Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu kaltinamasis savo kaltę dėl fizinio skausmo G. K. sukėlimo pripažino iš dalies. Jis nurodė, kad 2018 m. kovo 8 d. vakare tarp jo ir G. K. kilo žodinis konfliktas, kurio metu ji jam griebė už krūtinės ir norėjo jį išvyti, ištempti nuo lovos link durų. Jai tempiant jį už drabužių J. J. paėmė G. K. už rankų ir atsistūmė ją nuo savęs. Jis galvojo, kad ją atplėš nuo savęs ir viskas baigsis, ji apsiramins, tačiau atplėšiant ją nuo savęs ji atsitrenkė į durų staktą. Tuo metu pradėjo verkti vaikai ir buvo iškviesta policija. J. J. nurodė, kad dėl šio įvykio savo kaltę jis buvo pripažinęs ir su G. K. jie buvo susitaikę. Jo veiksmai, kai jis buvo sugriebęs G. K. už rankų, buvo išprovokuoti G. K.. Ji pati pirma jam buvo sudavusi, jį tampė. Jokių pretenzijų jai jis nereiškė tik dėl to, kad norėjo kuo greičiau susitaikyti ir baigti tyrimą. Tam, kad tyrimas būtų nutrauktas, jis savo kaltę pilnai pripažino. Tuo metu jie gyveno kartu ir tikėjosi, kad pripažinęs savo kaltę ir nereikšdamas pretenzijų G. K., su ja išsaugos geresnius santykius.

Alkotesterio išraše užfiksuota, kad 2018 m. kovo 8 d. 20.30 val. J. J. įvykio metu buvo visiškai blaivus (1 t., b.l. 63).

Teismo posėdžio ir ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji G. K. parodė, kad 2018 m. kovo 8 d. apie 19.40 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tarp jos ir sugyventinio J. J. įvyko žodinis konfliktas. Konfliktas įvyko dėl to, kad jos sūnus A. K. sirgo ir kelias dienas nėjo į mokyklą. J. J. apie tai nieko nežinojo, jam nesakė, nes bijojo, kad J. J. pradės rėkti ir auklėti vaiką kaip būdavo anksčiau. J. J. pradėjo rėkti, keiktis, puolė ją, kad jam nieko nesakė. Ji labai supyko ant J. J., kad jis kišasi į jos vaikų gyvenimą ir vadino melagiais, tinginiais. Ji sudavė J. J. delnu per veidą. J. J. prišoko prie jos, bet ji pasakė, kad jei jai suduos, iškvies policiją. Tada į kambarį atbėgo vaikai. A. pradėjo sakyti J. J., kad jis atstotų nuo mamos, t. y. jos. J. J. A. liepė nesikišti, o ji vaikams liepė eiti į savo kambarį. Ji J. J. pasakė, kad nereikia vienam kito traumuoti, prašė išeiti ir juos palikti. J. J. nesutiko, užsidarė tualete. Ji norėjo, kad J. J. išeitų iš jos namų, todėl baladojo į duris, išjungė šviesą. Paskui jis nuėjo į kambarį, atsigulė ant lovos, pasakė, kad niekur neis. Ji pasakė, kad iškvies policiją. Ji suėmė J. J. už rūbų ir norėjo išversti iš lovos, kad jis išeitų. Tada J. J. pašoko, griebė jai už rankų riešų, išstūmė į prieškambarį ir trenkė ją į buto lauko duris. Jį atstūmė, į prieškambarį subėgo vaikai, pradėjo tampyti J. J. už rūbų, norėdami atitraukti nuo jos. J. J. jos nepaleisdamas savo šonu nustūmė A. ir prispaudė ją prie prieškambario spintos. A. tuo metu stovėjo prie virtuvės durų. J. J. toliau jos nepaleisdamas, laikydamas už rankų riešų, stūmė ją į virtuvės durų staktą, kartu pastumdamas ir A., kuris atsitrenkė į virtuvės durų staktą. A. pradėjo rėkti, o A. puolė skambinti 112. Ji prašė ją paleisti ir J. J. paleido. Jis nuėjo į vonią, o ji su vaikais greitai apsirengė ir išėjo į kiemą. Susėdo į mašiną ir ketino važiuoti pas tėvus. Dar paskambino J. J. ir paklausė, ar jis išeis iš namų. J. J. atsakė, kad niekur neis. Tada ji paskambino 112 ir pranešė apie įvykį (1 t. b.l. 75-76, 78-80).

Alkotesterio išraše užfiksuota, kad 2018 m. kovo 8 d. 20.47 val. G. K. buvo visiškai blaivi (1 t., b.l. 62).

2018 m. kovo 8 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad namas yra (duomenys neskelbtini). Įėjimo į daugiabutį namą durys yra medinės. Įėjus į namą yra laiptai į antrą aukštą, kuriame yra butas. Butas yra antro aukšto dešinėje pusėje. Įėjimo į butą durys yra medinės. Įėjus į butą yra prieškambaris, kuriame įvyko smurtas. Jo dešinėje pusėje, prie sienos yra drabužių kabykla ir spintelė. Pėdsakų, turinčių reikšmės bylai, nerasta. Prieškambario kairėje pusėje yra vaikų kambarys, dešinėje - didysis kambarys. Prieškambario tiesiojoje yra virtuvė. Kambariai tvarkingi, jokių pėdsakų, turinčių reikšmės bylai, nerasta. (1 t., b.l. 65-71).

2018 m. kovo 8 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodoma, kad G. K. buvo nustatytas nežymus paraudimas nugaroje (1 t., b.l. 60-61).

