Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo KazRosGaz AG atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. spalio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1541-485/2008, kuria atsisakyta įtraukti pareiškėją KazRosGaz AG į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, ir atsisakyta priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Bankroto procesas vyksta ne tik pagal Įmonių bankroto įstatymą (toliau ĮBĮ), bet ir pagal CPK nuostatas, todėl tiems santykiams, kurių nereguliuoja ĮBĮ, taikomos CPK normos. Kreditoriai turi teisę bet kuriuo metu įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, nes CPK nenustato proceso stadijos, nuo kurios asmenys gali būti įtraukiami trečiaisiais asmenimis. Be to, ĮBĮ normos nenumato draudimo kreditoriams įstoti į bankroto bylą iki patvirtinant kreditorių finansinius reikalavimus bankrutuojančiai įmonei. Tą patvirtina ir Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-520/2005. Apeliantas turi teisę būti įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, nes pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad jis turi reikalavimo teisę atsakovui. Iškėlus atsakovui bankroto bylą, apeliantas praras teisę tiesiogiai iš atsakovo reikalauti sumokėti skolą, todėl, prašydamas įtraukti jį į bylą, apeliantas siekia apginti savo interesą. Teismas, priėmęs nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo, į bylos nagrinėjimą nekvietė apelianto, kuris yra vienas didžiausių atsakovo kreditorių, turintis daugiau nei 23 procentus visų atsakovo pradelstų įsipareigojimų, nesiaiškino apelianto nuomonės dėl to, ar atsakovas gali vykdyti veiklą bei atsiskaityti su kreditoriais. Taip buvo pažeistas ĮBĮ 9 straipsnio antrosios dalies 3 punktas. Įtraukus apeliantą trečiuoju asmeniu, jis galėtų teikti įrodymus ir paaiškinimus, tokiu būdu prisidedant prie išsamaus ir objektyvaus bylos nagrinėjimo dar iki patvirtinant kreditorių finansinius reikalavimus bankrutuojančiai įmonei. Be to, būtų užtikrinta apelianto teisė pasiūlyti savo pasirinkto administratoriaus kandidatūrą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam klausimui, tinkamai pritaikė susiklosčiusius teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį (CPK 263 str. 1 d.).

Bylos, kylančios iš bankroto teisinių santykių, nagrinėjamos pagal bendrąsias proceso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 str. 1 d.). Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau - ĮBĮ), kuris nustato ir kai kuriuos bylų, kylančių iš bankroto teisinių santykių, nagrinėjimo ypatumus, išimtis iš bendrųjų proceso taisyklių (ĮBĮ 1 str. 1 d., 10 str. 1 d.). ĮBĮ pirmo straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu vykdant įmonės bankroto procedūras ir nurodyta, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas KazRosGaz AG kreipėsi į teismą su prašymu įtraukti jį į UAB ,,Gazagroservisas“ bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, o taip pat padavė atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria iškelta bankroto byla minėtai UAB ,,Gazagroservisas“. Pirmosios instancijos teismas atmetė prašymą dėl įtraukimo į bylą ir atsisakė priimti atskirąjį skundą. Apeliantas skundžia abi šios nutarties dalis. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad asmuo, nesantis byloje dalyvaujančiu asmeniu, neturi teisės pareikšti atskirojo skundo, pirmiausia turi būti sprendžiamas klausimas dėl to, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė įtraukti apeliantą į bylą trečiuoju asmeniu.

Pagal CPK 47 straipsnio pirmąją dalį tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms; jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Tuo tarpu ĮBĮ specialiai nereglamentuoja klausimų, susijusių su trečiųjų asmenų statusu bankroto byloje, ir tik ĮBĮ 21 straipsnio pirmosios dalies 1 punkte nurodyta, jog iškėlus teisme bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį perduoti administratoriui savo reikalavimus. Taigi, kaip teisingai nurodo apeliantas atskirajame skunde, nei ĮBĮ, nei CPK nėra imperatyvaus draudimo į bankroto bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, įtraukti bankroto bylos iškėlimo stadijoje.

