Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2017-11-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-613-963/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2017-11-20Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-02-01Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-11-20
Bylos Nr.
1-613-963/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-09594-2017-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Stonkuvienė
Kaltinamasis
A. R.
Nukentėjusysis
G. B.
Advokatai
Daiva Ivanauskaitė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-613-963/2017Proceso Nr. 1-01-1-09594-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.1.; 1.1.7.2.3.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.12.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 20 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Stonkuvienė,sekretoriaujant Vaivai Virkutytei, Linai Pazdrazdienei,dalyvaujant prokurorei Vidai Kaubrytei,kaltinamajam A. R., jo gynėjai advokatei Daivai Ivanauskaitei,nukentėjusiajam G. B., gynėjui advokatui E. J. Šoriui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. R. mušdamas nesunkiai sužalojo žmogų:

A. R. 2017 m. vasario 21 d., apie 23.30 val., (duomenys neskelbtini), laiptinės koridoriuje sukėlė konfliktą, kurio metu ranka du kartus smogė G. B. į veidą, po to nukentėjusiajam, būnat bendro naudojimo virtuvėje, ranka vieną kartą smogė į nosį, tuo padarydamas G. B. veido sumušimą su nosies lūžimu, kas sukėlė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu A. R. mušdamas nesunkiai sužalojo G. B..

Kaltinamasis A. R. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino ir paaiškino, kad bendro naudojimo virtuvėje trenkė G. B. į nosį. 2017 m. vasario 21 d. vakare susitiko su G. B. prie laiptinės. G. B. pasiūlė atsigerti alaus, jis pasakė, kad neturi pinigų, G. B. pasakė, kad nupirks. Nuėjo į parduotuvę, parėjo į bendro naudojimo virtuvę. Ten J. P. gamino valgyti. Atsisėdo, gėrė alų, prisijungė ir jo sugyventinė O. S.. Nemažai išgėrė, tada jis pasakė, kad balius baigtas ir jis su sugyventine ėjo į savo kambarį. Einant jiems į kambarį, jis su savo sugyventine sukonfliktavo. G. B. su J. P. liko virtuvėje. Jo sugyventinė O. S. nuėjo į virtuvę ir paprašė J. P. iškviesti policiją. Jis liko stovėti koridoriuje. G. B. jau buvo savo kambaryje. Tuo metu atsidarė G. B. kambario durys ir jis atsisuko pažiūrėti ir tuo metu jis pajuto tris smūgius pagaliu į galvą. Jis priklupo, jam aptemo akyse, tada jis griebė už rankų, kad neuždaužytų jo negyvai. Ėmė grumtis, šiaip taip atėmė pagalį. Kai jis atėmė iš G. B. pagalį, G. B. nubėgo į virtuvę ir užsirakino. Moterys liko koridoriuje. Jis pagalį numetė. Pabarškino į duris, prašė atidaryti duris, kad pakalbėti vyriškai. Kai G. B. atidarė duris, jis davė jam vieną smūgį į nosį. J. P. pasiėmė šluotą ir pasakė „tu mano vyro nemuši“. Po to G. B. vėl jį daužė su lazda. Po to jis prie išėjimo iš koridoriaus susmuko, ėjo laiptine į apačią. Policijos pareigūnai iškvietė medikus, juos abu nuvežė į ligoninę. Po to abu nuvežė į policijos komisariatą. Jis siūlė susitaikyti G. B., bet šis paprašė 2000 eurų už tai. Jam tokia suma yra nereali. Prisipažino, kad pasielgė blogai. Su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies. Paaiškino, kad 8000 eurų suma jam yra labai didelė. Nurodė, kad sutiktų su suma iki 500 eurų, nes vaikas eina į antrą klasę, jo atlyginimas nedidelis, pinigų šeima turi minimaliai, turi finansinių įsipareigojimų. Sutiktų atlyginti 300 eurų. Darbo biržoje mokėsi, dabar turi vairuotojo profesionalo profesiją ir pusę metų turi atidirbti už mokymus. Reisai bus po vieną-du mėnesius už Lietuvos ribų. Po teismų tikisi surasti darbą ir dirbti. Sutinka su G. B. susitaikyti. Atsiprašė G. B..

