Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), teistas 7 kartus:

1) 2009 m. sausio 27 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, - laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams. 2010 m. gegužės 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi ši paskirta bausmė pakeista 45 parų areštu;

2) 2011 m. kovo 29 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams,

3) 2014 m. gegužės 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį - 6 MGL bauda;

4) 2014 m. rugpjūčio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 8 MGL bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su 2014 m. gegužės 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta subendrinta bausmė – 14 MGL bauda;

5) 2015 m. sausio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu dešimčiai mėnesių, įpareigojant jį visą šį laikotarpį be gydytojo paskyrimo nevartoti narkotikų ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, bei be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir skiriant baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti programą per 9 mėnesius.

25) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (2 veikos), paskirta galutinė subendrinta bausmė – 45 paros arešto;

26) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį - areštu 30 parų;

27) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 9 mėnesiams;

28) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį - areštu 30 parų, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė 9 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmė;

29) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį - 20 parų areštu;

30) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (3 veikos), BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

31) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 30 parų arešto bausme;

32) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį - 30 parų arešto bausme,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. 2016 m. rugpjūčio 26 d., laikotarpiu nuo 23.00 val. ir 24.00 val., (duomenys neskelbtini), atstūmė požeminio garažo pakeliamus vartus ir taip įsibrovė į A. G. nuomojamą garažą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė valtį „HSD 320“, 1000 eurų vertės, 5 vnt. meškerių, bendrai 400 eurų sumai, žvejybinę dėžutę, 200 eurų vertės, moterišką dviratį, 100 eurų vertės, graibštą žuvims, 15 eurų vertės, taip pagrobė svetimą, nukentėjusiajam A. G. priklausantį 1715 eurų vertės turtą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Be to, A. S. 2016 m. lapkričio 21 d., apie 1.00 val., (duomenys neskelbtini), atstūmė požeminio garažo pakeliamus vartus ir taip įsibrovė į O. L. nuomojamą garažą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė 4 vasarines padangas su lietais ratlankiais R-17, vienos kaina 150 eurų, bendrai 600 eurų sumai, 3 vnt. dėžių su įvairiais mechaniniais instrumentais, veržliarakčiais, bendrai 300 eurų sumai, taip pagrobė svetimą, nukentėjusiajam O. L. priklausantį 900 eurų vertės turtą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Be to, A. S. 2016 m. lapkričio 21 d., laikotarpiu nuo 1.00 val. iki 2.00 val. (duomenys neskelbtini), atstūmė požeminio garažo pakeliamus vartus ir taip įsibrovė į UAB (duomenys neskelbtini) nuomojamą garažą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė vežimėlį, 45 eurų vertės, 19 porų fiziologinių žieminių batų „MBT“, kurių vienos poros kaina 190 eurų, bendrai 3610 eurų sumai, 39 poras batelių „MBT“, kurių vienos poros kaina 130 eurų, bendrai 5070 eurų sumai, taip pagrobė svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį 8725 eurų vertės turtą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

M. A. 2016 m. lapkričio 23 d., apie 15.00 val., atėjęs pas A. S. į butą, adresu (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad A. S. 2016 m. lapkričio 21 d. iš UAB (duomenys neskelbtini) nuomojamo garažo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė UAB (duomenys neskelbtini) priklausančius 19 porų fiziologinių žieminių batų „MBT“, kurių 1 vnt. vertė 190 Eur, bendrai 3610 eurų sumai, 39 poras batelių „MBT“, kurių 1 vnt. vertė 130 Eur, bendrai 5070 Eurų sumai, ir kuriuos A. S. parsinešė į savo namus, paėmė iš A. S. 3 poras batų, kurių bendra vertė 450 eurų, iš kurių vieną porą užsidėjo pats, o 2 poras parnešė savo motinai adresu (duomenys neskelbtini), ir juos laikė iki tol, kol policijos pareigūnai 2016 m. lapkričio 23 d. atliktos kratos metu juos rado ir paėmė, taip jis žinodamas, kad turtas gautas nusikalstamu būdu, šį turtą įgijo, naudojosi ir realizavo, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. S. padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

Apklausiamas teisme kaltinamasis A. S. savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad po prieš tai įvykdytos vagystės jis grįžo, rado kitą garažą. Ten buvo apie 60 porų batų. Viską išvežė prie savo laiptinės. Dalį batų pardavė, o visa kitą rado per kratą namuose. M. A. pas jį buvo užėjęs ir matė, kad jis turi batų. Tuo metu jie bendravo. Neatsimena, ar jis M. A. sakė, iš kur gavo batus, turbūt sakė. M. A. jis davė 3 poras batų. Buvo sulaikytas bandant parduoti 3 poras batų. Tokie kaltinamojo parodymai esminėse detalėse proceso metu išliko nuoseklūs, jie atitinka ir jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Iš 2016 m. lapkričio 24 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo bei pridėtos foto lentelės matyti, jog kaltinamasis A. S. pats parodė požeminį garažą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), iš kurio jis pagrobė avalynę (t. 1, b. l. 175-178). Be to, kaltinamojo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis pasisavino pirmiau minėtą svetimą turtą, patvirtina ir kitų byloje surinktų ir teisme BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ištirtų įrodymų visuma. Štai iš UAB (duomenys neskelbtini) atstovės A. V. 2016 m. lapkričio 24 d. pareiškimo matyti, kad 2016 m. lapkričio 23 d., 18 val. ji ir IT vadybininkas I. P. pastebėjo, kad įmonės nuomojamas požeminis garažas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra apvogtas (daiktai išvartyti, dalis lentynų tuščios). Atlikus inventorizaciją pastebėta, kad yra pavogtas prekių vežimėlis, kurio vertė 45 Eur; 58 poros MBT fiziologinės avalynės, t. y. 19 porų po 190 Eur (bendros 3610 Eur vertės) ir 39 poros po 130 Eur (bendros 5070 Eur vertės). Viso pavogta daiktų už 8725 Eur (t. 1, b. l. 84). A. V. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad (duomenys neskelbtini), yra įsikūrusios UAB (duomenys neskelbtini) patalpos. Ši įstaiga nuomojasi (duomenys neskelbtini) požeminį garažą. Jame yra laikomi parduodami batai su dėžėmis, pardavimo parankinės priemonės. 2016 m. lapkričio 19 d., po 15.00 val. atvyko į požeminį garažą, padėjo jame tuščias dėžes. Garažo pakeliamus vartus nuleido, užrakino juos raktu. Taip pat nuleido pagrindinius požeminio garažo vartus. 2016 m. lapkričio 22 d., 17.50 val. į požeminį garažą atėjo su įmonės darbuotoju J. P., jis raktu atrakino garažo vartus, juos pakėlė. Ji iš karto pastebėjo, kad dėžės, kurios buvo gražiai sudėtos, yra išverstos į garažo vidurį ant grindų. Vėliau pastebėjo, jog trūksta dėžių su batais MBT (fiziologinė avalynė), kurie buvo sudėti dešinėje pusėje ant lentynų. Kadangi 38 poras batų ir vežimėlį jos vadovaujamas UAB (duomenys neskelbtini) skyrius atgavo, tai pretenzijų ji turi dėl neatgautų 20 porų batų, kurie buvo pavogti iš jos nuomojamo garažo. Visos žieminės poros batų buvo atgautos, todėl neatgautų dingusių batų vienos poros vertė – 130 Eur, tai bendrai įmonei padaryta 2600 Eur turtinė žala (t. 1, b. l. 97, 98). Iš ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo R. S. parodymų matyti, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su juo ir jo žmona R. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena jų sūnus A. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuris apie 8 metus vartoja narkotines medžiagas. Prieš kelias dienas, galimai 2016 m. lapkričio 20 d., arba 21 dieną, vakare jis pamatė sūnaus kambaryje smėlio spalvos dėžes, panašias į batų dėžes. Jų buvo daug, tačiau kiek tiksliai pasakyti negali, neskaičiavo. Kadangi tuo metu pas sūnų buvo kažkas iš šio draugų, tai nelindo į sūnaus kambarį. Kas iš sūnaus draugų buvo tuomet pas sūnų jis pasakyti negali, nes nepažįsta visų sūnaus draugų. Sūnaus neklausinėjo apie tą draugą. Apie pamatytas dėžes nei tada, nei vėliau sūnaus neklausė, nesiaiškino kas tai per dėžės, iš kur jos ir kokiu tikslu sūnus jas atnešė į butą (t. 1, b. l. 100-101). Teismo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis M. A. taip pat patvirtino aplinkybę, jog jis 2016 m. lapkričio 23 d. pas A. S. namuose matė daug batų, A. S. jam sakė, kad batus pavogė iš netoliese esančio garažo. Aplinkybę, jog kaltinamasis A. S. pagrobė fiziologinę avalynę bei vežimėlį (karutį), netiesiogiai patvirtina ir 2016 m. lapkričio 23 d. kratos protokole užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, jog 2016 m. lapkričio 23 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena A. S., buvo atlikta krata, kurios metu, be kita ko, rasta ir paimta 33 poros MBT avalynės su dėžutėmis ir viena pora MBT batų, karutis (t. 1, b. l. 132-138). Ortopediniai batai, kurie buvo rasti pas A. S. bei M. A., buvo apžiūrėti ir grąžinti UAB (duomenys neskelbtini) atstovei A. V. (t. 1, b. l. 144-153, 154). Kaltinamojo nurodytas aplinkybes apie tai, kad jis buvo sulaikytas bandydamas parduoti tris poras batų, patvirtina Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo J. R. 2016 m. lapkričio 23 d. tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys apie tai, kad šalia namo, esančio (duomenys neskelbtini), buvo pastebėtas A. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuris nešėsi maišelį. Priėjus prie A. S., prisistačius ir parodžius tarnybinį pažymėjimą buvo patikrintas maišelis, kuriame buvo 3 batų dėžės, kuriose buvo MBT firmos batai. A. S. buvo pristatytas į Vilniaus miesto 6 PK (t. 1, b. l. 162). Be to, kaltinamojo nurodytas veikos padarymo aplinkybes ir UAB (duomenys neskelbtini) atstovės nurodytas aplinkybes patvirtina ir policijos įvykio registro išraše užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad 2016 m. lapkričio 22 d., apie 17.54 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešėjos A. V. pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), savaitės laikotarpiu, atrakinus spyną iš įmonės (duomenys neskelbtini) garažo pavogti batai, apie 100 porų (t. 1, b. l. 88).

Pažymėtina, jog kaltinamasis A. S. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog kaltinamajame akte nurodytas blogas veikos padarymo laikas – 17 val., kadangi jo teigimu, jis šią veiką padarė naktį, iš karto po prieš tai įvykdytos vagystės iš garažo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis paaiškino, jog abu garažus jis apvogė tą pačią naktį nuo 12 iki 2 val. nakties. Netikėti šiais kaltinamojo parodymais teismas neturi jokio pagrindo, kadangi kaltinamasis A. S. gana detaliai ir nuosekliai nupasakojo įvykdytų vagysčių aplinkybes, be to, tokie jo parodymai dėl veikos padarymo laiko neturi jokios įtakos pačios veikos kvalifikavimui. Atsižvelgiant į tai, jog vagystė iš garažo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), buvo įvykdyta 2016 m. lapkričio 21 d., apie 1.00 val., taip pat atsižvelgus į kaltinamojo parodymus, teismas tikslina kaltinime nurodytą veikos padarymo laiką ir sprendžia, jog į garažą buvo įsibrauta 2016 m. lapkričio 21 d., laikotarpiu nuo 1.00 val. iki 2.00 val.

Kaltinamojo M. A. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 189 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas įgijo, naudojosi arba realizavo turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu. Šiame straipsnyje nurodyti objektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra alternatyvieji, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą konstatuoja, kad kaltinamojo M. A. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.

Apklausiamas teisme kaltinamasis M. A. savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad 2016 m. lapkričio 23 d., apie 3 val. jam paskambino A. S. ir paprašė, kad ateitų. Užėjęs pas A. S. jis pamatė, kad namuose pilna batų, balkone buvo padėtos padangos. A. S. laukė kažko, kad parduotų batus. Jis A. S. paprašė, kad jis jam duotų porą batų porų ir vieną porą jo mamai. Jis A. S. klausė, iš kur batai. Pastarasis pasakė, kad batus pavogė iš netoliese esančio garažo. Iš A. S. jis paėmė 3 poras batų, nuėjo namo, nunešė mamai. Mama liepė batus išnešti, tačiau jis paliko, galvojo, gal pats sunešios. Grįžo pas A. S., žinojo, kad pastarasis turi parduoti. A. S. išėjo susitikti su tuo žmogumi, o jis sėdėjo ir laukė. A. S. negrįžo 10-15 min. Jis galvojo nueiti pažiūrėti, kur yra A. S. Kai atrakino duris, prie durų stovėjo pareigūnai. Vieną porą batų jis pats buvo užsidėjęs. Skambino mamai ir klausė, koks jos batų dydis. Vieną porą batų jis mūvėjo. Pareigūnai jo paklausė, ar pas jį yra dar batų, jis pasakė, kad yra. Tuomet pareigūnai nuėjo ir rado. Tokie kaltinamojo parodymai esminėse detalėse proceso metu išliko nuoseklūs, jie atitinka ir jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Iš 2016 m. lapkričio 23 d. kratos protokolo matyti, kad 2016 m. lapkričio 23 d., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena M. A., buvo atlikta krata, kurios metu rasta ir paimta 2 poros MBT batų su dėžėmis (t. 1, b. l. 127-130). Be to, iš 2016 m. lapkričio 23 d. kratos protokolo matyti, kad 2016 m. lapkričio 23 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena A. S., buvo atlikta krata, kurios metu rasta ir paimta, be kita ko, viena pora MBT batų, kurią dėvėjo M. A. (t. 1, b. l. 132-138). Aplinkybę, jog kaltinamasis M. A. žinojo ir suvokė, kad batai, kuriuos jam davė A. S., gauti nusikalstamu būdu, patvirtino tiek pats kaltinamasis M. A., tiek ir A. S., kuris teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog turbūt jis M. A. sakė, iš kur gavo batus, davė jam tris poras batų. Taigi kaltinamasis M. A., paimdamas iš A. S. nusikalstamu būdu gautus batus (ir žinodamas, kad jie įgyti vagystės metu), įgijo šiuos batus, vėliau jais naudojosi mūvėdamas ir realizavo dvi poras batų atiduodamas motinai.

Pažymėtina, jog kaltinamajam M. A. pateiktame kaltinime klaidingai nurodyta, jog A. S. batus iš UAB (duomenys neskelbtini) nuomojamo garažo pagrobė 2016 m. lapkričio 22 d. Aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, jog A. S. šią veiką padarė ne 2016 m. lapkričio 22 d., o 2016 m. lapkričio 21 d., todėl kaltinime padaryta klaida laikytina technine ir taisytina.

Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą konstatuotina, jog M. A. 2016 m. lapkričio 23 d., apie 15.00 val., atėjęs pas A. S. į butą, adresu (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad A. S. 2016 m. lapkričio 21 d. iš UAB (duomenys neskelbtini) nuomojamo garažo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė UAB (duomenys neskelbtini) priklausančius 19 porų fiziologinių žieminių batų „MBT“, kurių 1 vnt. vertė 190 Eur, bendrai 3610 eurų sumai, 39 poras batelių „MBT“, kurių 1 vnt. vertė 130 Eur, bendrai 5070 Eurų sumai, ir kuriuos A. S. parsinešė į savo namus, paėmė iš A. S. 3 poras batų, kurių bendra vertė 450 eurų, iš kurių vieną porą užsidėjo pats, o 2 poras parnešė savo motinai adresu (duomenys neskelbtini), ir juos laikė iki tol, kol policijos pareigūnai 2016 m. lapkričio 23 d. atliktos kratos metu juos rado ir paėmė, taip jis žinodamas, kad turtas gautas nusikalstamu būdu, šį turtą įgijo, naudojosi ir realizavo. Ši kaltinamojo M. A. padaryta veika kvalifikuotina pagal BK 189 straipsnio 1 dalį.

Dėl A. S. skirtinos bausmės

Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalimi, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmių rūšys – bauda, areštas, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Teismas, nustatydamas kaltinamajam A. S. skirtinos bausmės rūšį ir dydį, pirmiausia atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį – padaryti trys tyčiniai apysunkiai nusikaltimai nuosavybei, visos veikos baigtos, nusikaltimais padaryta turtinė žala nėra atlyginta. Teismas taip pat nustato ir atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir dėl savo poelgių nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kartu įvertintini byloje esantys duomenys, apibūdinantys kaltinamąjį A. S. – jauno amžiaus (t. 2, b. l. 74), nedirbantis (t. 2, b. l. 78), septynis kartus teistas, paskutinį kartą už neteisėtą narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimą ir laikymą neturint tikslo jas platinti (t. 2, b. l. 89-95), veikos padarytos neišnykus ir nepanaikinus ankstesnio teistumo, baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už smulkų svetimo turto grobimą, taip pat narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą (T. 2, b. l. 79-88), konsultuotas (gydytas) Vilniaus priklausomybės ligų centre nuo 2008 m. spalio 10 d. (diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant opioidus, priklausomybės sindromas) (t. 2, b. l. 98), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas du kartus, paskutinį kartą nuo 2010 m. balandžio 20 d. iki 2010 m. balandžio 23 d.(diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus, abstinencijos būsena (t. 2, b. l. 99), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (t. 2, b. l. 100), specialisto išvados duomenimis skirti jam teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (t. 2, b. l. 107). Paties kaltinamojo teigimu, vagystes jis įvykdė todėl, kad reikėjo pinigų narkotikams. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad jos leidžia daryti išvadą, jog A. S. iki aptariamų veikų padarymo visuomenei buvo gana pavojingas, elgesio nekeičia, vagystės ir panašaus pobūdžio veikos iš esmės buvo jo pragyvenimo šaltinis, kartu ir siekiant įsigyti narkotinių medžiagų, ankstesni teistumai jam teigiamos įtakos nedarė. Todėl, teismo nuomone, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti už nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrus jam griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurio dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijose nustatytas šios bausmės rūšies vidurkis. Teismo vertinimu, būtent tokia bausmė už padarytas veikas atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei kaltinamojo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta.

Paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, t. y. prie griežtesnės bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant dalį švelnesnių bausmių.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam A. S. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į kaltinamajam A. S. šiuo nuosprendžiu skirtinos bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2016 m. lapkričio 23 d., 17.20 val. (t. 1, b. l. 165) iki nuosprendžio paskelbimo.

Kaltinamajam A. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Dėl M. A. skirtinos bausmės

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam M. A., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. BK 189 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmių rūšys –bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Teismas, nustatydamas kaltinamajam M. A. skirtinos bausmės rūšį ir dydį, pirmiausia atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį – padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimai nuosavybei, veika baigta. Teismas taip pat nustato ir atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kartu įvertintini byloje esantys duomenys, apibūdinantys kaltinamąjį M. A. – gana jauno amžiaus (t. 2, b. l. 24), nedirbantis (t. 2, b. l. 30), 32 kartus teistas (t. 2, b. l. 59-73), daugybę kartų baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 31-58), Vilniaus priklausomybės ligų centre konsultuotas (gydytas) nuo 2002 m. spalio 17 d. (diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus, priklausomybės sindromas (t. 2, b. l. 172), nuo 2016 m. gruodžio 1 d. gydosi stacionarioje VšĮ (duomenys neskelbtini) Psichologinės socialinės reabilitacijos centro programoje, planuojama gydymosi trukmė 12 mėn. (t. 2, b. l. 173). Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį M. A. apibūdinančias aplinkybes, į tai, kad šiuo metu jis gydosi nuo priklausomybių, siekia keisti gyvenimo būdą, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, jo dydį nustatant didesnį už vidurkį. Teismo vertinimu, laisvės apribojimo bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju atitiks protingumo ir teisingumo kriterijus bei padės įgyvendinti bausmės paskirtį. Kartu įvertinus tai, kad kaltinamasis M. A. šiuo metu gydosi priklausomybės ligas, sutinka tęsti gydymą, jam skirtinas įpareigojimas tęsti priklausomybės ligų gydymą (BK 48 straipsnio 6 dalies 4 punktas).

Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam M. A. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į kaltinamajam M. A. šiuo nuosprendžiu skirtinos bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016 m. lapkričio 23 d., 17.30 val. (t. 1, b. l. 107) iki 2016 m. lapkričio 24 d. 13.05 val. (t. 1, b. l. 123), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam M. A. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 1, b. l. 121, 122), kurios paliktinos nepakeistos iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Dėl civilinių ieškinių

Pagal baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. G. pareiškė 1715 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo(t. 1, b. l. 36).

Aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, jog A. S., įsibrovęs į A. G. nuomojamą garažą, pagrobė svetimą, nukentėjusiajam A. G. priklausantį 1715 eurų vertės turtą. Kaltinamasis A. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog pripažįsta šį nukentėjusiojo civilinį ieškinį, stengsis atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą. Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimu padaryta turtinė žala nukentėjusiajam nebuvo atlyginta, bei į tai, kad kaltinamasis neginčija pareikšto civilinio ieškinio sumos, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. G. pareikštas civilinis ieškinys dėl 1715 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, priteisiant šią sumą iš A. S..

Be to, šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas O. L. pareiškė 300 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 71).

Aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, jog A. S., įsibrovęs į O. L. nuomojamą garažą, pagrobė svetimą, nukentėjusiajam O. L. priklausantį 900 eurų vertės turtą. Tiek iš kaltinamojo A. S., tiek iš nukentėjusiojo O. L. parodymų, taip pat iš 2017 m. sausio 10 d. pakvitavimo matyti, kad dalis pavogtų daiktų (t. y. keturios padangos su ratlankiais) nukentėjusiajam O. L. buvo grąžinta (t. 1, b. l. 161). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas O. L. nurodė, jog palaiko savo pareikštą civilinį ieškinį. Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimu padaryta reali turtinė žala nukentėjusiajam nebuvo atlyginta, bei į tai, kad kaltinamasis neginčija pareikšto civilinio ieškinio sumos, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo O. L. pareikštas civilinis ieškinys dėl 300 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, priteisiant šią sumą iš A. S.

Be to, šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas UAB (duomenys neskelbtini) pareiškė 2600 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 86)

Aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, jog A. S., įsibrovęs į UAB (duomenys neskelbtini) nuomojamą garažą, pagrobė svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį 8725 eurų vertės turtą. Tiek iš kaltinamojo A. S., tiek iš UAB (duomenys neskelbtini) atstovės parodymų, taip pat iš 2016 m. gruodžio 5 d. pakvitavimo matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) atstovei A. V. buvo grąžinta dalis daiktų. A. V. paaiškino, jog neatgautų dingusių batų vienos poros vertė – 130 Eur, bendrai įmonei padaryta 2600 Eur turtinė žala. Teisiamojo posėdžio metu UAB (duomenys neskelbtini) atstovė A. V. nurodė, jog palaiko pareikštą civilinį ieškinį. Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimu padaryta reali turtinė žala civiliniam ieškovui nebuvo atlyginta, bei į tai, kad kaltinamasis neginčija pareikšto civilinio ieškinio sumos, teismas daro išvadą, kad civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) pareikštas civilinis ieškinys dėl 2600 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, priteisiant šią sumą iš A. S.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Vokas su 4 cigarečių nuorūkomis, patalpintas saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugyklą pagal 2017 m. sausio 19 d. kvitą B serija BBB Nr. 6PK001124 (t. 1, b. l. 22, 23, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo 178 straipsnio 2 dalyje (A. G. priklausančio turto vagystė), ir paskirti jam vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo 178 straipsnio 2 dalyje (O. L. priklausančio turto vagystė), ir paskirti jam vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo 178 straipsnio 2 dalyje (UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio turto vagystė), ir paskirti jam vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir A. S. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams ir trims mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. S. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į A. S. šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2016 m. lapkričio 23 d., 17.20 val. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

A. S. paskirtą kardomoji priemonę – suėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

M. A. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo 189 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 2 (dvejų) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį visą šį laikotarpį tęsti priklausomybės ligų gydymą, be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. A. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant jį visą šį laikotarpį tęsti priklausomybės ligų gydymą, be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į M. A. šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2016 m. lapkričio 23 d., 17.30 val. iki 2016 m. lapkričio 24 d. 13.05 val., vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

M. A. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti nepakeistas iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Iš kaltinamojo A. S. priteisti nukentėjusiajam A. G. 1715 Eur turtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajam O. L. 300 Eur turtinei žalai atlyginti, civiliniam ieškovui UAB (duomenys neskelbtini) 2600 Eur turtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su keturiomis cigarečių nuorūkomis, patalpintą saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugyklą pagal 2017 m. sausio 19 d. kvitą B serija BBB Nr. 6PK001124 nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.