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J. P. parodė, kad ji dirba Širvintų rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus specialiste. 2018 m. kovo 9 d. iš Vilniaus apskr. VPK Širvintų r. PK tarnyba gavo pranešimą, kad 2018 m. kovo 8 d. J. J. smurtavo prieš G. K.. Iš pranešimo buvo aišku, kad šeimoje yra vaikų, todėl ji su kolege nuvyko į Širvintų pradinę mokyklą, kurioje mokosi G. K. vaikai - A. K. ir A. K.. Vaikai jai papasakojo, kad jų mama G. K. susipyko su savo draugu J. J., su kuriuo visi kartu gyvena. A. K. pasakojo, kad mama ir jos draugas susipyko dėl A., kadangi A. kelias dienas nebuvo mokykloje ir J. J. apie tai sužinojo. Mama liepė J. J. išeiti iš namų, bet jis nesutiko, liepė išeiti jiems patiems. A. pasakė, kad J. J. konflikto metu pastūmė jų mamą. Tiek A., tiek A. sakė, kad jie bandė ginti mamą, kad A. skambino į policiją. Vaikus informavo apie psichologinės pagalbos teikimą. 2018 m. kovo 13 d. ji su kolege lankėsi G. K. namuose, kur G. K. paaiškino, kad butas, kuriame ji su vaikais ir savo sugyventiniu J. J. gyvena, yra jos. G. K. papasakojo, kad konfliktas tarp jos ir sugyventinio J. J. įvyko dėl to, kad A. kurį laiką sirgo, nelankė mokyklos, o J. J. apie tai nežinojo. Kai J. J. apie tai sužinojo, labai supyko, sukėlė konfliktą, kurio metu pastūmė ją į durų staktą.

Ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausta nepilnametė nukentėjusioji A. K. parodė, jog 2018 m. kovo 8 d. J. J. buvo susipykęs su mama. Labai supyko, nes mama norėjo jį išprašyti iš namų. Jis pradėjo keiktis, pradėjo mamai rankas išsukinėti, laužyti. Ji tada atėjo ir J. norėjo įkasti, bet jam nieko nepadarė. Tada jis ją pastūmė, skaudėjo ranką ir buvo mėlynė. Kartą, kai mama buvo vonioje, ji su broliu buvo savo kambaryje. J. atėjo ir pradėjo keiktis, grasino, kad suduos, pradėjo šūkauti ir bartis. Kai mama išėjo iš vonios ir paklausė kas buvo, jis pradėjo meluoti, kad jie padarė kažką blogo, kad jo neklausė, rodė negražius ženklus. Buvo vienas kartas, kai J. pirma ją, o po to mamą pastūmė prie pečiaus. Mama atsikėlė, o J. J. puolė aiškintis. Buvo dar atvejis, kai brolis paryčiais atėjo pas jos į kambarį ir paklausė ar mama nori kavos. J. labai užpyko. Kitą dieną su mama susipyko, nes mama gynė brolį. Tada J. rėkė ant brolio, prašė, kad jis atsiklauptų ant kelių ir atsiprašytų. (2 t. b.l. 13-16)

2018 m. kovo 13 d. akistatos metu nukentėjusioji G. K. patvirtino savo parodymus, o įtariamasis J. J. parodymus pakeitė ir patvirtino, kad 2018 m. kovo 8 d. stvėrė G. K. už rankų riešų ir stūmė ją nuo savęs, kai ji bandė nutempti jį nuo lovos, tampė už drabužių. Kad stumdėsi su G. K. prieškambaryje, kad stūmė ją į duris dėl buvusio didelio susijaudinimo nepamena, bet neneigia, kad taip galėjo būti. (2 t., b.l. 127-128).

2019 m. birželio 4 d. papildomai apklaustas įtariamasis J. J. parodė, kad dėl 2018 m. kovo 8 d. įvykdytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažįsta (2 t., b.l. 149).

Teismo posėdžio metu J. J. nurodė, kad dėl G. K. terorizavimo ir bauginimo savo kaltės nepripažįsta. Nuo 2018 m. lapkričio 8 d. iki 2018 m. lapkričio 12 d. gulėjo Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje Antakalnio g. ir 2018 m. lapkričio 10 d. Širvintose negalėjo būti. Tai patvirtina jo medicininiai dokumentai ir Sodros sprendimas dėl ligos išmokos. Tačiau jis neneigia, kad tą dieną G. K. galėjo skambinti telefonu, nes jos namuose dar buvo likę keli jo asmeniniai daiktai ir norėjo susitarti dėl jų atsiėmimo. Pokalbis vyko per kelis kartus, jam skambino ir pati G. K., nes pokalbis buvo nutrūkęs. Tą dieną jie telefonu pykosi dėl likusių pas G. K. J. J. daiktų. Galbūt jis supykęs ir pasakė, kad sudaužys kapus, tačiau tikrai taip elgtis neplanavo. Jo taip pat 2018 m. lapkričio 10 d. nebuvo sustabdę policijos pareigūnai, nes tą dieną jis buvo ligoninėje ir tą gali patvirtinti jo tėvas. Taip pat jo negalėjo niekas matyti prie kapinių, nes jis tą dieną, kaip jau minėjo, buvo ligoninėje.

