamečiais vaikais, prie kurių išlaikymo jis turi prisidėti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiais iš esmės jokiais faktiniais duomenimis nepagrįstais paaiškinimais A. T. yra suinteresuotas švelninti savo teisinę padėtį. Su apeliaciniu skundu yra pateiktas R. K. 2024 m. sausio 9 d. patvirtinimas, kad ji nuo 2023 m. liepos 1 d. gyvena kartu su A. T., su kuriuo veda bendrą ūkį, kad su jais kartu gyvena jos du nepilnamečiai vaikai, kurie yra netekę tėvo ir, kad juos išlaiko A. T. Tačiau aukštesniam teismui apeliantas nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų jo su skundu pateiktame minėtame sugyventinės patvirtinime nurodytus teiginius, kad būtent A. T. išlaiko R. K. nepilnamečius vaikus, o jei ir taip, tai, dėl kokių priežasčių jos vaikai yra netekę savo biologinio tėvo materialinės paramos. Taip pat byloje nepateikta jokių duomenų apie tai, kad nevairuodamas apeliantas ir jo šeima neteks vienintelio pajamų šaltinio, kad jo darbinė veikla bus apsunkinta tiek reikšmingai, kad jam taikyta administracinio poveikio priemonė neatitiks proporcingumo ir teisingumo principų reikalavimų, kad šio įprasto gyvenimo trikdžio jis negali išspręsti jokiomis kitomis priemonėmis. Pažymėtina ir tai, kad įstatymo leidėjas, nustatydamas ANK 424 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įpareigojimą skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų, rodo, kad šis administracinis nusižengimas, kitų su transportu ir kelių ūkiu susijusių administracinių nusižengimų kontekste, vertinamas kaip gana pavojingas. Tokią išvadą leidžia daryti ir įpareigojimas teisės vairuoti netekusiems asmenims pabaigti specialius mokymus prieš grįžtant dalyvauti viešajame eisme. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skiriamos: 1) siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalies, 27 straipsnis). Taigi, tiek nuobauda, tiek administracinio poveikio priemonė yra natūralios įstatymo leidėjo numatytos administracinį nusižengimą padariusio asmens priešingo teisei elgesio pasekmės, kurios neišvengiamai turi sukelti administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui socialinio gyvenimo nepatogumus, tam, kad jis gebėtų ateityje įvertintų savo elgesį, tokio elgesio sukeltus praradimus ir naujų nusižengimų nedarytų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, platus ir laisvas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų interpretavimas taikant šias nuostatas, atsižvelgus į iš esmės įprastas kiekvienam asmeniui gyvenimo aplinkybes, nesant reikšmingų ir išskirtinių aplinkybių, neatitinka įstatymo leidėjo valios ir nėra teisingas.

13. Kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, taigi šiuo atveju, apeliaciniame skunde nurodomi argumentai nėra pakankami ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymui. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, jog Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. balandžio 10 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. balandžio 10 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto A. T. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.