Kadangi kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo savo kaltę pripažino visiškai ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant prokurorei ir kitiems proceso dalyviams įrodymų tyrimą nutraukė.

Be kaltinamojo prisipažinimo, byloje surinkti ir ištirti kiti duomenys, kurie vadovaujantis BPK 273, 291 straipsniais, buvo išnagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis G. B. parodė, kad 2017 m. vasario 21 d., trečiadienį, apie 20.30 val., kartu su sugyventine J. P. nuėjo į bendro naudojimo virtuvę, esančią trečiame aukšte, kur netrukus atėjo ir kaimynai iš 318 buto - A. R. ir O. S.. Visi kartu virtuvėje vartojo alkoholinius gėrimus. Būnant virtuvėje jokių konfliktų tarp jo ir kaimynų nebuvo. Apie 23.00 val. jis su sugyventine J. P. nuėjo į savo 316 butą, o kaimynas A. R. su sugyventine taip pat nuėjo į savo 318 butą. Būdamas namuose, išgirdo, kad koridoriuje pagalbos šaukiasi kaimyno sugyventinė O. S.. Jis kartu su sugyventine išėję į koridorių pamatė, kad O. S. nuėjo į savo butą ir šaukė ant A. R., klausdama, kodėl jis jai trenkė į veidą. Jis su sugyventine nuėjo į jų butą, tačiau A. R. jį stūmė lauk iš buto. Jam einat lauk, A. R. du kartus trenkė į veido sritį (kairį skruostikaulį). Po to jis nuėjo į savo butą, pasiėmė paprastą lazdą ir, nuėjęs pas A. R., trenkė jam vieną kartą į galvos sritį, po to nubėgo į bendro naudojimo virtuvę, kadangi išsigando, nes A. R. buvo stipresnis ir stambesnis už jį. Virtuvėje buvo užsidaręs duris, tačiau po kurio laiko pradaręs duris pamatė stovintį A. R.. A. R. vieną kartą kumščiu trenkė jam į nosį, iš kurios pradėjo bėgti kraujas, nuo suduoto smūgio jam labai skaudėjo. Po smūgio A. R. bėgo lauk iš koridoriaus. Netrukus atvažiavo policija. Jam iškvietė greitąją pagalbą ir buvo nuvežtas į Klaipėdos universitetinę ligoninę, kurioje medikai nustatė, jog yra lūžęs nosies kaulas. Tą vakarą nebuvo pargriuvęs, nosies kaulas lūžo dėl kaimyno suduoto smūgio. (b. l. 2).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. P. parodė, kad 2017 m. vasario 21 d., apie 21.00 val., ji su G. B. prie savo 316 buto, koridoriuje, sutiko kaimynus iš 318 buto – A. R. ir O. S.. Kaimynams pasiūlius išgerti alaus, jie sutiko. Kadangi ji gamino vakarienę bendro naudojimo virtuvėje, pasiūlė ten susirinkti. Visi sėdėjo virtuvėje ir gėrė alų. Išgėrė apie 6 litrus alaus, geriant konfliktų nekilo, visi bendravo draugiškai. Apie 23.00 val. išgėrę alų visi išėjo į savo butus. Būdama bute, išgirdo kaimynės iš 318 buto O. S. balsą, ji šaukė: „gelbėkit, mane muša, kvieskite policiją“. Ji išėjo iš buto į koridorių pažiūrėti, kas vyksta. Girdėjo, jog O. S. yra virtuvėje, todėl nuėjo ir klausė O. S., kas įvyko. O. S. jai sakė, kad A. R. ją vėl mušė, ir nuėjo į savo butą. Koridoriuje prie 318 buto stovėjo A. R.. O. S. įėjus į butą, A. R. jai pasiūlė taip pat įeiti, iš paskos įėjo A. R.. Jis buto duris uždarė, tačiau neužrakino. Netrukus į 318 butą įėjo jos sugyventinis G. B.. G. B. stovėjo buto koridoriuje prie A. R., nieko nesakė, nekalbėjo. Po 2 min. A. R. pradėjo stumti G. B. iš buto. G. B. ranka atidarė buto duris, ir A. R. išstūmė G. B. į koridorių, pristūmė prie sienos ir atsistojo priešais G. B.. Ji tuo metu