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji G. K. parodė, kad J. J. yra jos buvęs sugyventinis. Kartu išgyveno apie metus. Jisai anksčiau yra smurtavęs psichologiškai ir fiziškai, o būtent yra keletą kartų ją pastūmęs. Ji su J. J. išsiskyrė nuo 2018 m. rugsėjo 10 d. Nuo išsiskyrimo jisai vis skambinėja. 2018 m. lapkričio 10 d. apie 14 val. 30 min. pas ją prie buto, adresu (duomenys neskelbtini), atėjo J. J., kuris susitiko su jos buvusiu vyru R. K. ir jos dviem vaikais. Užėjęs į butą R. K. jai pasakė, kad yra atvykęs J. J. su gėlėmis, tačiau J. J. neatėjo prie buto, pamatęs R. K. išėjo. Po 20 min. J. J. atvažiavo prie gatvės pusės, prie langų automobiliu sidabriniu Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jis buvo vienas automobilyje. J. J. atvažiavęs pradėjo skambinti telefonu. R. K. pasiūlė atsiliepti ir sakė, jog jis su J. J. pakalbės. Ji atsiliepė, tada J. J. pradėjo grasinti, sakydamas: „tu laisvai per savo miestą eiti bijosi“, „po vieną dings vaikai, pamatysi“. Tada telefoną ji atidavė R. K. ir J. J. jam pasakė, kad jis išneštų jo daiktus: dvi lentas, Marijos statulėlę bei prie skalbyklės esantį kraną. R. K. viską išnešė į laiptinę, išskyrus kraną, nes nebuvo rakto atsukti. J. J. atėjo pasiimti daiktų, pasiėmė lentas, o Marijos statulėlę paliko. Imdamas daiktus vis baladojo į duris. Tada J. J. vėl paskambino ir pasakė: „kol neatiduosi krano, tol neatsikabinsiu, bei išdaužysiu paminklus tavo ir R. K. tėvų“. Po šio skambučio R. K. iškvietė policijos pareigūnus. Atvažiavo policijos pareigūnai, tačiau J. J. jau buvo išvažiavęs. Policijos pareigūnas telefonu bendravo su J. J. ir paragino atvykti ir pasiimti daiktus, bet J. J. sakė, jog jis ne Širvintose, jis negali. Tada policijos pareigūnai išvažiavo. Po to R. K. pasiūlė vaikus išvežti pas senelius į (duomenys neskelbtini), pasiimti raktą ir atsukti kraną, kurio prašė J. J.. Tada apie 16 val., ji, R. K. ir du jos vaikai, jos automobiliu Nissan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežė vaikus pas jos tėvus. Tada nuvažiavo pas R. K. dėdę paimti rakto. Tuo momentu paskambino J. J. telefonu ir pasakė: „gali pasigrožėti R. tėvų kapu“. Ji su buvusiu vyru pamanė, jog galimai J. J. apgadino R. K. tėvų kapus ir nusprendė nuvažiuoti pažiūrėti kapų, kurie yra Šešuolėlių kaime. Važiuojant į kapines, J. J. važiuodamas iš priekio automobiliu Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie L.Stuokos gimnazijos esančios pėsčiųjų perėjos išvažiavo į jos važiavimo kelio dalį ir prieš juos sustojo. Tada J. J. pavažiavo atgal ir leido pravažiuoti. Ji pravažiavo, bet J. J. apsisuko ir ją pasivijo prie Paširvinty esančios degalinės „Alauša“. Tuomet R. K. pasakė sukti į miestą atgal. Ji apsisuko atgal į Širvintų pusę ir J. J. ją aplenkė, tada staigiai sustabdė užkirtęs kelią. Ji pavažiavo atgal, jis atbulas pavažiavo irgi, ją automobiliu spaudė. Kai bandė jį aplenkti, kai lygiagrečiai su juo susilygino, jis šonu automobiliu pradėjo ją stumti į šalikelę, į priešingą eismo pusę. Ji nuvažiavo į kelkraštį, tada J. J. sustojo, persižegnojo ir gestais parodė „kad tave stebiu“ (rankomis parodė į savo akis, po to į ją), bei nuvažiavo. Po to jis paskambino iš kito numerio ir pasakė „tu įsivaizduok čia tau dabar baisu, bet kai tu važiuosi į darbą, vieną dieną gali tiesiog negrįžti“ bei rusiškai pasakė „čia tik gėlytės“. Po šių įvykių ji paskambino į policiją, policijos pareigūnai atvyko apie 17 val. Pakalbėjus su policija, policijos pareigūnai pasakė, jog bandys J. J. pasivyti, o jiems pasiūlė nuvažiuoti iki kapų pažiūrėti. Abu nuvažiavo iki kapinių, niekas nebuvo išversta, nepaliesta. Tada automobilio durų spynelėje užlūžo raktas ir abu negalėjo grįžti namo. Tada nusprendė nueiti iki R. K. giminių, kad pavežtų. Tuo metu paskambino pareigūnas, pasakė, jog bendravo su J. J., bei pasiūlė juos pavežti. Pareigūnai parvežė iki tėvų namų. Užėjo į namus ir namuose buvo sesuo E. Z., kuri pavežė iki automobilio. Kartu važiavo ir R. K.. Prie kapinių buvo apie 17.30 val. Prie kapinių stovėjo tik jos automobilis, o prie vairuotojo pusės tupėjo J. J.. Jo automobilio aplinkui nesimatė. Tada visi išsigando ir nesustojus prie automobilio grįžo į kaimelį ir paskambino pareigūnams. Jos automobiliui jokių sugadinimų nebuvo padaryta. Po to atvažiavo pareigūnai, pasiėmė automobilį, pareigūnai palydėjo iki namų, palaukė kol apžiūrės situaciją laiptinėje, viskas buvo ramu. Pareigūnams išvažiavus, vėl atėjo prie buto durų J. J., pradėjo skambinti, beldė į duris, bei šaukė „gražiuoju tau niekas nesibaigs, taip nepraslysi ir tiems tavo vaikams gražiuoju nesibaigs“. Tuo metu bute buvo su R. K.. Vėl iškvietė policiją ir tada policija rado J. J. kieme. J. J. policijai aiškino, kad bute yra jo daiktų. Tada jis su pareigūnais įėjo į namus ir pasiėmė du jos tėvo atsuktuvus. J. J. daiktų bute nėra, jau viską jis pasiėmęs, išskyrus yra jo lova išardyta, tačiau jis jos neima. Po to J. J. išvažiavo. Tą patį vakarą ir kitomis dienomis J. J. skambinėjo, bet ji neatsiliepė. J. J. buvo grasinęs ir jo išsigando 2018 m. rugsėjo 29 d., po to 2018 m. lapkričio 10 d., kai telefonu jai pasakė, jog dings vaikai, po to tą pačią dieną kai su automobiliu ją prispaudė ir po to rodė ženklus, bei skambino telefonu ir sakė, jog ji gali tiesiog negrįžti iš darbo. 2018 m. lapkričio 10 d. vakare prie durų sakė, jog gražiuoju viskas nesibaigs, bei grasino 2018 m. lapkričio 15 d jos dukrai A. sakydamas „tu A. dar savo atsiimsi“. J. J. baugina, nes nori su ja gyventi kartu. Kai ji pasakė, jog nenori su juo gyventi, tada prasidėjo kerštas. Jis kerta per skausmingiausią vietą, per vaikus. Kerštas pasireiškia grasinamojo pobūdžio žodžiais, veiksmais: automobiliu kelyje užblokuojant važiavimą, beldžiant į duris, rodant gestus bei naudojant fizinį smurtą, kurį panaudojo 2018 m. lapkričio 15 d. prieš ją ir jos dukrą A. Dėl J. J. veiksmų ji jaučia stresą, nerimą ir baimę, nebemiega, bijo dėl savo vaikų, bijo juos išleisti į mokyklą, parsiveža savo tėvą į namus, jog jis pabūtų kartu su vaikais. Vaikai irgi bijo J. J., turėjo pakeisti vaikų telefono numerius, nes J. J. jiems skambinėdavo, paskambinęs kvėpuodavo į ragelį, bet nieko nesakydavo. Po tokių situacijų vaikai dažnai susirgdavo. Dukra yra sakiusi, kad ji yra mačiusi J. J. sėdintį savo automobilyje prie mokyklos. J. J. yra sakęs, kad padegs namus, perpjaus automobilio padangas. Visi kaimynai to bijo, nes namas yra senas, medinis. Ji mano, kad kyla realus pavojus tiek jos, tiek jos dviejų vaikų gyvybei ir sveikatai. Dėl J. J. elgesio ji pakeitė tris darbovietes, nes jis persekiojo, yra pakeitusi du mobiliuosius telefonus.

Ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžio metu liudytojas R. K. parodė, kad buvo susituokęs su G. K. ir abu turi du mažamečius vaikus. Vaikai su mama gyvena Širvintose, o jis pats gyvena Utenoje. Su vaikais palaiko nuolatinį ryšį, retkarčiais juos aplanko Širvintose. Jis žino, kad G. vienu metu gyveno su sugyventiniu. Apie tai sužinojo maždaug 2018 metų pavasarį. Kad G. gyveno būtent su J. J., sužinojo tik tų pačių metų maždaug lapkričio mėnesį, kai jie buvo pradėję labai konfliktuoti. Jis pats J. J. matė vienintelį kartą, t.y. 2018 m. lapkričio 10 d. Tą dieną buvo atvažiavęs iš Utenos į Širvintas susitikti su vaikais. Atvažiavo ryte maždaug apie 11 val. Jį automobiliu buvo atvežęs draugas. Kai atvažiavo, namuose buvo ir G. Namuose pabuvo apie valandą. Tada G. savo automobiliu išvažiavo į kirpyklą, o jis su abiem vaikais išėjo pasivaikščioti po miestą. Apie 14 val. paskambino G. ir pasakė, kad ji jau grįžusi namo. Tada ir jis su vaikais ėjo namo. Maždaug apie 14 val. 30 min. visi jau buvo namo laiptinėje ir laiptais lipo į antrą aukštą, kur yra G. butas. Lipant prasilenkė su vaikinu, kuris rankose nešė gėlių puokštę. Jis dar bandė sveikintis. Suprato, kad tai J. J.. Jis lipo laiptais žemyn, o jie nuėjo į butą. Užėjęs G. paklausė, ar pas ją kas nors buvo? Ji atsakė, kad ne. Tada jai pasakė apie laiptinėje sutiktą vaikiną. G. pasakė, kad tai greičiausiai J. J.. Ir patys vaikai patvirtino, kad tai tikrai buvo jis. G. dar pažiūrėjo per langą ir tada galutinai įsitikino, kad prie namų vaikšto J. J.. Neužilgo kieme pasirodė ir jo automobilis Renault Espace tamsios spalvos. Pamena, kad numerio skaičiai buvo 600. Labai greitai pasigirdo beldimas į buto duris. Iš karto suprato, kad tai J. J.. Jis šaukė įleisti, sakė, kad reikia pasiaiškinti. G. durų neatidarė, jam atsišaukė, kad nėra ko aiškintis. Tada J. J. pradėjo G. skambinėti telefonu. Skambino vis iš skirtingų numerių. G. su juo kalbėti nenorėjo, bet R. K. paragino atsiliepti. Ji atsiliepė ir su J. J. kažkiek pakalbėjo. Po kiek laiko R. K. pats paėmė jos telefoną ir kalbėjosi su J. J., kurio prašė palikti G. ramybėje. Jam asmeniškai J. J. jokių grasinimų neišsakė. Daugiau su J. J. jis nekalbėjo. G. jis dar skambino ne vieną kartą, reikalavo grąžinti kažkokius daiktus. Jo reikalaujamus daiktus jis išnešė į laiptinę. Negalėjo išnešti tik krano, kuris buvo sumontuotas prie skalbimo mašinos. Tiesiog nebuvo raktų jį atsukti. Kaip J. J. pasiiminėjo daiktus, G. stebėjo per durų akutę. Jis dar daužė ir duris, reikalavo įleisti. Vėliau J. J. dar skambinėjo G., reikalavo atiduoti kraną. Tada jis girdėjo, kaip J. J. sakė, kad išdaužys jo tėvų bei G. giminių kapų paminklus. Po tokių grasinimų paskambino Nr. 112 ir iškvietė policijos pareigūnus. Policijos pareigūnai atvažiavo ne daugiau kaip per dešimt minučių. J. J. tuo metu jau buvo pasišalinęs. Su atvykusiais pareigūnais bendravo G.. Pamena, kad tada ir pareigūnas skambino J. J. bei ragino atvažiuoti pasiimti likusių daiktų, bet jis neatvažiavo. Kai policijos pareigūnai išvažiavo, jis G. pasiūlė vaikus išvežti pas senelius, pasiimti raktą ir atsukti kraną, kurio reikalavo J. J.. Iš namų išvažiavo apie 16 val. Važiavo G. automobiliu Nissan. Ji vairavo, jis sėdėjo priekyje šalia, o vaikai ant galinės sėdynės. Vaikai buvo palikti pas senelius, t.y. pas G. tėvus ir tada abu važiavo pas jo dėdę į J.Janonio gatvę paimti rakto kranui atsukti. Paėmus raktą, dar neprivažiavus G. namų, ji į telefoną gavo žinutę, kad nuvažiuotų pasižiūrėti kapų. Iš žinutės abu pagalvojo, kad J. J. išdaužė paminklus, ką buvo grasinęs padaryti. Tada abu nusprendė važiuoti pažiūrėti į kapines Šešuolėlių II k. Važiuojant Vilniaus gatve, būnant ties posūkiu į gimnazijos kiemą, prasilenkinėjo su J. J. vairuojamu automobiliu Renaul Espace. Kai G.. buvo stabtelėjusi priešais vadinamus „gulinčius policininkus“, J. J. prasilenkdamas įvažiavo į jų eismo juostą ir demonstravo, kad važiuoja į juos, bet prieš pat grįžo į savo eismo juostą ir nuvažiavo tolyn. Jie Vilniaus gatve važiavo į Kabaldos kaimo pusę ir pamatė, kad J. važiuoja iš paskos. Tada jis pasiūlė važiuoti atgal į miestą ir taip tikėjosi išvengti kažkokių didesnių nesusipratimų. Privažiavus degalinę „Alauša“ suko į miesto pusę. Jau posūkyje į pagrindinį kelią nuo Maišiagalos, J. J. aplenkė G. vairuojamą automobilį. Jis išvažiavo priešais pat juos ir