- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-01
- Bylos Nr.
- 1A-68-417/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-09594-2017-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eduardas Maškevičius, Arvydas Daugėla, Zigmas Pocius
- Nuteistasis
- A. R.
- Nukentėjusysis
- G. B.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Daugėlos, Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Zigmo Pociaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu, bei dirbti arba registruotis darbo biržoje. Iš nuteistojo A. R. priteista 1000 eurų nukentėjusiajam G. B. neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
A. R. nuteistas už tai, kad mušdamas nesunkiai sužalojo žmogų: jis 2017 m. vasario 21 d., apie 23.30 val., (duomenys neskelbtini), laiptinės koridoriuje sukėlė konfliktą, kurio metu ranka du kartus smogė G. B. į veidą, po to nukentėjusiajam būnant bendro naudojimo virtuvėje, ranka vieną kartą smogė į nosį, tuo padarydamas G. B. veido sumušimą ir nosies lūžimą, tai sukėlė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu A. R. mušdamas nesunkiai sužalojo G. B..Apeliaciniu skundu nuteistasis A. R. prašo pakeisti 2017 m. lapkričio 20 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį ir sumažinti priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydį. Apeliantas nurodo, kad jis savo kaltę pirmosios instancijos teisme pripažino, labai nuoširdžiai gailisi dėl to, kad sužalojo G. B., atlygino žalą Ligonių kasai dėl G. B. gydymo išlaidų. Tačiau mano, kad priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis, t. y. 1000 eurų, jam yra per didelis. A. R. teigimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam paskirtas laisvės apribojimas ir vienas iš įpareigojimų yra būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu. Jis yra tolimųjų reisų vairuotojas, o dėl paskirtos bausmės negalės išvykti į reisus, todėl sumažės jo pajamos ir jam sunku bus atlyginti iš jo priteistą 1000 eurų neturtinę žalą G. B.. Nuteistasis prašo atsižvelgti į tai, kad jis anksčiau nėra teistas, turi (duomenys neskelbtini) gimusį sūnų, kuris eina į antrą klasę, turi kitų finansinių įsipareigojimų, o jo alga nėra didelė. Prašo sumažinti priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydį iki 500 eurų.Nukentėjusysis G. B. atsiliepime į apeliacinį skundą nesutinka su nuteistojo apeliacinio skundu ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad A. R. yra nuteistas už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, jam yra paskirta švelniausia šio straipsnio sankcijoje numatyta bausmė. Taip pat nurodo, kad jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasekmes jaučia iki šiol, galbūt reikės daryti operaciją, todėl prašo palikti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistą. Atsiliepimu į nuteistojo apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė V. Kaubrytė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nukentėjusiajam priteisė 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti, ši suma nelaikytina pernelyg didele ar neatitinkančia teismų praktikos, todėl nuteistojo apeliacinis skundas turėtų būti atmestas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančią medžiagą, priimtą nuosprendį ir skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės, nuteistojo A. R. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo. Pats apeliantas nusikalstamos veikos kvalifikacijos neginčija, kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažįsta, sutinka su jam paskirta bausme. Kadangi nusikalstamų veikų kvalifikacija ir esminės bylos aplinkybės neginčijamos, teisėjų kolegija dėl nuteistojo kaltės nepasisako (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad nuteistasis nesutinka su teismo sprendimu iš jo nukentėjusiajam G. B. priteisti 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis G. B. baudžiamojoje byloje buvo pareiškęs 8000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 78). Pirmosios instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis prašomą sumą sumažino iki 2000 Eur (t. 2, b. l. 4). Byloje esanti 2017 m. vasario 28 d. specialisto išvada Nr. G 433/2017(03) patvirtina, kad nukentėjusiajam G. B. buvo padarytas veido sumušimas ir nosies kaulų lūžimas, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad šį kūno sužalojimą nukentėjusiajam tyčiniais smurtiniais veiksmais padarė nuteistasis.Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas, nustatydamas G. B. priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį, atsižvelgė į tai, kad nors nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau byloje nėra duomenų, kad dėl minėtos traumos nukentėjusysis kenčia didelį dvasinį sukrėtimą ar dėl jos itin pablogėjo jo reputacija, bendravimo galimybės, šis sužalojimas niekaip nepakenkė ir nukentėjusiojo darbinei veiklai, nes gautų sužalojimų metu G. B. niekur nedirbo, nukentėjusiojo patirti sužalojimai nėra susiję su itin dideliais jo sveikatos pakenkimais. Be to, teismas įvertino ir tai, kad nukentėjusysis G. B. sužalojimą patyrė tarpusavio konflikto su nuteistuoju A. R. metu, ir G. B. 2017 m. liepos 31 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)) yra nuteistas už to konflikto metu padarytą nežymų sveikatos sutrikdymą A. R.. Nustatant neturtinės žalos dydį labai svarbu įvertinti ne tik dėl sveikatos sužalojimo kilusius neigiamus padarinius, bet ir jų įtaką tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui. Neigiamas fizinis poveikis, pasireiškęs sužalojimų padarymu, buvo ir yra lydimas sužaloto asmens dvasinių išgyvenimų. Vertintina ir ta aplinkybė, kad sužalojimai buvo padaryti tyčiniais, aktyviais nuteistojo veiksmais. Neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais, todėl teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš A. R., atsižvelgė į bylai reikšmingų aplinkybių visumą, tinkamai vadovavosi BPK 113, 115 straipsnių ir CK 6.250, 6.282 straipsnių nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarką, atsižvelgė ne tik į nusikaltimą padariusio asmens bei nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, bet ir į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje, vertino aplinkybių visumą. Todėl teismo nustatytas 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis nelaikytinas pažeidžiančiu sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Jis realiai paremtas byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, vadovaujantis teisės normų, reglamentuojančių žalos atlyginimo klausimus, nuostatomis. Teismas išlaikė skirtingų nukentėjusiojo ir nuteistojo interesų pusiausvyrą. Apeliantas jokių naujų aplinkybių, kurios būtų teisiškai reikšmingos sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą ir į kurias pirmosios instancijos teismas nebūtų atsižvelgęs, nenurodė. Todėl keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiajam G. B. priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.Nuteistasis skunde teigia, kad dėl jam paskirtos bausmės (laisvės apribojimo ir įpareigojimo būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val.) jis daugiau negalės dirbti tolimųjų reisų vairuotoju, nes negalės išvykti į ilgus reisus, dėl to nukentės jo finansinė padėtis ir jis neturės galimybių atlyginti nukentėjusiajam priteistą neturtinę žalą. Tačiau su tokiais skundo argumentais nėra pagrindo sutikti, kadangi iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad A. R. yra skirtas įpareigojimas per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu, bei dirbti arba registruotis darbo biržoje. Taigi šį įpareigojimą A. R. privalo vykdyti tiek, kiek tai nėra susiję su jo darbu, tačiau kiekvieną kartą norėdamas išvykti jis privalo gauti bausmę vykdančios institucijos leidimą. Įvertinusi anksčiau nurodytas aplinkybes kolegija daro išvadą, kad skundžiamas 2017 m. lapkričio 20 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį nukentėjusiojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo A. R. apeliacinį skundą atmesti.