Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Audriaus Cinino,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nuosprendžio, kuriuo jis

pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje (3 veikos), ir paskirta jam bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš A. S. nukentėjusiajam A. G. priteista 1 715 Eur turtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajam O. L. priteista 300 Eur turtinei žalai atlyginti, civiliniam ieškovui UAB „A“ priteista 2 600 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. nuteistas už tai, kad jis 2016 m. rugpjūčio 26 d., laikotarpiu nuo 23.00 val. ir 24.00 val., Vilniuje, J. Baltrušaičio g. 9, atstūmė požeminio garažo pakeliamus vartus ir taip įsibrovė į A. G. nuomojamą garažą Nr. 67, iš kur pagrobė valtį „HSD 320“, 1 000 eurų vertės, 5 vnt. meškerių, bendrai 400 eurų sumai, žvejybinę dėžutę, 200 eurų vertės, moterišką dviratį, 100 eurų vertės, graibštą žuvims, 15 eurų vertės, taip pagrobė svetimą, nukentėjusiajam A. G. priklausantį 1715 eurų vertės turtą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Be to, A. S. 2016 m. lapkričio 21 d., apie 1.00 val., Vilniuje, J. Baltrušaičio g. 11, atstūmė požeminio garažo pakeliamus vartus ir taip įsibrovė į O. L. nuomojamą garažą Nr. 111, iš kur pagrobė 4 vasarines padangas su lietais ratlankiais R-17, vienos kaina 150 eurų, bendrai 600 eurų sumai, 3 vnt. dėžių su įvairiais mechaniniais instrumentais, veržliarakčiais, bendrai 300 eurų sumai, taip pagrobė svetimą, nukentėjusiajam O. L. priklausantį 900 eurų vertės turtą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Be to, A. S. 2016 m. lapkričio 21 d., laikotarpiu nuo 1.00 val. iki 2.00 val. Vilniuje, J. Baltrušaičio g. 11, atstūmė požeminio garažo pakeliamus vartus ir taip įsibrovė į UAB „A“ nuomojamą garažą Nr. 110, iš kur pagrobė vežimėlį, 45 eurų vertės, 19 porų fiziologinių žieminių batų „MBT“, kurių vienos poros kaina 190 eurų, bendrai 3610 eurų sumai, 39 poras batelių „MBT“, kurių vienos poros kaina 130 eurų, bendrai 5070 eurų sumai, taip pagrobė svetimą, UAB „A“ priklausantį 8725 eurų vertės turtą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. S. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 str. 3 d.). Nuteistojo A. S. apeliaciniu skundu nėra ginčijama jo kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami.

Apelianto prašymas paskirti jam su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, atmestinas. BK 61 str. 2 d. numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įstatymo nuostatų nepažeidė ir jas taikė tinkamai.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. S. bausmę, atsižvelgė į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį – kad padaryti trys tyčiniai apysunkiai nusikaltimai nuosavybei, visos veikos baigtos, nusikaltimais padaryta turtinė žala nėra atlyginta. Teismas taip pat nustatė ir atsižvelgė į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kad visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir dėl savo poelgių nuoširdžiai gailėjosi, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas įvertino byloje esančius duomenis, apibūdinančius nuteistąjį A. S. – kad jauno amžiaus (t. 2, b. l. 74), nedirbantis (t. 2, b. l. 78), septynis kartus teistas, paskutinį kartą už neteisėtą narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimą ir laikymą, neturint tikslo jas platinti (t. 2, b. l. 89-95), veikos padarytos neišnykus ir nepanaikinus ankstesnio teistumo, baustas administracine tvarka, tarp jų ir už smulkų svetimo turto grobimą, taip pat narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą (t. 2, b. l. 79-88), konsultuotas (gydytas) Vilniaus priklausomybės ligų centre nuo 2008 m. spalio 10 d. (diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant opioidus, priklausomybės sindromas) (t. 2, b. l. 98), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas du kartus, paskutinį kartą nuo 2010 m. balandžio 20 d. iki 2010 m. balandžio 23 d.(diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus, abstinencijos būsena (t. 2, b. l. 99), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (t. 2, b. l. 100), specialisto išvados duomenimis skirti jam teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (t. 2, b. l. 107), kad vagystės padarė (paties kaltinamojo teigimu) todėl, kad reikėjo pinigų narkotikams. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui leido daryti išvadą, jog A. S. iki aptariamų veikų padarymo visuomenei buvo gana pavojingas, elgesio nekeičia, vagystės ir panašaus pobūdžio veikos iš esmės buvo jo pragyvenimo šaltinis, kartu ir siekiant įsigyti narkotinių medžiagų, ankstesni teistumai jam teigiamos įtakos nedarė, todėl BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti už nusikalstamų veikų padarymą paskyrus jam griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurio dydį teismas nustatė mažesnį nei sankcijose nustatytas šios bausmės rūšies vidurkis. Be to, vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmė sumažino vienu trečdaliu.

Teisėjų kolegijos vertinimu, visas paminėtas aplinkybes, tarp jų ir nurodytas apeliaciniame skunde (kad apeliantas prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, dėl jų gailėjosi), apylinkės teismas įvertino išsamiai bei nešališkai ir į jas atsižvelgęs, pagrįstai nuteistajam paskyrė baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nes pirmiau paminėti apeliantą apibūdinantys duomenys rodo, kad švelnesnėmis bausmėmis nebus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai. Apeliantas narkotikus vartoja nuo 2008 m., tačiau iki šiol nuo šios priklausomybės, taip pat ir būdamas laivėje, nesigydė. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė užtikrins įstatyme numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą, ji yra adekvati ir proporcinga padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui bei kaltinamojo asmenybei, neprieštarauja teisingumo principui, apribos galimybę A. S. daryti analogiškas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia apelianto dėmesį, jog paskirtoji bausmė yra gerokai mažesnė, nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, o pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirta bausmė vienu trečdaliu sumažinta, taigi pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra per griežta, ji yra teisinga, adekvati tiek nuteistojo asmenybei, tiek padarytoms nusikalstamoms veikoms, o jos dar labiau mažinti nėra pagrindo.

Taigi šiuo atveju apylinkės teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 41, 54, 61 straipsniuose, nepažeidė, paskirta bausmė nėra per griežta, todėl keisti apylinkės teismo nuosprendį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nuosprendį palikti nepakeistą.