staiga savo automobilį stabdė. Išvengdama susidūrimo G.važiavo kairiau ir taip bandė apvažiuoti J. automobilį. Susigretinus automobiliams, J. J. vėl pradėjo važiuoti ir važiuodamas vis suko kairiau, taip G. vairuojamą automobilį stumdamas į kairės pusės kelkraštį. Kontakto tarp pačių automobilių nebuvo. Įvažiavus į kairės pusės kelkraštį G. automobilį sustabdė. J. J. sustojo greta. Atstumas tarp automobilių buvo mažas, nes jis net negalėjo atidaryti savo durelių. Jis pradėjo skambinti numeriu 112, o J. J. kiek pažiūrėjęs į juos nuvažiavo į miesto pusę. Dar jis kažką gestikuliavo rankomis, bet jis pats į tai nekreipė dėmesio. Jie vietoje liko laukti policijos pareigūnų. Dar belaukiant policijos pareigūnų matė, kai J. J. apsisukęs nuvažiavo į Maišiagalos pusę. Neužilgo jis dar skambino G. ir grasino. Kai atvyko policijos pareigūnai, jiems nurodė kuria kryptimi nuvažiavo J. J., pasakė apie gautą žinutę dėl kapų, apie kitus grasinimus. Pareigūnai pasakė, kad bandys pavyti J. J., o jiems pasiūlė važiuoti pažiūrėti kapų. Pareigūnai su G. dar pasikeitė telefonų numeriais. Pareigūnams išvažiavus abu su G. nuvažiavo į Šešuolėlių II k. Apžiūrėjo giminių kapus, bet viskas buvo tvarkoje. Grįžus prie automobilio, raktu atrakinėjant vairuotojo dureles, spynelėje užlūžo raktas ir abu neturėjo kaip grįžti namo. Jis siūlė nueiti pas netoliese gyvenančius giminaičius, bet kaip tik G. paskambino policijos pareigūnai. Jie sakė, kad bendrauja su J. J. ir G. norėjo paklausti, kokia situacija kapinėse. G. pasakė, kad viskas tvarkoje ir dar papasakojo apie spynelėje užlūžusį raktą. Pareigūnai pasakė, kad randasi netoliese ir pasiūlė juos parvežti į Širvintas. Pareigūnai juos paliko prie G. tėvų namų. Kaip tik pas tėvus buvo ir G. sesuo E. Z.. Ji pasiūlė G. pavežti iki jos automobilio. Išvažiavo trise. G. buvo paėmusi atsarginį savo automobilio raktą. Kai atvažiavo prie kapinių, apie 17.30 val., prie G. automobilio pamatė J. J.. Jis tupėjo prie priekinio vairuotojo pusės rato ir rate kažką krapštė. Jis pamatęs jų automobilį pradėjo bėgti link jo. Jis pastebėjo, kad J. J. rankoje kažką turėjo. Tai buvo ilgas, apie 30 cm ilgio daiktas, galimai mechaniko raktas. Pamačius atbėgantį J. J., E. Z. automobilio nesustabdė ir nuvažiavo į patį Šešuolėlių kaimą. Jis sustojo kieme prie jo giminių namų ir vėl iškvietė policijos pareigūnus. Kur stovėjo J. J. automobilis nematė. Kol laukė policijos pareigūnų matė, kaip J. J. savo automobiliu apsisuko autobusų stotelėje ir nuvažiavo keliu link Giedraičių pusės. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, visi nuvažiavo prie kapinių. Tada apžiūrėjo G. automobilį, dar kartą apžiūrėjo kapus. Kapuose viskas buvo tvarkoje, ant automobilio jokių pažeidimų taip pat nebuvo. E. pirma savo automobiliu išvažiavo atgal į Širvintas, jie iš paskos, o policijos pareigūnai juos palydėjo. Pareigūnai palydėjo iki G. namų. Pareigūnai išvažiavo, o jie su G. liko jos namuose. Praėjus ne daugiau kaip penkiolikai minučių iš lauko pasigirdo garsas, kad kažkas tranko automobilį. Abu pažiūrėjo per langą. Prie G. automobilio vėl stovėjo J. J. ir kumščiu trankė į jos automobilio stogą. Ji vėl paskambino policijos pareigūnams. Per tą laiką J. J. dar buvo atėjęs prie buto durų, jas trankė, G. grasino, kad geruoju viskas nesibaigs nei jai, nei jos vaikams. Kai J. vėl buvo išėjęs į lauką, į kiemą atvažiavo ir policijos pareigūnai. Pareigūnai J. atvedė į G. butą ir jo klausė, ko jam dar reikia. Jis vėl aiškino, kad jam reikia kažkokių daiktų. G. jam leido pareigūnų akivaizdoje pasiimti savo daiktus. Ką jis pasiėmė nematė. Vėliau kažkokie ginčai vyko namo laiptinėje, bet jis į tai nesikišo, buvo namuose. Nuo tada J. J. jis nematė ir su juo nebendravo. Jis žino, kad J. J. dar anksčiau buvo smurtavęs prieš G.. Apie tai buvo užsiminę vaikai. Pati G. buvo liepusi į tai nesikišti, todėl konkrečių faktų nežino. Pati G. buvo pasakojusi tik tai, kad 2018 m. lapkričio 15 d. J. J. buvo „pakėlęs ranką“ ir prieš jų dukrą. Įvykio smulkmenų ji nepasakojo, nes nenorėjo apie tai kalbėti. Pačios dukros jis apie tai nenori klausinėti. Bendraujant su vaikais jis pastebi, kad vaikai pasidarę labai bailūs. Sūnus gatvėje ypatingai bijo juodos spalvos didelių automobilių, nes galvoja, kad važiuoja J. J.. Sūnus žino, kad J. J. važinėjo juodos spalvos visureigiu Volvo. G. dėl buvusių įvykių dukrą vedė pas psichologę.

