- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-02
- Bylos Nr.
- 2-819-886/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-21886-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Kriaučiūnaitė
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- K. Ž., G. R., valstybės įmonės Turto banko, VĮ „Registrų centro“, E. R., valstybės įmonei Registrų centrui
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kauno miesto savivaldybė, Kauno miesto savivaldybės administracija
- Advokatai
- Aida Martinaitienė, Justinas Samuolis
- Kategorijos
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovams E. R., G. R., K. Ž., valstybės įmonei Registrų centrui, valstybės įmonei Turto bankui dėl nuosavybės teisės gynimo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kauno miesto savivaldybė ir Kauno miesto savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. K. 2015-10-22 ieškiniu (1 t. 3-14 b. l.) ir 2016-01-18 pareiškimu dėl ieškinio dalyko patikslinimo (2 t. 3-4 b. l.) prašo: 1) pripažinti medinį ūkinį pastatą, plane pažymėtą 5I1Ž, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytą savavališkai ir neteisėtai; 2) įpareigoti atsakovus VĮ Turto banką, E. R., K. R. ir K. Ž. per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti medinį ūkinį pastatą, plane pažymėtą 5I1Ž, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) panaikinti medinio ūkinio pastato plane pažymėto 5I1Ž, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodo, kad ieškovo motina V. K. 1991-05-29 pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių į 1,987 ha žemės sklypą, esantį Kauno mieste, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) teritorijoje, atkūrimo. Kauno apskrities viršininko 2001-07-10, 2008-02-05, 2008-03-14 sprendimais V. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,547 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) g. 67, Kaune, 0,0853 ha žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini) ir 0,0754 ha žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini). Pagal Kauno apskrities viršininko 2007-06-01 išvadą, dalis atkurtos žemės buvo perkelta į Panevėžio rajoną, likusi neatkurta žemės dalis sudaro 0,5061 ha. V. K. mirė 2010-09-20, po jos mirties palikimą priėmė ieškovas (V. K. sūnus). Kauno miesto savivaldybės urbanistikos ir architektūros skyrius 2003 m. sudarė iki 1940 m. V. K. nuosavybės teise priklausiusio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje, ribų planą. Pagal planą V. K. nuosavybės teise priklausiusio žemės sklypo ribose yra dalis keturių butų gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), šioje dalyje V. K. nuosavybės teisės nėra atkurtos. Pagal žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini) planą, dalis pažymėta Nr. 1 yra V. K. priklausiusiame žemės sklype. Plane pažymėta linija, kuri žymi V. K. žemės sklypą, kerta medinį ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2003-06-03 atsisakė suderinti žemės sklypo prie pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), planą, kadangi nėra atsiskaityta su savininkais, tame tarpe ir su V. K.. Kauno miesto savivaldybės administracija 2007-09-14 patvirtino laisvų (neužstatytų) žemės sklypų, formuojamų pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos ir piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymus, planą. Plane nustatyti preliminarūs laisvų žemės sklypų prie (duomenys neskelbtini) plotai, plane pažymėti du žemės sklypai A ir B, sklypas A yra V. K. grąžintinoje žemės sklypo dalyje (toliau – grąžintinas žemės sklypas). Pagal Kauno miesto Žemėtvarkos skyriaus 2007-10-10 kartografuotas V. K. priklausiusio žemės sklypo ribas iki 1940 m., UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengė grąžintino žemės sklypo planą, tačiau jo nepavyko suderinti. VĮ Registrų centras 2008-05-10 raštu informavo, kad grąžintino žemės sklypo plano derinti negali, nes sklypo riba kerta medinį ūkinį pastatą. Ieškovui iki šiol nėra atkurtos nuosavybės teisės į grąžintiną žemės sklypą, nes šio sklypo neįmanoma suformuoti dėl jame esančio medinio ūkinio pastato dalies. Medinis ūkinis pastatas priklauso 4 savininkams: 70/100 dalių Lietuvos Respublikai, 11/100 dalių atsakovui K. Ž. ir po 13/200 dalių atsakovams E. R. ir K. R.. Kauno miesto apylinkės teismas 2009-04-09 išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-689-658/2009, kurioje namų, esančių (duomenys neskelbtini), gyventojai prašė pripažinti statinius, kartu ir medinį ūkinį pastatą, privatizuotų būtų priklausiniais ir atitinkamai pripažinti nuosavybės teises į statinius. Teismas ieškinį atmetė ir priėmė šioje byloje atskirąją nutartį, kuria informavo apie privatizavimo proceso, neteisėtos statybos ir įregistravimo pažeidimus, susijusius su mediniu ūkiniu pastatu. Kauno apygardos teismas 2009-08-05 nutartimi Nr. 2A-1080-254/2009 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą. Nutartyje apeliacinės teismas nurodė, kad: „Kauno elektros tinklų 2000-01-18 rašte nurodyta, kad sudarant buto (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį rašte nurodyti pastatai nebuvo įrašyti į sutartį, nes jie pastatyti gyventojų lėšomis ir Kauno elektros tinklų balanse nebuvo. 2000-01-24 AB „Lietuvos energija“ filialo Kauno elektros tinklų rašte Kauno apskrities viršininko administracijai nurodyta, kad ginčo pastatai Kauno elektros tinklams nepriklauso“. Ieškovo teigimu, šiose bylose nustatyti faktai yra prejudiciniai ir leidžia daryti išvadą, kad medinis ūkinis pastatas buvo pastatytas neteisėtai. Pažymėjo, kad medinis ūkinis pastatas buvo statomas gyventojų, palaipsniui nuo 1955 iki 1990 jis nuolat didėjo. Ieškovas pažymėjo, kad 76/100 statinio dalių iki 2015-05-25 net nebuvo registruotos, byloje nėra dokumentų, patvirtinančių šio statinio statybos teisėtumą. Ieškovo užsakytame atliktame medinio ūkinio statinio būklės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuota, kad pastatas yra avarinės būklės ir menkavertis, todėl jo nugriovimas atsakovams nepadarys jokios žalos (1 t. 3-14 b. l., 2 t. 3-4 b. l.).
