Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutarimas

Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-77-1007/2023 Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00067-2023-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 7.11; 21.9.10; 21.11.1. (S) ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS NUTARIMAS 2023 m. gegužės 11 d. Šiauliai Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Daiva Domeikienė viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį traukiamas M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), šiuo metu nedirbantis, buvęs UAB „P.“ vadovas, baustas administracine tvarka, neteistas. Teismas nustatė: 1. M. M., laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 10 d. iki 2022 m. vasario 1 d. būdamas UAB „P.“, į. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), vadovu, vėliausiai iki 2022 m. sausio 5 d. žinodamas apie UAB „P.“ finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) ir kitiems kreditoriams, privalėjo nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą, t. y. M. M., žinodamas apie įmonės finansinę padėtį bei matydamas, jog įvykdyti skolinius įsipareigojimus galimybės nėra, nes įmonė realiai veiklos nevykdo, bendrovė registruoto turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi, t. y. suprasdamas, kad nėra realios galimybės atstatyti įmonės nemokumą, savo vadovaujamu įmonei laikotarpiu neturėjo pakankamai lėšų VMI pareikštiems reikalavimams patenkinti, tačiau jokių aktyvių veiksmų, sumažinti turimus įsipareigojimus nesiėmė, taip pat nesikreipė dėl UAB „P.“ bankroto iškėlimo, taip pažeisdamas įmonės kreditoriaus VMI interesus, o būtent: UAB „P.“ mokestinė nepriemoka susidarė: deklaravus pridėtinės vertės mokestį (toliau - PVM) - 3150,00 Eur už 2021 m. spalio mėn., 1050,00 Eur už 2021 m. gruodžio mėn., 8400,00 Eur už 2022 m. sausio mėn.; VMI suformuotos pakaitinės PVM deklaracijos 16800,00 Eur už 2022 m. kovo ir balandžio mėn.; 1625,96 Eur PVM delspinigių, t. y. UAB „P.“ nėra teikusi finansinės atskaitomybės už 2021 m., tuo UAB „P.“ nevykdo Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnyje nustatytos pareigos ir neteikia Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų. UAB „P.“ nuo 2022 metų sausio mėnesio nesugebėjo atsiskaityti su kreditore VMI, priverstinai išieškoti mokestinės nepriemokos nepavyko. M. M. buvo surašyti 2022-01-05, 2022-03-21, 2022-03-30, 2022-04-07, 2022-05-12, 2022-05-19, 2022-07-07 nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką, o 2022-02-15, 2022-03-15, 2022-04-14, 2022-05-24 priimti sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, t. y. M. M. galėjo suvokti, kokia yra reali įmonės finansinė padėtis, gavęs VMI 2022-01-05 priimtą nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką. Šiaulių apygardos teismas 2023 m. kovo 1 d. nutartimi iškėlė UAB „P.“ bankroto bylą pagal VMI 2023 m. sausio 23 d. pareiškimą. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2023-03-24 duomenimis, UAB „P.“ mokestinė nepriemoka yra 31.025,96 Eur, iš jų: 29 400 Eur PVM, 1 625,96 Eur delspinigiai. Tokiais savo veiksmais M. M., būdamas UAB „P.“ vadovas, pažeidė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus, t. y. neįvykdė pareigos inicijuoti nemokumo procesą UAB „P.“. Tai yra padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. 2. VMI pareiškime nurodoma, jog UAB „P.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruota Juridinių asmenų registre 2020-01-27, registracijos adresas (duomenys neskelbtini), įmonės vadovas nuo 2021-11-10 M. M., gim. (duomenys neskelbtini). Pagrindinė veikla - automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių pardavimas ((duomenys neskelbtini)). VMI 2023-01-23 pareiškimu kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „P.“. Šiaulių apygardos teismas 2023 m. kovo 1 d. nutartimi iškėlė UAB „P.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), nemokumo (bankroto) bylą. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. kovo 20 d. VMI yra UAB „P.“ kreditorė. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2023-03-24 duomenimis, UAB „P.“ mokestinė nepriemoka yra 31.025,96 Eur, iš jų: 29 400 Eur PVM, 1 625,96 Eur delspinigiai. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 4 straipsnio t dalies 2 punkte nurodyta, kad nemokumo procesą inicijuoti turi teisę kreditorius, kuriam prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs. UAB „P.