Teismo posėdžio metu liudytoja E. Z. parodė, kad G. K. yra jos sesuo. G. su vaikais gyvena Širvintose, o ji su šeima gyvena Vilniuje. Širvintose retkarčiais lankosi, nes (duomenys neskelbtini) gatvėje gyvena tėvai M.. Aplankyti tėvų ji automobiliu Citroen buvo atvažiavusi ir 2018 m. lapkričio 10 d. Žino, kad buvo šeštadienis. Būnant tėvų namuose, apie 17 val., į namus atėjo ir sesuo G. su savo buvusiu vyru R. K.. Kadangi ji buvo su automobiliu, sesuo paprašė pavežti ją iki Šešuolėlių kapinių, kur buvo paliktas jos automobilis. Ji sutiko. Kartu važiavo ir R. K.. Tuo metu jau buvo visiškai tamsu. Šešuolėliuose buvo apie 17.30 val. Artėjant prie pat kapinių, vairuojamo automobilio šviesos apšvietė stovintį G. automobilį. Prie automobilio priekinio vairuotojo pusės rato matėsi tupintis žmogus. G. iš karto pasakė, kad tai J. J.. Pamatęs automobilį žmogus atsistojo ir pradėjo bėgti link jų automobilio. Jau tada ir ji pamatė, kad tai J. J.. Iš veido jis atrodė labai piktas, galima sakyti įsiutęs. Dar pastebėjo, kad jo rankoje buvo kažkoks pailgas, lyg metalinis daiktas, bet kas tai buvo konkrečiai nežino. Ji aikštelėje prie kapinių nesustojo ir nuvažiavau į kaimą. Ir pati labai išsigando. Automobiliu įvažiavo į kažkokį kiemą ir lygtai G. paskambino policijos pareigūnams. Dar laukiant policijos pareigūnų, į autobusų stotelę buvo atvažiavęs autobusiuko tipo automobilis, kuris apsisuko ir išvažiavo. G. su savo buvusiu vyru sakė, kad tai J. J.. Prie kapinių jie nuvažiavo tik tada, kai atvažiavo policijos pareigūnai. G. apžiūrėjo savo automobilį ir nerado, kad jam būtų kas padaryta. Dar buvo apžiūrėti ir kapai, nes J. J. G. buvo grasinęs kapuose kažką sudaužyti. Tai ji žino iš pačios G. pasakojimo. Ir kapuose viskas buvo tvarkoje. Tada visi važiavo atgal į Širvintas. Ji važiavo savo automobiliu, o G. savo automobiliu. Su G. važiavo ir buvęs jos vyras. Iki pat Širvintų juos lydėjo policijos pareigūnai.

