- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-20
- Bylos Nr.
- e2-1260-516/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01022-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės EASTCON AG LT
- Atsakovas
- A. I.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės EASTCON AG LT atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 8 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, civilinėje byloje Nr. e2-4017-794/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės EASTCON AG LT ieškinį atsakovams A. I., A. I. individualiai įmonei, M. Ž., M. Č. individualiai įmonei ir V. M. dėl netesybų (baudos) priteisimo ir žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ginčas byloje kilo dėl atsisakymo priimti ieškinį pagrįstumo ir teisėtumo.Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) EASTCON AG LT kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams A. I., A. I. individualiai įmonei (toliau – ir IĮ), M. Ž., M. Č. IĮ bei V. M. dėl netesybų (baudos) priteisimo ir žalos atlyginimo, kuriuo prašė: 1) priteisti ieškovei iš atsakovės A. I. IĮ ir subsidiariai iš atsakovo A. I. 11 584,80 Eur dydžio baudą; 2) priteisti ieškovei iš atsakovės M. Č. IĮ ir subsidiariai iš atsakovės M. Ž. 5 792,40 Eur dydžio baudą; 3) priteisti ieškovei iš atsakovės V. M. 58 000 Eur dydžio žalos atlyginimą; 4) priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 8 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį, išaiškinęs, kad pareikštieji savarankiški reikalavimai kartu sujungti arba kiekvienas atskirai nagrinėtini apylinkės teisme pagal vieno iš atsakovų gyvenamąją vietą (bendrovių buveinės vietą).Teismas pažymėjo, kad nors visa ieškiniu iš atsakovų reikalaujama priteisti suma sudaro 75 377,20 Eur, net ir pati ieškovė nurodo, jog šią sumą sudaro skirtingos sumos, t. y. ieškovė prašo priteisti iš A. I. IĮ ir subsidiariai iš atsakovo A. I. 11 584,80 Eur, kaip baudą dėl 2012 m. gegužės 3 d. komercinio atstovavimo sutarties pažeidimo, iš atsakovės M. Č. IĮ ir subsidiariai iš atsakovės M. Ž. 5 792,40 Eur dydžio baudą dėl 2012 m. rugpjūčio 1 d. komercinio atstovavimo sutarties pažeidimo ir iš atsakovės V. M. 58 000 Eur dėl 2017 m. birželio 2 d. komercinio atstovavimo sutarties pažeidimo. Taigi, teismo vertinimu, akivaizdu, kad ieškovė pareiškė ieškinį, sujungdama kelis reikalavimus, kurie faktiškai kyla skirtingais pagrindais ir yra savarankiški. Teismas pastebėjo, kad nors ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės V. M. 58 000 Eur viršija 40 000 Eur sumą, 2017 m. birželio 2 d. komercinio atstovavimo sutartis sudaryta ne su V. M., o su juridiniu asmeniu – V. M. IĮ, be to, pati ieškovė nurodo, kad tik turi pagrįstų įtarimų, tačiau negali pateikti jokių įrodymų, patvirtinančių jos nurodytas aplinkybes, ir prašo teismo juos išreikalauti. Teismas akcentavo, kad ieškovei neturint galimybės pateikti teismui šių duomenų, ji gali teikti teismui prašymą dėl įrodymų, kurių ieškovė negali pateikti, išreikalavimo, nurodydama priežastis, kodėl negali pateikti šių įrodymų ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, tačiau ieškovė tokių duomenų teismui nepateikė, todėl ieškovės reikalavimas atsakovei V. M. laikytinas akivaizdžiai nepagrįstu. Teismas sprendė, kad ieškovės pareikšti reikalavimai yra savarankiški ir galimi nagrinėti atskirai pagal bendrąsias teismingumo taisykles, taigi, tai yra neprivalomo bendrininkavimo atvejis, todėl teismingumą šiuo atveju nulemia atskirai kiekvieno savarankiško reikalavimo dydis. Ieškovės reikalavimas atsakovei V. M. neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų, todėl, teismo vertinimu, turi būti tikslinamas, tačiau vadovaujantis koncentruotumo ir ekonomiškumo principais, siekiant užkirsti kelią proceso vilkinimui, atsižvelgus į tai, kad dėl šio reikalavimo ieškovė neturi jokių duomenų, o tik įtarimų, šiuo konkrečiu atveju teismas nusprendė nenustatyti termino trūkumams pašalinti. Kadangi nei vienas iš reikalavimų A. I., A. I. IĮ, M. Ž., M. Č. IĮ nesiekia 40 000 Eur sumos, o savarankiškų reikalavimų sujungimas į vieną procesinį dokumentą – ieškinį, nekeičia bylos teismingumo, byla, teismo įsitikinimu, teisminga apylinkės teismui.