su O. S. išėjo iš 318 buto ir pamatė, kaip A. R. du kartus ranka sudavė G. B. į veidą. Po smūgių A. R. atsitraukė nuo G. B., o G. B., nuėjęs į buto koridorių, paėmė medinį pagalį ir vieną kartą sudavė A. R. į galvą, nuo ko jam pradėjo bėgti kraujas. Po smūgio ji iškvietė policijos pareigūnus. Ji su O. S. nuolat stojo į vidurį tarp A. R. ir G. B., tačiau jų neišskyrė. Po G. B. suduoto smūgio ji vėl stojo į tarpą tarp A. R. ir G. B., tačiau O. S. ją atitraukė. Atsitraukusi atsisuko pažiūrėti į G. B. ir pamatė jį gulintį ant grindų, o A. R. buvo pasilenkęs prie jo. G. B. su A. R. grūmėsi tarpusavyje. Kol jie grūmėsi, O. S. nuo grindų paėmė medinį pagalį, su kuriuo G. B. sudavė A. R., ir A. R. vieną kartą sudavė per nugarą, sakydama, kad jos daugiau nebemuš. Paskui ji pamatė A. R. ir G. B. stovinčius. G. B. greit įėjo į virtuvę ir užsidarė. A. R. puolė ją ir O. S., mėgino jai suduoti, tačiau nepataikė, ar O. S. pataikė, nežino. Po kelių minučių G. B. atidarius virtuvės duris, A. R. priėjo ir smogė ranka G. B. į nosį. G. B. iš nosies bėgo kraujas. Po smūgio A. R. dar konfliktavo su O. S., tačiau vėliau išėjo iš koridoriaus į laiptinę, tačiau atvykę policijos pareigūnai A. R. parsivedė. (b. l. 36-37).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja O. S. parodė, kad 2017 m. vasario 21 d., apie 22.00 val., sugyventinis A. R. grįžęs į 318 butą pasakė, kad kaimynai G. B. ir jo sugyventinė J. P. kviečia juos į bendrą virtuvę išgerti alaus. Abu nuėjo į virtuvę, kur visi bendravo draugiškai, gėrė alų. Išgėrė daug alaus, nuo kurio G. B. ir A. R. buvo girti, o ji su J. P. buvo tik išgėrusios. 2017 m. vasario 22 d., apie 1.00 val., visi išsiskirstė, o J. P. liko virtuvėje tvarkytis. Grįžus į butą, tarp jos ir sugyventinio kilo žodinis konfliktas. A. R. pradėjus šaukti ant jos, ji išsigando, norėjo, kad jis išeitų iš buto, nes butas priklauso jai. Jam atsisakius išeiti, ji išėjo į koridorių, pašaukė J. P. ir, nuėjusi į virtuvę, paprašė, kad ji iškviestų policijos pareigūnus, nes nori iš buto išvaryti sugyventinį. Stovėdama koridoriuje, J. P. norėjo kviesti policijos pareigūnus, nes rankose turėjo mobilaus ryšio telefoną, tačiau pamatė, kaip iš buto išėjęs sugyventinis G. B. su mediniu pagaliu, nieko nesakęs, du ar tris kartus sudavė A. R. į galvą. Po suduotų smūgių A. R. iš galvos bėgo kraujas. A. R. norint atimti pagalį iš G. B., įvyko grumtynės. A. R., atėmęs pagalį, numetė ant grindų koridoriuje, o G. B., nuėjęs į bendrą virtuvę, užsidarė. Tuomet A. R., priėjęs prie virtuvės durų, prašė G. B. atidaryti duris, nes nori ramiai pasikalbėti. G. B. durų nedarė, vienas kitą vadino necenzūriniais žodžiais, tačiau po maždaug 2 minučių G. B. duris atidarė. A. R. tuo metu vieną kartą dešine ranka sudavė smūgį į nosį G. B., nuo ko jis nugriuvo ant grindų. G. B. atsistojus, jo veidas nebuvo kruvinas. J. P. tuo metu iškvietė policijos pareigūnus. Atsistojęs G. B.pasiėmė pagalį, kuris buvo numestas ant žemės, ir su juo ne mažiau dešimt kartų smūgiavo A. R. į įvairias kūno vietas. A. R. priešinosi, todėl tarp jų įvyko grumtynės. Ji su J. P. stovėjo šalia, šaukė, kad nesimuštų. Grumtynėms baigiantis, A. R. atsisėdo ant grindų koridoriuje, todėl ji su J. P. atsistojo į tarpą tarp vyrų ir neleido A. R. atsistoti, prašė nurimti, o G. B. neleido smūgiuoti. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie G. B. ir A. R. išsivežė. (b. l. 43-44).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. L. parodė, kad 2017 m. vasario 22 d., apie 00.47 val., dirbdamas kartu su vyriausiuoju patruliu L. R., iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizacinio valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), trečiame aukšte vyksta muštynės. Nuvykus nurodytu adresu, namo antrame aukšte, laiptinėje, pastebėjo leidžiantis į apačią A. R., kurį sustabdė ir paklausė, kas atsitiko, nes jo veidas buvo kruvinas. Vyras nieko nenorėjo aiškinti, vengė atsakinėti į klausimus. Jam buvo liepta kartu eiti į trečią aukštą išsiaiškinti visas aplinkybes. Užlipę į trečią aukštą ir įėję į koridorių, pastebėjo G. B. kruvinu veidu. Jam iš nosies bėgo kraujas, todėl buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. G. B. paaiškino, kad būdamas savo bute išgirdo A. R. draugės pagalbos šauksmą ir ėjo jai padėti. Kai nuėjo padėti, susimušė su A. R.. A. R. paaiškino, kad į butą įėjęs G. B. užpuolė jį ir pradėjo mušti. A. R. draugė atsisakė paaiškinti, kas įvyko, minėjo, jog niekam pretenzijų neturi. G. B. draugė paaiškino, jog A. R. ir G. B. susimušė. Jiems atvykus moteris rankoje laikė plastmasinį – bambukinį šluotos kotą, sakė, jog su ja G. B. smogė A. R.. Ant A. R. rankų buvo matyti raudonos smogimo žymės. Atvykusi greitosios medicinos pagalbos brigada abu vyrus dėl sužalojimų nuvežė į Klaipėdos universitetinę ligoninę, o paskui jie buvo pristatyti į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, nes buvo nusiteikę agresyviai. Abu vyrai buvo neblaivūs, sklido alkoholio kvapas. (b. l. 50-51).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. R. parodė, kad 2017 m. vasario 22 d., apie 00.47 val., dirbdamas kartu su vyriausiuoju patruliu T. L., iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizacinio valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), trečiame aukšte vyksta muštynės. Nuvykus minėtu adresu ir lipant laiptais į trečią aukštą, tarp antro ir trečio aukšto, pastebėjo kruviną vyrą. Sutikto vyro klausė, kas nutiko, tačiau jis nenorėjo sakyti, todėl jį nusivedė į trečia aukštą. Trečio aukšto koridoriuje, prie 318 buto, pastebėjo ant grindų pamestą bambukinį – plastmasinį kotą. Priėjus prie 318 buto, iš jo išėjo moteris ir vyras G. B. bei iš 316 buto išėjo moteris O. S.. G. B. paaiškino, kad, būdamas bute, išgirdo vaiko ir moters riksmą, todėl pirma iš buto išėjo pažiūrėti jo draugė J. P., o jai iš pasakos išėjo ir jis. Vyras sakė, kad kartu su sugyventine nuėjo į butą, kur A. R. jį užpuolė, sudavė kelis smūgius, tačiau kur konkrečiai sudavė, nepaaiškino. Taip pat sakė, jog po smūgių nuėjo į savo butą, paėmė kotą, kuris buvo ant grindų, ir smogė A. R.. Kol aiškinosi įvykio aplinkybes, ten buvę asmenys vienas kitą keikė necenzūriniais žodžiai, rėkė, šaukė. Vyrams buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba ir juos išsivežė į ligoninę. Kai atvyko į įvykio vietą, G. B. iš nosies bėgo kraujas, jo veidas buvo kruvinas, o A. R. matėsi prakirsta galva. (b. l. 57-58).