Atsiliepimas
K. Ž. atsiliepime (133, 140 b. l.) nurodo, kad jam priklausanti medinio ūkinio pastato dalis pastatyta teisėtai, kad jis jos savavališkai nestatė. Teismo posėdyje 20017-09-11 paaiškino, kad tuo metu, kai persikėlė gyventi į butą (duomenys neskelbtini), sandėliukas buvo pastatytas. Pateikė kopiją 1993-02-17 buto privatizavimo sutarties, pagal kurią jis pirko iš VĮ „Kauno elektros tinklų“ butą Nr. 1, 52,87 kv. m ploto, ir 0,11 ūkinio pastato 5I1m, esančius (duomenys neskelbtini) (1 t. 133 b. l.). Atsiliepime ir jo patikslinime atsakovas K. Ž. nurodė, kad sutiktų ieškovui parduoti jam priklausančią ūkinio sandėlio dalį už 5000 Eur (1 t. 133, 134, 135-138, 140 b.l.).
Atsakovė VĮ Registrų centras atsiliepime (1 t. 144-146 b. l.) nurodo, kad su ieškinio reikalavimu dėl medinio ūkinio pastato teisinės registracijos panaikinimo nesutinka, dėl kitų ieškinio reikalavimų atsakovė nepasisako, nes jie nesusiję su atsakovės teisėmis ir pareigomis. Atsiliepime nurodo, kad pirminiai medinio ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys užfiksuoti 1959-01-12, 1996-04-23 išvadoje nurodyta, jog nuosavybės teisė į šį pastatą pripažįstama AB „Lietuvos energija“ filialui Kauno elektros tinklams, jokių duomenų apie neteisėtą pastato statybą kadastro ir registro byloje nėra. Pažymėjo, kad ieškovas ginčija nekilnojamo turto registro tvarkytojo sprendimus, kuriais buvo įregistruotos atsakovų nuosavybės teisės į medinį ūkinį pastatą, tačiau neginčija 1993-02-17, 1999-01-21 pirkimo – pardavimo sutarčių ir 2015-05-25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo, kurių pagrindu buvo įregistruota atsakovų nuosavybės teisė į statinį. Atsakovės teigimu, nuginčijus nuosavybės teisių atsiradimo pagrindus, teismo spendimas būtų pakankamas pagrindas panaikinti jų pagrindu įregistruotas daiktines teises į ūkinį pastatą (1 t. 144-146 b. l.).
Atsakovė VĮ Turto bankas atsiliepime (1 t. 154-155 b. l.) prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškovas nepateikė duomenų, kad po V. K. mirties jis priėmė palikimą, todėl ieškovas negali reikalauti ginti jo pažeistas teises. Iš ieškovo pateiktų dokumentų nematyti, kad nuosavybės teisės į negrąžintą žemės sklypo dalį turi būti atkurtos būtent toje vietoje, kurioje stovi medinis ūkinis pastatas. Pažymėjo, kad medinio ūkinio pastato statyba nėra pripažinta neteisėta, o ieškovo nurodytuose teismų sprendimuose nebuvo nagrinėjamas pastato galimos savavališkos statybos klausimas (1 t. 154-156 b. l.).
E. R. ir K. R. atsiliepime (1 t. 169-173 b. l.) prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad su ieškiniu nepateikta duomenų, ar yra kitų V. K. įpėdinių, todėl nėra aišku, ar ieškovas turi reikalavimo teisę dėl nuosavybės teisės atkūrimo į žemės sklypą. Atsakovų teigimu, iš ieškinio nėra aišku, į kokią dalį V. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypus ir į kokius žemės sklypus bus atkurtos. Atsakovai 1999-01-21 pirkimo – pardavimo sutartimi įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 13/100 dalių medinio ūkinio pastato, kuris yra buto priklausinys. Pažymėjo, kad statinys nėra savavališkai pastatytas. Ieškovas nepateikė duomenų, kad buvo nuginčytos pirkimo – pardavimo sutartys, kurių pagrindu buvo įregistruoti duomenys viešame registre dėl nuosavybės teisės į ūkinį pastatą. Atsakovų teigimu, Kauno apylinkės teismo 2014-02-26 sprendime Nr. 2-567-151/2014 buvo nustatyti prejudiciniai faktai, kad medinį ūkinį pastatą pastatė VĮ Kauno elektros tinklai ir perdavė pastatą naudotis gyventojams, į kurio dalį vėliau nuosavybės teisė perėjo Lietuvos Respublikai, todėl negalima laikyti, kad pastatas buvo pastatytas savavališkai. Ieškovas nepagrįstai remiasi atskirąja nutartimi, kuria informuojamos institucijos apie galimus pažeidimus susijusius su mediniu ūkiniu pastatu, nes byloje nebuvo tirta pastato kadastro byla, be to, jai prieštarauja civilinėje byloje Nr. 2-567-151/2014 nustatytiems prejudiciniams faktams. Pažymėjo, kad statinio inventoriniai duomenys, namų valdos techninės kortelės, 1996-04-23 pirminio teisinio pastatų registravimo išvada ir 1999-12-30 namų valdos įkainojimo suvestinė paneigia ieškovo nurodytas aplinkybes dėl pastato savavališkos statybos.
Šalies argumentai
Ieškovas dublike (2 t. 3-10 b. l.) nurodo, kad ieškovas yra vienintelis V. K. įpėdinis ir priėmė palikimą po V. K. mirties. Pažymėjo, kad su ieškiniu pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijos 2007-09-14 parengtą informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą, iki 1995-06-01 Kauno miestui priskirtoje teritorijoje esančią žemę. Medžiagoje Nacionalinė žemės tarnyba 2007-10-10 įrašu pažymėjo ieškovui grąžintinos žemės sklypo ribas – sklypas A, esantis (duomenys neskelbtini), kurio plotas apie 1090 kv. m. tarp taškų 5 – 15, 18, 19. Iš VĮ Registrų centro atsakymo matyti, kad negalima suderinti plano, nes sklypo riba tarp 2-3 ribos posūkio taškais kerta ūkinį pastatą. Ieškovo teigimu, pateikta archyvinė informacija apie ieškovui grąžintino žemės sklypo vietą ir kadastro žemėlapio ištrauka patvirtina, kad teritorijoje prie (duomenys neskelbtini) ieškovui yra atkurtinos nuosavybės teisės į žemės sklypą. Pažymėjo, kad ginčo statinys stovi valstybės žemėje, aplink ginčo statinį žemės sklypas nėra suformuotas, todėl ji nėra užimta. Todėl vien tik ginčo statinio buvimas grąžintino žemės sklypo plote, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad žemės sklypas yra nelaisvoje valstybės išperkamojoje žemėje. Be to, ieškovas neprivalo ginčyti ūkinio pastato pirkimo – pardavimo sandorių, nes šiais sandoriais pastatas nebuvo sukurtas. Atsakovų nurodytos aplinkybės apie statinio įsigijimą neįrodo statinio teisėtumo, nes atsakovų teisė į statinį atsirado nesukuriant statinį, bet įgyjant nuosavybės teises pagal sandorius jau į pastatytą pastatą. Pažymėjo, kad atsakovai nepateikė 1999-01-21 pirkimo – pardavimo sutarties, pagal kurią įsigijo nuosavybės teisę į pastatą, nepateikė įrodymų, kad pastatas buvo pastatytas teisėtai ir duomenų ar pastato archyvinėje byloje yra kokių nors įrodymų, kurie pagrįstų pastato pastatymo teisėtumą. Ieškovo teigimu, VĮ Registrų centras nepateikė duomenų, kokių dokumentų pagrindu buvo priimta 1996-04-23 pirminio teisinio registravimo išvada ir kas leidžia daryti išvadą, kad pastatas buvo pastatytas teisėtai (2 t. 3-10 b. l.).
