Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-03-08 · Administracinė byla Nr. I-932-739/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-03-08
Bylos Nr.
I-932-739/2019
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02413-2018-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Dalia Pranckienė
Pareiškėjas
A. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-932-739/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02413-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 51.4; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 8 d.Panevėžys

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Dalia Pranckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. M. (toliau – pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų (toliau – ir atsakovės atstovė, ir Kybartų PN), 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas skunde (b. l. 2–6) nurodė, kad jis atliko bausmę Kybartų pataisos namuose 1-ame būryje nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. vasario 20 d., ir visą šį laiką Kybartų PN pažeidinėjo jo teises, žemino jo orumą ir jį diskriminavo. Teigė, kad Kybartų PN virtuvėje dirbo tik dvi virėjos, dirbo pamainomis, todėl vienu metu virtuvėje dirbo tik viena virėja ir keli pagalbiniai darbininkai, kurie nebuvo išmokyti gaminti maistą, todėl neturėjo teisės to daryti. Visi virtuvėje dirbantys nuteistieji nebuvo baigę mokymų ir neturėjo pažymėjimų, tačiau nepaisant to, gamino maistą. Dėl nekvalifikuoto darbo maistas buvo nekokybiškas, blogai paruoštas ir nehigieniškas. Pagamintas maistas iki jo išdavimo nebuvo laikomas šilumą palaikančiuose įrenginiuose, kaip numato teisės normos, todėl išdavimo metu būdavo šaltas. Kartu buvo sandėliuojama šviežia mėsa, paukštiena ir žuvis, nors tai draudžia teisės normos. Pareiškėjas teigė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 253, kuriuo patvirtinti skiriamų maisto produktų vidutiniai paros kiekiai ir paros maitinimo išlaidų normos, paskutinį kartą buvo keistas 2015 m., tačiau šio įsakymo 2.1 papunktyje nustatyta paros maitinimo išlaidų norma paskutinį kartą buvo keista prieš 11 metų, t. y. 2007 m. Atkreipė dėmesį, kad per tą laikotarpį maisto produktų kainos keitėsi kelis kartus, tačiau paros maitinimo išlaidų norma nebuvo padidinta. Darė išvadą, kad dėl to nebuvo užtikrinamas visavertis kokybiškas maitinimas, nes paros maitinimo išlaidos vienam asmeniui buvo nuo 1,05 iki 1,45 Eur. Teigė, kad maistas prieš išduodant nebuvo patikrinamas, kaip numato teisės normos, ir beveik visada buvo nekokybiškas. Valgykloje nebuvo lėkščių, kaip numato teisės normos, todėl antrasis patiekalas būdavo suverčiamas į dubenėlį, jame sumaišant į vieną neaiškią masę garnyrą, guliašą ir salotas. Pareiškėjas teigė, kad jis valgykloje buvo diskriminuojamas dėl savo lyties. Teisės aktas, numatantis paros maitinimo išlaidų normas, nurodo, kad paros išlaidų norma vienam nedirbančiam vyrui ir vienai nedirbančiai moteriai yra skirtinga. Moteriai yra skiriama didesnė paros išlaidų norma, tai, pareiškėjo nuomone, yra akivaizdi diskriminacija. Pareiškėjas teigė, kad Kybartų PN jį diskriminavo ir žemino dėl jo požiūrio ir įsitikinimų, nes jis nesilaikė jokių nuteistųjų subkultūros taisyklių ir jų nepripažino, todėl Kybartų PN administracija jam atėjus į valgyklą jį vertė jų laikytis ir jų žemino. Jis valgykloje turėjo valgyti iš pažymėtų indų, kurie buvo duodami tik jam ir kitiems panašiai mąstantiems nuteistiesiems. Be to, nors valgykloje buvo du langeliai, bet administracija jį vertė naudotis tik vienu langeliu, o antrasis būdavo uždarytas. Teigė, kad tai jį žemino. Be to, kadangi visas 1-as būrys galėjo imti maistą tik per vieną langelį, susidarydavo ilga eilė ir maistas atšaldavo. Nurodė, kad jis kelis kartus kreipėsi į atsakovės atstovą dėl nekokybiško maisto ir diskriminacijos, tačiau gavo tik šabloniškus atsakymus, problemos nebuvo sprendžiamos. Pareiškėjas teigė, kad iš nurodytų aplinkybių matyti, kad jis nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. vasario 20 d. buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, Kybartų PN nesilaikė teisės normų, jį žemino, palaikė nuteistųjų subkultūrą, prastai maitino pareiškėją. Nurodė, kad dėl to susilpnėjo jo imunitetas, padažnėjo ligos, jis dažnai jausdavosi alkanas, buvo pažemintas ir jautėsi prastesnis už kitus nuteistuosius, tai sukėlė jam nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus. Neturtinę žalą pareiškėjas įvertino 15 000 Eur suma, kurią prašė priteisti iš atsakovės.

