- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-22
- Bylos Nr.
- e2A-497-280/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-05614-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Sankauskaitė
- Atsakovas
- A. J., S. J.
- Kategorijos
- 2.6.11.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. J. ir S. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gegužės 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-328-1137/2021 pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovams A.J. ir S. J. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovų pusėje, T. J.,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu bei patikslintu ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų 406,40 Eur skolos, 10,83 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei lygiomis dalimis 21,87 Eur (po 11,37 Eur.) bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad tiekia šilumos energiją daugiabučiam gyvenamajam namui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini). Name, yra atsakovams nuosavybės teise priklausantys kambariai, kuriems ieškovės informacinėje sistemoje suteiktas bendras vartotojo kodas (duomenys neskelbtini). Už laikotarpiu nuo 2017-06-01 iki 2020-08-31 į butą patiektą karštą vandenį buvo atsiskaityta nepilnai, todėl yra susidariusi 406,40 Eur skola. Viso šiuo laikotarpiu už suteiktas paslaugas priskaičiuota 1257,36 Eur: 349,11 Eur už priskirtą šilumos kiekį pastato bendrosioms reikmėms; 908,25 Eur už karštą vandenį pagal paskaičiuotą normą, atsižvelgiant į bute gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų skaičių (ieškovei nėra žinoma, kad bute įrengtas metrologiškai patikrintas ir teisės aktų reikalavimams atitinkantis karšto vandens skaitiklis, priklausantis ieškovei ar atsakovams). Iš 1257,36 Eur buvo atimta 824,50 Eur atsakovų mokėjimų; 13,41 Eur už šilumą karšto vandens cirkuliacijai bendroms reikmėms; 1,16 Eur automatinis perskaičiavimas už 2017/08 mėn.; 11,89 Eur priskirtas šilumos kiekis su nepaskirstytu karštu vandeniu.
3. Nurodė, kad atsakovai nesuteikė galimybės karšto vandens tiekėjui įrengti jų bute elektroninius karšto vandens skaitiklius, todėl tuometinis šilumos ir karšto vandens tiekėjas 2016-09-20 surašė pažeidimų nustatymo aktą, o mokesčius už karšto vandens suvartojimą pradėjo skaičiuoti pagal normą. 2019-01-03 ieškovė pakartotinai raštu kreipėsi į atsakovus su prašymu sudaryti galimybę/ sąlygas (leisti) bendrovei įrengti karšto vandens skaitiklį bute, prašė suderinti priimtiną tokio įrengimo datą ir laiką su bendrovės Klientų aptarnavimo centro vadybininku-šilumininku. Atsakovai į prašymą neatsiliepė, iki šiol neleido ieškovei įrengti naujų karšto vandens skaitiklių. Atsakovams nevykdžius prievolės tinkamai ir laiku atsiskaityti, vadovaudamasi Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo 37¹ ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ (toliau – Įstatymas dėl delspinigių) 2 straipsnio 1 dalimi, jiems paskaičiuoti 0,02 proc. delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną, kurie sudaro 10,83 Eur už laikotarpį nuo 2019-09-01 iki 2020-02-29 (už paskutinius 6 mėn.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gegužės 14 d. sprendimu ieškinys patenkintas. Teismas ieškovei priteisė iš atsakovų solidariai 406,40 Eur skolos, 10,83 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. spalio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 21,87 Eur bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis. Taip pat iš atsakovų lygiomis dalimis priteisė valstybei 28,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
5. Teismas nustatė, kad atsakovai yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkai, kuriems butas priklauso bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise. Ieškovė atsakovams teikia šilumos energiją. Nors atsakovai, trečiasis asmuo teigė, jog tarp šalių nėra susidarę prievoliniai santykiai, 2005-10-05 yra sudaryta ir galiojanti šilumos pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 9070890, kurią ieškovė turi vykdyti, su tuo teismas nesutiko. Iš 2020-03-03 atsakovės prašymo dėl informacijos suteikimo apie namo šilumos punktą; 2018-10-10 skundo nustatė, kad atsakovei yra žinoma ir ji neginčija, jog patalpoms šilumos energiją karštam vandeniui ruošti ir namo šildymui teikia ieškovė. Nuo 2017-03-30 šilumos energijos tiekimo Vilniuje funkcijas vykdo ieškovė, perėmusi anksčiau atsakovams šilumos energiją butui tiekusios (duomenys neskelbtini) teises ir pareigas (kas atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.101 straipsnio, CK 6.102 straipsnio nuostatas). Pripažino, kad ieškovė yra tinkamas subjektas reikšti reikalavimą atsakovams dėl įsiskolinimo už šilumos energiją priteisimą. Be to, pažymėjo, jog pagal teisminį reglamentavimą, nesant sudarytos individualios rašytinės sutarties dėl šilumos/karšto vandens pirkimo – pardavimo, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal teisės aktais patvirtintas šių sutarčių standartines sąlygas. Kadangi butui šilumos energija bei karštas vanduo yra tiekiamas iš centralizuotų sistemų, pripažino, jog net ir nesant sudarytai pagal individualiai aptartas sąlygas šilumos/ karšto vandens tiekimo sutarčiai tarp šalių, atsakovams tenka pareiga atsiskaityti už butui tiekiamą šilumos energiją bei karštą vandenį teisės aktų nustatyta tvarka.
6. Atsakovei ir trečiajam asmeniui keliant klausimą dėl informavimo apie skaitiklių montavimą ir mokesčių skaičiavimą nustatė, kad atsakovams ankstesnis šilumos energijos tiekėjas (kurio teises ir pareigas perėmė ieškovė) 2016-07-20 išsiuntė pranešimą Nr. 008-02-14360 kuriuo informavo, kad name pradėjo įrenginėti/keisti karšto vandens skaitiklius. Šiuo pranešimu pakartotinai prašė iki 2016-08-05 sudaryti sąlygas įrengti arba pakeisti karšto vandens skaitiklį. Tuo pačiu informavo apie pasekmes, kurios laukia neleidus įrengti skaitiklių. (duomenys neskelbtini) 2016-09-08 pakartotiniu panešimu Nr. 008-02-17990 prašė buto savininkų sudaryti sąlygas įrengti bute karšto vandens skaitiklį. 2016-09-20 buvo surašytas pažeidimų nustatymo aktas, kuriuo buvo konstatuota, jog ginčo buto savininkai nesudarė galimybių bute įrengti karšto vandens skaitiklių. Nors ieškovė byloje nepateikė įrodymų, jog minėti pranešimai buvo tinkamai įteikti atsakovams ar trečiajam asmeniui, teismas vertino, kad 2021-04-30 vykusio teismo posėdžio metu trečiasis asmuo T. J. teismui nurodė, jog jis gyvena šiame bute ir apie (duomenys neskelbtini) planus bute įrengti karšto vandens skaitiklius jam tapo žinoma grįžus iš darbo užsienyje, t. y. 2017 metais, vėliausiai antrame ketvirtyje ir jis ėmėsi veiksmų. Dėl nurodyto teismas sprendė, jog atsakovų sūnui, tuo pačiu ir atsakovams apie (duomenys neskelbtini) atliekamus karšto vandens skaitiklių butuose įrengimo darbus buvo žinoma nuo 2017 metų antrojo ketvirčio, t. y. iki ieškovės ieškinyje nurodytos datos, už kurią jie prašo priteisti susidariusį įsiskolinimą.