Atsiliepimas
Atsakovė VĮ Turto bankas triplike (2 t. 44-45 b. l.) nurodo, kad ieškovo pateikti žemėtvarkos planai nesudaro pagrindo teigti, kad jam ketinama grąžinti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), be to, byloje nėra duomenų, kad atsakingos institucijos svarstytų galimybę atsakovui grąžinti nuosavybės teises į minėtą žemės sklypą. Ieškovui grąžintina žemė nebūtinai turi būti prie (duomenys neskelbtini). Ieškovas neįrodė, kad galimai pastato savavališka statyba pažeidžia ieškovo teises ir šios teisės gali būti apgintos tik nugriaunant pastatą ir jį išregistruojant. Pažymėjo, kad ieškovo pateiktuose teismo sprendimuose nebuvo nagrinėjamas klausimas, susijęs su pastato savavališkomis statybomis.
Atsakovai E. R. ir K. R. triplike (2 t. 49-53 b. l.) nurodo, kad ieškovui likusi neatkurta nuosavybės teisė į žemės sklypą sudaro 0,0632 ha, o ne 0,1090 ha. Nesant paruoštam 0,0632 ha žemės sklypo planui, o ieškovui ieškinį grindžiant senu planu, nėra aišku, kokios yra grąžintino žemės sklypo ribos, todėl ieškovas neturi reikalavimo teisės. Atsakovų teigimu, po pastatu esanti žemė nėra laisva, o ūkinis pastatas negalėjo būti pastatytas nesant suformuotam žemės sklypui, todėl ieškovo teiginiai, kad sklypas yra laisvas yra nepagrįsti. Iš namų valdos techninės apskaitos bylos (duomenys neskelbtini) matyti, kad ginčo pastatas pastatytas teisėtai ir po privatizacijos jo savininku tapo VĮ Kauno elektros tinklai, o vėliau ūkinio pastato dalys buvo parduotos kitiems asmenims. Pažymėjo, kad ieškovas neginčija registro kadastro duomenų, privatizavimo sutarčių ir perleidimo sandorių. Dėl ūkinio pastato statybos dokumentų atsakovai nurodo, kad neturi galimybės gauti statybos dokumentų, praėjus 50 metų po statybos pabaigos, nes jie tiek laiko nėra saugomi.
Pasirengimo teisminiam bylos nagrinėjimui metu trečiaisiais asmenimis įtraukti Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Kauno miesto savivaldybė ir Kauno miesto savivaldybės administracija.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime (2 t. 167-168 b. l.) prašo dėl ieškinio spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad ieškovui liko neatkurtos nuosavybės teisės į 0,2561 ha žemės sklypo dalį. Valstybinė žemė, esanti (duomenys neskelbtini), kurioje stovi ginčo pastatas, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, ji yra nesuformuota ir neįregistruota atskiru sklypu, bei nėra perduota naudotis kitiems asmenims. Pažymėjo, kad 2015-08-21 UAB „Inventora“ NŽT Kauno miesto skyriui perdavė žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) planus, tačiau planus derinti buvo atsisakyta, nes žemės sklypo riba kerta ginčo statinį (2 t. 167-168 b. l.).
Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė atsiliepime prašo dėl ieškinio spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad grąžinama valstybinė žemė yra užstatyta ginčo pastatu, kuris yra įregistruotas nekilnojamo turto registre, todėl ši žemė laikytina valstybės išperkama ir negali būti grąžinta buvusiems savininkams natūra. Pažymėjo, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-02-11 įsakymu yra pradėta organizuoti žemės sklypų, įskaitant esančio ir prie ginčo pastato formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas, kurio tikslas suformuoti žemės sklypą ūkiniam pastatui eksploatuoti (3 t. 133-137 b. l.).
Trečiasis asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo dėl ieškinio spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodo, kad teritorija, esanti (duomenys neskelbtini), yra žemės sklypu nesuformuota valstybinė žemė, nuosavybės teise priklausanti Lietuvos Respublikai. Byloje nėra duomenų apie ūkinio pastato statybai parengtą projektą ar statybos leidimą, yra tik žinoma, jog 1959-01-12 atlikus inventorizaciją ūkinis pastatas jau buvo. Pažymėjo, kad nors registre nėra duomenų kokiu pagrindu buvo įregistruotas ginčo pastatas, tačiau ieškovas neginčija Vyriausybės 2015-04-15 nutarimo ir pirkimo – pardavimo sutarčių, kuriomis šis pastatas buvo įgytas (3 t. 161-165 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu, 2016-11-08 mirus atsakovui K. R., civilinė byla 2016 m. gruodžio 9 d. nutartimi sustabdyta iki paaiškės jo teisių perėmėjai. Pagal 2017 m. kovo 5 d. paveldėjimo teisės liudijimą mirusio K. R. turtą ir turtines teises paveldėjo jo sūnus G. R., šiuo pagrindu priimta 2017 m. balandžio 26 d. nutartis civilinę bylą atnaujinti ir mirusį atsakovą pakeisti jo teisių perėmėju – G. R. (4 t. 3, 4, 6, 16, 17-19, 24-25 b. l.).
Byloje kilo ginčas dėl daiktinių teisų į medinį ūkio pastatą 5I1Ž, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas šį statinį prašo pripažinti pastatytą savavališkai ir neteisėtai, įpareigoti statinio savininkus VĮ Turto banką, E. R., G. R. (mirusio K. R. teisių perėmėją) ir K. Ž. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius ir šį statinį nugriauti, bei panaikinti šio statinio teisinę registraciją.