“ mokestinė nepriemoka susidarė: deklaravus PVM - 3150,00 Eur už 2021 m. spalio mėn., 1050,00 Eur už 2021 m. gruodžio mėn., 8400,00 Eur už 2022 m. sausio mėn.; VMI suformuotos pakaitinės PVM deklaracijos 16800,00 Eur už 2022 m. kovo ir balandžio mėn.; 1625,96 Eur PVM delspinigių. Atlikti mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai: 2022-01-05 nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) – 3 184,20 Eur; 2022-02-15 sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto – 4 265,57 Eur; 2022-03-15 sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto – 8 435,56 Eur; 2022-03-21 nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) – 8 400,00 Eur; 2022-03-30 nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) 1 050,00 Eur; 2022-04-07 nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) 85,68 Eur; 2022-04-14 sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto 8 525,05 Eur; 2022-05-12 nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) 8 490,72 Eur; 2022-05-19 nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) 8 475,60 Eur; 2022-05-24 sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto 8 864,50 Eur; 2022-07-07 nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) 320,04 Eur. Mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko, laikotarpiu nuo 2022-01-05 (Nurodymo nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) priėmimo data) į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą nebuvo įmokų. 3. Dėl pareigos inicijuoti nemokumo procesą nevykdymo. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo bylą. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 straipsnio 7 dalį, juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 6 straipsnis reglamentuoja, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo atlikti šiuos veiksmus: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą, 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą, 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti (toliau - susitarimas dėl pagalbos) yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai ir jų santykis su įmonės turto verte. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 1 dalį ir 20 straipsnio 1 dalies 10 punktą finansinių ataskaitų tvirtinimas priskirtas eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai, kuris turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. UAB „P.“ vadovas nuo 2021-11-10 yra M. M.. Žinodamas, kad UAB „P.“ nesumoka mokesčių ir gaudamas VMI sprendimus dėl priverstinio mokestinės nepriemokos nurašymo, M. M. turėjo susipažinti su valdomos įmonės finansine būkle ir jau žinojo, kad UAB „P.“ iš esmės nemoki, kas jį įpareigojo ieškoti sprendimų UAB „P.“ mokumui atkurti arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. UAB „P.“ buvo nepajėgi atsiskaityti su VMI, todėl tam, kad būtų užkirstas kelias tolesniam mokestinės nepriemokos didėjimui įmonei ir VMI interesų pažeidimui UAB „P.“ vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „P.“. 4. Pažymima, jog UAB „P.“ yra nemoki, patvirtina šios žemiau nurodytos aplinkybės: UAB „P.“ nėra teikusi finansinės atskaitomybės už 2021 m., taigi įmonė nevykdo Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnyje nustatytos pareigos ir neteikia Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų. Ši aplinkybė rodo, kad UAB „P.“ apskaita tvarkoma netinkamai bei kelia abejones, ar ji apskritai vykdo veiklą ir gauna pajamas. UAB „P.“ nuo 2022 metų sausio mėnesio nesugebėjo atsiskaityti su kreditore VMI, priverstinai išieškoti mokestinės nepriemokos nepavyko. UAB „P.“ registruoto turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis įstaigoje nedirba nei vienas darbuotojas (paskutinis atleistas darbuotojas 2022-02-01). M. M. žinojo įmonės turimus įsipareigojimus, paskutinis darbuotojas atleistas 2022-02-01. Taipogi, vadovaujant M. M. buvo surašyti 2022-01-05, 2022-03-21, 2022-03-30, 2022-04-07, 2022-05-12, 2022-05-19, 2022-07-07 nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką, o 2022-02-15, 2022-03-15, 2022-04-14, 2022-05-24 priimti sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Vadinasi, M. M. galėjo suvokti, kokia yra reali įmonės finansinė padėtis, o vėliausiai, kada jis privalėjo suvokti, jog įmonė yra nemoki, laikytina 2022-01-05, t. y. VMI 2022-01-05 priėmus nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką. Atitinkamai M. M. ne vėliau kaip 2022-01-05 kilo pareiga imtis veiksmų, siekiant atkurti mokumą, pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. M. M., žinojęs apie įmonės finansinę padėtį bei matydamas, jog įvykdyti skolinius įsipareigojimus galimybės nėra, nes įmonė realiai veiklos nevykdo, t. y. suprasdamas, kad nėra realios galimybės atstatyti įmonės nemokumą, savo vadovaujamu įmonei laikotarpiu neturėjo pakankamai lėšų VMI pareikštiems reikalavimams patenkinti, tačiau jokių aktyvių veiksmų, sumažinti turimus įsipareigojimus nesiėmė, taip pat nesikreipė dėl UAB „P.