Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Konstantino Gurino ir Vyto Miliaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-340-51/2008 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Darista“ savininko D. Z. ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Darista“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

kreditoriai turi visas CPK numatytas teises, tarp jų ir teisę įstoti į bylą trečiaisiais asmenimis, be to, ĮBĮ 21 straipsnio pirmosios dalies 1 punktas nenumato teismo teisės persiųsti kreditorių prašymus dėl jų įtraukimo trečiaisiais asmenimis bankroto administratoriui iki teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. spalio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Draudimo priežiūros tarnyba v. DUAB ,,Ingo Baltic“ (bylos Nr. 2-520/2005), juolab, kad administratoriumi paskirtas asmuo savo kaip bankroto administratoriaus statusą įgyja nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo;vadovaujantis CPK 290 straipsnio nuostatomis, teismas apelianto prašymą dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu privalėjo išspręsti priimdamas šiuo klausimu rašytinę teismo nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos, kylančios iš bankroto teisinių santykių, nagrinėjamos pagal bendrąsias proceso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 str. 1 d.). Įmonių bankroto procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau - ĮBĮ), kuris nustato ir kai kuriuos bylų, kylančių iš bankroto teisinių santykių, nagrinėjimo ypatumus, išimtis iš bendrųjų proceso taisyklių (ĮBĮ 1 str. 1 d., 10 str. 1 d.).

CPK 305 straipsnyje, nustatančiame apeliacinio skundo subjektų ratą, yra nurodyta, jog apeliacinį skundą turi teisę paduoti dalyvaujantys byloje asmenys. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Taigi nustatydamas teisę į apeliaciją civilinėse bylose, įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, kad apeliacinį (atskirąjį) skundą gali paduoti tik dalyvaujantys byloje asmenys. Pagal CPK 37 straipsnį, dalyvaujančiais byloje asmenimis yra šalys, tretieji asmenys, asmenys, pareiškę ieškinį CPK 49 straipsnio nustatyta tvarka, pareiškėjai, suinteresuoti asmenys CPK 442 straipsnyje išvardintose bylose, CPK 431 straipsnyje numatyti kreditoriai ir skolininkai, taip pat šių asmenų atstovai.

ĮBĮ 5 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse yra numatyta, kokie asmenys turi teisę paduoti ieškinio pareiškimą teismui dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Ieškovu bankroto byloje laikytinas kreditorius (kreditoriai) nepriklausomai nuo to, ar jis pats pateikia pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, ar bankroto bylą siūlo kelti ĮBĮ 5 straipsnio pirmosios dalies 2-3 punktuose ir to paties straipsnio antrojoje dalyje nurodyti asmenys, nes ĮBĮ numato jų teisę kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintos kreditorių ir kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Taigi išvardintų ĮBĮ nuostatų prasme, ieškovu yra laikomas kreditorius, kuris inicijavo bankroto bylos iškėlimą, arba įstojo į ją, turėdamas tikslą ir siūlydamas iškelti bankroto bylą atsakovui iki nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo, tai yra šio asmens tikslas buvo iškelti bankroto bylą. Atsakovu bankroto bylose laikytinas skolininkas, tai yra įmonė, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą. Po bankroto bylos iškėlimo į bylą įstoję kreditoriai, teismui nutartimi patvirtinus jų finansinius reikalavimus bankrutuojančiai įmonei, pripažintini trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, nes jie į bylą įstoja turėdami tikslą ne siūlyti bankroto bylos iškėlimą atsakovui, o patenkinti savo finansinius reikalavimus skolininkui jau iškeltoje bankroto byloje. Trečiųjų asmenų teises šie kreditoriai įgyja tik nuo teismo nutarties, kuria išspręstas jų reikalavimų įtraukimo į kreditorių reikalavimų sąrašą klausimas, priėmimo dienos. Teismo nutartyje iškelti bankroto bylą, taip pat kitose teismo nutartyse, kuriomis tam tikri asmenys yra įtraukiami į bankroto bylos nagrinėjimą, turi būti nurodyta dalyvaujančių byloje asmenų procesinė padėtis. Taigi nustatant, ar kreditorius įgyja ieškovo, ar trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, ar trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teises bei pareigas, reikia atsižvelgti į tai, ar jis pareiškė ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui, ar į bankroto bylą įstojo turėdamas tikslą siūlyti iškelti bankroto bylą atsakovui, ar tik patenkinti savo finansinius reikalavimus skolininkui jau iškeltoje bankroto byloje. Pažymėtina, kad kreditorius dalyvaujančio byloje asmens procesines teises ir pareigas įgyja nuo įstojimo (įtraukimo) į bylos nagrinėjimą momento.