Ieškovas yra mirusios V. K. sūnus, priėmęs palikimą po jos mirties. Tą patvirtina Panevėžio miesto 3-iojo notaro biuro notarės V. P. 2011-01-12 liudijimas, kad 2010-09-20 mirus ieškovo motinai V. K., ieškovas padavė pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui apie palikimo priėmimą (1 t. 18 b. l.).
Iš Kauno apskrities viršininko 2008 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. 02-01-781 Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo ir sprendimo Nr. 8034 matyti, kad V. K., gyvenančiai (duomenys neskelbtini), atkurta nuosavybės teisė į jos pačios nuosavybės teise (duomenys neskelbtini). turėto 1,9867 ja žemės sklypo dalį – 0,0853 ha, ir jai grąžinta natūra bendrosios nuosavybės teise 0,4968 ha žemės sklypo turėto vietoje (duomenys neskelbtini), Kaune, „B“ dalis - 0,0853 ha (1 t. 19, 20 b. l.). Šiame įsakyme ir sprendime nurodyta, kad V. K. nuosavybės teisės į 0,6240 ha žemės yra atkurtos anksčiau – Kauno apskrities viršininko įsakymais ir sprendimais, priimtais 2001 m. liepos 10 d. ir 2006 m. gruodžio 8 d., o nuosavybės teisės į tenkančią valdos dalį – 0,7774 ha žemės bus atkurtos vėliau (už 0,5000 ha žemės parengta 2007-06-01 KAVA išvada (1 t. 19 b. l. antra pusė).
Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime nurodė ir atstovė teismo posėdyje patvirtino, kad 2008 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. 02-01-3079 ir sprendimu Nr. 8401 atkurtos nuosavybės teisės į 0,0754 ha žemės (duomenys neskelbtini); 2010 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 02-01-4768 ir sprendimu Nr. 19-10331 atkurtos nuosavybės teisės 0,1388 ha žemės (duomenys neskelbtini); 2013 m. spalio 18 d. sprendimu Nr. 8S-(14.8.3)-321 atkurtos nuosavybės teisės į 0,0571 ha žemės (duomenys neskelbtini); dėl 0,5000 ha žemės parengta Kauno apskrities 2007 m. birželio 11 d. išvada Nr. 1337 (nerealizuota); dėl 0,25 ha žemės parengta 2015 m. vasario 3 d. išvada Nr.8IP-24; nuosavybės teisės liko neatkurtos į 0,2561 ha žemės dalį (2 t. 167-168 b.l.). Šias aplinkybes patvirtina Kauno apskrities viršininko sprendimų kopijos (2 t. 124-132 b.l.), NŽT Kauno miesto skyriaus 2015 m. vasario 3 d. išvada Nr. 8IP-24 (3 t. 130 b.l.) ir NŽT Kauno miesto skyriaus 2016-03-24 pažyma Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Nr. 8SD-1752-(14.8.7.), kurioje nurodyta, kad nuosavybės teisės liko neatkurtos į 0,2561 ha žemės dalį (3 t. 131 b. l.).
Ieškovas savo pažeistą teisę kildina iš V. K. teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo. Ieškovo teigimu, ūkinis pastatas, esantis sklypo (duomenys neskelbtini), kerta prašomos grąžinti natūra žemės ribą, ir dalis šio pastato patenka į ieškovui grąžintiną žemę. Ieškovas teigia, kad ginčo statinys pastatytas neteisėtai, yra avarinės būklės, jį nugriovus ir išregistravus iš Nekilnojamojo turto registro, būtų galima suformuoti žemės sklypą ir ieškovui jį grąžinti natūra V. K. turėto žemės sklypo vietoje.
Iš nekilnojamojo turto registro (1 t. 23-31 b. l.) duomenų matyti, kad ginčo statinys – medinis ūkinis pastatas 5I1Ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio užstatytas plotas 100 kv. m, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso keturiems bendraturčiams: 1) Lietuvos Respublikai – 70/100 dalių (pagrindas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-04-15 nutarimas Nr. 368); K. R. ir E. R. po 13/200 dalių (pagrindas – 1999-01-21 pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 528); K. Ž. – 11/100 dalių (pagrindas – 1993-02-17 pirkimo – pardavimo sutartis pagal 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374). Nekilnojamojo turto registre nurodyta, kad 11/100 dalis šio statinio priklauso butui Nr. (duomenys neskelbtini) iš registro Nr. 20/92922, ir kad 13/100 dalis priklauso butui Nr. (duomenys neskelbtini) iš registro 20/92929.
K. Ž. 11/100 dalių ginčo statinio 5I1Ž įgijo kaip jo privatizuojamo buto Nr. 1, (duomenys neskelbtini), priklausinį pagal 1993-02-17 pirkimo – pardavimo sutartį reg. Nr. 3-881 pagal 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374 (1 t. 134 b. l., 137 b. l. antra pusė).
E. R. ir K. R. nuosavybės teisę 13/100 dalių (kiekvienas po 13/200) ginčo ūkinio pastato 5I1Ž įgijo kartu su perkamu butu Nr. 3 gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) pagal 1999-01-21 pirkimo - pardavimo sutartį reg. Nr. 528 iš ankstesnės savininkės D. Z. (1 t. 176 b. l.), o pastaroji nuosavybės teisę į minėtą butą kartu su 13/100 dalimis ginčo ūkinio pastato 5I1Ž įgijo pagal 1993-03-26 pirkimo – pardavimo sutartį reg. Nr. 3-1399 pagal 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374.
Ginčo ūkinio pastato 5I1Ž bendraturčių (Lietuvos Respublikos, K. Ž. ir E. R. bei K. R.) nuosavybės teisės į atitinkamas šio statinio dalis įregistruotos nekilnojamojo turto registre. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu, visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nėra nuginčyti. Ieškovas neginčijo 1993-02-17 pirkimo – pardavimo sutarties reg. Nr. 3-881 pagal 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374, pagal kurią atsakovas K. Ž. kartu su perkamu jo butu įgijo nuosavybės teisę į 11/100 dalių ginčo statinio 5I1Ž. Ieškovas taip pat neginčijo 1999-01-21 pirkimo - pardavimo sutarties reg. Nr. 528, pagal kurią atsakovai E. R. ir K. R. kartu su jų perkamu butu įgijo nuosavybės teisę, kiekvienas į 13/200 dalių ginčo ūkinio pastato 5I1Ž. Ieškovas neginčijo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 368 „Dėl valstybės nekilnojamojo turto Kaune, (duomenys neskelbtini), perdavimo valstybės įmonei Turto bankui“, kurio pagrindu įregistruoti Lietuvos Respublikos nuosavybės teisė į 70/100 dalis ginčo statinio. Remiantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas.