7. Pažymėjo, kad Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2019-03-08 atsakymu Nr. 4E-248 atsakovė buvo informuota, kad jeigu nustatytais terminais vartotojai nesuteikia galimybės karšto vandens tiekėjui pakeisti / įrengti jam priklausančių karšto vandens skaitiklių, karšto vandens tiekėjui neturint savo nuosavybėje karšto vandens skaitiklio konkrečiuose butuose suvartotam karšto vandens kiekiui apskaityti, yra laikoma, jog vartotojai pažeidė Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 235.5 papunkčio reikalavimus, todėl skaičiuojant mokesčius už karštą vandenį jų atžvilgiu yra taikomas karšto vandens suvartojimo normatyvas, įtvirtintas metodikoje, patvirtintoje Komisijos 2009-03-10 nutarimu Nr. O3-26 „Dėl Šilumos ir karšto vandens kiekio nustatymo butų ir kitų patalpų savininkams, atsisakiusiems įsileisti šilumos ir karšto vandens tiekėjų bei šių sistemų prižiūrėtojų įgaliotus atstovus, metodikos patvirtinimo“ (toliau Metodika). Pareiškėjai sąlygų įrengti / pakeisti karšto vandens apskaitos prietaisus nesudarius, 2016-09-20 komisijos, sudarytos iš pastato valdytojo (duomenys neskelbtini) atstovo, Pastato karšto vandens sistemos prižiūrėtojo (duomenys neskelbtini) bei karšto vandens tiekėjo (duomenys neskelbtini) atstovo, buvo surašytas Pažeidimų nustatymo aktas, kurio pagrindu buto atžvilgiu pradėtas taikyti karšto vandens suvartojimo normatyvas, nustatytas Metodikoje. Paaiškinta atsakovei, kad ji yra karšto vandens vartotoja, todėl nepriklausomai nuo karšto vandens vartojimo ar nevartojimo fakto bute ar tiekiamo karšto vandens kokybės, kurią užtikrina pastato karšto vandens sistemos prižiūrėtojas, ji, kaip karšto vandens vartotoja, atsisakiusi įleisti šilumos tiekėjo, namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo arba karšto vandens tiekėjo įgaliotus atstovus, privalo apmokėti už karštą vandenį pagal Metodikoje įtvirtintus normatyvus. Teismas pažymėjo, jog šie pateikti išaiškinimai atitinka Šilumos ūkio įstatymo (toliau – ŠŪĮ) 15 straipsnio 2 dalyje nustatytą reglamentavimą. Teismas vadovavosi Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 197 straipsnio 2 dalimi, laikė nustatyta aplinkybe, jog atsakovams buvo tinkamai pranešta apie name atliekamus karšto vandens skaitiklių įrengimo/keitimo darbus, atsakovai nesudarė sąlygų jų bute juos įrengti, dėl ko ieškovė pagrįstai apskaičiuodama mokesčius atsakovams taikė Metodiką nuo 2017 m. antro ketvirčio.
Atsiliepimas
8. Atsakovė teigiant, jog jai teikiamos ieškovės paslaugos yra nekokybiškos bei pateikus 2021-04-08 (duomenys neskelbtini) parengtą vandens temperatūros matavimo protokolą Nr. ATC-v-2021/643, teismas vertino Lietuvos higienos normos HN 24:2017 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ 40.2. p nuostatas, kad Karšto vandens temperatūra vartotojų čiaupuose turi būti ne žemesnė kaip 50 ⁰C (išmatavus temperatūrą po 1 min., kai buvo atsuktas čiaupas ir paleistas vanduo), sudarant technines prielaidas vandens tiekimo sistemoje vandens šildytuve karšto vandens temperatūrą padidinti, kad vartotojų čiaupuose ji būtų ne žemesnė kaip 65 ⁰C. Sutiko, kad šilumos tiekėjas yra atsakingas už sutarties dalyko – šilumos energijos, kuri turi atitikti sutarties bei kokybės standartų ir kitų norminių dokumentų nustatytus reikalavimus, tiekimą iki buto (CK 6.383, 6.386 straipsniai). Tačiau pažymėjo, jog šios nuostatos ir sutarties pobūdis, nesuabsoliutina tiekėjo atsakomybės, jei butas ar kitokia patalpa nėra pakankamai šilta, išbėgantis vanduo nėra pakankamai karštas – būtina nustatyti to priežastis, ar tai yra dėl netinkamos šilumos energijos kiekio ir kokybės tiekimo (tiekėjo kaltės), ar dėl šilumos energijos tiekimo tinklų (įrenginių) netinkamos techninės būklės, ar dėl kitų priežasčių.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu šilumos energijos nuostoliai atsiranda tiekiant šilumos energiją vartotojams priklausančiais tiekimo tinklais, tai šiuos nuostolius privalo padengti tų tinklų savininkai, t. y. butų savininkai (CK 4.76 ir 4.82 straipsniai). Todėl pripažino, kad ir pasitvirtinus aplinkybei, jog atsakovų bute karšto vandens temperatūra intensyvaus naudojimo metu galėjo siekti tik 35,5 C šilumos, dėl tokios žemos temperatūros gali būti atsakingas tiek šilumos energijos tiekėjas, tiek šilumos energijos tinklų (įrenginių) savininkas (butų savininkai (bendraturčiai)), atskirais atvejais nepakankama temperatūra bute gali būti neužtikrinta ir dėl kitų priežasčių (netinkamos namo šilumos tinklų priežiūros, tam tikrų butų savininkų priimtų sprendimų ir pan.). Atsakovams teigiant, kad šilumos tiekėjas nevykdė pareigos patiekti tinkamos kokybės šilumos energiją, yra svarbios faktinės aplinkybės, susijusios su patiektos šilumos energijos kokybe iki butų savininkams priklausančių šilumos tinklų ribos. Tačiau bylos nagrinėjimo metu, tiek ieškovė, tiek atsakovė patvirtino, kad paduodamo karšto vandens temperatūra siekia 55C šilumos. Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius kad už ginčo laikotarpį, įvadinis šilumos skaitiklis, apskaitęs name suvartotą šilumos kiekį, buvo su galiojančia metrologine patikra ir yra tinkamas naudoti. Sprendė, kad ieškovė tinkamai įvykdė savo pareigą tiekti tinkamos temperatūros karštą vandenį iki butų savininkams priklausančių šilumos tinklų ribos, o atsakovai neįrodė, kad jų butą pasiekia 35,5 C laipsnių temperatūra dėl ieškovės kaltės.