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovė UAB EASTCON AG LT atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 8 d. nutartį ir klausimą dėl ieškinio priėmimo perduoti Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirajame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:Ieškovė sujungė į vieną ieškinį kelis tarpusavyje susijusius reikalavimus, kurie yra kildinami iš tų pačių faktinių aplinkybių. Visi atsakovai pažeidė ieškovės ir atsakovų sudarytus analogiško turinio nekonkuravimo susitarimus ir faktiškai tuo pačiu metu pradėjo dirbti tam pačiam tiesioginiam ieškovės konkurentui – UAB „Bauer Int“. Kadangi vienas atsakovas (A. I.) tikėtinai įkalbėjo kitas atsakoves nutraukti sutartis su ieškove ir pradėti dirbti konkurentui, ieškovė yra įsitikinusi, kad jos reikalavimai neatsiejamai susiję ir vieno atsakovo duoti paaiškinimai byloje gali turėti tiesioginę reikšmę kitiems atsakovams pareikštiems reikalavimams nagrinėti. Sutarčių 13.1 punkte šalys buvo susitarusios, kad ginčai sprendžiami Lietuvos Respublikos teisme pagal bendrovės (t. y. ieškovės) registruotos buveinės vietą. Ieškovės buveinės vieta yra Vilniuje. Ieškovė teikia ieškinį būtent Vilniaus apygardos teismui, nes ieškovės reiškiamas reikalavimas V. M. viršija 40 000 Eur sumą, o tuo atveju, jeigu vienas iš reikalavimų teismingas apygardos teismui, ieškinys dėl visų reikalavimų nagrinėtinas apygardos teisme.Nesutiktina su teismo pozicija dėl V. M. reiškiamo reikalavimo. Ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą. Ieškovė detaliai parašė visas jai žinomas aplinkybes, kuriomis grindžia savo materialiuosius reikalavimus, taip pat nurodė konkrečius atsakovus, kuriems reiškia reikalavimus, ir aiškiai suformulavo visus savo prašymus teismui. Taigi, ieškovės ieškinio dalykas ir pagrindas pakankamai aiškiai suformuluoti, kad teismas galėtų apsibrėžti ginčo ribas ir teismo procesas pagal tokį ieškinį galėtų de jure prasidėti. Tačiau teismas atsisakė priimti ieškinį dėl to, kad ieškovė neįrodė ieškinio faktinio pagrindo. Be to, teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė tariamai nepateikė duomenų dėl įrodymų, kurių ieškovė negali gauti išreikalavimo. Ieškovė aiškiai nurodė, kad negalėtų savo jėgomis iki ieškinio pateikimo gauti duomenis iš kreditų įstaigų, nes šios įstaigos taiko itin aukštus asmens duomenų apsaugos standartus ir neteikia tretiesiems asmenims duomenų apie savo klientus, išskyrus atvejus kai tokius duomenis reikalauja pateikti teismas. Ieškovė neprašė šių duomenų iš atsakovų ir konkurento, nes pastarieji neabejotinai jų nepateiktų, be to, sužinoję apie ieškovės ketinimą keiptis į teismą, apsunkintų ieškovės padėtį byloje. Taigi, ieškovė pateikė ieškinį kartu su visais procesinio pobūdžio įrodymais, patvirtinančiais ieškovės teisę kreiptis į teismą ir tinkamą šios teisės įgyvendinimą.Net ir padarius prielaidą, kad ieškovė nepridėjo jokių ieškinį pagrindžiančių įrodymų ir netinkamai suformulavo prašymus teismui, tokiu atveju turėjo būti taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas, tačiau teismas to nepadarė, iš karto atsisakęs priimti ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 115 ir 138 straipsniuose nėra nurodyta jokių išimčių, leidžiančių teismui savo nuožiūra nenustatyti termino ieškinio trūkumams pašalinti, jeigu toks trūkumas objektyviai gali būti pašalintas. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, trūkumų šalinimo instituto normos leidžia laikyti ieškinį nepaduotu tik tuo atveju, kai nepašalinti teismo nutartimi nustatyti trūkumai.Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, išnagrinėjo iš esmės ieškovės reikalavimą atsakovei V. M. dėl 58 000 Eur priteisimo, nes pasisakė nutartyje dėl šio reikalavimo pagrįstumo, be kita ko nurodydamas, kad sutartis sudaryta ne su V. M., bet su jos individualia įmone. Ieškovė šiai atsakovei reikalavimą grindžia žalos atlyginimą reglamentuojančiomis normomis ir neprašo taikyti sutartinės atsakomybės pagal teismo nurodomą sutartį. Kita vertus, dėl šalių tinkamumo teismas turi spręsti ne civilinės bylos iškėlimo metu, bet pasirengimo civilinės bylos nagrinėjimui stadijoje, siūlydamas ieškovui pakeisti netinkamą šalį tinkama. Be to, teismas pasisakė, kad ieškovės reikalavimas V. M. laikytinas akivaizdžiai nepagrįstu, net nenagrinėjęs šios reikalavimo iš esmės. Savo ruožtu spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą (teismingumą), teismas apskritai ignoravo šį reikalavimą.Teismas, skundžiamoje nutartyje pažymėjęs, kad ieškovė nevykdo teisės aktų reikalavimų laiku pateikti registrui finansinių ataskaitų rinkinio dokumentus ir dėl to išsiuntęs nutartį Juridinių asmenų registrui, atliko šį procesinį veiksmą neteisėtai, nes pagal CPK 299 straipsnį teismas informuoja instituciją ar pareigūnus apie pažeidimus, kurie paaiškėja nagrinėjant bylą, o šiuo atveju civilinė byla dar nebuvo iškelta, be to, tai daroma atskirąja nutartimi, tačiau teismas išsiuntė skundžiamą nutartį, kurioje be registrui teikiamų duomenų, išdėstyti ieškovės reikalavimai ir su tuo susiję konfidencialūs ginčo šalių duomenys. Taigi, teismas neteisėtai išviešino ieškovės reikalavimus ir su tuo susijusius duomenis VĮ Registrų centro darbuotojams, taip sudarydamas galimybę susipažinti su šia informacija tretiesiems asmenims ir pakenkdamas ieškovės interesams, kai ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepranešus atsakovams. Teismas pažeidė ir CPK 137 straipsnio 3 dalį, pagal kurią skundžiama nutartis turėjo būti įteikta tik ieškovei ir jokiam trečiajam asmeniui šios nutarties turinys negalėjo tapti žinomas. Teismas sudarė atsakovams pranašumą ieškovės atžvilgiu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinį, kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui, atsisakyta priimti, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti jos ieškinį, nors vienas iš pareikštų reikalavimų viršija 40 000 Eur sumą, o šio reikalavimo pagrįstumas (įrodymų jam pagrįsti pakankamumas) negali būti vertinamas civilinės bylos iškėlimo stadijoje.Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs ieškinį, atskirojo skundo argumentus ir nagrinėjamam klausimui aktualų teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, sutinka su ieškovės skunde dėstoma pozicija.Nors pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad teismų praktikoje buvo jau ne kartą pasisakyta, jog tais atvejais, kai nenustatoma privalomojo procesinio bendrininkavimo ir kiekvienas iš reikalavimų galėtų būti atskiro ieškinio dalykas, ieškinio suma nustatoma atskirai pagal kiekvieno ieškovo reikalavimą, nepaisant esančios galimybės ieškovams pasinaudoti procesine teise ir sujungti tarpusavyje susijusius reikalavimus vienoje byloje, ir bylos teismingumą tokiu atveju nulemia atskirai kiekvieno savarankiško reikalavimo dydis, bet ne visų savarankiškų reikalavimų suma, pažymėtina, kad CPK 33 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog jeigu vienas iš tokių ieškovo reikalavimų teismingas apygardos teismui, ieškinys dėl visų reikalavimų nagrinėjamas apygardos teisme.Pagal CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip keturiasdešimt tūkstančių eurų. Ieškovė trečiuoju savo reikalavimu prašė priteisti iš atsakovės V. M. 58 000 Eur žalos atlyginimą, t. y. sumą, akivaizdžiai viršijančią pirmiau nurodytą ribą, nuo kurios reikalavimas laikytinas teismingu būtent apygardos teismui. Tačiau pirmosios instancijos teismas šio reikalavimo nelaikė pakankamu pagrindu ieškovės ieškinį pripažinti teismingu apygardos teismui, skundžiamoje nutartyje konstatavęs jį akivaizdžiai nepagrįstu, nes, pirmosios instancijos teismo įsitikinimu, ieškovė šį reikalavimą grindžia tik jos įtarimais, tačiau nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių jos nurodytas aplinkybes, o ir 2017 m. birželio 2 d. komercinio atstovavimo sutartis sudaryta ne su pačia V. M., bet su juridiniu asmeniu – V. M. IĮ. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad civilinio proceso įstatymo nuostatose nustatyta ieškiniui daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai – ieškinio dalykas ir pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; kt.). Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia apibrėžti bylos nagrinėjimo teisme ribas, sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus, užtikrinti šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008; 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013; kt.). Tačiau, kaip teisingai atskirajame skunde akcentuoja ieškovė, įstatyme ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas plečiamai taip, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013; kt.).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje iš esmės neteigia, kad ieškovė nesuformulavo ar suformulavo neaiškiai ieškinio dalyką (reikalavimą V. M.), teismas nenurodo motyvų ir dėl to, jog ieškovė nėra nurodžiusi ar nurodžiusi taip neaiškiai, kad nebūtų galimybės nustatyti ginčo nagrinėjimo ribų, faktinio pagrindo, susijusio su reikalavimu V. M.. Kaip pagrįstai pastebėjo apeliantė, iš esmės pirmosios instancijos teismas trečiąjį ieškovės reikalavimą atsisakė vertinti bylos teismingumui nustatyti dėl to, kad ieškovė, teismo vertinimu, neįrodė faktinio pagrindo, t. y. grindė jį tik savo įtarimais, o ne konkrečiais rašytiniais įrodymais, nors CPK 135 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta ne tik ieškovo pareiga pateikti jo nurodomas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, bet ir ieškovo teisė kartu su ieškiniu pateikti prašymą dėl įrodymų, kurių ieškovas pateikti negali, išreikalavimo, o toks prašymas, kaip matyti iš apeliantės ieškinio turinio, teismui buvo išdėstytas.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentu, kad tuo atveju, jeigu, pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovė apskritai nepateikė jokių įrodymų ir netinkamai suformulavo prašymą įrodymams išreikalauti (pavyzdžiui, nenurodė ar nurodė nepakankamas priežastis, kodėl ji tokių įrodymų negali pateikti pati), teismas turėjo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą ir nustatyti ieškovei protingą terminą arba įrodymams pateikti pačiai, arba tinkamai suformuluoti prašymą dėl minėtų įrodymų išreikalavimo. Savo ruožtu ieškinio priėmimo stadijoje ieškinio reikalavimo pripažinimas akivaizdžiai nepagrįstu dėl įrodymų jam pagrįsti nepakankamumo ar, tuo labiau, atsakovo netinkamumo, kai šalių tinkamumo klausimas procese sprendžiamas nagrinėjant ginčą iš esmės, ir šio reikalavimo ignoravimas, vertinant ieškinio teismingumą, kai tiek ieškinio dalykas, tiek jo pagrindas aiškiai suformuluoti, akivaizdžiai neatitinka civilinės bylos iškėlimą reglamentuojančių teisės normų ir neproporcingai apriboja asmens teisę į teismą. Remdamasis pirmiau nurodytais teisiniais ir faktiniais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai civilinės bylos iškėlimo stadijoje iš anksto pripažino vieną iš ieškovės nurodytų reikalavimų nepagrįstu ir nustatinėjo ieškinio teismingumą, atsižvelgdamas tik į likusius (t. y. ignoruodamas ieškovės reikalavimą V. M.) reikalavimus (jų dydį), todėl skundžiama teismo nutartis, kaip nepagrįsta ir neatitinkanti ieškinio priėmimą klausimą reglamentuojančių teisės normų bei teismų praktikos, naikintina ir klausimas dėl ieškovės UAB EASTCON AG LT ieškinio priėmimo grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Nors iš esmės sutiktina su ieškovės argumentais dėl nepagrįsto pirmosios instancijos teismo atlikto skundžiamos nutarties siuntimo Juridinių asmenų registrui, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad šie argumentai nedaro įtakos šios bylos išnagrinėjimo teisiniam rezultatui, plačiau dėl jų nepasisako.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 8 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovės UAB EASTCON AG LT ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.