Iš byloje esančio Vyriausiosios energetikos ir elektrifikavimo valdybos prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos Kauno elektros tinklų 1964-12-22 prašymo matyti, kad Kauno Elektros Tinklai kreipėsi į Kauno MVK Technikinės Inventorizacijos Biurą dėl sutikimo padaryti inventorinę techninę namų valdai Kaune, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją (2 t. 62 b.l.). Šio prašymo pagrindu 1965-02-05 surašyta registracijos komisijos išvada namų valdą, susidedančią iš dviejų gyvenamųjų namų 1A1p ir 2A1p, keturių ūkio pastatų 3I1p, 4I1m, 5I1m ir 6I1m, kiemo įrenginių, 6940 kv.m žemės sklypo registruoti į Valstybinį žinybinį fondą Kauno elektros tinklų vardu. Registracijos komisija nustatė, kad namų valda pastatyta pagal išduotą dokumentaciją. Ši išvada patvirtinta Kauno m. Darbo Žmonių Deputatų Tarybos Vykdomojo Komiteto 1965-02-10 sprendimu Nr. 69 (2 t. 63 b. l.). Faktą, kad ginčo ūkinį pastatą pastatė VĮ Kauno elektros tinklai, konstatavo ir Kauno apylinkės teismas 2014 m. vasario 26 d. sprendime Nr. 2-567-151/2014.
Susipažinus su archyvine nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla, matyti, kad pirminiai ginčo ūkinio pastato kadastro duomenys užfiksuoti 1959-01-12. Ieškovas nurodo, kad nuo pradinių kadastrinių duomenų užfiksavimo iki 1990 m. statinio matmenys keletą kartų žymia dalimi padidėjo, pasikeitė užstatymo plotas, tačiau nėra statybą leidžiančių dokumentų. Šių aplinkybių pagrindu ieškovas prašo pripažinti statinio statybą savavališka. Teismas šiuos ieškovo argumentus atmeta kaip nepagrįstus, remdamasis žemiau išdėstytais motyvais.
Kauno apylinkės teismas 2014 m. vasario 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-567-151/2014 atmetė pareiškėjų (gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) savininkų) pareiškimą dėl nuosavybės teisių pagal įgyjamąją senatį fakto į ūkinį pastatą 5I1ž nustatymo: B. G. – į 0,20 dalių (patalpų 1-1 ir 1-2), O. K. E. – į 0,17 dalių (patalpų 1-4 ir 1-8), R. P. - į 0,08 dalis (patalpa 1-5), S. V. – į 0,12 dalių (patalpa 1-7), R. G. – į 0,13 dalių (patalpa 1-9). Teismo sprendimas pagrįstas CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatytu imperatyviu draudimu įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus ir į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Teismas padarė išvadą, kad ginčo statinys - ūkinis pastatas 5I1ž – yra valstybės nuosavybė, kurią pagrindė tokiomis nustatytomis aplinkybėmis ir argumentais:
1) Pagal Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. kovo 13 d. nutarimą „Dėl Lietuvos teritorijoje esančių sąjunginio ir sąjunginio-respublikinio pavaldumo įmonių, įstaigų ir organizacijų statuso“ visų sąjunginio ir sąjunginio-respublikinio pavaldumo įmonių, įstaigų ir organizacijų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, turtas yra Lietuvos valstybės nuosavybė;
Žemesnės instancijos teismas
2) pareiškėjai ir suinteresuoti asmenys patvirtino, kad ūkinį pastatą 5I1ž pastatė VĮ „Kauno elektros tinklai“ ir perdavė naudotis gyventojams – laikyti kietąjį kurą.
3) iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų teismas nustatė: kad ūkio pastatas 5I1m nuo 1959 m. iki 1993-02-02 (dabartinis 5I1ž), priklausė VĮ „Kauno elektros tinklai“ (4 t. 105, 108 b. l.); kad 1965-02-10 žemės sklypo naudotojas yra VĮ „Kauno elektros tinklai“ (4 t. 104 b. l.); kad 1994-09-10 namų valdos techninės apskaitos kortelėje nurodyta: „VĮ „Kauno elektros tinklai“ priklauso 100,43 kv. m ūkio pastatas 5I1m“; 1996-04-23 pirminio teisinio pastatų registravimo išvadoje nurodyta, kad AB „Lietuvos energija“ filialui „Kauno elektros tinklai“ nuosavybės teise priklauso „ūkio pastatas 5I1m be privatizuotų dalių“ (4 t. 110, 111 b. l.); 1999-12-30 namų valdos įkainojimo suvestinėje nurodyta, kad ūkio pastatas 5I1m priklauso AB „Lietuvos energija“ filialui „Kauno elektros tinklai“ (4 t. 112 b. l.), dalį ūkio pastato 5I1m privatizavo (duomenys neskelbtini), gyventojai K. Ž. ir E. R. (4 t. 112 b. l.);
4) visi pateikti teismui įrodymai patvirtina, kad ūkio pastato 5I1m statytojas VĮ „Kauno elektros tinklai“, o nuo 1996-04-23 dalis ūkio pastato 5I1m, į kurią pareiškėjai prašo nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, nuosavybės teise priklausė AB „Lietuvos energija“ filialui „Kauno elektros tinklai“. Aplinkybė, kad pastatai nebuvo perregistruoti reorganizuojant AB „Lietuvos energija“ filialui „Kauno elektros tinklai“ į AB „VST“, o po to į AB „Lesto“ neturi reikšmės bylai, nes pagal minėtą Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. kovo 13 d. nutarimą visų sąjunginio ir sąjunginio - respublikinio pavaldumo įmonių, įstaigų ir organizacijų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, turtas yra Lietuvos valstybės nuosavybė;
5) teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, kad aplinkybė, jog teisės į daiktus neįregistruotos valstybės ar savivaldybės vardu, nėra pagrindas vertinti, kad jie nebėra valstybės nuosavybė, nes taip būtų paneigta imperatyvioji CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostata (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2007; 2008-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2008).