“ bankroto iškėlimo, taip pažeisdamas įmonės kreditoriaus VMI interesus. Būtent M. M. tyčia pasireiškė tuo, kad jis, būdamas UAB „P.“ direktoriumi suvokė, jog laiku neįvykdydamas pareigos kreiptis į teismą dėl UAB „P.“ bankroto bylos iškėlimo pažeis UAB „P.“ kreditorių teises ir norėjo taip veikti. Apibendrinant galima daryti išvadą, kad UAB „P.“ vadovas M. M. žinodamas apie UAB „P.“ finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI ir kitiems kreditoriams, privalėjo nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą. M. M. neįvykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą UAB „P.“ ir taip padarė ANK 120 straipsnyje numatytą pažeidimą. Kaip jau minėta, priverstinis mokestinės nepriemokos išieškojimas iš UAB „P.“ sąskaitų ir turto vykdomas jau nuo 2022-01-05, kas leidžia daryti išvadą, jog UAB „P.“ jau tada turėjo finansinių sunkumų. Kaip jau aukščiau minėta, UAB „P.“ 2023-03-01 iškelta bankroto byla, todėl įrodinėti UAB „P.“ nemokumo fakto nėra pagrindo. Be to, bankroto byla iškelta pagal kreditorės - VMI pareiškimą ir tai tik įrodo faktą, kad UAB „P.“ vadovas pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo neįvykdė. Bankroto bylos iškėlimas pagal kreditoriaus VMI pareiškimą faktas, nepašalina galimybės traukti UAB „P.“ vadovą administracinėn atsakomybėn dėl vengimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Prašo paskirti M. M. ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą baudos vidurkį - 2200,00 Eur dydžio baudą. 5. ANK 630 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog Kai į teismo posėdį neatvyksta nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, jeigu apie teismo posėdžio vietą ir laiką administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nukentėjusiajam ir institucijai, kurios pareigūnas atliko tyrimą, buvo tinkamai pranešta, teisėjui nutarus administracinio nusižengimo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, bylos nagrinėjimas vyksta rašytinio proceso tvarka. M. M., būdamas tinkamai informuotu apie 2023 m. gegužės 3 d. teismo posėdį, į jį neatvyko, prašymų nepateikė. VMI pateikė prašymą bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant. Nagrinėjamu atveju į teismo posėdį neatvykus nė vienam administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančiam asmeniui, kuriems apie teismo posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai, gavus prašymus bylą nagrinėti VMI atstovui nedalyvaujant, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. 6. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimus, kurie gali būti padaryti alternatyviomis veikomis: kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais. Pažymėtina, kad aptariamo administracinio nusižengimo sudėtis laikytina formalia, o objektyvieji požymiai nurodyti kaip alternatyvūs, todėl administracinė atsakomybė kyla už bet kurio iš minėto straipsnio dispozicijoje išvardytų kreditorių teisių pažeidimo padarymą. 7. Ši teisės norma blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. Šiuo atveju M. M. padarydamas administracinį nusižengimą nesilaikė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo normų. Minėto įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Pagal minėto įstatymo 2 straipsnio 7 dalį, juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. 5 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. 