Kauno apylinkės teismo sprendimas

2014-02-26 · Civilinė byla Nr. 2-567-151/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-02-26
Bylos Nr.
2-567-151/2014
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-06111-2010-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rita Ulejevienė
Pareiškėjas
O. K. E., B. G., S. V., R. G., R. P.
Suinteresuotas asmuo
Kauno miesto savivaldybės, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijai
Advokatai
Rimvydas Buržinskas, Justinas Samuolis, Rimvydas Buržinskaspo
Civ.byla Nr. 2-567-151/2014
Proceso Nr. 2-05-3-06111-2010-2

Kategorija 30.8; 99.5; 99.7; 99.9; 113.8; 116.1; 116.4; 116.11; 128.15.2;

KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m.vasario 26 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Ulejevienė, sekretoriaujant Jurgitai Radauskaitei dalyvaujant pareiškėjai O. K. E., pareiškėjų (išskyrus R. P.) advokatei Aidai Martinaitienei, suinteresuotiems asmenims Kauno miesto savivaldybės atstovei Jolantai Vasiliauskienei, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos atstovei Vilmai Balandytei, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Eglei Stašaitytei, K. Ž., A. K. atstovui advokato padėjėjui Justinui Samuoliui, E. K., J. B., R. A. M., A. M. atstovui advokato padėjėjui Rimvydui Buržinskui, nedalyvaujant pareiškėjams B. G., S. V., R. G., R. P., suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijai, atstovaujančiai Lietuvos Respublikos Vyriausybę, AB „Lesto“, E. R., K. R., A. K., E. K., J. B., R. A. M., A. M., L. M.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal, pareiškėjų B. G., O. K. E., S. V., R. G., R. P. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijai atstovaujančiai Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Kauno miesto savivaldybei, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, AB „Lesto“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, E. R., K. R., K. Ž., A. K., E. K., J. B., R. A. M., A. M., L. M. dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

Nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai patikslintu ieškiniu prašo nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į ūkinį pastatą 5I1ž, esantį adresu (duomenys neskelbtini) tokiomis dalimis: B. G., a.k. (duomenys neskelbtini) į 0,20 dalių - patalpos, pažymėtos indeksais 1-1/9.05 kv.m. ir 1-2/7.53 kv.m., O. K. E., a.k. (duomenys neskelbtini) į 0.17 dalių - patalpos, pažymėtos indeksais 1-4/6.95 kv. ir 1-8/7.28 kv. m. ir į ūkinį pastatą 2111 p, R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) į 0.08 dalis - patalpa, pažymėta indeksu 1-5/6.77 kv. m., S. V., a.k. (duomenys neskelbtini) į 0.12 dalių - patalpa, pažymėta indeksu 1-7/9.59 kv. m., R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) į 0.13 - patalpa plane pažymėta indeksu 1 -9/10.47 kv. m.

Pareiškėja O. K. E. pirminiu pareiškimu taip pat prašė nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į ūkinį pastatą 4I1p, tačiau 2013 07 02 Lietuvos Aukščiausiam Teismui pripažinus, kad pastatas yra savavalinė statyba (LAT nustartis 3k-3-616/2012) sumažino reikalavimų mastą ir prašo nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą tik į ūkinį pastatą 5I1ž, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (4 tomas b.l. 54-55).

Ieškovai nurodė, kad jie yra dviejų gyvenamųjų namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) gyventojai. Butai jiems priklauso nuosavybės teisėmis. Šiuose gyvenamuosiuose namuose, kuriuose yra po keturis butus, su šalia esančiais ūkio pastatais 4Ilp ir 5I1ž (buvęs 5Ilm), kuriuos 1958 metais pastatė VĮ "Kauno Elektros tinklai".

1992-1993 metais butus ir dalį ūkio pastatų privatizavo. VĮ „Kauno elektros tinklai“ parengė sutartis butų privatizavimui, tačiau tuo metu pasirašant pirkimo-pardavimo sutartis neatkreipė dėmesio į tai, kad dalis naudojamų sandėlių nėra įtraukti į perkamą turtą. Likusias neprivatizuotas ūkinių pastatų dalis, naudojamas kaip sandėlius, valdo kaip ir tas, kurias privatizavo, tačiau nuosavybės teisės į jas neįregistruotos pareiškėjų vardu, todėl negali pabaigti tvarkytis žemės sklypo.

Ūkinis pastatas 5I1Ž, kurio plotas 82.16 kv. m. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo 1958 m. pastatytas VĮ "Kauno elektros tinklai“ pastangomis, kad butus gavę darbuotojai turėtų kur laikyti kietąjį kurą, nes trūko pagalbinių patalpų kurui laikyti.

