Telšių apylinkės teismo nutartis

2016-09-26 · Civilinė byla Nr. 2YT-1886-971/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-09-26
Bylos Nr.
2YT-1886-971/2016
Teisminio proceso Nr.
2-47-3-01603-2016-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Sušinskaitė
Pareiškėjas
M. N.
Civilinė byla Nr. 2YT-1886-971/2016Proceso Nr. 2-47-3-01603-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 128.11.; 129.1.; 129.20.
(3.4.4.11.; 3.5.1.1.; 3.5.1.20)TELŠIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. rugsėjo 26 d.Telšiai

Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Kristina Sušinskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo M. N. skundus suinteresuotiems asmenims antstoliui Vaidui Drungilui, UAB „Snoro rizikos kapitalo valdymas“ dėl antstolio veiksmų ir atsisakymo atlikti procesinius veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas 2016-07-23 skunde nurodė, jog antstolis neteisėtai atsisakė nagrinėti jo 2016-06-07 skundą bei prašė išsireikalauti iš antstolio Vaido Drungilo jo skundus kartu su vykdomąja byla ir išnagrinėti jo skundą (b.l. 1).

Šalies argumentai

2016-06-07 skundu ir 2016-08-28 skundo papildymu pareiškėjas prašė panaikinti antstolio patvarkymą dalyje, kurioje apribojama pareiškėjo teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems, ir sugrąžinti pagal patvarkymą nurašytą skolininkui priklausančią 200 Eur sumą. Nurodė, kad 2016-03-29 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas byloje Nr. A-315-602 jam iš Lietuvos valstybės priteisė 200 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti, kurią Teisingumo ministerija pagal antstolio V. Drungilo 2015-11-09 patvarkymą Nr. 036-8061 pervedė antstoliui. LR CPK 668 str. 1 d. numatyta, jog išieškojimas, vykdomas iš fizinių asmenų, negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, būtiną skolininko pragyvenimui. Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų taikomas CPK 736 str. numatytas tokių išskaitų dydis. Tačiau išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos – 350 Eur, o antstolio V. Drungilo patvarkymas apriboja skolininko teises įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, kadangi iš skolininko išieškomos visos lėšos, nepaisant to, ar lėšos viršija 1 MMA, ar ne (b. l. 2-3, 17).

Atsiliepimas

Antstolis Vaidas Drungilas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka. 2016-05-23 antstolio V. Drungilo kontoroje gautas 2016-05-20 M. N. skundas, kuriuo pareiškėjas prašė panaikinti antstolio 2015-11-09 patvarkymą dalyje ir grąžinti nurašytas lėšas. Nustačius, kad skundas paduotas praleidus 90 dienų naikinamąjį terminą, buvo priimtas patvarkymas atsisakyti nagrinėti M. N. skundą ir skundo nagrinėjimo procedūros nepradėti (b.l. 13-14).

Suinteresuotas asmuo UAB „Snoro rizikos kapitalo valdymas“ atsiliepimo į skundą nepateikė.

2016-07-23 skundas tenkintinas. 2016-06-07 skundas tenkintinas iš dalies.