Tačiau CPK normose nustatytas ne tik materialinis trečiųjų asmenų teisinio statuso pripažinimo pagrindas, bet ir proceso taisyklės, kurių laikantis šis statusas gali būti įgyjamas. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą teismų praktiką bankroto bylose, po bankroto bylos iškėlimo į bylą įstoję kreditoriai, teismui nutartimi patvirtinus jų finansinius reikalavimus bankrutuojančiai įmonei, pripažintini trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, nes jie į bylą įstoja turėdami tikslą patenkinti savo finansinius reikalavimus skolininkui jau iškeltoje bankroto byloje. Teismų praktikoje pripažįstama, jog trečiųjų asmenų teises kreditoriai įgyja tik nuo teismo nutarties, kuria išspręstas jų reikalavimų įtraukimo į kreditorių reikalavimų sąrašą klausimas, priėmimo dienos (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-114/2008, 2008 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-420/2008, 2008 m. rugpjūčio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-589/2008 ir kt.). Be to, kaip teisingai nurodė atsakovo administratorius atsiliepime į atskirąjį skundą, apelianto prašymo dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu turinys patvirtina, jog apeliantas savo teisinį suinteresuotumą UAB ,,Gazagroservisas“ bankroto bylos baigtimi grindžia galimu būsimu kreditoriniu reikalavimu.

Atsižvelgdama į tai, kad minėtas apelianto kreditorinis reikalavimas nėra patvirtintas įstatymo nustatyta tvarka, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo įtraukti apeliantą į bankroto bylą trečiuoju asmeniu, o ši teismo išvada iš esmės atitinka nusistovėjusią teismų praktiką dėl bankroto byloje dalyvaujančių asmenų statuso aiškinimo. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, ĮBĮ užtikrina pakankamus asmens, pareiškusio teisminį reikalavimą įmonei, kuriai iškelta bankroto byla, interesų apsaugos mechanizmus. Dėl to atmestini apelianto argumentai, kad iškėlus atsakovui bankroto bylą, pasikeis apelianto subjektinė padėtis, todėl, siekiant apginti apelianto interesą, būtina jį įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ĮBĮ 26 straipsnio pirmąją dalį, kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai tvirtinami teismo nutartimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Todėl apeliantas, teigdamas, jog jis turi reikalavimo teisę atsakovui, gali kreiptis į UAB ,,Gazagroservisas“ administratorių, prašydamas įtraukti jį į bankrutuojančios bendrovės kreditorių sąrašą, o patvirtinus jo kreditorinius reikalavimus apeliantas taptų trečiuoju asmeniu bankroto byloje ir naudodamasis kreditoriams ĮBĮ suteikiamomis teisėmis turėtų pagrindą kontroliuoti teismo paskirto bankroto administratoriaus veiksmų teisėtumą.

Apeliantas nepagrįstai remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. spalio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-520/2005. Kaip matyti iš šios nutarties turinio, nagrinėjant paminėtą bylą apeliacine tvarka nebuvo sprendžiamas kreditoriaus įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, nes ši pirmosios instancijos teismo nutarties dalis nebuvo skundžiama (CPK 320 str.).

Atmestinas apelianto argumentas, kad teismas pažeidė ĮBĮ 9 straipsnio antrosios dalies 3 punktą, nes į klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimą nekvietė apelianto, kuris yra vienas didžiausių atsakovo kreditorių. Kaip matyti iš apelianto nurodytos teisės normos pobūdžio, ĮBĮ 9 straipsnio antrojoje dalyje pateikiamas sąrašas veiksmų, kuriuos teismas gali atlikti, gavęs pareiškimą iškelti bankroto bylą. Taigi ir 3 punkte nurodyta teismo teisė, o ne pareiga, kviesti į teismą įmonės kreditorius. Dėl to minėti apelianto teiginiai dėl šios normos pažeidimo neduoda pagrindo kitaip vertinti susidariusios situacijos ir keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį.

Pirmosios instancijos teismui pagrįstai konstatavus, kad apeliantas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje bei remiantis jo prašyme nurodytais argumentais negali būti teismo įtrauktas į bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantas neturi dalyvaujančio byloje asmens statuso, todėl jo atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria iškelta bankroto byla, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pagrįstai (CPK 263 str.).

Esant minėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį ir naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 329 str. 1 d., 263 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.