Kauno apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 26 d. civilinėje byloje Nr. 2A-1475-555/2014 Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas patvirtino apylinkės teismo nustatytas aplinkybes: kad žemės sklypo naudotojas, kuriame yra pastatytas ginčo statinys, nuo 1965 m. vasario 10 d. buvo VĮ „Kauno elektros tinklai“ (4 t. 105 b. l.), statiniai pagal nuo 1959 m. sudarytus inventorinius apskaitos dokumentus taip pat priklausė VĮ „Kauno elektros tinklai“ (4 t. 105-112 b. l.). Ginčo turtas, skirtingai nei kitos šio statinio dalys, neprivatizuotos Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka, nustatyta, kad tik dalis šio statinio yra privatizuota gyventojų (4 t. 112 b. l.). Apeliacinės instancijos teismas patvirtino apylinkės teismo sprendimo išvadą, kad ginčo ūkinis pastatas, kuriame yra ginčo patalpos, buvo sukurtas kaip valstybės nuosavybė ir nuo pat jo sukūrimo išsaugotas valstybės nuosavybės statusas. Ginčo turtas yra valstybės nuosavybė ir dėl to šios patalpos negali būti įgyjamos nuosavybėn pagal įgyjamąją senatį, nes tai draudžiama įstatymo (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). CK 4.69 straipsnio 3 dalyje draudimas kitam asmeniui pagal įgyjamąją senatį įgyti valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantį daiktą nesaistomas sąlygų ar išlygų. Net ir tais atvejais, kai valstybė ar savivaldybė ilgą laiką nesinaudoja jai nuosavybės teise priklausančiu daiktu, neregistruoja nuosavybės teisių, tai nereiškia, kad į tokį daiktą galimas nuosavybės teisių įgijimas pagal įgyjamąją senatį.
Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. sprendime ir Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1475-555/2014 nustatytos aplinkybės nagrinėjamai bylai turi prejudicinę reikšmę ir iš naujo neįrodinėtinos (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Šių sprendimų pagrindu Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 368 „Dėl valstybės nekilnojamojo turto Kaune, (duomenys neskelbtini), perdavimo valstybės įmonei Turto bankui“ nutarė perduoti VĮ Turto bankui valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise valstybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – dalį ūkinio pastato (pastatas plane pažymėtas – 5I1ž, pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras patalpų plotas 82,16 kv. m, perduodamų patalpų indeksai 1-1, 1-2, 1-4, 1-5, 1-7, 1-8, 1-9, perduodamų patalpų bendras plotas – 57,64 kv. m.) Kaune, (duomenys neskelbtini). (1 t. 17 b. l.).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad teismine tvarka gali būti ginčijama teisinė registracija ir iškeliamas jos neteisėtumas keliais aspektais: ji gali būti ginčijama dėl to, kad atlikta nesant teisinio pagrindo arba pažeidžiant nustatytą tvarką; registracija nesant pagrindo yra tada, kai teisinė registracija vykdoma nepateikus dokumentų kurie yra būtini jai atlikti, arba pateikus tokius dokumentus, kurie aiškiai neatitinka įstatymo reikalavimų ir yra nepakankami teisinei registracijai atlikti (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-977/2000, 2001 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-804/2001). Ieškovas neįrodė, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisė į atitinkamas dalis ginčo ūkinio pastato atsakovų vardu įregistruota neteisėtai (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Ieškovas taip pat neįrodė, kad neteisėtai priimtas minėtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas ir neteisėtai sudaryti pirkimo – pardavimo sandoriai, kurių pagrindu atsakovų vardu įregistruota bendrosios dalinės nuosavybės teisė į ginčo ūkinį pastatą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).
Trečiojo asmens NŽT atsiliepime (2 t. 168 b. l.) nurodyta, ir NŽT atstovė teismo posėdyje patvirtino, kad ginčo ūkinis pastatas 5I1Ž, esantis adresu (duomenys neskelbtini), stovi ant nesuformuotos valstybinės žemės, nuosavybės teise priklausančios Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdomos Nacionalinės žemės tarnybos. Nesuformuotas ir neįregistruotas žemės sklypas nėra perduotas kitiems asmenims valdyti nuosavybės teise ar naudotis kitais įstatymų nustatytais pagrindais. Ginčo statinys 5I1Ž, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, jo statybos pabaigos metai nurodyti 1958 m., bendrosios dalinės nuosavybės teisės įregistruotos atsakovų Lietuvos Respublikos, K. Ž. ir E. R. bei K. R. vardu. Esant valstybinei žemei užstatytai šiuo ginčo statiniu, į kurį įregistruotos daiktinės teisės, tokia žemė laikoma valstybės išperkama ir buvusiems savininkams negrąžintina natūra (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnis). Iš trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės atsiliepimo (3 t. 133-142 b. l.) ir pateiktų duomenų matyti, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-02-11 įsakymu Nr. A-392 pradėtas organizuoti žemės sklypo prie pastatų 1A2p, 2A1p, 4I11 ir 5I1ž (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas, kurio tikslas – suformuoti žemės sklypą esamiems nurodytiems pastatams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registro įrašytą paskirtį (3 t. 138, 139, 140 b. l.). Iš šių duomenų matyti, kad ginčo statinio bendraturčiai siekia įgyvendinti teisę suformuoti ir įregistruoti žemės sklypą, reikalingą statinio naudojimui. Parengus ir patvirtinus žemės sklypus prie minėtų statinių, įskaitant ir ginčo ūkinį pastatą 5I1Ž, formavimo ir pertvarkymo projektą, bus nustatyta, koks žemės sklypas yra būtinas esamų pastatų eksploatacijai. Suformavus žemės sklypą pastatų eksploatacijai, klausimą dėl likusios laisvos (neužstatytos) valstybinės žemės grąžinimo bus galima spręsti teisės aktų nustatyta tvarka.
Ieškovas prašo nugriauti ginčo ūkinį pastatą kaip pastatytą neteisėtai, savavališkai ir esantį avarinės būklės. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 35 straipsnio 5 punkte nurodyta, kad kai statinys pastatomas savavališkai, jis nugriaunamas per Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos reikalavime nurodytą terminą arba per šios inspekcijos ieškinio pagrindu priimtame teismo sprendime nurodytą terminą. Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad ši institucija būtų nustačiusi ginčo statinio statybos savavališkumą, ir nėra pareikštas minėtos institucijos ieškinys dėl ginčo statinio nugriovimo kaip pastatyto savavališkai. Statinys įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir įregistruotos atsakovų daiktinės teisės į šį statinį, o institucija, kompetentinga spręsti savavališkos statybos klausimus, nėra nustačiusi savavališkos statybos bei surašiusi savavališkos statybos aktą dėl ginčo statinio Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. kovo 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1802013, yra pažymėjęs, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad neteisėtos statybos (kuri apima ir savavališkos statybos atvejus) padariniai turi būti taikomi laikantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų; kurią iš įstatymo nurodytų priemonių taikyti, sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo aplinkybių. Teismas pažymi, kad esant nustatytoms aplinkybėms, jog po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo ginčo statinys tapo valstybės nuosavybe, kad atsakovai K. Ž. ir R. teisėtai įgijo nuosavybės teises į atitinkamas ginčo statinio dalis pagal pirkimo pardavimo sandorius kaip jų perkamų butų priklausinius, kad atsakovų vardu įregistruotos daiktinės teisės, kad nėra nustatyta duomenų dėl savavališkos statybos, ieškinio patenkinimo atveju būtų neproporcingai pažeistos ginčo savininkų teisės statinį naudoti savo nuožiūra, remontuoti ir prižiūrėti bei įgyvendinti teisę į šio statiniui priežiūrai reikalingo žemės sklypo suformavimą.
