- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-11-18
- Bylos Nr.
- A2.1.-3407-951/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-02760-2016-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ilona Jakubėnienė
- Pažeidėjas
- K. A.
- Advokatai
- Virgilijus Januška
- Kategorijos
- 2.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) vykdančio veiklą pagal individualios veiklos pažymą, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2016 m. liepos 30 d. 15.15 val. (duomenys neskelbtini), atliekant K. A., vykdančio veiklą pagal individualios veiklos pažymą, patikrinimą, nustatyta, kad organizuojamam pobūviui (24 asmenys) virtuvės patalpose maistą ruošė J. R., o pobūvių salėje dirbo M. G., kuri dėliojo servetėles, stalo įrankius bei indus. Abu asmenys realiai atliko darbdavio K. A. jiems pavestą darbą, tačiau susiklostę teisiniai darbo santykiai nebuvo įforminti teisės aktų nustatyta tvarka: nepranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios bei nesudarytos rašytinės darbo sutartys, t. y. asmenys dirbo nelegaliai. Tuo buvo pažeistos Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – LR DK) 93, 98 ir 99 straipsnių nuostatos.
Motyvuojamoji dalis
LR ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų.
Žemesnės instancijos teismas
Aiškinantis M. G. darbines aplinkybes, K. A. teisme teigė, kad patikrinimo dieną nebuvo įdarbinęs M. G., jokių dokumentų nepildė, nepasirašė, buvo šeštadienis, todėl nieko įforminti negalėjo, sutiko leisti M. G. pasibandyti dirbti, ji padirbo vos kelias valandas, per kurias išlankstė servetėles, sustatė žvakes, išdėliojo šakutes, peilius, visus šiuos daiktus jai davė jis pats. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo taip pat teismui tvirtino, kad jis M. G. nurodė, ką ir kaip daryti, nieko jai neatlygino, dėl atlygio sutarta nebuvo, o po savaitės ją įdarbino administratore. Teismas tokiais K. A. paaiškinimais remiasi tiek, kiek jie neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Pati M. G., teisme apklausta kaip liudytoja, nurodė, jog surado skelbimą dėl administratorės darbo ir atėjo į darbo pokalbį, jai pasiūlė atvykti pasibandyti, daugmaž pasakė, ką reikės daryti, ji sutiko ir pamėgino, kadangi tą dieną vyko pobūvis, ji lankstė servetėles, dėliojo įrankius, atvyko apie 9.30 val., išvyko apie 15 val. jau po patikrinimo. Teismas pažymi, kad kaip teisme teigė liudytoja M. G., ji su K. A. apsitarė, jog bus mokamas valandinis atlygis, sutarė, kad už dirbtą dieną jai atlygins po pobūvio, tačiau neatlygino. Teismas remiasi tokiais liudytojos parodymais, nes jie duoti davus priesaiką teisme, be to, šie parodymai yra nuoseklūs viso tyrimo metu. Kaip matyti iš byloje esančio jos rašytinio paaiškinimo, ji nurodė, kad dirbo pirmą dieną, darbą pradėjo 9.30 val., jos atlyginimas priklausys nuo išdirbtų valandų, susitarė, jog atlyginimą sumokės po pobūvio, ji dėliojo servetėles, įrankius, taures, visus darbo įrankius davė K. A., kuris taip pat nurodė padengti stalus. Dar daugiau, teisminio nagrinėjimo metu liudytoja apklausta S. P. patikino, jog patikrinimo metu bendravo su M. G., kuri jai nurodė, kad tai pirmoji jos darbo diena, dirbti ją įleido K. A., suteikė jai įrankius, nurodė darbus, kuriuos dirbo, todėl ji serviravo stalą, jį puošė, darbo sutartis sudaryta nebuvo, o darbo užmokesčio klausimas turėjo būti sprendžiamas darbo eigoje, po pobūvio.