2017 m. vasario 27 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole G. B. parodė, kad 2017 m. vasario 21 d., trečiadienį apie 23.30 val. laiptinės koridoriuje, adresu (duomenys neskelbtini), jį sumušė kaimynas A. R., t. y. po to, kai jis atėjo į A. R. butą, A. R. jį išstūmė iš buto, rankos kumščiu trenkė jam į kairį skruostą, vieną kartą – į nosį, dėl ko jam lūžo nosies kaulas. (b. l. 1-4).

2017 m. vasario 22 d. BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuotas 2017 m. vasario 22 d. 2.16 val. Klaipėdos universitetinės ligoninės pranešimas apie tai, kad 2017 m. vasario 22 d. 1.34 val. greitoji medicininė pagalba į ligoninės priėmimo skyrių pristatė G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantį (duomenys neskelbtini). Medikams paaiškino, kad 2017 m. vasario 22 d. (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje sumušė pažįstamas asmuo. Diagnozė: veido sumušimas, nosies kaulo lūžimas. Gydosi ambulatoriškai. (b. l. 28-29).

2017 m. vasario 22 d. BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2017 m. vasario 22 d. 00.46 val. telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) (J. P.) policijai pranešta, kad (duomenys neskelbtini), antra laiptinė, trečiam aukšte, vyksta muštynės tarp kaimynų. Vienam vyrui kraujuoja iš galvos. (b. l. 30-32).

2017 m. vasario 28 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus Specialisto išvadoje Nr. G 433/2017(03) konstatuota, kad remiantis G. B. objektyvia apžiūra ir tyrimui pateiktų medicininių dokumentų bei teisėsaugos nustatytų bylos aplinkybių duomenimis, nurodyta, kad G. B. padarytas veido sumušimas su nosies kaulų lūžimu. Sužalojimas padarytas paveikus nosies sritį kietu buku daiktu. Įrašai tyrimui pateiktuose medicininiuose dokumentuose neprieštarauja, kad nosies sužalojimą G. B. patyrė užfiksuotu laiku, t. y. 2017 m. vasario 21 paros antroje pusėje. Pagal tyrimui pateiktuose medicininiuose dokumentuose aprašytą sužalojimų lokalizaciją, G. B. kūne yra viena trauminio poveikio vieta. Dėl nosies kaulo lūžimo G. B.sužalojimas yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. (b. l. 64).

2017 m. balandžio 11 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad G. B. pateikė prie bylos medinį pagalį iš įvykio vietos (duomenys neskelbtini). (b. l. 65-66).

2017 m. balandžio 20 d. apžiūros protokole užfiksuota G. B. pateiktos medinės lazdos apžiūra, dalyvaujant specialistui J. C., gauta specialisto išvada, kad lazda nepriskiriama prie šaltųjų nešaunamųjų ginklų. Fotolentelėje užfiksuotas lazdos vaizdas. (b. l. 67-70).

2017 m. balandžio 26 d. nutarimu lazda perduota saugoti į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato saugojimo kamerą. (b. l. 71, 74).

2017 m. balandžio 28 d. VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės pažymoje Nr. 17-1722 nurodyta, kad A. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), 2017 m. vasario 22 d. 1:30 val. paimtas kraujas etanolio koncentracijos nustatymui, išvada: etanolio koncentracija kraujyje 2,37 promilės. G. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), 2017 m. vasario 22 d. 1:35 val. buvo paimtas kraujas etanolio koncentracijos nustatymui, išvada: etanolio koncentracija kraujyje 2,69 promilės. (b. l. 77).

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 29,78 Eur dydžio civilinį ieškinį (b. l. 84-87), kurį A. R. atlygino ir pateikė 2017 m. spalio 24 d. nurodymą įnešti grynuosius pinigus.