10. Nustatė, kad atsakovė mokesčius ieškovei už buto šildymui tiektą šilumos energiją ir už karštą vandenį mokėjo vadovaudamasi ne jai teikiamomis sąskaitomis, kuriose nurodoma tiek už patalpų šildymui tiektą šilumos energiją, tiek už suvartotą karštą vandenį mokėtina suma, o pati, savo nuožiūra, deklaruodama suvartoto karšto vandens kiekį ir, atitinkamai, sumokėdama mažesnę sumą nei nurodyta sąskaitose. Dėl tokios mokėjimo tvarkos ieškovė, vadovaujantis CK 6.54 straipsnio nuostatomis, atsakovės sumokėtas sumas pagrįstai įskaitydavo senesnių skolų dengimui. Atsakovai tik iš dalies atsiskaitydavo su ieškove, t. y. atsakovai netinkamai vykdė prievolę mokėti už šilumos energiją ir karštą vandenį, todėl susidarė 406,40 Eur skola. Pripažino, jog susidariusios skolos sumą patvirtina ieškovės, 2020-11-09 kartu su patikslintu ieškiniu pateikta skolos detalizacija bei pridedamos atsakovams siųstos kasmėnesinės sąskaitos. Konstatavo, kad ieškovė teisėtai ir pagrįstai reikalauja apmokėti pateiktas sąskaitas už suteiktas paslaugas, todėl ieškinį tenkino, iš atsakovų priteisė lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas ieškovei bei valstybei.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gegužės 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
12. Nurodo, kad nesutinka su teismu, jog atsakovams buvo tinkamai, t.y., įstatymų nustatyta tvarka pranešta apie name atliekamus karšto vandens skaitiklių įrengimo/keitimo darbus, atsakovai nesudarė sąlygų jų bute juos įrengti, dėl ko ieškovė pagrįstai apskaičiuodama mokesčius atsakovams taikė Metodiką nuo 2017 m. antro ketvirčio. Tokia išvada prieštarauja bylos medžiagai, nustatytoms aplinkybėms bei teisės aktų nuostatoms.
13. Pažymi, kad Metodika pagal teisinį reglamentavimą gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu šilumos tiekėjas, tinkamai įvykdęs imperatyvius, teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus: 1) pateikė raštišką prašymą? patalpų savininkams įleisti įrengti karšto vandens skaitiklį, t.y., informavo patalpų savininką apie savo ketinimus; 2) įformino Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatyta tvarka patalpų savininkų atsisakymą įrengti karšto vandens skaitiklį. 2016-09-20 surašytas pažeidimų nustatymo aktas, kuriuo buvo konstatuota, jog atsakovai nesudarė galimybių bute įrengti karšto vandens skaitiklių surašytas neteisėtai, kadangi atsakovai nebuvo informuoti apie ieškovės ketinimus tam tikru laiku įrengti karšto vandens skaitiklį, t.y., 2016-07-20 raštas Nr. 008-02-14360 ir 2016-09-08 raštas Nr. 008-02-17990 atsakovams nebuvo įteikti, priešingų įrodymų nėra. Ieškovė neįrodė, jog tinkamai įvykdė informavimo pareigą apie numatomą karšto vandens skaitiklio įrengimą, o tai kartu ir paneigia 2016-09-20 surašyto pažeidimų nustatymo akto teisėtumą.
14. Nurodo, kad trečiajam asmeniui apie karšto vandens skaitiklių įrengimo darbus tapo žinoma tik 2017 m. antrame ketvirtyje grįžus iš darbo užsienyje, kas patvirtina, jog minėti raštai atsakovams ar trečiajam asmeniui nebuvo įteikti. Vien aplinkybė, jog trečiajam asmeniui tik beveik po vienerių metų (jau pradėjus taikyti normatyvą įtvirtintą Metodikoje) tapo žinomos aplinkybės dėl karšto vandens skaitiklių įrengimo, nesudaro pagrindo išvadai, jog ieškovė pagrįstai nuo 2017-06-01 taikė Metodikoje nurodytą normatyvą. Ieškovė neįrodė, jog 2016-09-20 surašytas pažeidimų nustatymo aktas surašytas pagrįstai, todėl nėra pagrindo išvadai, jog atsakovai pažeidė Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 235.5 papunkčio reikalavimus.
15. Nurodo, kad 2017 m. antrame ketvirtyje sužinojus apie įrenginėjamus karšto vandens skaitiklius (po to kai jau buvo nepagrįstai pradėta skaičiuoti normatyvas pagal Metodiką), buvo imtasi veiksmų dėl jų įrengimo. Ieškovės atstovas buvo įleistas į butą įrengti karšto vandens skaitiklio, tačiau dėl ieškovės netinkamų įstatyminių pareigų vykdymo jis nebuvo įrengtas, t.y., ieškovės atstovas D.B. su savimi neturėjo visų tam reikalingų dokumentų – namo šildymo ir kašto vandens sistemų projekto į atsakovų butą, kuriame būtų numatytas karšto vandens įvadas su apskaita ir būtų pagrindas spręsti, kad karšto vandens skaitiklis įrenginėjamas pagal techninius reikalavimus. Ieškovė daugiau niekada atsakovų neinformavo ir nederino atvykimo įrengti karšto vandens skaitiklio. Ieškovė duomenų apie tai, kad turėjo ir pateikė atsakovams teisės aktų reikalavimus atitinkantį projektą, kurio pagrindu ketino įrengti karšto vandens skaitiklį, nepateikė. Todėl teismas darė nepagrįstą išvadą, jog atsakovai nesudarė sąlygų bute skaitiklius įrengti.
16. Nurodo, jog sprendžiant dėl ieškovės reikalavimo pagrįstumo svarbu įvertinti ir tai, ar karšto vandens tiekėja tinkamai suteikė paslaugas ir pagrįstai reikalauja sumokėti mokestį už karšto vandens paslaugas. Ieškovė ginčo laikotarpiu nepagrįstai skaičiavo karšto vandens mokestį, nes į butą karštas vanduo realiai nebuvo tiekiamas, ieškovė neužtikrino higienos normas atitinkančio karšto vandens atsakovams tiekimo. Vartotojas, kuriam į karšto vandens vartojimo vietą nėra tiekiamas higienos normas atitinkančios temperatūros vanduo, negali būti laikomas gavusiu tinkamos kokybės prekę – karštą vandenį.
17. Ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog nuo 2016-09-05 iki 2018-07-17 name sumontuotas šilumos ir vandens skaitiklis, kuriems privaloma metrologinė patikra, buvo su galiojančia patikra. Ieškovė neįrodė, jog laikotarpiu nuo 2017-06-01 iki 2018-07-17 atsakovams mokestis už karštą vandenį buvo apskaičiuotas teisėtai. Ieškovė pateikė 2018-07-17 atliktas vandens ir šilumos skaitiklio metrologinės patikras (kurios vadovaujantis teisės aktais, galioja 2 metus). Vandens skaitiklio metrologinė patikra galiojo tik iki 2020-07-17 (pastatų įvaduose). Ieškovė pateikė tik 2020-09-01 šilumos skaitiklio patikrą. Vandens skaitiklio nauja patikra nebuvo pateikta ir akivaizdu, jog ji nebuvo ir nėra atlikta. Šilumos skaitiklio patikra buvo atlikta tik 2020-08, kai atlikta šilumos skaitiklio patikra galiojo tik iki 2020-07-17. Tam tikrais laikotarpiais šilumos skaitiklis buvo naudojamas be galiojančios metrologinės patikros, kurio naudojimas atsiskaitymui už suteiktas paslaugas nebuvo galimas. Tačiau, teismas to neįvertino ir klaidingai nurodė, jog ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad už ginčo laikotarpį, įvadinis šilumos skaitiklis, apskaitęs name suvartotą šilumos kiekį, buvo su galiojančia metrologine patikra ir yra tinkamas naudoti.
Atsiliepimas
18. Trečiasis asmuo nurodė, jog siekiant užtikrinti teisės aktų reikalavimus atitinkantį karšto vandens tiekimą, iš esmės visa karšto vandens ruošimo sistema, turi būti metrologiškai patikrinta, o ne tik tam tikras skaitiklis, tačiau teismas nesiaiškino, ar sistema ir/ar jos prietaisai (sistema) iš esmės buvo tinkami naudoti. Ieškovė nepateikė pastato projektinės dokumentacijos, t.y., karšto vandens sistemos projekto. Atsakovai teikia teismui namo šilumos punkto sistemos projekto schemą, iš kurios matyti, jog kokybiško karšto vandens tiekimas priklauso nuo eilės prietaisų, kurie privalo būti metrologiškai patikrinti, tinkamo veikimo. 29, 29A, 30, 26, 26A, 26B yra manometrai, kurie matuoja vandens (įskaitant ir karšto) slėgį, tačiau duomenų apie šių prietaisų atliktą metrologinę patikrą ieškovė nepateikė. Byloje yra 2019-03-18 inspekcijos raštas, kuriuo konstatuotas vandens slėgio neatitikimas, kas patvirtina, jog ieškovei priklausanti sistema veikė netinkamai ir, karštas vanduo nebuvo ir negalėjo ieškovės būti tiekiamas kaip atitinkantis teisės aktų reikalavimus. Projekto schemoje pažymėti metrologiškai tikrinami skaitikliai, fizikinių dydžių matavimo prietaisai, tačiau skaitiklių metrologinės patikros visam ginčo laikotarpiui nebuvo pateiktos.
19. Pažymi, kad 2021-04-08 (duomenys neskelbtini) parengtas vandens temperatūros matavimo protokolas Nr. ATC-v-2021/643 patvirtina, jog tinkamos kokybės karštas vanduo ilgą laiką nėra tiekiamas. Sąskaitose už karštą vandenį yra fiksuota nesuvartota šilumos energija skirta karštam vandeniui ruošti. Ieškovė jokių veiksmų siekiant užtikrinti kokybišką paslaugų teikimą nesiėmė. Atsakovai, kurių bute nėra užtikrinamas karšto vandens temperatūros parametras, nepriklausomai nuo to, dėl kokios priežasties tai atsitiko, laikytini negavę karšto vandens pirkimo-pardavimo sutarties dalyko ir negali būti įpareigojami atsiskaityti už nepateiktą prekę.
20. Ieškovė neįrodė, jog ji tinkamai teikia karšto vandens paslaugas ir kad tinkamos temperatūros karštas vanduo nepasiekia atsakovų buto ne dėl jos kaltės. Sutinka, kad šilumos punkte paduodamo vandens temperatūra galimai visada siekia 55 laipsnius C šilumos. Tačiau ieškovė neįrodė, jog ne dėl jos kaltės šilumos tinklų vietoje dėl atsiradusių energijos nuostolių karštas vanduo atšąla iki teisės aktų reikalavimų nebeatitinkančios temperatūros. Atsakovų nurodytos aplinkybės, jog karštas vanduo nepakyla iki jų buto penktame aukšte dėl per žemo slėgio, taip pat duomenys apie 35,5 laipsnių C vandens temperatūrą bute, patvirtina, jog paslaugos yra tiekiamos netinkamai. Kitoje byloje konstatuota, jog (duomenys neskelbtini) kaip namo administratorius tinkamai vykdė savo pareigas, įskaitant ir šilumos bei karšto vandens sistemos priežiūros paslaugas. Ieškovei pažeidus karšto vandens kokybės reikalavimus bei kitas teisės aktų nuostatas, atsakovai pagrįstai atsisakė mokėti už neva tai suteiktas paslaugas.
Atsiliepimas
21. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundo netenkinti.
22. Nurodo, kad teismas, vertindamas, ar ieškovė (prieš tai veiklą vykdžiusi (duomenys neskelbtini)) tinkamai pradėjo taikyti karšto vandens normatyvą, vadovavosi ne vien tik pateiktais raštais, pažeidimu aktu, bet ir 2019-04-08 Valstybinės kainų ir energetikos komisijos raštu Nr. R2-(VTGI)-793 dėl J. S. prašymo nagrinėjimo, kuriame buvo nagrinėjamos aplinkybės dėl Metodikos taikymo pagrįstumo. Tiek komisija, tiek pirmosios instancijos teismas įvertino, jog 2016-09-20 pažeidimo aktas buvo surašytas nepažeidus teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, kas sąlygojo, jog pradinis kreditorius, o vėliau ir ieškovė karšto vandens suvartojimui ir apskaičiavimui Metodiką pradėjo taikyti pagrįstai. Šilumos ūkį reglamentuojantys teisės aktai nustato karšto vandens tiekėjo pareigą įrengti karšto vandens skaitiklių vartotojų butuose ir karšto vandens vartotojų pareigą leisti įrengti skaitiklius jų butuose, nesudarius tokios galimybės suvartoto karšto vandens kiekiui apskaičiuoti turi būti taikomi karšto vandens suvartojimo normatyvai. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų schemos yra saugomos namo administratoriaus, o karšto vandens skaitikliai įrengiami keičiant senuosius, todėl apeliantų pasisakymai dėl ieškovės veiksmų neteisėtumo, nes ji nepateikė karšto vandens įrengimo schemos, yra nepagrįsti bei atmestini. Teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, išklausė šalių paaiškinimus, įvertino trečiojo asmens pateiktą atsiliepimą bei kitus procesinius dokumentus, vadovaudamasis logikos dėsniais bei bendraisiais teisės principais, taip pat ir sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais.
23. Pažymi, kad pagal teisinį reglamentavimą šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjas, turintis šiai energetikos veiklai išduotą licenciją, privalo tiekti ir parduoti buitiniam šilumos vartotojui šilumą ir (ar) karštą vandenį. Laikoma, kad šilumos ir karšto vandens tiekėjas savo pareigą tiekti pastatui šilumą ir karštą vandenį įgyvendinimo tinkamai, kai ji šiluma ir karštas vanduo patenka iki namo įvado. Ieškovė, savo pareigą patiekti šilumos energiją ir karštą vandenį įgyvendinimo tinkamai, dėl ko apeliantams lieka pareiga atsiskaityti už suteiktas paslaugas, o reikalavimai susiję su karšto vandens kokybe bute turi būti nukreipti į namo administratorių ir pastato šildymo ir karšto vandens sistemą prižiūrinčią įmonę.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
24. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantų nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo iš energijos vartojimo pirkimo - pardavimo sutartinių santykių, kai ieškovė (šilumos energijos tiekėja) pareiškė ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovų (vartotojų) skolą už suteiktas ir neapmokėtas paslaugas. Byloje analizuojamas klausimas dėl ieškovės teisės į skolą už šilumos energiją karštam vandeniui ruošti, paskaičiuotą pagal normatyvą.
26. Apeliantai, nesutikdami su skola, teismui pateikė papildomus įrodymus – namo šilumos punkto sistemos projekto schemą, iš kurios, jų teigimu, matyti, jog kokybiško karšto vandens tiekimas priklauso nuo eilės prietaisų, kurie privalo būti metrologiškai patikrinti, tinkamo veikimo. Teigia, kad 29, 29A, 30, 26, 26A, 26B yra manometrai, kurie matuoja vandens (įskaitant ir karšto) slėgį, tačiau duomenų apie šių prietaisų atliktą metrologinę patikrą ieškovė nepateikė. Teigia, kad projekto schemoje pažymėti metrologiškai tikrinami skaitikliai, fizikinių dydžių matavimo prietaisai, tačiau skaitiklių metrologinės patikros visam ginčo laikotarpiui nebuvo pateiktos.
27. Įstatymas numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
28. Teikiami nauji rašytiniai įrodymai nebuvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apeliantai skunde nenurodė aplinkybių, jog teikiamų naujų įrodymų neturėjo galimybes gauti ir pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Negalima pripažinti, kad naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisme ginčas buvo nagrinėjamas iš esmės, šalys turėjo pareigą teisme teikti savo reikalavimus bei atsikirtimus patvirtinančius įrodymus, atsakovai buvo atstovaujami profesionalaus teisininko. Todėl yra pagrindas vertinti, kad apeliacinės instancijos teisme teikiami nauji įrodymai nepateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ne dėl objektyvių ir nuo atsakovų valios nepriklausančių aplinkybių. Be to, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pateikta informacija neturėtų esminės reikšmės sprendžiant kilusį ginčą.
29. Apibendrinant aukščiau išdėstytą, teismas daro išvadą, kad nenustatyta pagrindo CPK 314 straipsnyje išvardytoms draudimo priimti naujus įrodymus išimtims taikyti, tad nėra pagrindo priimti kartu su apeliaciniu skundu teikiamus naujus įrodymus, dėl to juos atsisakytina priimti, jie nevertintini ir dėl jų nepasisakytina (CPK 314 straipsnis).
30. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, jų išsamiai nebekartoja ir pasisako tik dėl apeliacinio skundo motyvų.
31. Apeliantai nesutinka, kad jiems pagrįstai taikoma Metodika apskaičiuojant mokesčius už suvartotą šilumos energiją. Teigia, kad jie nebuvo tinkamai informuoti apie ieškovės planus name sumontuoti karšto vandens skaitiklį, nėra įrodymų, kad 2016-07-20 raštas Nr. 008-02-14360 ir 2016-09-08 raštas Nr. 008-02-17990 atsakovams buvo įteikti. Dėl tos priežasties, jų nuomone, yra neteisėtas 2016-09-20 pažeidimų nustatymo aktas. Nurodo, kad trečiajam asmeniui apie karšto vandens skaitiklių įrengimo darbus tapo žinoma tik 2017 m. antrame ketvirtyje grįžus iš darbo užsienyje, tada buvo imtasi veiksmų dėl jų įrengimo.
32. Byloje nustatyta, kad atsakovams ankstesnis šilumos energijos tiekėjas (kurio teises ir pareigas perėmė ieškovė) – (duomenys neskelbtini) 2016-07-20 išsiuntė pranešimą Nr. 008-02-14360 kuriuo informavo, kad name (duomenys neskelbtini) pradėjo įrenginėti/keisti karšto vandens skaitiklius. Šiuo pranešimu pakartotinai prašė iki 2016-08-05 sudaryti sąlygas įrengti arba pakeisti karšto vandens skaitiklį. Tuo pačiu informavo apie pasekmes, kurios laukia neleidus įrengti skaitiklių. (duomenys neskelbtini) 2016-09-08 pakartotiniu panešimu Nr. 008-02-17990 prašė buto savininkų sudaryti sąlygas įrengti bute karšto vandens skaitiklį. 2016-09-20 buvo surašytas pažeidimų nustatymo aktas, kuriuo konstatuota, jog buto (duomenys neskelbtini) savininkai nesudarė galimybių bute įrengti karšto vandens skaitiklių.
33. Nors apeliantai pagrįstai nurodo, jog byloje nėra įrodymų apie šių dokumentų įteikimą atsakovams, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantai neneigia, jog trečiajam asmeniui (apeliantų sūnui), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), apie karšto vandens skaitiklių įrengimo darbus tapo žinoma iki 2017-06-01. Nagrinėjamu atveju reikšminga, kad byloje reikalavimas yra pareikštas už laikotarpiu nuo 2017-06-01 iki 2020-08-31 susidariusią 406,40 Eur skolą, t.y. už laikotarpį, kai trečiajam asmeniui jau buvo žinoma esant būtinybei pakeisti bute karšto vandens skaitiklį. Byloje neginčijamai nustatyta, kad tokios galimybės į butą atvykusiam asmeniui trečiasis asmuo nesudarė ir skaitiklis minėtu laikotarpiu nebuvo pakeistas. Nėra duomenų, kad buvo galimybė ginčo adresu įteikti dokumentus dėl to, kad tuo metu gyventojai buvo išvykę.
34. Šilumos energijos pirkimo - pardavimo teisinius santykius reglamentuoja CK normos dėl energijos pirkimo - pardavimo sutarčių, t. y. bendrosios normos visų rūšių energijos pirkimo - pardavimo teisiniams santykiams, ir specialiosios, t. y. būtent šilumos energijos pirkimą -pardavimą reglamentuojančios teisės normos: Šilumos ūkio įstatymas bei jį detalizuojantys įgyvendinamieji teisės aktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008).
35. CK 6.383 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo - pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Energijos tiekimo įmonė privalo parduoti abonentui sutartyje numatytą energijos kiekį laikydamasi šalių suderinto energijos tiekimo režimo. Patiektos ir sunaudotos energijos kiekis nustatomas pagal apskaitos prietaisų rodmenis arba kitu sutartyje nurodytu būdu (CK 6.385 straipsnio 1 dalis). Abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.388 straipsnio 1 dalis). Atsiskaitymo tvarką nustato šalių susitarimas, jeigu teisės aktai nenumato ko kita (CK 6.388 straipsnio 2 dalis). Šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą pagal šilumos pirkimo-pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis (ŠŪĮ 12 straipsnio 1 dalis).
36. ŠŪĮ 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad karšto vandens apskaitos prietaisus daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose įrengia, prižiūri ir jų patikrą atlieka karšto vandens tiekėjas, jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytose karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose sutartyse nenumatyta kitaip. Šio įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šilumos tiekėjo, namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo arba karšto vandens tiekėjo įgalioti atstovai turi teisę, ne vėliau kaip prieš 24 valandas pateikę raštišką prašymą buto ir (ar) kitų patalpų savininkui, patekti į savininkui priklausančias patalpas, kad galėtų apžiūrėti ar remontuoti šildymo ir karšto vandens sistemą ar apskaitos prietaisus, taip pat sustabdyti karšto vandens tiekimą įsiskolinusiam savininkui. Jeigu butų ir (ar) kitų patalpų savininkai atsisako įleisti šilumos tiekėjo, namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo arba karšto vandens tiekėjo įgaliotus atstovus pagal jų pateiktą raštišką prašymą į savininkams priklausančias patalpas, šilumos tiekėjas, namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas arba karšto vandens tiekėjas, pagal energetikos ministro patvirtintas Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles įforminę savininkų atsisakymą, turi teisę šių patalpų savininkų suvartotą šilumos ir karšto vandens kiekį nustatyti pagal tokiems atvejams Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (nuo 2019-07-01 įstatymo pakeitimo – Tarybos) nustatytą metodiką (ŠŪĮ 26 straipsnio 2 dalis).
37. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. I-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (ginčui aktuali redakcija, galiojusi iki 2020-09-07) 235.5 punkte yra numatyta karšto vandens vartotojo pareiga leisti karšto vandens tiekėjo, pastato valdytojo, prižiūrėtojo atstovams iš anksto, ne vėliau kaip prieš 24 valandas raštu įspėjus arba suderinusiems atvykimo laiką ir pateikusiems atitinkamus pažymėjimus, įrengti karšto vandens skaitiklius, nuskaityti jų rodmenis, apžiūrėti karšto vandens bendro naudojimo sistemos elementus, esančius vartotojo bute, karšto vandens skaitiklius, jų įrenginių elementus, atlikti jų priežiūros, remonto darbus, o prireikus lokalizuoti avariją ar likviduoti jos pasekmes, leisti nedelsiant vykdyti avarijos lokalizavimo darbus. Karšto vandens vartotojui atsisakius tai padaryti, karšto vandens suvartojimo kiekis nustatomas pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009-03-10 nutarimu Nr. O3-26 (2017 m. gegužės 11 d. nutarimo Nr. O3-138 redakcija) patvirtintą šilumos ir karšto vandens kiekio nustatymo butų ir kitų patalpų savininkams, atsisakiusiems įsileisti šilumos ir karšto vandens tiekėjų bei šių sistemų prižiūrėtojų įgaliotus atstovus, metodiką.
38. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ŠŪĮ 26 straipsnio 1 dalyje tiekėjui suteikta teisė pakliūti į savininko patalpas, siekiant apžiūrėti ir remontuoti šildymo ir karšto vandens sistemą ar apskaitos prietaisus, apima ir jo teisę vykdyti apskaitos prietaisų įrengimo ar pakeitimo veiksmus, jeigu apskaitos prietaisų nėra ar jie negali būti teisės aktų nustatyta tvarka naudojami atsiskaitymui kaip naujai diegiamos karšto vandens apskaitos sistemos dalis. Butų ir (ar) kitų patalpų savininkui pažeidus šią tiekėjo teisę, šilumos ir karšto vandens kiekis tokiam savininkui nustatomas pagal Metodiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-695/2019, 39 punktas).
39. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai, matydami, jog mokestis už jiems nuosavybės teise priklausančiame bute suvartojamą karštą vandenį yra skaičiuojamas pagal karšto vandens suvartojimo normatyvus, būtų ėmęsi aktyvių veiksmų, jog būtų pakeisti karšto vandens skaitikliai, kurių rodmenimis būtų vadovaujamasi nustatant bute suvartoto karšto vandens kiekį bei atitinkamai skaičiuojant mokestį už suvartotą karštą vandenį, kad nesutiko su paslaugos kokybe.
40. Nors apeliantai teigia, kad atvykęs bendrovės atstovas skaitiklių nepakeitė pareikalavus pateikti tam tikrą dokumentaciją, o vėliau niekas į patalpas nebeatvyko, tačiau byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovai ar bute gyvenantis trečiasis asmuo būtų ėmęsi veiksmų, jog atstovas atvyktų pakartotinai ir skaitiklį pakeistų. Bylos nagrinėjimo metu buvo keliamas klausimas ir dėl skaitiklių tinkamumo, kas, be kita ko, ir lėmė atsakovų, trečiojo asmens atsisakymą sudaryti sąlygas karšto skaitiklio pakeitimo darbams. Pažymėtina, kad šiuo atveju nėra reikšmingos apeliantų nurodomos atsisakymo keisti skaitiklį priežastys, jos neatleidžia atsakovų nuo pareigos leisti įrengti karšto vandens skaitiklius.
41. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo laikytis teisės aktais reglamentuotų šilumos ir karšto vandens tiekimo procedūrų, nesukelti grėsmės tvariam šilumos ūkio funkcionavimui. Jie, kaip vartotojai, privalo sudaryti realią galimybę karšto vandens tiekėjui įvykdyti jam teisės aktais nustatytą pareigą įrengti teisės aktų reikalavimus atitinkančius karšto vandens apskaitos prietaisus. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra suprantamas apeliantų atsisakymas skaitiklius pakeisti ir mokėti pagal skaitiklio rodmenis, kai jie laikosi pozicijos, jog karštas, higienos normas atitinkantis vanduo jiems nėra tiekiamas.
42. Kadangi atsakovai nesudarė galimybių ieškovei įrengti/pakeisti jo bute karšto vandens apskaitos prietaisą, šilumos ir karšto vandens kiekis atsakovams turi būti nustatomas pagal Metodiką. Dėl šios priežasties pripažintina, kad ieškovė teisingai skaičiavo byloje aptariamu laikotarpiu mokestį už karštą vandenį.
43. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, jau Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2019 m. kovo 8 d. atsakyme Nr. 4E-248 atsakovė S. J. buvo informuota apie pasekmes, kylančias tuo atveju, jeigu vartotojai nesuteikia galimybės karšto vandens tiekėjui pakeisti / įrengti jam priklausančių karšto vandens skaitiklių. Atsakovei buvo paaiškinta, kad atsisakiusi įleisti šilumos tiekėjo, namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo arba karšto vandens tiekėjo įgaliotus atstovus, privalo apmokėti už karštą vandenį pagal Metodikoje įtvirtintus normatyvus. Tačiau ir po tokio kompetentingos institucijos atsakymo skaitiklis nebuvo pakeistas.
44. Apeliantai teigia, kad ieškovė ginčo laikotarpiu nepagrįstai skaičiavo karšto vandens mokestį, nes į butą karštas vanduo realiai nebuvo tiekiamas, ieškovė neužtikrino higienos normas atitinkančio karšto vandens atsakovams tiekimo, tą patvirtina 2021-04-08 (duomenys neskelbtini) parengtas vandens temperatūros matavimo protokolas Nr. ATC-v-2021/643. Skaitliuko įrengimas būtų patvirtinęs aplinkybę, apie vandens tiekimo kiekius.
45. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad net ir pasitvirtinus aplinkybei, jog atsakovų bute karšto vandens temperatūra intensyvaus naudojimo metu galėjo siekti tik 35,5 C šilumos, dėl tokios žemos temperatūros gali būti atsakingas tiek šilumos energijos tiekėjas, tiek šilumos energijos tinklų (įrenginių) savininkas (butų savininkai (bendraturčiai)), atskirais atvejais nepakankama temperatūra bute gali būti neužtikrinta ir dėl kitų priežasčių (netinkamos namo šilumos tinklų priežiūros, tam tikrų butų savininkų priimtų sprendimų ir pan.). Sprendė, kad ieškovė tinkamai įvykdė savo pareigą tiekti tinkamos temperatūros karštą vandenį iki butų savininkams priklausančių šilumos tinklų ribos, o atsakovai neįrodė, kad jų butą pasiekia 35,5 C laipsnių temperatūra dėl ieškovės kaltės.
46. Karštas vanduo – iš geriamojo vandens paruoštas, pašildant jį iki higienos normomis nustatytos temperatūros, vanduo (ŠŪĮ 2 straipsnio 11 dalis). ŠŪĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šilumos ir karšto vandens tiekėjas atsako už sutartyse nustatytos kokybės šilumnešio pristatymą šilumos vartotojams iki tiekimo–vartojimo ribos. Šilumos pirkimo–pardavimo vieta ir tiekimo–vartojimo riba nustatomos šilumnešio vamzdynų vietoje, kurioje tiekėjo įrenginiai sujungti su vartotojo nuosavybės arba vartotojų bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiais įrenginiais. (ŠŪĮ 11 straipsnio 2 dalis). Į karšto vandens vartotojo karšto vandens pirkimo–pardavimo vietą ir (ar) ties tiekimo–vartojimo riba patiektas karštas vanduo turi atitikti higienos normą nustatytus kokybės reikalavimus. Karšto vandens vartotojas turi teisę reikalauti iš karšto vandens tiekėjo arba šilumos tiekėjo bei geriamojo vandens tiekėjo kompensacijų, jeigu dėl jų kaltės neužtikrinami karšto vandens ir teikiamų paslaugų kokybės reikalavimai (Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 9 priedo 12, 14 punktai).
47. Byloje nėra ginčo, kad ieškovės tiekiamas karštas vanduo iki įvado (tiekėjo įrenginių ir namų bendraturčių įrenginių sujungimo) ir šilumos punkte atitinka teisės aktų nustatytą temperatūrą, tačiau vandens paėmimo (vartojimo) vietoje – apeliantų bute, jų teigimu, karšto vandens temperatūra yra nepakankama.
48. Pažymėtina, kad karšto vandens vartotojas turi teisę reikalauti iš karšto vandens tiekėjo, jog jam priklausančiose patalpose arba bute (vandens paėmimo (vartojimo) vietoje) būtų palaikoma teisės aktuose nustatyta karšto vandens temperatūra, tačiau tik tuo atveju, jeigu pastato karšto vandens sistema atitinka Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomuosius reikalavimus, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. D1-595/1-201 (negalioja nuo 2019-01-01) (Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 234.1 punktas).
49. Pastebėtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto ūkio ir transporto departamento šilumos ir vandens ūkio skyriaus 2019-04-01 rašte Nr. A63-57/19(3.2IE-EM4) nurodoma, kad pagal Valstybinės energetikos inspekcijos duomenis karšto vandens sistema įrengta be cirkuliacijos linijos, šalto vandens slėgis karšto vandens ruošimui krenta. Valstybinės energetikos inspekcijos 2019-03-27 rašte Nr. 2R-959 nurodoma, kad atlikus namo karšto vandens sistemos patikrinimą nustatyta, jog daugiabučio namo šilumos punktas nepriklausomos sistemos, su karšto vandens ruošimu, be cirkuliacijos, šalto vandens įvade buvo nustatytas nepakankamas šalto vandens slėgis karšto vandens ruošimui. Dėl nurodyto namo administratorius buvo įpareigotas užtikrinti namui teikiamo karšto vandens parametrus, atitinkančius galiojančias normas, t.y. pakankamą šalto vandens slėgį karšto vandens ruošimui ir karšto vandens temperatūrą vandens ėmimo vietoje, patikrinti šildymo sistemos šildymo prietaisų galios atitiktį projektui. Minėtos aplinkybės leistų manyti, jog daugiabučio namo karšto vandens tiekimo įranga (sistema) patikrinimo metu galėjo turėti trūkumų, lemiančių karšto vandens kokybę, o ji būtina namo tinkamam eksploatavimui ir naudojimui bei yra neatskiriama namo dalis ir šio namo butų ir patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė (ne ieškovės, kaip nepagrįstai teigia apeliantai).
50. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su teismo išvada, kad atsakovai neįrodė, jog dėl aplinkybės, kad į jų butą patenka nepakankamai karštas vanduo, kalta yra būtent ieškovė. Šilumos ir karšto vandens tiekėjas atsako už nustatytos kokybės šilumnešio pristatymą šilumos vartotojams iki tiekimo-vartojimo ribos, t. y. vietos, kurioje tiekėjo įrenginiai sujungti su vartotojo nuosavybės arba vartotojų bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiais įrenginiais (ŠŪĮ 11 straipsnis). Ieškovė yra atsakinga tik už jai priklausančių įrenginių tinkamą funkcionavimą ir įstatymo nustatytų parametrų karšto vandens patiekimą į vartotojų įrangą. Ieškovė savo įrenginiais tiekia įstatymo reikalavimus atitinkančios temperatūros karštą vandenį. Byloje nenustatyta, kad pareigų ieškovė tinkamai nevykdo ir kad bute vartojamo karšto vandens temperatūra sumažėja dėl ieškovės neteisėtų veiksmų ir kaltės.
51. Apeliantai teigia, jog tam tikrais laikotarpiais šilumos skaitiklis buvo naudojamas be galiojančios metrologinės patikros, teismas nepagrįstai sprendė, jog įvadinis šilumos skaitiklis, apskaitęs name suvartotą šilumos kiekį, buvo su galiojančia metrologine patikra ir yra tinkamas naudoti.
52. Nustatyta, kad ieškovė pateikė į bylą rašytinius įrodymus dėl įvadinio šilumos skaitiklio, apskaičiusio name suvartotą šilumos kiekį, metrologinės patikros: 2018-07-24 šilumos ir papildymo skaitiklių nuėmimo patikrai aktas (metrologinės patikros data:2016-08-18); 2018-07-24 šilumos ir papildymo skaitiklių priėmimo-perdavimo eksploatacijai ir saugojimo aktas (metrologinės patikros data:2018-07-17); 2020-09-07 šilumos ir papildymo skaitiklių nuėmimo patikrai aktas (metrologinės patikros data:2018-07-17); 2020-09-07 šilumos ir papildymo skaitiklių priėmimo-perdavimo eksploatacijai ir saugojimo aktas (metrologinės patikros data:2020-09-01). Pažymėtina, kad 2018-07-24 šilumos ir papildymo skaitiklių nuėmimo patikrai akte nurodyta, jog jų metrologinės patikros data atitinkamai buvo 2016-08-18 ir 2016-09-05, t.y. beveik 2 metai atgal, o apeliantai neginčija, kad patikra galioja 2 metus. Todėl negalima sutikti su skundo motyvu, kad nėra duomenų, jog iki 2018-07-17 name sumontuotas šilumos ir vandens skaitiklis buvo su galiojančia patikra. Nors į bylą nepateikti nuimtų skaitiklių sertifikatai, tačiau, nesant kitų duomenų, tai savaime negali paneigti, jog matavimo priemonės buvo metrologiškai patikrintos, patys apeliantais sutinka, kad patikra atliekama kas 2 metus.
53. Nustatyta, kad vandens skaitiklio metrologinė patikra galiojo iki 2020-07-17 (pastatų įvaduose), šilumos skaitiklio patikra galiojo iki 2020-07-17. 2020-09-07 šilumos ir papildymo skaitiklių priėmimo-perdavimo eksploatacijai ir saugojimo aktu buvo nuimti skaitikliai patikrai atlikti. Apeliantų argumentai dėl savalaikiai neatliktos skaitiklių patikros vertintini tik atsižvelgiant į byloje pareikštą reikalavimą (skola, susidariusi nuo 2017-06-01 iki 2020-08-31). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad skaitikliai buvo paimti jau praėjus patikros galiojimo terminui (beveik 1,5 mėn), atsižvelgiant į tai, kad vandens skaitiklio metrologinė patikra galiotų butams ir individualiems namams net iki 2024-07-17, byloje nėra duomenų, jog skaitiklis būtų tuo metu sugedęs, apeliantams už karštą vandenį paskaičiuota pagal normatyvą, kaip ir už iki liepos buvusius mėnesius (laikant, kad dienos norma gyventojui yra 0,1742 m³), už suvartotą šilumą buvo fiksuojamos permokos ir mažinami mokėtini mokesčiai, nėra pagrindo spręsti, jog laikotarpiu nuo 2020-07-18 iki 2020-08-31 atsakovai neturėjo pareigos mokėti už jiems teikiamą karštą vandenį.
54. Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.
55. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino materialinės teisės normas, tinkamai taikė procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnio 1 dalis), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Netenkinus apeliacinio skundo, apeliantų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti nepakeistu.