Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Lazdijų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 284 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams;

2. Lazdijų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 8 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

3. Lazdijų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, areštu 40 parų, uždrausta 3 metus naudotis teise vairuoti transporto priemones, nuspręsta išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 100 eurų;

4. Alytaus rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, areštu 60 parų. Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, subendrinta su Lazdijų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė –areštas 80 parų, uždrausta 3 metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones bei nuspręsta išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 100 eurų, bausmę atlikęs;

5. Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, laisvės atėmimu 4 mėnesiams, uždrausta 3 metus naudotis teise vairuoti transporto priemones, nuspręsta išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 100 eurų, bausmę atlikęs;

6. Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

7. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 6 mėnesiams, paskirtas draudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 5 metus. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 5 metams ir turto konfiskavimas. Bausmę atlikęs, (duomenys neskelbtini) išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Vadovaujantis bylos duomenimis – paties kaltinamojo E. M. parodymais, jog vairavo automobilį, būdamas prieš tai išgėręs degtinės bei alaus, neblaivumo nustatymo aktu, alkotesterių tikrinimo istorijos fotonuotraukomis, įvykio vietos su fotolentele apžiūros protokolu, (duomenys neskelbtini) O. A. tarnybiniame pranešime nurodytais duomenimis, - nustatyta, kad kaltinamasis E. M. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, tai yra kai (duomenys neskelbtini) jam nustatytas 2,48 promilių neblaivumas. Tokie jo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis E. M. padarė nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia. Teisiamas 8 kartą, paskutinį kartą Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl analogiškos nusikalstamos veikos (BK 281¹ straipsnio 1 dalis) padarymo, be to, Alytaus rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini)teismo baudžiamuoju įsakymu ir Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu nuteistas dėl nusikalstamų veikų, numatytų tuo metu galiojusioje BK 281 straipsnio 7 dalies redakcijoje (b. l. 35 – 44), tai yra dėl to, jog vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Visa tai patvirtina šio kaltinamojo polinkį nesilaikyti eismo saugumo reikalavimų, niekinamą požiūrį į viešąją tvarką, transporto eismo saugumą (kuris yra pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį saugoma vertybė) ir jį labai neigiamai charakterizuoja. Per paskutinius 5 metus jis du kartus nubaustas administracinėmis nuobaudomis, abu kartus pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 484 straipsnį (Alkoholinių gėrimų gėrimas viešosiose vietose arba neblaivaus asmens pasirodymas viešosiose vietose). Duomenų apie paskutinės baudos sumokėjimą byloje nėra (b. l. 45 – 46). (Duomenys neskelbtini)duomenimis, E. M. dirba (duomenys neskelbtini), kaip pats nurodė – (duomenys neskelbtini) (b. l. 48, 86 – 89, 103, 108 – 112). Teisiamajame posėdyje kaltinamasis taip pat nurodė, jog jo pajamos per mėnesį (duomenys neskelbtini)eurų, esant didesnei darbų apimčiai – ir daugiau. Turi (duomenys neskelbtini)metų (duomenys neskelbtini), kuri gyvena ne su juo, tačiau kas mėnesį jai savanoriškai teikia (duomenys neskelbtini) eurų išlaikymą. E. M. (duomenys neskelbtini)seniūnės charakterizuojamas kaip darbštus, paslaugus, bet pasižymintis įpročiu piktnaudžiauti alkoholiu asmuo, kuris bendruomenės gyvenime nedalyvauja, nusiskundimų dėl jo netinkamo elgesio seniūnija iš vietinių gyventojų yra gavusi ne kartą (b. l. 54). Abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra – (duomenys neskelbtini)duomenimis psichikos sveikatos centro apskaitoje ir priklausomybės ligų kabineto apskaitoje (duomenys neskelbtini) (b. l. 57), (duomenys neskelbtini)turimoje E. M. asmens sveikatos istorijoje nėra duomenų, kad asmeniui buvo teiktos psichikos sveikatos priežiūros paslaugos (b. l. 104 – 105).

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, teigė, jog nuoširdžiai gailisi, bet teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamas veikas pagal kasacinės instancijos teismo praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuotų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-326-303/2019 ir kt.). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytų nusikaltimų yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017 ir kt.). Šiuo atveju tiek iš kaltinamojo, tiek iš (duomenys neskelbtini) O. A. tarnybiniame pranešime pateikiamos informacijos matyti, kad E. M. vairavo prieš pat važiavimą išgėręs stipraus alkoholinio gėrimo (degtinės) bei alaus, taigi puikiai suvokdamas, jog negali vairuoti dėl apsvaigimo ir netgi neturi teisės vairuoti transporto priemonių. E. M. buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,48 promilės), kuris labai artimas sunkiam neblaivumo laipsniui, be to, patikrinus E. M. neblaivumą antrąjį kartą, jam buvo nustatytas net 3,48 promilių neblaivumas, kaltinamasis akivaizdžiai girtėjo. Taigi E. M. nusikalstamas elgesys nebuvo atsitiktinis. Tai, jog kaltinamasis vairuoja transporto priemonę neblaivus ketvirtą kartą (prieš tai už tokius nusikaltimus teistas 3 kartus), rodo, kad jis visai nesistengia keisti savo netinkamo ir pavojingo elgesio, todėl nėra jokio pagrindo kaltinamojo formaliai žodžiu išreikšto gailėjimosi laikyti nuoširdžiu, ir atitinkamai kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Sunkinanti atsakomybę aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Įvertinęs visas nustatytas ir ištirtas bylos aplinkybes bei kaltinamojo E. M. asmenybę, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus įgyvendinta tik paskyrus kaltinamajam prokurorės pasiūlytą griežčiausią BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Teismas mano, kad ši bausmės rūšis atitiks bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus. Atsižvelgiant į tai, kad E. M. nebe pirmą kartą teisiamas už analogišką nusikaltimą, nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jam skirtinos bausmės dydis nustatytinas didesnis jei sankcijoje numatyto dydžio vidurkis.

Baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su kaltinamojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, asmens teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Kaltinamasis E. M. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą. Kaltinamasis teigia šiuo metu kritiškai vertinantis savo elgesį, jis (duomenys neskelbtini), išlaiko (duomenys neskelbtini), turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Įvertinus visus duomenis, tai, jog vis dėlto po paskutinės bausmės atlikimo E. M. beveik trejus metus nebuvo nusikaltęs, taip pat siekiant išlaikyti ir kaltinamojo turimus darbinius, socialinius ryšius, daroma išvada, jog bausmės tikslai dar gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, bausmės vykdymą atidedant 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui ir skiriant pareigas: tęsti darbą, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalis).

BK 42 straipsnio 6 dalyje, 67 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir uždraudimas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis bei turto konfiskavimas. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, tai yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. E. M. nusikalto veikdamas tiesiogine tyčia, savo veiksmais bei neblaivumo laipsniu neabejotinai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei savo paties sveikatai ar net gyvybei. Kaltinamojo gynėjas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad prokurorės kaltinamajam siūlomas uždraudimas naudotis teisė vairuoti transporto priemones 5 metų terminui būtų per griežta ir neadekvati baudžiamojo poveikio priemonė jo ginamajam, tačiau, teismo vertinimu, būtent tokios trukmės baudžiamojo poveikio priemonė bus adekvati padarytai veikai. Teismo nuomone, švelnesnė poveikio priemonė šioje situacijoje nebūtų pakankama siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti kaltinamąjį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. Tokią poziciją teismas grindžia įvertinęs ne tik E. M. padaryto nusikaltimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, nustatytą vidutinį neblaivumo laipsnį, artimą sunkiam neblaivumo laipsniui, bet ir tai, jog kaltinamasis nėra teisėtai įgijęs teisės vairuoti transporto priemones, tačiau tokią nusikalstamą veiką padarė ne pirmą kartą.

BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Nustatyta, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), kurį neblaivus vairavo E. M., yra nusikaltimo padarymo priemonė. Automobilis registruotas mirusio asmens – J. A. J. vardu, tačiau tiek J. A. J. (duomenys neskelbtini) Z. J. (b. l. 23), tiek pats kaltinamasis nurodė, jog E. M. automobilį nusipirko, tik jo neužregistravo. Turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis yra ne nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, bet panaikinti galimybę jam ar kitiems asmenims turėti iš nusikalstamos veikos gautą turtinę naudą, daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-304-976/2016, 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-250-976/2020 ir kt.). Įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltinamojo ankstesnį elgesį ir siekiant baudžiamosios teisės priemonėmis apginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų (BK 1 straipsnio 1 dalis), vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatomis, kaltinamajam skirtina dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – jam faktiškai nuosavybės teise priklausančios, J. A. J. vardu registruotos, transporto priemonės – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 90 – 93) panaikintina, įsiteisėjus nuosprendžiui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 139 straipsnio 1 dalis). Įvykio vietos apžiūros metu paimtas registracijos liudijimas perduotinas kartu su konfiskuojamu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateikta pažyma patvirtina, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl kaltinamojo gynybos sudaro 100 eurų (b. l. 113). Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. E. M. baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, tokiu atveju gynėjo dalyvavimas procese yra būtinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį įstatyme yra numatytas privalomas gynėjo dalyvavimas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-307-507-2015, 2K-84-699/2015). Kadangi gynėjo dalyvavimas šioje baudžiamojoje byloje buvo būtinas, daroma išvada, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302, 304 – 305, 307 – 308, 312 – 313 straipsniais,

nusprendžia:

E. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimą devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skiriamą bausmę E. M. sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam laisvės atėmimą šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, paskirtos bausmės vykdymą E. M. atidėti vieneriems metams šešiems mėnesiams, paskiriant pareigas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 7 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsniu, paskirti E. M. baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones penkerius metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

2) turto – J. A. J. vardu registruotos transporto priemonės – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomo automobilių saugojimo aikštelėje (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą baudžiamojoje byloje, perduoti kartu su konfiskuojamu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti E. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nepriteisti iš E. M. valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.