Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2017-07-31 · Byla Nr. PK-507-526/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-07-31
Bylos Nr.
PK-507-526/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
G. B.
Kategorijos
  • 2.9.1Privataus kaltinimo bylos (BPK 407 str.)
  • 1.2.4.8.2Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
Baudž.byla Nr. PK-507-526/2017
Procesinio sprendimo kategorija: 2.9.1; 1.2.4.8.2 (S)
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUKlaipėda, 2017 m. liepos 31 d.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Eugenijus Antanauskas,sekretoriaujant Linai Dabulskienei,dalyvaujant nukentėjusiajam ir privačiam kaltintojui A. R.,jo atstovui adv. Daivai Ivanauskaitei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją privataus kaltinimo bylą, kurioje

G. B., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nedirbantis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. B. 2017-02-21, apie 01 val., (duomenys neskelbtini) bendrabučio 3 aukšto laiptinėje, Klaipėdos mieste, kilusio tarpusavio konflikto metu tyčia lazda suduodamas ne mažiau trijų smūgių nukentėjusiajam A. R. į galvą, rankas, kojas, padarė pastarajam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Pagal pareikštą kaltinimą kaltinamasis G. B. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2017-02-20 vakare jis parėjo namo. Kaimynas A. su savo sugyventine sėdėjo virtuvėje ir gėrė alų. Jie pakvietė atsigerti alaus ir jį. Po kurio tai laiko jis su sugyventine išėjo namo. Naktį išgirdo triukšmą. A. sugyventinė kvietėsi pagalbos. Tada jis su savo sugyventine nuėjo pažiūrėti, kas atsitiko. Tik išėjus į koridorių, nuo A. R. gavo smūgį į nosį iš kumščio. Tada jis su savimi atsinešta medine lazda sudavė nukentėjusiajam kartą per galvą.

Nukentėjusysis A. R. parodė, kad jis pilnai tvirtina savo privataus kaltinimo skunde nurodytas aplinkybes. 2017-02-21 vakare grįždamas namo jis sutiko dar prie namo kaimyną G. B.. Jis pakvietė jį išgerti alaus. Jie nuėjo į parduotuvę, nusipirko alaus, tada parėjo ir išgėrinėjo alų bendrabučio virtuvėje kartu su savo sugyventinėmis. Išgėrę alų išsiskirstė. Tarp jo ir sugyventinės įvyko žodinis konfliktas. Sugyventinė išsigando ir išbėgusi į laiptinę pradėjo šaukti iškvieskit policiją. Jis išėjo į koridorių pasižiūrėti, kodėl ji ten šaukia. Tada kaimynas G. išbėgo į koridorių ir trenkė jam į galvą iš pagalio. Po to nubėgo į virtuvę ir pasislėpė. Kai po kurio laiko jis išėjo, tada jis kaltinamajam trenkė iš kumsčio į veidą.

Liudytoja J. P. parodė, kad jie su kaimynais susitiko tarpduryje. Kaimynai pasiūlė atsigerti alaus. Po kurio laiko A. su O. išėjo namo. Tada jie išgirdo, kad O. šaukia „gelbėkit“. Ji ir G. išbėgo į koridorių. Virtuvėje stovėjo O. ir tvarkėsi plaukus. Kai G. įėjo į kambarį, A. R. išstūmė jį pro duris. Tada tarp jų kilo muštynės. Pagalys koridoriuke gulėjo. To įvykio metu pagalys G. buvo po ranka. Ji su O. bandė besimušančius išskirti.

Liudytoja O. S. parodė, kad ji yra A. R. sugyventinė. Tą vakarą jie su kaimynais išgėrė bendrabučio virtuvėje alų ir grįžo namo. Po ko viskas įvyko. Tarp A. R. ir jos namuose kilo konfliktas. Ji išbėgo į koridorių ir paprašė J., kad iškviestų policiją. Tada atėjo kaimynas G. B., kuris atsineštu pagaliu trenkė jos vyrui per galvą. Po smūgio jos vyras nenugriuvo, todėl trenkė G. atgal. Po to J. iškvietė policiją. Kadangi vyrai toliau mušėsi, ji bandė išskirti juos, kelis kartus nestipriai su šluota suduodama savo vyrui, kad daugiau jis nesimuštų.

Liudytojas – policijos pareigūnas T. L. parodė, kad jis prisimena bendrabutį ir sumuštus žmones. Jie gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio bendrabučio koridoriuje vyksta muštynės. Atvykus abu asmenys, kurie mušėsi, buvo pristatyti į ligoninę, o po to į policijos komisariatą. Vyriškiai sakė, kad susimušė. Vienas nurodė, kad išgirdo moters šauksmą, ir išėjo jai padėti.