6 straipsnis reglamentuoja, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo atlikti šiuos veiksmus: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą, 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą, 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. Teismų praktikoje priimta, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą esant visoms šioms sąlygoms: 1) įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi; 2) nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; 3) įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti (pavyzdžiui, Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 21 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-56-332/2018, Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-515-383/2018, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-1020/2018 ir kt.). 8. Pažymėtina, kad tiek iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos, tiek ir iš teismų praktikos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-56-468/2017, Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-429-397/2017, Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-485/2017). 9. Taigi, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui pažeidimas pripažįstamas tada, kai skolininkė (šiuo atveju, juridinis asmuo) buvo nepajėgi atsiskaityti su VMI, todėl tam, kad būtų užkirstas kelias tolesniam mokestinės nepriemokos didėjimui įmonei ir VMI interesų pažeidimui įmonės vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. 10. M. M. kaltė dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymo įrodoma byloje esančiais rašytiniai duomenimis: pareiškimu dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo (b. l. 1-5), dokumentais pridėtais prie pareiškimo, įrodančiais, jog M. M. laikytinas tinkamu subjektu, galinčiu atsakyti pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, tai yra bylai aktualiu laikotarpiu buvo bendrovės vadovu, Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 1 d. nutartimi dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „P.“ (b. l. 19-21). 11. Teismo vertinimu, byloje pakanka įrodymų spręsti, jog M. M., nuo 2021 m. lapkričio 10 d. iki 2022 m. vasario 1 d. būdamas UAB „P.“, į. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), vadovu, vėliausiai iki 2022 m. sausio 5 d. žinodamas žinodamas, kad UAB „P.“ nesumoka mokesčių ir gaudamas VMI sprendimus dėl priverstinio mokestinės nepriemokos nurašymo, turėjo susipažinti su valdomos įmonės UAB „P.“ finansine būkle ir žinodamas, kad UAB „P.“ iš esmės nemoki, ieškoti sprendimų mokumui atkurti arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. M. M. žinodamas apie UAB „P.“ finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI ir kitiems kreditoriams, privalėjo nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą, tačiau to nepadarydamas neįvykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą UAB „P.“ ir taip padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. 12. Administracinės nuobaudos paskirtis yra ne tik nubausti nusižengimą padariusį asmenį, bet ir atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų (ANK 22 straipsnis). Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį. Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę bei į ANK 35 ir 36 straipsniuose nustatytas atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. 13. M. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. 14. Atsižvelgiant į bendrąsias administracinių nuobaudų skyrimo taisykles, pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, taip pat pažeidėjo asmenybę, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, baudų nemoka, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti kaltininkui už nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskiriant administracinę nuobaudą – baudą, nustatant jos dydį šiek tiek didesnį nei straipsnio sankcijoje numatytas minimalus. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsniu, 646 straipsniu, nutaria: M. M. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir skirti jam administracinę nuobaudą – 1100,00 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų 00 ct) baudą. Išaiškinti, jog bauda turi būti sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 1001. Mokėjimo nurodyme būtina nurodyti: – baudos paskyrimo dokumento numerį (A6.-77-1007/2023) (įrašyti mokėjimo nurodymo paskirtyje); – įmokos kodą – 1001; – gavėją – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodas 188659752. Nustatytu terminu nesumokėjus baudos, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Nutarimo nuorašą per tris dienas išsiųsti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Šis nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, per Šiaulių apylinkės teismo bet kuriuos rūmus. Teisėja Daiva Domeikienė