Aptartos aplinkybės rodo, kad M. G. įvykio dieną buvo pradėjusi dirbti realiai. Aiškinantis, ar tarp K. A. ir M. G. buvo susiklostę santykiai kaip tarp darbdavio ir nelegalaus darbuotojo, būtina išskirti darbo sutarties požymius. Visų pirma, darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus. Teisminio nagrinėjimo metu nei K. A., nei M. G. neneigė, kad 2016 m. liepos 30 d. M. G. pagal skelbimą atvykus į „(duomenys neskelbtini)“, jie aptarė būsimą darbą, M. G. buvo aprodytos patalpos, pasakyta, ką reiktų daryti. Vienas iš esminių darbo sutarties požymių yra tas, kad asmuo turi dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas. Tai reiškia, kad dirbantis asmuo vykdo tam tikrą rūšiniais požymiais apibrėžtą darbo funkciją (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-2744/2011). Kaip rodo bylos medžiaga, šiuo konkrečiu atveju M. G. buvo paskirta atlikti konkrečias užduotis, t. y. ji atliko pagalbinius virtuvės darbus - sustatė žvakes, lankstė servetėles, dėliojo įrankius, t.y. serviravo stalą. Bylos aplinkybės rodo ir tai, kad tarp K. A. ir M. G. buvo susiklostę pavaldumo teisiniai santykiai, t.y. M. G. leido pabandyti dirbti būtent K. A., pastarasis liudytojai nurodė, ką ir kaip reikia daryti, suteikė šiam darbui priemones bei įrankius, K. A. nurodymu po inspekcijos patikrinimo M. G. ir buvo liepta palikti „(duomenys neskelbtini)“ patalpas. Nagrinėtinu atveju matyti ir tai, kad M. G. visus darbus dirbo būtent darbdavio K. A. naudai, nes įvykio dieną „(duomenys neskelbtini)“ buvo rengiamas pokylis, už kurį K. A. buvo sumokėta, ir kuriam stalą ruošė M. G..
Pažymėtina, jog paklusimas darbo tvarkai gali būti išreikštas įvairiai – darbuotojas gali dirbti laikydamasis nurodymų dėl darbo laiko, darbo organizavimo, darbo drausmės, darbo atlikimo būdo, technologijų ir pan. (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-196-530/2015). Analizuojamu atveju M. G. pakluso darbo organizavimo nurodymams ir atliko rūšiniais požymiais apibrėžtas darbo funkcijas – atliko jai nurodytus pagalbinius virtuvės darbus.
Be to, M. G. atliekamam darbui yra nustatytas ir atlygintinumo požymis. Kaip teigė teisme liudytoja apklausta M. G., ji su K. A. apsitarė, kad bus taikomas valandinis atlygis, kalbėjo, kad jai atlygins po pobūvio, bet neatlygino. Tai, kad K. A. už dirbtą darbą liudytojai neišmokėjo darbo užmokesčio, nors dėl jo buvo sutarta, negali būti vertinama kaip aplinkybė, paneigianti atlygio požymį. Iš teismų praktikos matyti, kad nors byloje nepateikta duomenų apie atlyginimo sumokėjimą ar jis dar nebuvo sumokėtas, nepanaikina atlygintinumo fakto. Faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-3202/2011).
Pažymėtina ir tai, jog tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tiek pati M. G. teismui teigė, jog jos atliktas darbas buvo pasibandymas dirbti. Tačiau teismas pažymi, jog išbandymo, sudarant darbo sutartį sąlygos ir pagrindai yra numatyti LR DK 105 str., kuriame nustatyta, kad šalių susitarimu gali būti sulygstamas išbandymas. Jis gali būti nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat stojančiojo dirbti pageidavimu – ar darbas tinka darbuotojui. Išbandymo sąlyga turi būti nustatoma darbo sutartyje. Išbandymo laikotarpiu darbuotojui taikomi visi darbo įstatymai. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, akivaizdu, jog išbandymas yra darbo sutarties dalis, o esant išbandymui, darbas gali būti pripažįstamas nelegaliu ir užtraukti administracinę atsakomybę pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį, jeigu per išbandymą darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties arba darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos išbandyme darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. Bylos medžiaga liudija, kad darbo sutarties K. A. ir M. G. pasirašę nebuvo.
Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad M. G. 2016 m. liepos 30 d. realiai dirbo pas K. A., atvyko 9.30 val. ir išvyko tik po patikrinimo, kad jai buvo duoti darbo įrankiai, nurodyta, kaip ir kokius stalus padengti, sutarta, jog po pobūvio jai bus sumokėtas atlyginimas, rodo, jog M. G. nelegaliai dirbo „(duomenys neskelbtini)“.