Liudytojas L. R. davė tokius pat parodymus kaip ir T. L..

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G396/2017 (03) konstatuota, kad A. R. buvo padaryti šie sužalojimai: muštinės žaizdos galvos plaukuotoje dalyje, kairėje rankoje, odos nubrozdinimai galvos plaukotuoje dalyje, dešinėje rankoje, pilve, kairėje kojoje, poodinės kraujosruvos kaklo dešinėje, nugaroje, krūtinės ląstos kairėje, abiejose rankose, kairėje kojoje. Kai kurios poodinės kraujosruvos padarytos kietu buku, turinčiu pailgą formą, išgaubtą paviršių, daiktu, primenančiu lazdą. Konstatuoti sužalojimai padaryti ne mažiau 19 trauminių kontaktinių smūginių poveikių pasekoje, tris iš jų turi dinaminį komponentą. Sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (b.l.8-10).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis G. B. smurtaudamas – tyčia suduodamas smūgius lazda nukentėjusiajam per galvą bei kitas kūno vietas, nežymiai sutrikdė A. R. sveikatą. Nors kaltinamasis savo kaltę neigia, jis pripažino, kad kaltinime nurodytu metu tarp jo ir A. R. kilo konfliktas, peraugęs į muštines. Jis taip pat pripažįsta, kad su savimi turėjo medinę lazdą, kuria kartą trenkė nukentėjusiajam per galvą. Kaltinamasis neigia sudavęs daugiau smūgių nukentėjusiajam, tačiau vien šitų jo parodymų pakanka, kad veiką galima būtų kvalifikuoti pagal LR BK 140 str. 1 d. Be to kaltinamojo parodymus paneigia nukentėjusiojo A. R. parodymai, kuriais netikėti teismui nėra pagrindo, nes juos patvirtina ir byloje esanti teismo medicinos specialisto išvada. Be to, kad tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo vyko konfliktas, peraugęs į nuštynes bei tai, kad G. B. ateidamas atsinešė ir lazdą, patvirtina ir liudytojos O. S. bei J. P..

Sutinkamai su teismo medicinos specialisto išvada, padaryti sužalojimai sukėlė A. R. nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

A. R. veiksmai šioje byloje nevertintini, nes jo atžvilgiu atliekamas kitas ikiteisminis tyrimas.

Motyvuojamoji dalis

G. B. atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Nukentėjusysis A. R. dėl jo sumušimo ir sveikatos sužalojimo G. B. reiškia 1000 eurų dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (b.l. 2-3).

Nukentėjusysis nurodė, kad dėl padarytų sužalojimų patyrė skausmą, pažeminimą, nesaugumo jausmą ir kitus neigiamus išgyvenimus.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. l d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas neturtinės žalos dydį nustato, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Reikalavimas dėl neturtinės žalos yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Teismas neabejoja, kad nukentėjusysis dėl kaltinamojo pavartoto smurto patyrė fizinį skausmą, išgyveno kitokius nepatogumus. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į kaltinamojo nusikalstama veika padarytas pasekmes – į tai, kad nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sužalojimas ir jokių rimtesnių padarinių jis nesukėlė. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad konfliktas buvo abipusis. Iki šio konflikto tiek nukentįjusysis, tiek kaltinamasis kartu girtavo. Be to ir pats konfliktas kilo nukentėjusiojo iniciatyva, pradedant konfliktuoti su savo sugyventine, kuri pasikvietė kaimynus į pagalbą. Įvertinus visas aplinkybes, teismas mano, kad prašoma suma priteisti 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti šiuo atveju yra aiškiai per didelė ir neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl ji mažinama ir nukentėjusiojo naudai priteistini 500 eurų neturtinės žalos atlyginimui.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str., atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę. G. B. įvykdė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą. Jis savo kaltės nepripažino ir nesigaili, nusikalto, būdamas anksčiau neteistu. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą veiką G. B. skiriant bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, kurios dydis artimas vidurkiui. Jam skiriama bausmės rūšis - laisvės apribojimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-307 str.,

teismas nusprendė:

G. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1d. ir nuteisti jį laisvės apribojimo bausme 1 metams, įpareigojant jį nuo 22 val. iki 06 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu bei pradėti dirbti ar per laisvės apribojimo bausmės laiką registruotis darbo biržoje.

Priteisti iš G. B. 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo A. R. naudai.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, medžiagą Nr.M-1-01-15144-17 grąžinti Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per šį teismą.

Teisėjas E.Antanauskas