Atmestini kaip nepagrįsti ieškovo argumentai, susiję su ginčo ūkinio pastato avarine būkle. Iš nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad ginčo statinio fizinis nusidėvėjimas – 70 proc. Iš atsakovų atstovės advokatės A. M. pateiktų duomenų matyti, kad ginčo statinio bendraturčiai E. R. ir K. R. (jo teisių perėmėjas G. R.) jiems priklausančią 0,13 dalį ūkio pastato remontuoja, prižiūri, siekia išsaugoti. Tai matyti iš pateiktų fotonuotraukų ir kitų rašytinių įrodymų dėl priežiūros, investuotų piniginių lėšų pagal 2014-06-20 pinigų apmokėjimo kvitą į remontą (sutvirtinta konstrukcija naujomis detalėmis, atstatyta priekinės sienos geometrija, atnaujinta fasadinė siena, įstatytos durys ir kt.) (3 t. 116-124 b.l.).
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad ieškovo ieškinys nepagrįstas, neįrodytas, prieštarauja šalių interesų derinimo ir proporcingumo principui, todėl atmestinas (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).
Dėl ieškinio senaties termino taikymo.
Atsakovų E. R. ir G. R. atstovė 2016-11-04 pateikė rašytinius paaiškinimus, prašo taikyti ieškinio senatį. Nurodo, kad pretendentė V. K. (S.) dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jai priklausiusią žemę Kaune, tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių, kreipėsi 1992-01-07 prašymu, t. y. daugiau kaip prieš 24 metus. Iki 2000-02-02 įgaliojimo išdavimo sūnui A. K. valdyti ir tvarkyti visą jos turtą, tvarkyti jos vardu reikalus visose institucijose, V. K. nuosavybės teisių atkūrimu visiškai nesirūpino, kviečiama į žemėtvarkos skyrių užsisakyti grąžintino žemės sklypo matavimus, neatvykdavo. Nuo 2000-02-02 įgaliojimo išdavimo ieškovui A. K., jis iškart aktyviai ėmėsi rūpintis nuosavybės atkūrimu: 2000-02-02 prašymu pareikalavo išplėsti savo buvusioje žemėje grąžinamo namų valdos (duomenys neskelbtini) žemės sklypo plotą: inventorizuotas 0,1996 ha naudojamas sklypo plotas pagal Urbanistikos ir architektūros skyriaus parengtą detalųjį planą buvusioje V. K. žemėje išplėstas iki 0,5470 ha namų valdos. Kauno apskrities viršininko 2001-07-10 įsakymu ir sprendimu V. K. atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai 0,5470 ha naudojamą žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Ieškovas nedelsiant pretendentės vardu raštu kreipėsi į Seimo narį K. G. su prašymu paaiškinti, kokiu pagrindu Kauno apskrities administracija ieško galimybės formuoti žemės sklypus pretendentės turėtoje žemėje prie esamų namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Persiuntus prašymą pagal kompetenciją, NŽT 2002-03-29 raštu V. K. paaiškino, kad pagal Žemės reformos įstatymo 9 straipsnį ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos 2.1, 2.3 ir 29.1 punktus piliečiai gali įsigyti nuosavybėn ar nuomoti prie nuosavybės teise turimų pastatų naudojamus žemės sklypus. Šie žemės sklypai parduodami ar nuomojami pagal savivaldybių parengtus detaliuosius planus, o jei tokie planai neparengti - pagal žemės sklypų specialiuosius planus. Tokiais atvejais žemės sklypų detaliuosius planus, žemės sklypų ribų specialiuosius planus ir žemės sklypų planus (schemas) rengia savivaldybės savo lėšomis. Ieškovas aktyviai domėjosi galimybe atkurti V. K. nuosavybės teises į daugiau žemės, rašė paklausimus ir prašymus apskrities viršininko administracijai dėl greta grąžinto natūra žemės sklypo (duomenys neskelbtini), esančių žemės plotų (2002-11-20 prašymas ir 2002-11-20 atsakymas). Ieškovas pateikė 2003-01-27 prašymą grąžinti visą turėtą laisvą žemę natūra bei paruošti išvadą dėl likusios negrąžintos žemės dalies perkėlimo ekvivalentine natūra į Panevėžio apskritį. V. K. 2003-06-04 pareiškimu kreipėsi į Kauno apskrities viršininką, nurodžiusi laisvą žemės plotą prie jos namų valdos, į kurį prašė atkurti nuosavybės teises ir grąžinti žemę natūra, išplečiant jos namų valdą (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad kreipsis į teismą, jei nebus priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra į visą jos nuosavybės teisėmis valdytą žemę. Atsakovų atstovės teigimu, nuo 2003-06-04 V. K. įspėjimo kreiptis į teismą, jeigu jai nebus atkurtos nuosavybės teisės į visą jos turėtą žemę, iki ieškinio padavimo dienos (2015 m. spalio 22 d.) praėjo daugiau kaip 12 metų, todėl ieškovas praleido 10 metų ieškinio senaties terminą. Atsakovų atstovės teigimu, Kauno miesto savivaldybės administracija parengė preliminariai laisvos (neužstatytos) žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini). schemą ir su 2005-01-28 raštu pateikė žemėtvarkos skyriui buvusios žemės ribų pažymėjimui. To pasekoje Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-09-15 įsakymu V. K. buvo patvirtintas 770 kv.m žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), planas žemės grąžinimui. Ieškovas su tokio ploto sklypo suformavimu nuosavybės teisių atkūrimui sutiko, minėto įsakymo neskundė ir nereiškė jokių pretenzijų dėl sklypo praplėtimo į ginčo ūkinio pastato 511Ž pusę.