2017 m. balandžio 10 d. akistatos protokole užfiksuota, kad akistatos tarp įtariamojo A. R. ir nukentėjusiojo G. B. metu nukentėjusysis G. B. patvirtino savo anksčiau duotus parodymus, kad įtariamasis jį išstūmė iš buto, sudavė du kartus dešine ranka į veidą, tada nukentėjusysis paėmęs medinį pagalį sudavė įtariamajam vieną smūgį į galvą ir pagalį numetė ant žemės, nubėgęs užsidarė virtuvėje, o duris pradarius, įtariamasis jam vieną kartą ranka smogė į nosį, nuo ko jis pargriuvo ant grindų ir prarado sąmonę. Įtariamasis parodė, kad G. B. koridoriuje tris smūgius mediniu pagaliu sudavė jam į galvą, po smūgių jie pradėjo grumtis, jis bandė iš G. B. atimti pagalį, atėmęs numetė ant grindų prie virtuvės, po to G. B. nubėgo į virtuvę ir užsidarė duris, prašant duris atidarius, jis trenkė G. B. dešine ranka vieną smūgį į veidą, nuo smūgio jis paėjo atbulas, nematė, ar pargriuvo, nes tuo metu jam rankomis ir šluota smūgiavo J. P., gindamasis pajuto pagaliu smūgius į galvą, smūgiavo G. B.. (b. l. 127-129).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis A. R. 2017 m. vasario 21 d., apie 23.30 val., (duomenys neskelbtini), laiptinės koridoriuje sukėlė konfliktą, kurio metu ranka du kartus smogė G. B. į veidą, po to nukentėjusiajam, būnat bendro naudojimo virtuvėje, ranka vieną kartą smogė į nosį, tuo padarydamas G. B. veido sumušimą su nosies lūžimu, kas sukėlė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo kaltę patvirtina paties kaltinamojo prisipažinimas teisme, kuriuo jis prisipažino, kad ranka du kartus smogė G. B. į veidą, po to vieną kartą smogė G. B. į nosį. Kaltinamojo kaltė be jo paties prisipažinimo teisme įrodyta ir kitais byloje sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais – nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais (b. l. 2, 36-37, 43-44, 50-51, 57-58), 2017 m. vasario 27 d. Pareiškimu (b. l. 1-4), 2017 m. vasario 22 d. 2.16 val. Klaipėdos universitetinės ligoninės pranešimu (b. l. 28-29), 2017 m. vasario 22 d. J. P. pranešimu policijai (b. l. 30-32), 2017 m. vasario 28 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus Specialisto išvada Nr. G 433/2017(03) (b. l. 64), 2017 m. balandžio 20 d. apžiūros protokolu (b. l. 67-70), 2017 m. balandžio 28 d. VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės pažyma Nr. 17-1722 (b. l. 77), 2017 m. balandžio 10 d. akistatos protokolu (b. l. 127-129). Kaltinamojo A. R. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką tokiu būdu laikytina įrodyta visiškai. Kaltinamojo A. R. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuotini pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nes jis nesunkiai sužalojo žmogų - G. B.. A. R. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad ranka du kartus smogdamas G. B. į veidą ir ranka vieną kartą smogdamas G. B. į nosį, gali jį sužaloti, numatė nusikalstamos veikos pasekmes ir tokių pasekmių norėjo. Tarp kaltinamojo veiksmų ir nukentėjusiajam padarytų kūno sužalojimų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nustatyta, kad kaltinamasis ranka du kartus smogė G. B. į veidą ir ranka vieną kartą smogė į nosį, dėl ko nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Dėl bausmės skyrimo

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių visumą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama, tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis A. R. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą. Anksčiau jis nebuvo teistas. Sprendžiant dėl bausmės rūšies A. R. parinkimo, atsižvelgtina ir į tai, kad jis yra nevedęs, tačiau turi sugyventinę, vieną mažametį vaiką, su kuriais kartu gyvena ir juos išlaiko. Taip pat skiriant bausmę atsižvelgtina ir į tai, kad A. R. administracine tvarka baustas vieną kartą (b. l. 112), prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, atlygino dalį padarytos žalos, t. y. atlygino Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 29,78 Eur (b. l. 84-87), atsiprašė nukentėjusiojo, sutinka iš dalies atlyginti neturtinę žalą nukentėjusiajam. Įvertinęs visa tai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai tikslingiausiai ir veiksmingiausia bus pasiekti A. R. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą jam paskyrus sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės vidurkis. Siekiant padėti kaltinamajam A. R. pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 3 punktu, laisvės apribojimo vykdymo laikotarpiu jam skirtinas įpareigojimas būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Atsižvelgiant į tai, jog byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, yra pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir A. R. šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dydį sumažinti vienu trečdaliu.