1989 m. į gyvenamuosius namus buvo įvestas centrinis miesto šildymas, ir kuro laikyti nereikėjo, tačiau sandėlius ir toliau valdo ir naudoja savo reikmėms - laiko daržoves, uogienes, stiklainius, dviračius, įvairius rakandus, būtinus buityje (kastuvus, kibirus, statines, kt.). Nori šiuos ūkinius pastatus šiuolaikiškai rekonstruoti, tačiau būtina įregistruoti nuosavybės teises į jų valdomus sandėlius.

Nuo ūkinių pastatų pastatymo iki šiol juos sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savus daugiau kaip dešimt metų valdo, nurodytų gyvenamųjų namų butų gyventojai. Visą šį laiką rūpinosi ūkinių pastatų būklės priežiūra, remontu, tvarko prie šių pastatų aplinką.

Ūkiniu pastatu 51lž (82,16 kv. m. ploto), su atskirais įėjimus, naudojasi: B. G., O. K. E., R. E. R., S. V., ir R. G..

Suinteresuotiems asmenims K. Ž. ir E. R. nuosavybės teisės į jų valdomas pastato dalis yra įregistruotos pagal butų pirkimo-pardavimo sutartis ir minėtų ūkinių pastatų valdomos dalys buvo įtrauktos kaip privatizuojamų butų priklausiniai.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas išnagrinėjo jų ieškinį dėl nuosavybės teisės pripažinimo į šiuos sandėlius, kaip butų priklausinius, tačiau 2009-04-09 sprendimu šis jų reikalavimas buvo atmestas, nurodant, kad savo teises turi ginti tik ypatingosios teisenos tvarka pagal įgyjamąją senatį (sprendimo 5-6 lapai).

Civiliniame kodekse nėra nurodytų apribojimų nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į šias ūkinių pastatų dalis. Šie nekilnojamojo turto objektai nėra valstybei ar savivaldybei priklausantis daiktas, nėra ir kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotas daiktas. Nėra jiems žinomų kitų kliūčių įgyti šiuos ūkinius pastatus nuosavybėn.

Mano, kad yra visos CK 4.69 - 4.71 str. nustatytos būtinos sąlygos tam, kad būtų galima jiems pripažinti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į nurodytų daiktų atitinkamas dalis. Ūkio pastatai sąžiningu būdu buvo įgyti iš VĮ „Kauno elektros tinklai", sąžiningai, teisėtai, atvirai bei nepertraukiamai, ir kaip savus valdo ne mažiau kaip dešimt metų. AB „Lesto“ nėra įgijusi nuosavybės teisių į šiuos pastatus.

Šalies argumentai

Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija atstovaujanti Lietuvos Respublikos Vyriausybę su ieškiniu nesutinka ir nurodo, kad LR CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatytas imperatyvusis draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę dviem atvejais: 1) nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus; 2) nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus.

Šis draudimas užkerta kelią įgyti daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi nepriklausomai nuo kitų įstatyme nustatytų sąlygų tokiam įgijimui buvimo. Draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę į viešosios nuosavybės teise priklausantį turtą reiškia, kad tokio daikto asmuo negali teisėtai valdyti kaip savo.

Žemesnės instancijos teismas

Pateikiama informacija, kad VĮ „Kauno elektros tinklai" parengus sutartis dėl privatizavimo į perkamą turtą neįtraukus dalį ūkinių pastatų šie liko neprivatizuoti.

Pažymi, kad pareiškėjų į bylą pateiktame 2009-04-09 Kauno miesto apylinkės teismo sprendime (civilinė byla Nr. 2-689-658/2009) sprendžiant klausimą dėl pareiškėjų įstatymų nustatyta tvarka teisių į pagalbines patalpas (sandėlius) įgijimo aplinkybių yra konstatuota, kad byloje nebuvo pateiktas nei vienas įrodymas, kad ginčo statinio dalys, į kurias pareiškėjai pretendavo įkainotos ir už jas sumokėti pinigai, todėl pagrįstai laikytina, kad ūkinio pastato 5Ilž, kurio plotas 82,14 kv. m. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalys privatizuojant butus iš valstybinės nuosavybės neperėjo į privačią.

Kadangi Pareiškėjai butų privatizavimo sutartimis neįgijo nuosavybės teisių į valstybės nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato 5Ilž dalis, pripažintina, kad pareiškėjų prašymas nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į ūkinio pastato 5I1Ž, esantį (duomenys neskelbtini), atitinkamas dalis yra nepagrįstas ir atmestinas vadovaujantis LR CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu imperatyviu draudimu įgyjamosios senaties būdu įgyti nuosavybės teisę į daiktą, kuris priklauso valstybei.

Atsiliepimas

Atsakovas Kauno miesto savivaldybė nesutinka su pareiškėjų patikslintu pareiškimu, mano, kad jis nepagrįstas, todėl atmestinas. Atsakovas nurodo, kad pareiškime nėra suformuluotas aiškus procesinio dokumento dalykas, kaip to reikalauja LR CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punkto norma ir 531 straipsnio 1 punkto norma, atskiros ūkinio pastato 5I1Ž dalys, į kurias pareiškėjai prašo nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą nėra aiškiai identifikuoti, t.y. nenurodyti jų unikalūs numeriai, neįvardintas objektas, kuriame jie žymimi atitinkamai 5I1Ž ir 21Ilp. Taigi objektai į kuriuos pareiškėjai prašo nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą yra neaiškūs, neapibrėžti, nekonkretūs.

Atsakovas remdamasis bylos medžiaga, mano, kad pareiškimas neatitinka LR CK 4.68 -4.71 str. nustatytų reikalavimų, kad būtų pripažinta nuosavybės teisė pagal įgyjamąją senatį.

Atsiliepimas

Nurodo, kad pareiškėjai nepateikia duomenų, patvirtinančių sąžiningą nekilnojamojo daikto 51IŽ (duomenys neskelbtini), dalių valdymo faktą. Vien tik pareiškėjų argumentas, jog į minėto ūkinio pastato likusias dalis daiktinės teisės neįregistruotos bei, kad niekas iš kitų gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), bendrasavininkių ūkiniu pastatu nesinaudojo ir nereiškė pareiškėjams jokių pretenzijų dėl naudojimosi ginčo ūkinio pastato dalimis, negali būti pagrindas traktuoti, kad pareiškėjai pradėjo ūkinio pastato 51IŽ (duomenys neskelbtini), dalis valdyti sąžiningai. Ta aplinkybė, kad pagal VĮ Registro centro duomenis statiniai ir teisės į juos neįregistruoti valstybės ar savivaldybės vardu, nėra pagrindas priešingai vertinti, nes taip būtų paneigta imperatyvioji LR CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostata, numatanti, kad įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ir savivaldybei priklausančius daiktus (LAT 2007-10-03 civ. b. Nr. 3K-3-408/2007).

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjai nepateikia duomenų, patvirtinančių tai, kad ūkinio pastato 51IŽ (duomenys neskelbtini), dalys buvo valdomos kaip savo, t.y. mokami mokesčiai, remontuojama ir pan., todėl mano, kad pareiškėjų valdymas neatitinka reikalavimo daiktą valdyti kaip savą.

Remdamiesi bylos medžiaga, mano, kad pareiškėjų pateikti duomenys, nepagrindžia pareiškime nurodytų aplinkybių, kad yra visos Civiliniame kodekse numatytos sąlygos minimam faktui nustatyti, t.y., kad pareiškėjai sąžiningai įgijo ūkinio pastato 5I1Ž (duomenys neskelbtini), dalis, nekilnojamuosius daiktus valdė ir rūpinosi jais, kaip savais. Mano, kad pareiškėjų pareiškime nurodytiems nekilnojamiesiems daiktams (duomenys neskelbtini), negali būti taikomas įgyjamosios senaties institutas.

Atsakovas prašo pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija su pareikštu patikslintu pareiškimu nesutinka dėl žemiau išvardintų motyvų.

Pagal byloje pateiktus duomenis matyti, kad ūkio pastatas, į kurį pareiškėjai siekia įgyti nuosavybės teisę, suformuotas, tačiau Nekilnojamojo turto registre įregistruota tik dalis pastato, t. y. 11/100 ir 13/100 dalis ūkio pastato, plane pažymėto indeksu 511ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Pareiškėjai nurodo, kad jie gyvena 1992 metais privatizuotuose namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Anksčiau šie namai buvo žinybiniai ir priklausė VĮ „Kauno elektros tinklams''. Namai pastatyti dar 1958 metais VĮ „Kauno elektros tinklų". Tais pačiais metais prie namų buvo pastatytas medinis ūkinis pastatas, plane pažymėtas indeksu 51lž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Pažymėtina, kad nors pareiškėjai teigia, jog statinius statė VĮ „Kauno elektros tinklų" leidimu, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikia.

Pareiškime nurodyta, kad privatizavus VĮ „Kauno elektros tinklų" buvusius žinybinius butus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), ūkiniai pastatai prie jų buvo privatizuoti kaip priklausiniai ir tai įrodo VĮ „Kauno elektros tinklų" 2000-01-24 raštas Nr. 297-265. Atkreiptinas teismo dėmesys, kad minėtame rašte nurodoma, kad ūkio pastatai prie buvusių žinybinių namų, adresu (duomenys neskelbtini), VĮ „Kauno elektros tinklams" nepriklauso. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) 4.69 straipsnio 3 dalį, įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus.

Pareiškėjai teismui nepateikė duomenų, kad ginčo pastatas pastatytas laikantis statybos procesą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimo, t. y. kad statybos procesas buvo teisėtas. Taigi kol ginčo statinių statyba nėra įteisinta įstatymų nustatyta tvarka, tol jie negali tapti nuosavybės teisės objektais. Taigi jie negali būti pripažinti ir priklausiniais (civilinė byla Nr. 2-689-658/2009).

Žemesnės instancijos teismas

Civilinėje byloje Nr. 2-689-658/2009 teismas priėmė 2009-04-09 sprendimą, kuriuo ieškinį dėl statinio dalių kaip buto priklausinių atmetė, kaip nepagrįstą. Kauno apygardos teismas 2009-08-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1080-254/2009 pirmos instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Kauno miesto apylinkės teismo 2009-04-09 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-689-658/2009 teismas nurodė, jog įvertinus visumą įrodymų konstatuotina, jog pareiškėjai pirkimo - pardavimo sutartimis įgijo gyvenamąsias patalpas be ginčo ūkio pastatų. Teismo manymu, ūkio pastatas, plane pažymėtas indeksu 51lž, stovi ant ribos tarp K. ir M. grąžintinos žemės sklypo, o pareiškėjai, siekdami įteisinti ūkinį pastatą savo vardu, siekia suformuoti apie 20 arų žemės sklypą, tuo pačiu tretiesiems asmenims (t. y. K. ir M. įpėdiniams; Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (Žin., 1997. Nr. 65-1558) 12 straipsnio pagrindu, nebūtų grąžinama žemė, nes ji būtų priskiriama valstybės išperkamai žemei.

Atsižvelgdami į pirmiau nurodytas aplinkybes, teismo prašo pareiškėjų patikslintą pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su patikslintu pareiškimu nesutinka ir laiko jį nepagrįstu.

Pareiškėjai nepateikė duomenų, patvirtinančių tai, kad ūkinio pastato 51IŽ, esančio (duomenys neskelbtini), dalys buvo valdomos kaip savo, t.y. mokami mokesčiai, prižiūrima ir pan. Mano, kad pareiškėjų valdymas neatitinka reikalavimui daiktą valdyti kaip savą. Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo duomenys patvirtina, jog ūkinis pastatas 51IŽ yra atskiras nekilnojamasis daiktas, kurio 11/100 dalis nuosavybės teise valdo: K. Ž., E. R., K. R..

Vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsniu šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka įrodyti nereikia. Todėl pareiškėjai privalo įrodyti, kad jų valdymas atitinka visas CK 4.68 - 4.71 straipsniuose nustatytas sąlygas. Tačiau kaip ir nurodė atsiliepime, laiko, kad pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, kuriais grindžia savo aplinkybes. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teismo prašo pareiškimą atmesti.

AB LESTO su pareikštu patikslintu pareiškimu nesutinka. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjai nėra ir nebuvo įgiję nuosavybės teisės į ginčo ūkinio pastato 5I1Ž dalis kitokiu CK 4.47 straipsnio numatytu būdu. Pažymėtina, kad pareiškėjai kitoje Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-689-658/2009 siekė, kad teismas nustatytų faktą, jog ginčo ūkinio pastato dalys priklauso ieškovams (šioje byloje pareiškėjai) nuosavybės teise kaip jų privatizuotų butų priklausiniai. Nurodytoje byloje dėl nuosavybės teisės pripažinimo į priklausinius ieškovų ieškinys buvo atmestas, nustatant, kad ieškovai neįgijo nuosavybės teisių į ginčo ūkinio pastato dalis. Tai reiškia, kad pareiškėjai nėra ir nebuvo įgiję nuosavybės teisių į ginčo ūkinio pastato dalis.

