Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Stasys Punys Baudžiamoji byla Nr. 1A-250-166/2017

Teisėjas Rolandas Bužinskas Teisminio proceso Nr. 1-16-1-00124-2010-9

2017 m. kovo 29 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 20 d. nuosprendžio, kuriuo:

S. S. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams.

S. S. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 3 dalyje, ir paskirta bausmė – areštas 30 parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Vilniaus apygardos teismo 2015-12-11 nuosprendžiu, kuris iš dalies pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2016-07-21 nuosprendžiu paskirta 7 metų laisvės atėmimo bausme, ir nustatyta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 7 (septyniems) metams 2 (dviem) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į paskirtą subendrintą 7 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę įskaitytas kardomojo kalinimo laikas bei atliktas ir įskaityta bausmė pagal Vilniaus apygardos 2015-12-11 nuosprendį, kuris iš dalies pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2016-07-21 nuosprendžiu.

Civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir priteista iš S. S. UAB „duomenys neskelbtini“ naudai 320 Eur (tris šimtai dvidešimt eurų) turtinei žalai atlyginti, o kitoje dalyje ieškinys dėl palūkanų priteisimo atmestas.

S. S. prašymas dėl priteistos žalos mokėjimo išdėstymo netenkintas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. S. nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2010 m. vasario 15 d. apie 04.42 val., (duomenys neskelbtini) Vilniuje, išdaužęs UAB „duomenys neskelbtini“ (dabar UAB „duomenys neskelbtini“) priklausančių patalpų lango stiklą ir taip įsibrovęs į patalpą, pagrobė monitorių „Samsung“ 145 eurų vertės, tokiu būdu padarydamas UAB „duomenys neskelbtini“ 145 eurų turtinę žalą,

Tokiais savo veiksmais S. S. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat S. S. nuteistas už tai, kad 2010 m. vasario 15 d., apie 04.42 val., (duomenys neskelbtini) Vilniuje, vykdydamas vagystę, išdaužė UAB „duomenys neskelbtini“ (dabar UAB „duomenys neskelbtini“) priklausančių patalpų lango stiklą ir tokiu būdu sunaikino UAB „duomenys neskelbtini“ 175 eurų vertės turtą,

Tokiais savo veiksmais S. S. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 3 dalyje.

Nuteistojo S. S. apeliacinis skundas tenkintas iš dalies.

Nuteistasis S. S. apeliaciniame skunde iš esmės neginčydamas kaltės jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo bei jų kvalifikacijos, prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, kadangi jo manymu jam paskirta per griežta bausmė. Nors nuteistasis S. S. ginčija jam paskirtą bausmę, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, paskirta laisvės atėmimo bausmė yra teisinga, adekvati jo padarytoms nusikalstamoms veikoms, nuteistojo asmenybei todėl jos švelninti ar keisti nėra pagrindo.

Pažymėtina, kad bendrieji bausmių skyrimo pagrindai numatyti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikoma, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog BK 61 straipsnio 2 dalyje yra išvardyti kriterijai, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį. BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą ir nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio. Taigi BK 61 straipsnio 2 dalies nuostata parinkti bausmės dydį skaičiuojant nuo jos vidurkio reguliuoja bausmės dydžio apskaičiavimo metodą, o ne nustato bausmės dydžio skyrimo taisyklę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-511/2010, 2K-194/2011, 2K-95/2014, 2K-238-139/2015, 2K-48-303/2016,). Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.).

Šiuo gi atveju, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Priešingai nei teigia apeliantas, apylinkės teismas įvertino, kad nuteistasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi ir tai pripažino kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Taip pat apylinkės teismas atsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis civilinio ieškovo atsiprašė ir šis jam atleido. Nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Iš esmės nuteistasis prašydamas sušvelninti bausmę apeliuoja į tai, jog nusikaltimai buvo padaryti abstinencijos būsenoje, bejėgiškoje būklėje ir tai prašo pripažinti, kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę, o taip pat, kad nusikaltimai padaryti šaltyje, naktyje. Tačiau apylinkės teismas pagrįstai šių aplinkybių nepripažino lengvinančiomis nuteistojo atsakomybę, kadangi tokią padėtį sąlygojo paties kaltinamojo elgesys, narkotines medžiagas jis vartojo savo valia ir noru. Nuteistojo skunde nurodyti argumentai, jog jis nusikalto būdamas abstinencijos būklėje, teisėjų kolegijai taip pat neduoda pakankamo pagrindo švelninti bausmę.