Dėl J. R. darbo K. A. teisme teigė, kad jis pasikvietė J. R. padėti susiruošti pobūviui, nes ji yra šios srities specialistė, jai pasakė, ką reikės daryti, taip J. R. padėjo jam viską organizuoti, dėliojo maistą, ruošė stalą, jis nežinojo, kad reikia ją įdarbinti, dėl atlygio su ja nesitarė, jie yra draugai, būtų atlyginęs kita forma, kažkada yra jai suteikęs salę pobūviui. Pati J. R. teismui taip pat tvirtino, jog padėjo K. A. paruošti ir papuošti žuvį, paruošti šaltus užkandžius, patiekalus ant veidrodžių, parodė, kaip paruošti salotas, padaryti silkę. Liudytoja taip pat parodė, kad maisto produktai, prijuostė, peiliai, įrankiai buvo K. A., ji atvyko apie 12-13 val., neturėjo nei individualios veiklos pažymos, nei verslo liudijimo, ji ir K. A. yra draugai. Šiuo atveju sprendžiant klausimą, ar J. R. maisto ruošimas įvykio dieną gali būti vertinamas kaip nelegalus darbas, svarbūs yra ir teisme apklaustų liudytojų parodymai. Liudytoja V. J. teigė, jog moteris, kuri buvo virtuvėje, vilkėjo darbo rūbais, asmuo, turintis verslo liudijimą, galėtų padėti tvarkytis, tačiau maisto ruošti negali, nes tam reikalinga individualios veiklos pažyma, o šios pažymos nebuvo. Liudytoja taip pat teismui patvirtino, kad abejonių dėl nelegalaus darbo nekilo, nes asmenys paaiškinime nurodė, kas juos pakvietė dirbti, nurodė, kiek dirbti, kad turi apmokėti už darbą. Liudytoja A. Š. nurodė, jog atėjusios į virtuvę rado maistą ruošiančią moterį su prijuoste, nebuvo panašu, kad pats K. A. būtų ruošęs maistą, nes jis buvo viršuje, tuo tarpu maistą ruošusi moteris sakė, kad ji yra valgyklos vedėja, dirba Darbo rinkos mokymų centre, todėl šiuo atveju J. R. įvardinta pagalba K. A. turi būti traktuojama kaip darbo santykiai. Liudytoja S. P. taip pat patvirtino, jog virtuvėje rado dvi moteris, iš kurių viena ruošė maistą, paties K. A. pirmame aukšte nebuvo, nematė, kad jis taip pat ruoštų maistą. Liudytoja taip pat nurodė, kad šiuo atveju nebuvo galima padėti ruošti maisto, nes K. A. už J. R. atliktą darbą (už pobūvį) gavo atlygį. Aiškinantis J. R. darbines aplinkybes, šioje byloje taip pat labai reikšmingi ir objektyvią tiesą padedantys atskleisti yra R. K. parodymai. Apklausta teisme ji tvirtino, kad K. A. pats gamindavo maistą, bet patikrinimo dieną vykusiam pobūviui maistą ruošti jam padėjo Jolanta, kuri ruošė karštus patiekalus, pjaustė mišraines. Liudytoja teigė nemačiusi, jog pats K. A. tą dieną būtų ruošęs maistą, J. R. padėjo kaip draugė, dėl atlygio nesitarė, nes ji anksčiau jų salėje yra šventusi vestuves, o už salę nemokėjo.
Įvertinus aukščiau aptartus paties K. A. ir liudytojų parodymus, susiejus juos į nuoseklią loginę grandinę, darytina išvada, jog J. R. K. A. prašymu 2016 m. liepos 30 d. atvyko į K. A. priklausančius svečių namus, K. A. jai suteikė darbo rūbus (prijuostę), darbo įrankius bei produktus, o J. R. gamino K. A. nurodytus patiekalus. Kaip paaiškėjo bylą nagrinėjant teisme, K. A. už pobūvio metu patiektą maistą, t. y. už J. R. jo naudai atliktą darbą, gavo atlygį. Nagrinėtinu atveju matyti, kad patikrinimo metu J. R. neturėjo individualios veiklos pažymos, kuri jai būtų suteikusi galimybę ruošti maistą, bei nebuvo įdarbinta K. A. įmonėje, apie jos darbą nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Dar daugiau, J. R. atliko darbą pagal savo profesiją, o ne padėjo atlikti atsitiktinius pagalbinius darbus. Pažymėtina ir tai, kad pats K. A. nurodė, jog pobūviai svečių namuose vyksta 1-2 kartus per mėnesį, o nuolatinių darbuotojų jis neturi. Liudytoja R. K. teismui teigė, jog J. R. yra padėjusi ruošti vaišes ne vieną kartą. Tokios aplinkybės tik rodo, jog tai nebuvo pavienis atsitiktinis atvejis.