Byloje nėra duomenų, patvirtinančių pareiškėjų teiginius, kad VĮ „Kauno elektros tinklai" suteikė teisę naudotis šiuo konkrečiu ginčo pastatu būtent pareiškėjams, ir būtent pareiškėjų nurodomomis konkrečiomis jo dalimis. Tokių dokumentų saugomų dokumentų archyve neturi ir Bendrovė. Jeigu laikyti, kad teisė valdyti ginčo patalpas šiems pareiškėjams buvo suteikta, lieka neaišku, kuriam laikui tokia teisė jiems buvo suteikta. Pareiškėjai ginčo ūkinio pastato dalių valdymo teisėtumą, sąžiningumą, nepertraukiamumą ir atvirumą grindžia tik savo teiginiais, tačiau įrodymai, patvirtinantys šių aplinkybių buvimo ir egzistavimo visą valdymo laikotarpį byloje nepateikti, todėl nėra pagrindo laikyti, kad egzistuoja šį teisės įgijimo fakto pagal įgyjamąją senatį nustatymui būtina sąlyga - daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą.

Pareiškėjai nepateikia duomenų, patvirtinančių, kad ūkinio pastato dalys buvo valdomos kaip savo, tai yra mokami mokesčiai, remontuojamos ir pan. Nėra pagrindo ir pareiškėjų suvokimui, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių į valdomą daiktą už juos, susiformuoti. Pareiškėjai patys teigia, kad patalpų nepastatė, jų jokių sandorių pagrindu neįsigijo, suteikimą jomis naudotis pagrindžiančių dokumentų neturi, todėl akivaizdu, kad ir neturi jokių teisių į valdomą daiktą. Todėl mano, kad pareiškėjų valdymas neatitinka reikalavimo valdyti daiktą kaip savą.

Pareiškėjai nurodo, kad valdymas tęsiasi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Pareiškėjų pareiga, siekiant, kad būtų nustatytas faktas, jog jie įgijo nuosavybės teisę į ginčo pastato dalis, įrodyti, kad jie valdo patalpas sąžiningai ir nepertraukiamai ne mažiau kaip dešimt metų. Iš byloje esančios medžiagos nėra galimybės nustatyti tikslų laiką nuo kada pareiškėjai valdė ginčo patalpas.

Šioje byloje kyla ir daugiau kliūčių nustatyti pareiškėjų prašomą faktą. Nėra duomenų, kad nekilnojamojo daikto valdymas pagal CK 4.27 straipsnio 2 dalies reikalavimus buvo įregistruotas viešame registre.

Kaip matyti iš bylos medžiagos ir Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-689-658/2009 nustatytų faktų - nėra dokumentų, kad ginčo pastatas pastatytas laikantis statybos procesą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų, tokių dokumentų saugomų archyve neturi ir Bendrovė. Taip pat pareiškėjai pripažįsta, kad kreipęsi į Kauno miesto savivaldybę ir Kauno apskrities viršininko administraciją dėl jiems priklausančių pastatų įteisinimo, gavo atsakymą, jog ginčo ūkio pastatas, plane pažymėtas 5I1ž yra savavališkai pastatytas, todėl jo įteisinti neleido. Taigi kol ginčo statinio statyba nėra įteisinta įstatymų nustatyta tvarka, tol jis negali tapti nuosavybės teisės objektu.

Teismo prašo pareiškėjų reikalavimų netenkinti, atmetant juos kaip nepagrįstus.

Suinteresuotas asmuo E. K. nesutinka su pareiškėjų patikslintu pareiškimu, mano, kad jis nepagrįstas, todėl netenkintinas dėl žemiau nurodytų motyvų.

Mano, kad pareiškimas neatitinka LR CK 4.68 - 4.71 str. nuostatų reikalavimų, kad būtų pripažinta nuosavybės teisė pagal gyjamąją senatį, todėl, suinteresuoto asmens E. K. nuomone, pareiškėjams neatitinkant bent vienos iš aukščiau nurodytų sąlygų, įgyjamosios senaties juridinis faktas negali būti nustatytas, todėl patikslintas pareiškimas yra atmestinas.

Nėra pateikta duomenų, kad ūkinis pastatas 5I1Ž (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas teisėtų statybų metu, todėl jis laikytinas savavališku statiniu, todėl negali būti taikomos LR CK 4.68 - 4.71 str. Teisės aktų reikalavimus atitinkanti statyba yra tinkamas būdas įgyti nuosavybės teisę (LR CK 4.47 str. 4 p.). Įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės objektais (LR CK 4.69 str. 1 d.). Teismo sprendimu, įgyjamosios senaties instituto šiuo atveju negalima taikyti dėl tos priežasties, kad teisėtai pastačius statinį, ką faktiškai įrodinėja patys ieškovai šioje byloje, nuosavybės teisės įgyjamos kitu pagrindu - pagaminant naują daiktą (LR CK 4.47 str. 4 p.).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis LR CPK 142 str., mano, kad patikslintas pareiškimas netenkintinas ir byla nutrauktina.

Suinteresuotas asmuo K. su pareiškėjų išdėstytais patikslinto pareiškimo reikalavimais nesutinka.