Ieškovas nesutiko su atsakovų argumentais dėl ieškinio senaties termino taikymo. Rašytiniuose paaiškinimuose (3 t. 203-204 b. l.) nurodė, kad ieškinio senaties termino pradžios taikymas negali būti siejamas su V. K. 2013-06-04 pareiškimu atkurti nuosavybės teises. V. K. nežinojo, kad ginčo ūkinis pastatas kliūtis atkurti nuosavybės teises jos turėtoje žemėje, apie tai jai tapo žinoma tik gavus NŽT 2015-09-31 raštą „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto“, kuriame buvo nurodyta, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), riba ties taškais 7-8 kerta statinį 5I1ž. Ieškovas nurodo, kad atsakovų minimas planas nepateiktas byloje, todėl šios aplinkybės atsakovai neįrodė.
Teismas ieškovo argumentus dėl ieškinio senaties termino laiko nepagrįstais. Iš ieškovo paaiškinimų 2017-09-11 teismo posėdyje nustatyta, kad ieškovas nuo mažens gyveno ir užaugo toje vietoje, kur buvo jo motinos V. K. iki 1940 m. turėtas žemės sklypas, todėl ieškovui turėjo būti gerai žinomos aplinkybės, ar ginčo ūkio pastatas patenka į prašomo grąžinti natūra žemės sklypo ribas. Iš teismo posėdyje pateiktos apžiūrai V. K. nuosavybės teisių atkūrimo bylos medžiagos nustatyta, kad V. K. dėl nuosavybės teisių atkūrimo kreipėsi 1992-01-07 prašymu. Nuo 2000-02-02 įgaliojimų suteikimo A. K. tvarkyti ir valdyti V. K. turtą, ieškovas A. K. aktyviai siekė nuosavybės teisių atkūrimo ir žemės grąžinimo natūra turėtoje vietoje. Tą patvirtina ieškovo 2001-11-06 prašymas padidinti turimą sugrąžintą 5470 kv.m dydžio sklypą adresu (duomenys neskelbtini) (4 t. 75 b. l.); 2003-01-27 prašymas patikslinti turėtus iki 1940 m. žemės ribų planus ir grąžinti visą turėtą laisvą žemę natūra (4 t. 69 b.l.); 2003-06-04 prašymas priimti sprendimą grąžinti natūra V. K. žemę 1,4937 ha, išplečiant namų valdą (duomenys neskelbtini) (t.y. gretimybėje su sklypu, kuriame yra statiniai (duomenys neskelbtini)). Šios aplinkybės patvirtina aktyvius ieškovo veiksmus nuo 2000-02-02, siekiant nuosavybės teisių atkūrimo ir žemės grąžinimo natūra turėtoje vietoje. Teismas atmeta ieškovo argumentus, kad atsakovai byloje nepateikė Kauno miesto savivaldybės administracijos parengto preliminariai laisvos (neužstatytos) žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini) schemos, kuri kartu su 2005-01-28 raštu pateikta žemėtvarkos skyriui. Teismas pažymi, kad šie įrodymai yra NŽT teismui apžiūrai pateiktoje nuosavybės teisių atkūrimo byloje, ieškovas su jais yra susipažinęs, tą patvirtina jo 2005-02-23 prašymas, kuriame jis nurodo, kad su preliminariai laisva 770 kv.m ploto žemės schema susipažino, prašo grąžinti natūra, tačiau prieštarauja dėl ploto ir detalaus plano rengimo prie (duomenys neskelbtini), nes tai dalis jo iki 1940 m. valdytos žemės, dalis - apie 5 a (NŽT bylos 109, 110 ir 108 lapai). Remdamasis šiais duomenimis, teismas daro išvadą, kad ieškovas praleido CK 1.125 straipsnyje numatytą 10 metų bendrąjį ieškinio senaties terminą savo pažeistoms teisėms ginti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Ieškovą pagal 2013 m. spalio 11 d. ir 2016 m. kovo 7 d. atstovavimo sutartis (1 t. 16 b. l., 2 t. 98 b. l.) atstovavo advokatas D. P. ir advokato padėjėjas (nuo 2016-05-06 advokatas) Justinas Samuolis. Ieškovas byloje sumokėjo 41 Eur žyminio mokesčio (1 t. 15 b. l.), ieškovas nepateikė duomenų apie patirtas išlaidas už advokato ir advokato padėjėjo teisinę pagalbą.
E. R. ir G. R. (2016-11-08 mirusio atsakovo K. R. teisių ir pareigų perėmėjas) pagal 2015-11-18, 2016-01-03 ir 2016-03-15 atstovavimo sutartis (1 t. 179 b. l., 2 t. 54, 99 b. l.) atstovavo advokatė Aida Martinaitienė. Prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidas (4 t. 63 b. l.) nurodo, kad atsakovai patyrė 1300 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 600 Eur atsiliepimo į ieškinį parengimą, 400 Eur už dubliko parengimą, 300 Eur už rašytinių paaiškinimų parengimą ir atstovavimą teisme. Byloje pateikti 2015-11-18, 2015-11-20, 2015-12-17, 2016-02-11 ir 2016-12-09 pinigų priėmimo kvitai (4 t. 64–68 b. l.) patvirtina, kad advokatei A. M. atsakovė E. R. sumokėjo 600 Eur, atsakovas G. R. - 700 Eur. Advokatė dalyvavo 2016-05-09 teismo posėdyje, posėdžio trukmė 28 minutės (pagal Rekomendacijų 9 punktą atmetama), 2016-07-25 teismo posėdyje, posėdžio trukmė 1 valanda, 2016-10-05 teismo posėdyje, posėdžio trukmė 40 minučių (pagal Rekomendacijų 9 punktą laikoma 1 valanda), 2017-06-08 teismo posėdyje, posėdžio trukmė 1 valanda 40 minučių (pagal Rekomendacijų 9 punktą laikoma 2 valandomis) ir 2017-09-11 teismo posėdyje, posėdžio trukmė 3 valandos 50 minučių (pagal Rekomendacijų 9 punktą laikoma 4 valandomis). Nurodytos sumos už atsiliepimo į ieškinį, dubliko, rašytinių paaiškinimų parengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo (toliau – Rekomendacijų) 8.2., 8.3., 8.16. ir 8.19. punktuose nustatytų maksimalių dydžių. Atsakovų patirtos išlaidos už advokatės teisinę pagalbą yra pagrįstos ir įrodytos. Ieškinį atmetus, iš ieškovo atsakovei E. R. priteistina 600 Eur, atsakovui G. R. 700 Eur už advokatės teisinę pagalbą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisinės pagalbos išlaidas: 600 Eur (šešis šimtus Eur) E. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir 700 Eur (septynis šimtus Eur) G. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.