Šioje byloje pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB ,,Darista“ teismui padavė UAB ,,Darista“ savininkas D. Z. Apeliantas įstatymo nustatyta tvarka nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo UAB ,,Darista“, o 2007 m. gruodžio 22 d. kreipėsi į bankroto bylą UAB ,,Darista“ iškėlusį pirmosios instancijos teismą su prašymu įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, bei pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 12 d. nutarties, kuria atsakovui UAB ,,Darista“ iškelta bankroto byla. Skundžiama nutartimi teismas šį pareiškėjo atskirąjį skundą atsisakė priimti kaip paduotą asmens, neturinčio teisės jį paduoti (CPK 315 str. 2 d. 2 p.), motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas nėra byloje dalyvaujantis asmuo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šiais pirmosios instancijos teismo nutarties argumentais, nes jie iš esmės atitinka nusistovėjusią teismų praktiką dėl bankroto byloje dalyvaujančių asmenų statuso aiškinimo. Kartu, atsižvelgiant į tai, kad apelianto atskirojo skundo priėmimas yra tiesiogiai susijęs su pirmosios instancijos teismui pateiktu prašymu įtraukti jį į bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, teisėjų kolegija pasisako taip pat dėl tų atskirojo skundo argumentų, kurie susiję su šiuo prašymu. Kaip matyti iš atskirojo skundo turinio, apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu procesiniu sprendimu, kuriuo nutarta ĮBĮ 21 straipsnio pirmosios dalies 1 punkto pagrindu persiųsti apelianto prašymą dėl jo įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, bankroto administratoriui. Atskirajame skunde apeliantas remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. spalio 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Draudimo priežiūros tarnyba v. DUAB ,,Ingo Baltic“ (bylos Nr. 2-520/2005). Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjant paminėtą bylą apeliacine tvarka nebuvo sprendžiamas kreditoriaus įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, nes ši pirmosios instancijos teismo nutarties dalis nebuvo skundžiama (CPK 320 str.). Beje, nurodytoje civilinėje byloje apeliacinės instancijos teismas pabrėžė, kad trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, dalyvaujančiu byloje ieškovo pusėje, byloje įtrauktas bankrutuojančios įmonės kreditorius neturi teisės pateikti atskirojo skundo priešingo ieškovo interesams (CPK 47 str. 4 d.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad kreditoriais bankroto byloje yra laikomi fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys teisę reikalauti iš įmonės vykdyti prievoles ir įsipareigojimus, ir jie, iškėlus bankroto bylą teisme, turi per teismo nustatytą laikotarpį perduoti administratoriui savo reikalavimus, pateikti juos pagrindžiančius dokumentus (ĮBĮ 21 str. 1 d. 1 p.). Įmonės administratorius pagal pareikštus kreditorių reikalavimus sudaro visų įmonės kreditorių sąrašą ir pateikia jį tvirtinti teismui, o, jo manymu, nepagrįstus reikalavimus ginčija teisme, nes ĮBĮ 11 straipsnio trečiosios dalies 10 punkte yra nustatyta, kad administratorius pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal įmonės finansinės apskaitos dokumentus sudaro visų įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir pateikia jį teismui tvirtinti, kreditorių susirinkime ir teisme ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus. Taigi įstatymas nustato administratoriui pareigą pateikti teismui tvirtinti finansinius reikalavimus, sutikslintus pagal įmonės finansinės veiklos dokumentus, ir pareigą ginčyti nepagrįstus kreditorių reikalavimus. Išsprendus šiuos klausimus, finansinis reikalavimas teismo nutartimi įtraukiamas arba neįtraukiamas į kreditorių reikalavimų sąrašą. Asmenys, kurie nėra teismo nutartimi įtraukti į kreditorių sąrašą, nėra laikomi bankroto byloje dalyvaujančiais asmenimis, tai yra trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų. Tačiau sprendžiant klausimą dėl šių asmenų procesinės padėties, būtina įvertinti tai, šie asmenys yra pateikę prašymus dėl jų finansinių reikalavimų patvirtinimo. Teismo atsisakymas tvirtinti šiuos finansinius reikalavimus paliečia šių asmenų teises, kurias gindami minėti asmenys įgyja dalyvaujančių byloje asmenų teises ir pareigas, susijusias būtent su klausimo dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo išsprendimu. Pažymėtina, kad šioje byloje apeliantas finansinį reikalavimą pareiškė tiesiogiai teismui ir tą pačią dieną pateikė atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria įmonei iškelta bankroto byla. Priešingai nei teigia apeliantas, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, jog toks kreditorinių reikalavimų tvirtinimas ir asmenų įtraukimas į bankroto bylą neatitinka ĮBĮ nuostatų (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. vasario 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Doleta” v. J. V. L. ir Č. L. L. firma (bylos Nr. 2-79/2004 m., kat. 116). Taigi teismo procesinis sprendimas, kuriuo atsisakyta apeliantą įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atitinka ĮBĮ nuostatas ir teismų praktikos išaiškinimus, tačiau kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai procesiškai įformino šį atsisakymą. Kaip nustatyta CPK 290 straipsnio šeštojoje dalyje, teisėjo rezoliucija gali būti išsprendžiami tik tie klausimai, kuriems įstatymas numato tokią procesinę jų sprendimo formą, be to, teisėjo rezoliucija yra neskundžiama. Pažymėtina, kad asmens galimybė įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, jam yra vienintelė priemonė ginti savo teises. Todėl trečiojo asmens įtraukimo į procesą klausimą visais atvejais sprendžia teismas, dėl to priimdamas atitinkamą teismo nutartį (CPK 47, 290 str.). Teismo nutartis, kuria atsisakoma leisti įstoti į bylą trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, užkerta kelią šiam asmeniui dalyvauti procese, todėl ji gali būti skundžiama atskiruoju skundu (CPK 334 str. 1 d. 2 p.). Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, darytina išvada, kad teismo padarytas proceso teisės normų pažeidimas yra formalaus pobūdžio ir neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo dėl apelianto procesinės padėties šioje byloje išsprendimui (CPK 328 str.). Nurodytoje bankroto bylos nagrinėjimo stadijoje pareiškėjas negali būti teismo įtrauktas į bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, jis neturi dalyvaujančio byloje asmens statuso, todėl jo atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iškelta bankroto byla, pirmosios instancijos teismas skundžiama 2007 m. gruodžio 28 d. nutartimi atsisakė priimti pagrįstai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.