Skirdamas bausmę už S. S. padarytas nusikalstamas veikas apylinkės teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį –S. S. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą. Teismas paskirdamas bausmę, įvertino duomenis, apibūdinančius nuteistojo S. S. asmenybę. Iš baudžiamosios bylos duomenų nustatyta, jog S. S. praeityje teistas eilę kartų (14 kartų, tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu buvo teistas 7 kartus), kas leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro, yra linkęs nusikalsti ir tai atskleidžia jo požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Be to, nuteistasis nedirba, daug kartų baustas už administracinius teisės pažeidimus, žalos neatlygino. Skundžiamame nuosprendyje padaryta pagrįsta išvada, jog šiuo atveju S. S. skirtina subendrinta laisvės atėmimo bausmė. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, taip pat neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės rūšimi bei jos dydžiu, kas kolegijos manymu bus pakankamai efektyvu norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo.

Taigi nors nuteistasis S. S. teigia, kad paskirta bausmė per griežta, tačiau, atsižvelgdamas į anksčiau paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nei savo rūšimi, nei dydžiu paskirta bausmė nėra per griežta. Pažymėtina ir tai, jog teismas, nuteistajam, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu, todėl dar labiau švelninti bausmę apeliacinės instancijos teismui nėra jokio pagrindo.

Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nors apylinkės teismas nuteistajam S. S. paskyrė tinkamą bausmę už skundžiamame nuosprendyje inkriminuotus nusikaltimus, tačiau neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą šias bausmes bendrindamas su ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir atitinkamai neteisingai paskyrė galutinę subendrintą bausmę, todėl ši nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo keičiama dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 1 p., 2 p.).

Nagrinėjamu atveju, skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-01-20 nuosprendžiu paskirta bausmė vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 ir 9 dalimis subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2015-12-11 nuosprendžiu, kuris iš dalies pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2016-07-21 nuosprendžiu paskirta bausme dalinio sudėjimo būdu ir skirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 7 metams 2 mėnesiams. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad nusikalstamos veikos, už kurias S. S. nuteistas 2017-01-20 nuosprendžiu, padarytos 2010-02-15, tai yra iki 2015-12-11 nuosprendžio priėmimo. Tačiau šiuo atveju pažymėtina, kad S. S. padarytos nusikalstamos veikos, už kurias jis nuteistas 2017-01-20 nuosprendžiu (padarė vieną apysunkį nusikaltimą ir baudžiamą nusižengimą) ir jo padaryta veika, už kurią jis nuteistas 2015-12-11 nuosprendžiu, pakeistu 2016-07-21 nuosprendžiu (padarė labai sunkų nusikaltimą) labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, todėl šiais nuosprendžiais paskirtos bausmės turėjo būti bendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę (BK 63 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į tai skundžiamo nuosprendžio dalis dėl neteisingo bausmių subendrinimo ir paskirtos galutinės bausmės keistina. Tokiu būdu atitinkamai švelnėja nuteistojo teisinė padėtis.

Vilniaus apygardos teisme 2017-03-28 buvo gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, kuriame prašoma valstybės naudai priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 43,43 Eur iš nuteistojo S. S.. Teisėjų kolegija sprendžia, kad toks prašymas netenkintinas.

BPK 106 str. 2 d. numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus. BPK 322 str. 1 d. numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas.

Šioje byloje apeliacinės instancijos teisme gynėjas advokatas Anatolijus Svila nuteistajam S. S. buvo paskirtas vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tai yra, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis teismine praktika, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo S. S. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Nuteistojo S. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 20 d. nuosprendį pakeisti dalyje dėl S. S. paskirtos bausmės subendrinimo su Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme.

Nustatyti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., 9 d., 2017 m. sausio 20 d. nuosprendžiu S. S. paskirta bausmė subendrinama su Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu, kuris iš dalies pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir taikant bausmių apėmimo būdą, griežtesne bausme apimant švelnesnę, paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą septyneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į paskirtą laisvės atėmimo bausmę S. S. įskaityti kardomojo kalinimo laiką bei laiką atliktą pagal Vilniaus apygardos 2015 m. gruodžio 11 d. nuosprendį, kuris iš dalies pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 21 d. nuosprendžiu.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.