Ikiteisminio tyrimo teisėjo atliktos apklausos metu nepilnametė nukentėjusioji A. K. parodė, jog ji su broliu ir tėvu buvo išėjusi pasivaikščioti, pirkinių, o mama tuo tarpu buvo kirpykloje ir namo grįžo anksčiau. Kai jie irgi ėjo namo, J. stovėjo prie mamos durų. Jis nieko nesakė, bet matėsi, kad supyko, jog yra tėvas. Jis bandė brautis pro duris, bet tėvas pasakė išeiti. Paskui jis buvo atvažiavęs, traukė už durų rankenos, pradėjo stuksenti. Vėliau jis išvažiavo ir pradėjo skambinėti, pasakė, kad jei mama su juo nekalbės, tai jis išdaužys visų artimųjų kapų paminklus. Sakė, kad pirma nuvažiuos į Šešuolėlius daužyti. Mamos telefone buvo nustatytas garsas, todėl ji viską girdėjo. Mama su tėvu juos išvežė pas senelius, o patys nuvažiavo į kapines. (2 t. b.l. 13-16

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas J. Z. nurodė, kad jis yra policijos pareigūnas. 2018 m. lapkričio 10 d. dirbo kartu su pareigūnu M. M.. Jis prisimena, kad 2018 m. lapkričio 10 d. buvo ne vienas iškvietimas dėl J. J. veiksmų. Pirmas iškvietimas buvo gal po pietų. G. K. kvietė pirmą kartą, kad J. J. braunasi į namus. Tada jis su M. M. atvažiavo, tačiau pirmą kartą jo nerado, nes J. J. buvo pasišalinęs. Paskui, po kiek laiko, vėl buvo iškvietimas, tada J. J. buvo vietoje. Jis norėjo pasiimti savo asmeninius daiktus iš G. K.. Visi kvietimai ir pareigūnų veiksmai yra pažymėti ROIK kortelėse. J. Z. nurodė, kad 2018 m. lapkričio 10 d. buvo sustabdę J. J. vairuojant automobilį, atrodo visureigį. J. Z. nurodė, kad mažiausia du ar daugiau kartų tą dieną bendravo su J. J.. Jis taip pat pamena, kad buvo nukentėjusiosios skambutis dėl kapinių, nes pareigūnai patys davė telefono numerį, kad būtų galima greičiau reaguoti, nei per 112. G. K. ir jos vyras turėjo įtarimą, kad J. J. nuvažiavo į kapines paminklų vartyti. Paskui jiems automobilis sugedo, todėl pareigūnai juos parvežė į miestą.

Teismo posėdžio metu liudytojas H. J. nurodė, kad yra J. J. tėvas ir 2018 m. lapkričio 10 d. apie 14 val. 10-15 min. lankė sūnų ligoninėje. Ligoninėje jis buvo su šeimos pažįstama, kuri ligoninėje pasakė, kad turi vaistų nuo skausmo. Tuomet H. J. ją nuvežė namo į Žirmūnus ir paėmė iš jos tuos vaistus. Važiuodamas atgal H. J. užvažiavo į parduotuvę vandens ir maisto produktų ir vėl grįžo į ligoninę, apie 15:30 val., gal 15:40 val., ir joje buvo iki 16 val. pas sūnų.

Iš ROIK registrų duomenų matyti, kad G. K. 2018 m. lapkričio 10 d. tris kartus kvietė policijos pareigūnus dėl J. J. elgesio, t. y. 15:25 val., 16:16 val. ir 18:28 val. Pirmąjį kartą atvykę policijos pareigūnai J. J. prie G. K. buto nerado. Antrasis iškvietimas buvo dėl to, kad J. J. sukėlinėjo avarines situacijas su automobiliu grasindamas G. K.. Tikrinant šią informaciją policijos pareigūnai sustabdė automobilį vairuojamą J. J. ir išaiškino jam atsakomybę už netinkamus veiksmus. O trečiąjį kartą policijos pareigūnai J. J. rado prie G. K. buto durų 2018 m. lapkričio 10 d. 18:36 val. ir palaukė kol jis pasiims iš G. K. savo daiktus (t. 1, b.l. 101-107).

Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus sprendžia, kad byloje neginčytinai įrodyta, kad J. J. 2018 m. lapkričio 10 d. buvo Širvintose ir jam inkriminuojamu laiku nebuvo ligoninėje. Nors jis ir jo tėvas teigia, kad J. J. 2018 m. lapkričio 10 d. buvo ligoninėje, manytina, jog jie sako netiesą siekdami, jog J. J. išvengtų atsakomybės. Pirmiausia tai, kad J. J. buvo 2018 m. lapkričio 10 d. Širvintose ir grasino paliudijo nukentėjusioji G. K.. Tai, jog J. J. matė Širvintose paliudijo ir liudytojai R. K., E. Z., A. K. ir policijos pareigūnas J. Z.. Tą patvirtina ir rašytiniai įrodymai, t.y. ROIK registro duomenys, iš kurių matyti, kad dėl J. J. veiksmų 2018 m. lapkričio 10 d. buvo kviečiama policija ir, kad bent du kartus policijos pareigūnai tą dieną bendravo su J. J., t. y. buvo jį sustabdę vairuojant automobilį ir padėjo pasiimti jam priklausančius daiktus iš G. K. buto.

Kaltinimas J. J. pareikštas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį už terorizavimą ir sisteminį žmogaus bauginimą. BK 145 straipsnio 2 dalyje įvardytos dviejų rūšių veikos: 1) žmogaus terorizavimas, grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką; 2) sistemingas žmogaus bauginimas, naudojant psichinę prievartą. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad sistemingas žmogaus bauginimas naudojant psichinę prievartą suprantamas ne vien tik kaip grasinimai nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, bet ir kaip kiti baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą keliantys veiksmai (pvz., besikartojantys įžeidinėjimai, grasinimai kaip nors pakenkti, priekabiavimas, atviras sekimas, gąsdinantys naktiniai skambučiai, amoralaus pobūdžio SMS žinutės ir pan.). Tokios sistemingos psichinės prievartos buvimas konstatuojamas nustačius, kad nukentėjusysis sąmoningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-198/2013, 2K-347/2014, 2K-88-942/2016, 2K-328-648/2017). Objektyviai sistemingumas reikalauja bent trijų bauginančio pobūdžio veiksmų, padarytų per tam tikrą, nelabai ilgą laiko tarpą ir rodančių kaltininko elgesio kryptingumą, o subjektyviai rodo kaltininko siekį įbauginti asmenį. Bauginimo priežastis ir motyvas padarytos veikos vertinimui reikšmės neturi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-121-677, 2K-327-696/2016, 2K-90-689/2018). Pažymėtina, kad grasinimų vertinimui, be kita ko, taikomas ir jų realumo kriterijus. Nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.), kad nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusiajam buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-347/2014)). Taigi, vertinant grasinimo realumą, svarbu įvertinti ir tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ir grasinančiojo siekius bei ketinimus, tačiau nebūtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketintų įgyvendinti grasinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-542/2011, 2K-94/2013, 2K-347/2014). Kartu nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad sistemingu žmogaus bauginimu gali būti pripažinti pasikartojantys, ne vien tik žodžiu ar raštu, bet ir įvairiais kitais atvirais ar užmaskuotais būdais padaryti poelgiai, kuriais siekiama sukelti arba palaikyti baimės ir nesaugumo jausmą nukentėjusiajam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116/2014, 2K-65-648/2016).

Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad J. J. padaryti veiksmai turi būti kvalifikuoti kaip sisteminis žmogaus bauginimas, o terorizavimas šiuo atveju yra perteklinis, todėl jis šalinamas iš kaltinimo. Ištyręs įrodymus teismas sprendžia, jog byloje neginčytinai įrodyta, jog J. J. sistemingai baugino G. K., nes jis telefonu grasino susidoroti, grasino, jog dings jos vaikai, bus sugadintas turtas (sugadinti kapai), taip pat jai grasino blokuodamas jos automobilį gatvėje ir t.t. J. J. šį nusikaltimą padarė tyčia, nes nusikaltimas padarytas ne vienu veiksmu, o visa veiksmų sistema, jis aiškiai suprato, kad G. K. bijo. Jis grasino ne tik telefonu, bet ir veiksmais, t.y. sekdamas ją, blokuodamas automobilį, verždamasis į G. K. namus.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad J. J. veiksmais nukentėjusioji sąmoningai buvo verčiama nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortą. Tai patvirtina tai, kad ji kvietė policiją, bijojo įsileisti į butą J. J., tą vakarą bijodama dėl vaikų sveikatos juos nuvežė pas tėvus, tikėdama, jog grasinimai yra tikri nuvažiavo į kapines pažiūrėti ar nesugadintas turtas, ji taip pat paaiškino, kad ji ir vaikai iki šiol labai bijo J. J., vaikams buvo teikiama psichologo pagalba, o senelis iki šiol vaikus veda ir pasitinka iš mokyklos.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis J. J. parodė, kad dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir mažametei sukelto fizinio skausmo kaltu neprisipažįsta. Jis nurodė, kad gyvena Vilniuje, tačiau 2018-11-15 apie 10 val. savo automobiliu Volvo XC 90 buvo atvažiavęs į Širvintas, nes G. K. turėjo grąžinti daiktus. Jam kraunant daiktus kieme buvęs R. M. pradėjo jį keikti ir tarp jų kilo konfliktas. J. J. pasakius pora žodžių R. M. jam sudavė ramentu per nugarą. Tada jis gindamasis spyrė per ramentą, tačiau R. M. nenugriuvo. Tada išbėgo juos skirti G. K.. R. M. norėjo ištraukti iš J. J. automobilio raktelius, o G. K. laikė J. J., todėl J. J. pakišo koją G. K. ir parvertė ją ant žemės. Tuo metu į kiemą išbėgo mamos ginti A. K.. Ji puolė prie mamos, todėl J. J. bijodamas, jog A. K. gali nukristi su mama, ją pora kartų rankos delnu atitraukė nuo mamos. Jis A. K. tikrai nesudavė ir jos nelaikė už rankų. Po to jis atsistūmė nuo G. K. ir nubėgo į automobilį. G. K. dar bandė jį sulaikyti, tačiau jis išvažiavo. Bandant jį sustabdyti buvo apgadintas automobilio veidrodėlis.