Iš civilinės bylos ir teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0047/10/00659 duomenų nustatyta, kad antstoliui Vaidui Drungilui pateiktas vykdyti Telšių rajono apylinkės teismo 2010-03-03 vykdomasis raštas Nr. 2-238-671/2010 dėl 1844,37 Eur skolos išieškojimo iš skolininko M. N. išieškotojo UAB „Snoro rizikos kapitalo valdymas“ naudai. Antstolis V. Drungilas taip pat vykdo išieškojimus iš skolininko M. N. vykdomosiose bylose: Nr. 0047/13/00505 pagal Telšių rajono apylinkės teismo 2013-01-28 vykdomąjį raštą dėl 438,43 Eur skolos išieškojimo išieškotojo Lindorff Oy filialo naudai; Nr. 0047/14/00504 Telšių rajono apylinkės teismo 2014-03-26 vykdomąjį raštą dėl 136,71 Eur skolos išieškojimo išieškotojo UAB „Kapitalo valda“ naudai; Nr. 0047/14/01182 pagal Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2013-04-10 vykdomąjį raštą dėl 838,17 Eur skolos išieškojimo išieškotojo Valstybinio studijų fondo naudai. 2015-11-09 patvarkymu areštuotos skolininkui M. N. priklausančios turtinės teisės į pinigines lėšas, taip pat išmokėtinos/perduotinos piniginės lėšos 2259,50 Eur sumai, kurias Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija privalo ar privalės išmokėti skolininkui (v.b. Nr. 0047/10/00659, b.l. 98). Antstolis V. Drungilas 2016-09-13 rašte nurodė, jog pagal 2015-11-09 patvarkymą iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos buvo gautos sumos: 2015-12-07 – 50 Eur, 2016-05-23 – 200 Eur (b.l. 26). Pareiškėjas M. N. 2016-05-20 antstoliui V. Drungilui pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, tačiau antstolis V. Drungilas 2016-05-24 patvarkymu Nr. 036-5804 atsisakė nagrinėti M. N. skundą, kadangi skundžiamas patvarkymas priimtas 2015-11-09, o skundą M. N. pateikė tik 2016-05-20, t. y. skundas paduotas praleidus naikinamąjį 90 dienų apskundimo terminą. 2016-06-07 pareiškėjas M. N. dar kartą pateikė antstoliui skundą dėl 200 Eur sumos išieškojimo. Šis skundas antstolio padėjėjos E. J. 2016-06-15 raštu Nr. 036-6207 paliktas nenagrinėtu, kadangi pareiškėjo skunde išdėstyti reikalavimai analogiški, kurie buvo išnagrinėti 2016-05-24 antstolio patvarkymu Nr. 036-5804 (v.b. Nr. 0047/10/00659, b.l. nesunumeruoti). 2016-07-26 pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą (b.l. 1-3). Iš pareiškėjo pateiktų skundų matyti, kad pareiškėjas M. N. nesutinka su antstolio 2015-11-09 patvarkymo Nr. 036-8061 pagrindu atliktu išieškojimu iš jam priklausančių iš Lietuvos valstybės priteistų lėšų (200 Eur), bei teigė, jog antstolis neteisėtai atsisakė nagrinėti jo pateiktus skundus.

Šalies argumentai

Pareiškėjas 2016-07-23 skunde nurodė, jog antstolis V. Drungilas nepagrįstai atsisakė nagrinėti jo 2016-06-07 skundą bei persiųsti skundą apylinkės teismui. Pažymėtina jog CPK 510 str. 3 d. nustatyta, jog skundą antstolis turi išnagrinėti per 5 darbo dienas nuo jo gavimo ir priimti atitinkamą patvarkymą patenkinti skundą arba atsisakyti patenkinti skundą. CPK 510 str. 3 d. ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 29 p. nustatyta, kad jeigu antstolis patvarkymu atsisako patenkinti skundą, jis turi skundą kartu su vykdomąja byla persiųsti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Taigi, įstatyme antstoliui nesuteikta teisė gavus dalyvaujančio vykdymo procese asmens skundą jo nenagrinėti ir nepriimti dėl jo patvarkymo, taip pat nėra aptarti tokio antstolio neveikimo procesiniai padariniai. Kaip minėta, antstolis V. Drungilas nenagrinėjo pareiškėjo 2016-05-20 skundo, kadangi pareiškėjas pateikė skundą praleidęs naikinamąjį 90 dienų apskundimo terminą, taip pat nenagrinėjo 2016-06-07 skundo, motyvuodamas tuo, kad pateiktas skundas analogiškas 2016-05-20 pateiktam skundui, todėl į visus 2016-06-07 skunde pateiktus reikalavimus antstolis atsakė 2016-05-24 patvarkymu, todėl atskiro patvarkymo dėl 2016-06-07 skundo nepriėmė.

Pažymėtina, jog antstolis, atsisakydamas nagrinėti pareiškėjo pateiktą skundą, skundo neišnagrinėja iš esmės, todėl skundas turėtų būti persiunčiamas nagrinėti teismui, kitu atveju asmeniui, manančiam, kad antstolis pažeidžia jo teises, užkertamas kelias patikrinti antstolio atliktų veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą (Šiaulių apygardos teismo 2016-07-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-666-883/2016).

CPK 510 str. 2 d. nustatyta, jog skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per CPK 512 str. nustatytą terminą, t. y. ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo.

Pareiškėjo 2016-06-07 skundas antstolio kontoroje gautas 2016-06-08, tuo tarpu skundžiamas patvarkymas priimtas 2015-11-09, t. y. skundas dėl antstolio 2015-11-09 priimto patvarkymo paduotas suėjus CPK 512 str. numatytiems terminams. Tačiau pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas iš esmės skundžia minėto patvarkymo pagrindu atliktą piniginių lėšų išieškojimą. Antstolis nurodė, jog iš Teisingumo ministerijos 2015-05-23 buvo gauta 200 Eur suma, tuo tarpu skundas antstoliui dėl šios sumos išieškojimo paduotas 2016-06-07, tokiu atveju laikytina, kad pareiškėjas nepraleido ne tik naikinamojo 90 dienų termino, tačiau ir 20 dienų termino paduoti skundui dėl antstolio veiksmų, atliktų 2016-05-23.

Šalies argumentai

Nagrinėjamu atveju antstolis nepagrįstai atsisakė nagrinėti 2016-06-07 pareiškėjo M. N. pateiktą skundą nepriimdamas dėl pateikto skundo patvarkymo, motyvuodamas tuo, kad 2016-06-07 pateiktas skundas analogiškas 2016-05-20 patektam skundui. Nors 2016-05-20 ir 2016-06-07 skundai iš esmės panašūs, tačiau akivaizdu, jog 2016-06-07 skundu pareiškėjas nesutinka ne tik su 2015-11-09 priimtu antstolio patvarkymu, bet ir pagal jį atliktais antstolio veiksmais, t. y. dėl konkrečios 200 Eur sumos išieškojimo iš pareiškėjui priklausančių piniginių lėšų, kurias LR Teisingumo ministerija turėjo išmokėti pareiškėjui.

Pažymėtina, jog LR Antstolių įstatymo 3 str. 1 d. nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad vykdymo procesas reglamentuotas imperatyviai ir antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Esant nustatytam teisiniam reglamentavimui bei įvertinus minėtas aplinkybes konstatuotina, jog antstolis nepagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2016-06-07 skundą, todėl pareiškėjo 2016-07-23 skundas yra pagrįstas. Pagal CPK 510 str. 4 d. teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio neveikimo, toje pačioje byloje išnagrinėja ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti, todėl pareiškėjo antstoliui teiktas 2016-06-07 skundas nagrinėtinas šioje byloje.

Šalies argumentai

Pareiškėjas 2016-06-07 skundu nesutinka su antstolio V. Drungilo 2015-11-09 priimtu patvarkymu, pagal kurį areštuotos pareiškėjui priklausančios turtinės teises į pinigines lėšas bei išmokėtinos/perduotinos piniginės lėšos, kurias privalo ar privalės išmokėti LR Teisingumo ministerija pareiškėjui M. N.. Nurodo, kad skundžiamas patvarkymas apriboja skolininko teises įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų už gautas lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą. Taip pat prašo sugrąžinti pagal patvarkymą nurašytą pareiškėjui priklausančią 200 Eur sumą.

Paaiškėjus aplinkybėms, kad skolininkas atlieka bausmę Vilniaus pataisos namuose, antstolis nukreipė išieškojimą į pareiškėjo turimas pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (v.b. Nr. 0047/10/00659, b.l. 54). Antstolis 2016-09-13 rašte nurodė, kad 2016-05-23 iš LR Teisingumo ministerijos buvo gauta 200 Eur suma. Pažymėtina, jog CPK 688 str. reglamentuoja, jog antstolis, nustatęs, kad pas kitus asmenis yra skolininko turto arba kad kiti asmenys privalo išmokėti skolininkui priklausančias sumas ar duoti kitą turtą, antstolis jį aprašo ar surašo to turto arešto aktą, taigi, antstolis tiksliai laikėsi teisės aktuose nustatytų veiksmų ir atliko tik tai, ko iš antstolio reikalauja teisės aktai. Pažymėtina, jog tiek LR CPK, tiek Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į lėšas, esančias pas kitus asmenis ar į lėšas, kurias kiti asmenys privalo ar privalės išmokėti skolininkui, t.y. antstolis turėjo teisę areštuoti ir nukreipti išieškojimą į pareiškėjui priklausančias lėšas, esančias pas trečiuosius asmenis ar lėšas, kurias kiti asmenys privalo ar privalės išmokėti skolininkui.

Pareiškėjas savo skunde remiasi CPK 668 str. 1 d. nuostata, draudžiančia antstoliui nukreipti išieškojimą į sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA). CPK 668 str. 1 d. nustatyta, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.1-93.6 punktuose pateikiamas turto ir lėšų sąrašas, į kurias negali būti nukreipiamas išieškojimas. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra pasisakęs, kad CPK 668 str. 1 d. nuostatos yra aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 str. nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 str. 1 d. nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vienos MMA. Taigi išieškojimas iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, yra galimas, išskyrus atvejus, kai neviršijanti vieno MMA skolininko turima suma patenka į skolininko turto, iš kurio išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, sąrašą. CPK LI skyriuje (733–743 str.) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 str. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aukščiau cituojamoje 2016-03-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, išaiškino, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų.

Iš bylos duomenų bei pareiškėjo skunde išdėstytų argumentų matyti, jog LR Teisingumo ministerija antstoliui pagal 2015-11-09 patvarkymą pervedė pareiškėjui teismo priteistas lėšas neturtinei žalai atlyginti – 200 Eur sumą. Teismo vertinimu, skolininko lėšos, gautos kaip kompensacija už neturtinę žalą, nepatenka nei į CPK 668 str. nurodyto turto sąrašą, nei į baigtinį CPK 739 str. nurodytą piniginių sumų, iš kurių išieškojimas nėra galimas, sąrašą, taigi išieškojimas iš tokių lėšų yra galimas. Tačiau atsižvelgiant į naujausią kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose (LAT 2016-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016), išieškant iš tokių lėšų turi būti vadovaujamasi CPK 736 str. reglamentuotais išskaitų dydžiais.

Pagal CPK 736 str. 1 d. iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas), jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų, išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas. Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas.

Iš vykdomoje byloje Nr. 0047/10/00659 esančių duomenų nėra aišku, ar antstolis iš pareiškėjo išieškodamas areštuotas ir LR Teisingumo ministerijos antstoliui pervestas lėšas vadovavosi CPK 733–743 str. įtvirtintomis normomis, tačiau atsižvelgiant į pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog antstolis pagal patvarkymą iš jo išieškojo 200 Eur sumą, bei remiantis antstolio pateiktais duomenimis, jog jis iš LR Teisingumo ministerijos gavo 200 Eur sumą, darytina išvada, jog antstolis nukreipė išieškojimą į visas pareiškėjo gautas lėšas, t. y. į visą iš LR Teisingumo ministerijos gautą pareiškėjui priklausančią 200 Eur sumą, tuo nesilaikydamas CPK 736 str. nustatytų reikalavimų dėl išskaitų dydžio bei užkirsdamas galimybę pareiškėjui naudoti dalį piniginių lėšų savo reikmėms.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, aptartą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, kad antstolis turėjo teisę areštuoti ir nukreipti išieškojimą į pareiškėjui priklausančias piniginės lėšas, šiuo atveju, į neturtinės žalos atlyginimą, kurį LR Teisingumo ministerija privalėjo išmokėti skolininkui, todėl naikinti skundžiamo 2015-11-09 patvarkymo nėra pagrindo, tačiau pareiškėjo 2016-06-07 skundas tenkintinas iš dalies ir pripažintina, kad antstolis nepagrįstai nukreipė išieškojimą į visas pareiškėjui priklausančias išmokėti lėšas, nesilaikydamas CPK 736 str. nustatytų reikalavimų dėl išskaitų dydžio. Vykdomojoje byloje Nr. 0047/10/00659 nėra duomenų, ar buvo priimtas antstolio patvarkymas dėl Teisingumo ministerijos pervestos 200 Eur sumos paskirstymo, todėl neaišku, ar ši suma jau paskirstyta, ar tebėra antstolio depozitinėje sąskaitoje. Iš dalies tenkinant pareiškėjo skundą, antstolis įpareigotinas 2015-11-09 patvarkymo pagrindu vykdyti išieškojimą iš pareiškėjui priklausančių lėšų laikantis įstatyme nustatytų išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų dydžio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 290 str., 291 str., 510 str., 513 str., teismas

nutarė:

2016-07-23 skundą tenkinti.

Pripažinti, kad antstolis Vaidas Drungilas nepagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2016-06-07 skundą vykdomojoje byloje Nr. 0047/10/00659.

2016-06-07 skundą tenkinti iš dalies.

Įpareigoti antstolį Vaidą Drungilą 2015-11-09 patvarkymo Nr. 036-8061, priimto vykdomojoje byloje Nr. 0047/10/00659, pagrindu vykdyti išieškojimą iš pareiškėjui M. N. priklausančių lėšų laikantis įstatyme nustatytų išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų dydžio.

Kitoje dalyje skundą atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0047/10/00659 grąžinti antstoliui Vaidui Drungilui.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Kristina Sušinskaitė