Dėl civilinio ieškinio

G. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 8000 eurų dydžio neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 78), teismo posėdžio metu G. B. palaikė civilinį ieškinį dėl 2000 eurų dydžio. G. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dėl patirto sužalojimo, jis ir dabar jaučia skausmus, reaguoja į oro permainas, sloga padidėjusi, naktimis sunku miegoti, be to, pažymėjo, kad ateityje bus reikalinga daryti nosies operaciją, nes viena šnervė yra prispausta, ji blogai atstatyta, taip pasakė gydytojai, tačiau jokio dokumento neišdavė. Dėl operacijos jis dar nesikreipė. Jokių rašytinių įrodymų dėl būtinumo daryti operaciją teismui nepateikė. Jo darbinei veiklai sužalojimas netrukdo, nes šiuo metu ir įvykio metu jis nedirba. Susitaikyti nemato galimybės, nes jis prašė atlyginti jam 2000 eurų, tačiau A. R. su tuo nesutiko. Sutinkamai su CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį teismas nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Spręsdamas nukentėjusiajam G. B. priteistinos neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, jog tyčiniais kaltinamojo A. R. veiksmais nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas – veido sumušimas su nosies kaulų lūžimu. Kita vertus duomenų, kad dėl minėtos traumos nukentėjusysis kenčia didelį dvasinį sukrėtimą ar dėl jos itin pablogėjo jo reputacija, bendravimo galimybės, byloje nėra. Nustatyta, kad šis sužalojimas niekaip nepakenkė ir nukentėjusiojo darbinei veiklai, nes gautų sužalojimų metu G. B. niekur nedirbo. Teismas neabejoja, kad sumuštas nukentėjusysis patyrė pažeminimą, fizinį skausmą, nepatogumus, buvo apribotos jo bendravimo galimybės. Tačiau spręsdamas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas atsižvelgia ir į tai, kad dėl įvykio nukentėjusiojo patirti sužalojimai nėra susiję su itin dideliais jo sveikatos pakenkimais, nukentėjusysis buvo gydomas ambulatoriškai, duomenų apie liekamuosius sužalojimų reiškinius teismui nepateikta. Be to, atsižvelgiama ir į tai, kad nukentėjusysis G. B. sužalojimą patyrė tarpusavio konflikto su kaltinamuoju A. R. metu, ir, kad G. B. 2017 m. liepos 31 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. PK-507-526/2017) yra nuteistas už to konflikto metu padarytą nežymų sveikatos sutrikdymą A. R.. Esant tokioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tokio pobūdžio bylose susiformavusią teismų praktiką, manytina, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma yra per didelė. Todėl ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, nukentėjusiajam iš kaltinamojo priteisiant 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Byloje yra pareikštas ir Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys, kuriuo prašoma iš A. R. priteisti 29,78 Eur išlaidų, kurios buvo patirtos dėl G. B. gydymo (t. 1, b.l. 85). Kadangi A. R. atlygino Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 29,78 Eur civilinį ieškinį bei pateikė tai patvirtinantį įrodymą (2017 m. spalio 24 d. nurodymą įnešti grynuosius pinigus), todėl procesas dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktinas.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: medinė lazda, saugoma Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato saugojimo kamerą (b. l. 71, 74), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintina.

Kardomoji priemonė A. R. nepaskirta. Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu, bei dirbti arba registruotis darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę A. R. paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu, bei dirbti arba registruotis darbo biržoje.

Nukentėjusiojo G. B. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies – priteisti iš A. R. nukentėjusiajam G. B. 1000 eurų (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: medinę lazdą, saugomą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato saugojimo kameroje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Procesą dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant nuosprendį priėmusiam teismui.

Teisėja Rasa Stonkuvienė