Taip pat pažymėtina, kad nors J. R. ir K. A. teismui tvirtino, kad jie yra geri draugai, dėl to J. R. jam talkino ir padėjo, tačiau teismas tokią poziciją vertina kaip gynybinę. Pažymėtina, jog talka apibūdinama kaip savanoriška, telktinė pagalba. Vienas pagrindinių talką ir nelegalų darbą skiriančių požymių – neatlygintinumas. Talkininkams neturi būti mokamas iš anksto sutartas atlyginimas nei pinigais, nei materialinėmis vertybėmis (maisto produktais, daiktais ir pan.), išskyrus kai kurias išimtis dėl maitinimo ir apgyvendinimo. Bet koks kitas sutartinis atlyginimas (tame tarpe ir, pavyzdžiui, skolos įskaitymas) už atliktus darbus yra laikytinas darbo santykių požymiu. Talka taip pat negali būti laikomi ilgalaikiai konkretūs tam tikros profesijos, kvalifikacijos darbai, dirbami nustatytu laiku, t. y. paklūstant darbo tvarkai. Tai – darbo santykių tarp darbdavio ir darbuotojo požymiai. Tokiu atveju jie turi būti tinkamai įforminti: sudaryta darbo sutartis ir apie ją pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Priešingu atveju tokie darbo santykiai yra laikomi nelegaliais (Šiaulių apygardos teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-255-616/2016; Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 10 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-21-238/2013). Šioje byloje buvo nustatyta, jog J. R. K. A. buvo suteikęs patalpas pobūviui, už kurias jis neėmė atlygio, dėl to J. R. padėjo K. A. gamindama maistą. Esant tokioms aplinkybėms, laikytina, jog K. A. už J. R. darbą jai atsilygino suteikdamas salę, t. y. buvo iš anksto sutartas atlygis ne pinigine valiuta.
Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, konstatuotina, kad susiklostę darbo teisiniai santykiai, atitinkantys visus darbo sutarties požymius, nebuvo oficialiai įforminti, todėl J. R. darbas K. A. svečių namuose pagrįstai vertintas kaip nelegalus. Todėl K. A. padaryta veika tinkamai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalį.
K. A. dėl padaryto teisės pažeidimo kaltu prisipažino iš dalies, teisme jis gailėjosi, kad dėl jo teisės aktų neišmanymo taip įvyko, todėl teismas sprendžia, kad yra K. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta LR ATPK 31 str. 1 d. 1 p. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Todėl, atsižvelgus į pažeidėjo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, jam taikytinas Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. ir skirtina švelnesnė negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda (ATPK 30, 30¹, 31, 32 str.). Teismas mano, kad šiuo atveju galimas ATPK 30¹ straipsnio taikymas, nes nors ir minimalios 868 eurų baudos paskyrimas už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį, atsižvelgiant į pažeidėjo asmenybę, būtų neproporcingas padarytam pažeidimui ir sunkiai atsilieptų K. A. ir jo individualiai veiklai. Teismas pažymi, kad bylos medžiaga liudija, jog darbuotojos dirbo nelegaliai trumpą laiko tarpą – vieną dieną, darbo apimtys buvo mažos ir faktiškai nesumokėti mokesčiai ar gauta darbdavio nauda nebuvo didelė. Kiek vėliau su M. G. buvo sudaryta rašytinė darbo sutartis, pranešta apie asmens įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui, kas rodo, kad K. A. suprato savo veiksmų neteisėtumą, ėmėsi priemonių pažeidimo pašalinimui, todėl nebuvo padaryta didelė žala valstybės ekonomikai. Be to, iš išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus matyti, kad K. A. administracinėn atsakomybėn už tokio tipo pažeidimą buvo patrauktas pirmą kartą, kas rodo, kad šis pažeidimas buvo atsitiktinis, o ne tendencingas teisės normų, reglamentuojančių asmenų įdarbinimą, nesilaikymas. Pažymėtina, kad administracine nuobauda yra siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Šiuo atveju teismas mano, kad 180 Eur dydžio bauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį, būtų pakankama nuobauda, jos paskyrimas atitinka administracinei nuobaudai keliamus tikslus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 straipsniu, 30¹ straipsniu, 41³ straipsnio 1 dalimi, 224 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
K. A. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis ATPK 30¹ str., skirti po 180 (vieno šimto aštuoniasdešimties) eurų dydžio baudą už kiekvieną nelegaliai dirbusį darbuotoją, iš viso – 360 Eur (trijų šimtų šešiasdešimties eurų) dydžio baudą.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismui.