Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. N. atskirąjį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-1886-971/2016 pagal pareiškėjo M. N. skundą dėl antstolio V. D. veiksmų, suinteresuotas asmuo byloje uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir – UAB) „Snoro rizikos kapitalo valdymas“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas M. N. pateikė teismui skundą dėl antstolio V. D. veiksmų, kuriame nurodė, kad antstolis neteisėtai atsisakė nagrinėti jo 2016 m. birželio 7 d. skundą ir 2016 m. rugpjūčio 28 d. skundo papildymą, kuriais pareiškėjas prašė panaikinti antstolio patvarkymą dalyje, kurioje apribojama pareiškėjo teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiems asmenims, ir sugrąžinti pagal patvarkymą nurašytą skolininkui priklausančią 200 Eur sumą. Nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. kovo 29 d. byloje Nr. A-315-602 jam iš Lietuvos valstybės priteisė 200 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti, kurią Teisingumo ministerija pagal antstolio V. D. 2015 m. lapkričio 9 d. patvarkymą Nr. 036-8061 pervedė antstoliui, tačiau išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos – 350 Eur.Antstolis atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka. Paaiškino, kad skundas paduotas praleidus devyniasdešimties dienų naikinamąjį terminą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Telšių rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų tenkino iš dalies – pripažino, kad antstolis V. D. nepagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2016 m. birželio 7 d. skundą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) įpareigojo antstolį V. D. 2015 m. lapkričio 9 d. patvarkymo Nr. 036-8061, priimto vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)pagrindu vykdyti išieškojimą iš pareiškėjui M. N. priklausančių lėšų laikantis įstatyme nustatytų išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų dydžio, kitoje dalyje skundą atmetė.Teismas, nustatęs, kad 2016 m. birželio 7 d. skundu pareiškėjas nesutiko ne tik su 2015 m. lapkričio 9 d. priimtu antstolio patvarkymu, bet ir pagal jį atliktais antstolio veiksmais, t. y. dėl konkrečios 200 Eur sumos išieškojimo iš pareiškėjui priklausančių piniginių lėšų, kurias Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija turėjo išmokėti pareiškėjui, konstatavo, jog antstolis nepagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2016 m. birželio 7 d. skundą.Teismas, spręsdamas ar pagrįstai antstolis nukreipė išieškojimą į skolininko lėšas gautas iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos neturtinei žalai atlyginti, nurodė, kad skolininko lėšos, gautos kaip kompensacija už neturtinę žalą, nepatenka nei į Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 668 straipsnyje nurodyto turto sąrašą, nei į baigtinį CPK 739 straipsnyje nurodytą piniginių sumų, iš kurių išieškojimas nėra galimas, sąrašą, todėl konstatavo, kad išieškojimas iš tokių lėšų yra galimas, tačiau turi būti vadovaujamasi CPK 736 straipsnyje reglamentuotais išskaitų dydžiais.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas M. N. prašo pirmosios instancijos teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartį panaikinti, o jo skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos tokio pobūdžio bylose, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-154-313/2016, todėl nepagrįstai gautas lėšas už neturtinės žalos atlyginimą priskyrė prie atlyginimo ir pajamų šaltinio.Teismas pripažino, jog antstolis nepagrįstai nukreipė išieškojimą į visas pareiškėjui priklausančias lėšas, tačiau nepagrįstai pareiškėjo reikalavimą dėl neteisėtai nuskaitytų lėšų grąžinimo atmetė.Atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą antstolis V. D. prašo atmesti pareiškėjo atskirąjį skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:Išieškojimas iš skolininko gaunamų kitų pajamų yra galimas atliekant išskaitas pagal CPK 736 straipsnį.CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo nereglamentuoja CPK LI skyriaus normos.Jei išieškojimas iš skolininko turto būtų vykdytinas tik iš pinigų sumos viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA, jis būtų praktiškai neįmanomas iš lėšų, kurias skolininkas gali gauti.M. N. priklausiusi 200 Eur suma šiuo metu yra saugoma antstolio depozitinėje sąskaitoje bei, teismui grąžinus vykdomąją bylą, jos bus paskirstytos įstatymo nustatyta tvarka.Neturtinės žalos atlyginimas nepatenka į sąrašą turto, iš kurio išieškojimas draudžiamas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Byloje kilo ginčas dėl antstolio veiksmų jam nukreipus išieškojimą į iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos gautą pareiškėjui priklausančią 200 Eur sumą, teisėtumo. Byloje nustatyta, kad antstolis V. D. vykdo išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtoje pagal Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 3 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-238-671/2010 dėl 1844,37 Eur skolos išieškojimo iš skolininko M. N. išieškotojo UAB „Snoro rizikos kapitalo valdymas“ naudai. Antstolis 2015 m. lapkričio 9 d. patikslintu patvarkymu Nr. 036-8061 areštavo skolininkui M. N. priklausančias turtines teises į pinigines lėšas, o taip pat ir išmokėtinas / perduotinas pinigines lėšas 2 259,50 Eur sumai, kurias Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija privalo ar privalės išmokėti skolininkui. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pagal minėta patvarkymą 2016 m. gegužės 23 d. pervedė į antstolio depozitinę sąskaitą 200 Eur sumą. Apeliantas nesutinka, kad skolos išieškojimas gali būti vykdomas ir iš pinigų sumos, neviršijančios Vyriausybės nustatytos vienos MMA, teigia, kad gauta pinigų suma už neturtinės žalos atlyginimą yra asmens turtas, kuris nepriskiriamas prie atlyginimo ar pajamų šaltinio.Pateikdamas skundą dėl antstolio veiksmų skolininkas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, teigdamas, kad antstolis negali nurašyti sumos, neviršijančios vienos MMA, tačiau minėtoje civilinėje byloje analizuotos faktinės aplinkybės nesutampa su šioje civilinėje byloje esančiomis faktinėmis aplinkybėmis ir skolininko pateikta kasacinio teismo nutarties interpretacija nėra teisinga. Be to, minėtoje nutartyje kasacinės instancijos teismas taip pat pasisakė, kad CPK XLVII skyriuje numatytos taisyklės („Išieškojimo iš skolininko turto bendrosios taisyklės“, 662 – 674 str.), taikomos tam turtui ir pajamoms, kurį skolininkas turi tik pradėjus išieškojimą, o ne tam, kuris atsiranda vykdymo eigoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, 20 punktas).CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 str. 1 d. 2 p.); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 str. 1 d. 3 p.); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 str. 1 d. 1 p.). Nors skundžiami antstolio veiksmai nėra susiję su priverstiniu išieškojimu iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų gaunamų pajamų, patenkančių į CPK 733-743 straipsnių reguliavimą, tačiau išdėstytos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia skolininko poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas.Kaip minėta aukščiau (nutarties 10 p.), Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija į antstolio depozitinę sąskaitą pagal 2015 m. lapkričio 9 d. patvarkymą, kuriuo buvo areštuotos skolininkui M. N. priklausančios turtinės teisės į pinigines lėšas 2 259,50 Eur sumai, 2016 m. gegužės 23 d. pervedė 200 Eur sumą. Apribojimų nukreipti išieškojimą į lėšas, priteistas neturtinei žalai atlyginti įstatymas nenumato (CPK 739 str.). Išieškotai sumai taip pat netaikytinos CPK 736 straipsnyje numatytos taisyklės, nes ji nelaikytina darbo užmokesčiu ar kitomis jam prilygintomis išmokomis bei daviniais (CPK 737 str.). Esant išdėstytoms aplinkybėms nėra pagrindo pripažinti, kad išieškojimas iš skolininko lėšų, pervedamų iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos neturtinei žalai atlyginti, vykdomas pažeidžiant įstatymo reikalavimus.Pažymėtina, kad CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios išieškant iš skolininko pinigų sumų, kaip turto rūšies, lėšas, likusias iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vienos minimaliosios mėnesinės algos. Tačiau duomenų, apie tai kad skolininkas dirba ir gauna darbo užmokestį byloje nėra.Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš dalies tenkino skolininko M. N. 2016 m. birželio 7 d. skundą ir įpareigojo antstolį 2015 m. lapkričio 9 d. patvarkymo Nr. 036-8061, priimto vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu vykdyti išieškojimą iš pareiškėjui M. N. priklausančių lėšų laikantis įstatyme nustatytų išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, antstolis jam pateiktus vykdomuosius dokumentus vykdė laikydamasis CPK, Sprendimų vykdymo instrukcijos bei kitų jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatytos tvarkos, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl pareiškėjo skundas turi būti atmestas visa apimtimi. Tuo pagrindu pirmosios instancijos teismo nutartis pakeičiama, nurodant, kad pareiškėjo M. N. 2016 m. birželio 7 d. skundas atmetamas (CPK 337 str. 1 d. 4 p., 328 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Pakeisti iš dalies Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„2016-07-23 skundą tenkinti.

Pripažinti, kad antstolis V. D. nepagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2016-06-07 skundą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Likusioje dalyje nutartį palikti nepakeistą.