Pareiškėjų reikalavimai pažeidžia teisėtų žemės sklypų savininkų (paveldėtojų) teises ir įstatymu jų saugomus interesus.

Pareiškėjų reikalavimų nenuoseklumas (dėl to paties nekilnojamojo turto reiškiant pretenzijas ir prašant, įteisinti kaip savavalines statybas (pradžioje), vėliau - prašant pripažinti kaip privatizuotų butų priklausiniais, dabartiniu metu - prašant nustatyti faktą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį, rodo, kad pareiškėjų reikalavimai prieštarauja subjektinės teisės paskirčiai, t.y. liudija apie pareiškėjų piktnaudžiavimą subjektine teise (LR CK 1.137 str. 3 d.).

Pareiškime nėra suformuluotas aiškus procesinio dokumento dalykas, kaip to reikalauja LR CPK 135 str. 1 d. 4 p. ir 531 str. 1 p., t.y. objektai į kuriuos pareiškėjai prašo nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą yra neaiškūs, neapibrėžti, nekonkretūs. Atskiros ūkinio pastato 511Ž dalys, į kurias pareiškėjai prašo nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą nėra aiškiai identifikuotos, t.y. nenurodyti jų unikalūs numeriai, neįvardintas objektas, kuriame jie žymimi atitinkamai 5I1Ž.

Pagal pareiškėjų prašymą teismas nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą negali, nes nuosavybės teisės įgyjamos į statinį tuomet, kai, jis teisėtai pastatytas, pripažintas tinkamu naudoti ir įregistruotas viešame registre.

Pareiškėjai nepateikė duomenų, kad statinys, į kurį pretenduoja pareiškėjai, yra pastatytas teisėtai (statinys gali tapti nuosavybės ar valdymo teisės objektu tik tuo atveju, jeigu jo statyba yra teisėta).

Pareiškėjai nepateikė duomenų, patvirtinančių sąžiningą nekilnojamojo daikto 51IŽ (duomenys neskelbtini), dalių valdymo faktą.

1991 05 29 mano motina V. K. (esu (duomenys neskelbtini) mirusios mano motinos V. K. teisių ir pareigų perėmėjas) padavė prašymą dėl nuosavybės teisių į 1,987 ha žemės buvusiame (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini) gatvių teritorijose). Šią žemę iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė V. S. K. ir M. S.. 2001 07 10 Kauno apskrities viršininko sprendimu Nr. 3678 V. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0, 547 ha žemės sklypą prie (duomenys neskelbtini).

Šiame sprendime nurodyta, kad į likusią 1, 4397 ha žemės dalį nuosavybės teisės bus atkurtos vėliau. Iš 1, 4397 ha nuosavybės teisės dar neatkurtos žemės dalies 0,2342 ha buvo prie (duomenys neskelbtini) gatvės, dalis - prie (duomenys neskelbtini) gatvės Kauno mieste. Šie žemės sklypai yra neužstatyti. 2003 m. sausio mėnesį Kauno miesto savivaldybės urbanistikos ir architektūros skyriaus ir šio skyriaus teritorijų planavimo poskyrio atsakingi darbuotojai sudarė pateikė iki 1940 m. V. K. turėtos žemės (duomenys neskelbtini) gatvėje ribų planą.

2008 03 14 Kauno apskrities viršininko sprendimu Nr. 8401 buvo V. K. atkurtos nuosavybės teisės į 0, 0754 ha žemės sklypą prie (duomenys neskelbtini).

Šiame sprendime nurodyta, kad į likusią 0,7020 ha žemės dalį nuosavybės teisės V. K. bus atkurtos vėliau.

Pareiškėjai nurodo, kad anksčiau šie namai buvo žinybiniai ir priklausė VĮ „Kauno elektros tinklams". Namai pastatyti 1958 metais VĮ „Kauno elektros tinklų", tais pačiais prie namo buvo pastatytas medinis ūkinis pastatas, plane pažymėtas indeksu 5Ilž. Nors pareiškėjai teigia, jog statinius statė VĮ „Kauno elektros tinklų" leidimu, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikia.

Pareiškėjai teismui nepateikė duomenų, kad ginčo pastatas pastatytas laikantis statybos procesą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų, t. y. kad statybos procesas buvo teisėtas.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismo 2009-04-09 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-689-658/2009 teismas nurodė, jog ūkio pastatas, plane pažymėtas indeksu 511 Z, stovi ant ribos tarp Kublickams ir Mažeikoms grąžintinos žemės sklypo, o pareiškėjai, siekdami įteisinti ūkinį pastatą savo vardu, to pasėkoje siekia suformuoti apie 20 arų žemės sklypą, tuo pačiu tretiesiems asmenims (t. y. K. ir M. įpėdiniams) Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio pagrindu nebūtų grąžinama žemė.

Iš pareiškėjų pateikto 2000-01-24 Kauno elektros tinklų rašto Nr. 297-261 matyti, kad ginčo patalpos Kauno elektros tinklams nepriklausė ir turtinių pretenzijų dėl šių patalpų neturi.

Remdamiesi išdėstytais motyvais prašo pareiškėjų B. G., O. K. E., R. P., S. V. ir R. G. prašymą dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo į nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) - ūkinį pastatą 511Ž (pareiškėjams nurodytomis dalimis) atmesti kaip nepagrįstą.

Suinteresuotas asmuo K. Ž. nurodė, kad sandėliukus pastatė „Kauno elektros tinklai“, nes buvo apkūrenama malkomis, kad būtų kur jas sukrauti, tais sandėliukais naudojosi visą laiką, tačiau mano, kad pagal įgyjamąją senatį įgijo tik du pareiškėjai, tai O. A. E. ir S. V., o kiti gyventojai yra nauji gyventojai ir jiems nepriklausytų.

Kitiems proceso dalyviams apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta pranešimais. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta (CPK 246 str.).

Pareiškimas atmestinas.

Pareiškėjai prašo nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į ūkinį pastatą 5I1ž, esantį adresu (duomenys neskelbtini) tokiomis dalimis: B. G., a.k. (duomenys neskelbtini) į 0,20 dalių - patalpos, pažymėtos indeksais 1-1/9.05 kv.m. ir 1-2/7.53 kv.m., O. K. E., a.k. (duomenys neskelbtini) į 0.17 dalių - patalpos, pažymėtos indeksais 1-4/6.95 kv. ir 1-8/7.28 kv. m. ir į ūkinį pastatą 2111 p, R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) į 0.08 dalis - patalpa, pažymėta indeksu 1-5/6.77 kv. m., S. V., a.k. (duomenys neskelbtini) į 0.12 dalių - patalpa, pažymėta indeksu 1-7/9.59 kv. m., R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) į 0.13 - patalpa plane pažymėta indeksu 1 -9/10.47 kv. m.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjai prašo nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į ūkinį pastatą 5I1ž, nes kaip teigia, kad nuo 1958 metų nepertraukiamai valdo pastatus ir yra visi pagrindas numatyti CK 4.68-4.71 str.

CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatytas imperatyvusis draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę dviem atvejais: 1) nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus; 2) nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus.

Tiek pareiškėjai, tiek suinteresuoti asmenys teigia, kad ūkinį pastatą 5I1ž pastatė valstybinė įmonė „Kauno elektros tinklai“ ir buvo perduoti gyventojams naudotis – laikyti kietąjį kurą.

Pagal Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. kovo 13 d. nutarimą „Dėl Lietuvos teritorijoje esančių sąjunginio ir sąjunginio-respublikinio pavaldumo įmonių, įstaigų ir organizacijų statuso" visų sąjunginio ir sąjunginio-respublikinio pavaldumo įmonių, įstaigų ir organizacijų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, turtas yra Lietuvos valstybės nuosavybė.

Pareiškėjai teismui pateikė dokumentus, kuriuose yra nuoroda, kad 1965 02 10 žemės sklypo naudotojas yra VĮ „Kauno elektros tinklai“ (IV t. b.l. 104).

Pateiktuose dokumentuose ūkio pastatas 5I1m nuo 1959 iki 1993 02 02 (dabartinis 5I1ž, tai nurodo, patys pareiškėjai), priklausė VĮ „Kauno elektros tinklai“ (IV t. b.l. 105, 108).

1994 09 10 namų valdos techninės apskaitos kortelėje, nurodoma, kad VĮ „Kauno elektros tinklai“ priklauso 100,43 kv. ūkio pastatas 5I1m.

1996 04 23 pirminio teisinio pastatų registravimo išvadoje nurodoma, kad AB „Lietuvos energija“ filialui „Kauno elektros tinklai“ nuosavybės teise priklauso „ūkio pastatas 5I1m be privatizuotų dalių“. (IV t. b.l. 110, 111). Iš ieškovų pareiškimo nustatytina, kad dalį ūkio pastato privatizavo (duomenys neskelbtini) gyventojai, suinteresuoti asmenys K. Ž. ir E. R..

1999 12 30 namų valdos įkainojimo suvestinėje taip pat nurodoma, kad ūkio pastatas 5I1m AB „Lietuvos energija“ filialui „Kauno elektros tinklai“ (IV t. b.l. 112).

Taip pat yra pateikti dokumentai, kad tik du Lazūnų g. 63 ir 65, Kaune gyventojai privatizavo dalį ūkio pastato 5I1m (IV t. b.l. 112).

Visi pateikti teismui įrodymai patvirtina, kad ūkio pastato 5I1m statytojas VĮ „Kauno elektros tinklai“, o nuo 1996 04 23 dalis ūkio pastato 5I1m, į kurią prašo pareiškėjai nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, nuosavybės, teise priklausė AB „Lietuvos energija“ filialui „Kauno elektros tinklai“. Ta aplinkybė, kad pastatai nebuvo perregistruoti reorganizuojant AB „Lietuvos energija“ filialui „Kauno elektros tinklai“ į AB „VST, o po to į AB „Lesto“ neturi reikšmės bylai, nes kaip minėta pagal Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. kovo 13 d. nutarimą „Dėl Lietuvos teritorijoje esančių sąjunginio ir sąjunginio-respublikinio pavaldumo įmonių, įstaigų ir organizacijų statuso" visų sąjunginio ir sąjunginio-respublikinio pavaldumo įmonių, įstaigų ir organizacijų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, turtas yra Lietuvos valstybės nuosavybė.

Lietuvos Aukščiausias Teismas išaiškino, kad tai, jog teisės į daiktus neįregistruotos valstybės ar savivaldybės vardu, nėra pagrindas vertinti, kad jie nebėra valstybės nuosavybė, nes taip būtų paneigta imperatyvioji CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostata (LAT 2007 10 03. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-408/2007; 2008 11 10 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-535/2008).

Atsižvelgiant į tai, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalies norma - imperatyvioji, joje įtvirtinto draudimo negalima paneigti remiantis CK 1.5 straipsnio 4 dalimi, kurioje įtvirtinta teismo pareiga aiškinant ir taikant įstatymus vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Dėl to nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama ir į tokius valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, į kuriuos valstybė ar savivaldybė nuosavybės teisės ilgą laiką neįgyvendina, t. y. nesirūpina, neprižiūri, neregistruoja savo nuosavybės teisių, o juos nepertraukiamai valdo privatus fizinis ar juridinis asmuo. Bet koks valstybei priklausančio daikto valdymas, nepriklausomai nuo jo laiko ir bet kokių kitų aplinkybių, negali būti pripažintas pagrindu įgyjamajai senačiai taikyti. Jeigu statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi būti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti įgytus nuosavybės teise įgyjamąja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo (LAT 2011 02 21. nutartis civ. b. Nr. 3K-7-67/2011).

Teismui nustačius, kad dalis ūkinio pastato 5I1ž, adresu (duomenys neskelbtini), į kuriuos pareiškėjai prašo nustatyti nuosavybės teises pagal įgyjamąją senatį faktą nuosavybės teise, priklauso Lietuvos Respublikos Valstybei, todėl pareiškėjų pareiškimas atmestinas remiantis CK 4.69 straipsnio 3 dalies pagrindu, kad draudžiama įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teise į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus.

Nustačius, kad dalis ūkinio pastato 5I1ž, adresu (duomenys neskelbtini) yra Lietuvos Respublikos Valstybės nuosavybė, netikslinga yra nagrinėti aplinkybių įgyjamosios senaties pagrindu.

Suinteresuotų asmenų E. K., J. B., R. A. M., A. M. atstovas advokato padėjėjas Rimvydas Buržinskas po 2014 01 23 teismo posėdžio, pateikė teismui prašymą priteisti turėtas 2500 Lt bylinėjimosi išlaidas. Dokumentai buvo pateikti bylą išnagrinėjus, nors ir tą pačią dieną, tačiau teisėja dokumentus gavo tik 2014 01 24. Teismas atmeta prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, nes jos yra pateiktos jau bylą išnagrinėjus, t.y. teismui išėjus priimti sprendimo.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad bylinėjimosi išlaidų nei suinteresuoti asmenys E. K., J. B., R. A. M., A. M., nei jų atstovas advokato padėjėjas Rimvydas Buržinskas neprašė priteisti nei pateikę atsiliepimą, nei posėdžio metu.

Atmetus pareiškėjų pareiškimą priteisina iš pareiškėjų po 80,84 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei. (CPK 96 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 253, 259-270 str. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą atmesti.Priteisti iš pareiškėjų B. G., a.k. (duomenys neskelbtini) O. K. E., a.k. (duomenys neskelbtini) R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) S. V. (duomenys neskelbtini) R. G., a.k.4480220057, po 80,84 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei.Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Rita Ulejevienė