Atsiliepimas

Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantys Kybartų pataisos namai atsiliepimu į skundą (b. l. 46–51) į skundą (toliau – atsiliepimas) nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo teiginys dėl kartu su kitais maisto produktais laikomos šviežios mėsos, paukštienos ir žuvies yra nepagrįstas, kadangi yra įrengtos atskiros patalpos žaliai mėsai ir žuviai laikyti. Nurodė, kad pareiškėjo ir kitų nuteistųjų maitinimo išlaidos yra reglamentuotos ir negali viršyti paros maitinimo išlaidų normų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 (su pakeitimu). Teigė, kad išduodamo pagaminto maisto juslinio patikrinimo rezultatai buvo įrašomi į Pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnalą, šiame žurnale kiekvieną dieną buvo užrašomi nuteistiesiems pagamintų patiekalų pavadinimai, parašoma išvada apie maisto kokybę bei valgyklos higienos būklę, kurią pateikė slaugos specialistas, o virėjas bei budėtojas, leidęs išduoti maistą, pasirašydavo. Teigė, kad maistą gamino virėja, o pagalbiniai darbininkai (nuteistieji) maisto negamino, tik padėjo virėjai, be to, jie atitiko teisės aktų reikalavimus, keliamus asmenims, dirbantiems su maistu, todėl galėjo dirbti darbą, susijusį su maisto gamyba. Pažymėjo, kad iki 2017 m. birželio mėn. teisės aktuose nebuvo reikalavimo antrą patiekalą dėti į lėkštę, todėl jis nuteistiesiems buvo dedamas į dubenėlį, o įsigaliojus tokiam reikalavimui, buvo nupirktos ir išduotos lėkštės, skirtos antram patiekalui. Teigė, kad Kybartų PN administracija nežemino pareiškėjo. Nurodė, kad nuteistųjų maitinimas valgykloje vyko savitarnos principu ir indai buvo išduodami visiems nuteistiesiems vienodi ir tinkami maistui bei nepažeidžiant lygiateisiškumo principo; maisto daviniai valgykloje buvo išduodami per du atskirus langelius, tam, kad būtų greitai dalinamas maistas ir jis neatvėstų. Maistas nebuvo šaltas. Prašė skundo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. spalio 20 d. taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu šią reikalavimo dalį atmesti (b. l. 47).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui, kurią pareiškėjas nurodo patyręs dėl to, kad jam atliekant bausmę, Kybartų pataisos namai laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. vasario 20 d. jam neužtikrino teisės aktų reikalavimus atitinkančio maitinimo.

Atsakovei atstovaujantys Kybartų pataisos namai byloje pareiškėjo reikalavimui atlyginti žalą už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. spalio 20 d. taikyti ieškinio senatį (b. l. 47).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas nuoseklus aiškinimas, kad nagrinėjant ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikomos ir ieškinio senatį reglamentuojančios (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normos (2018 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3462-624/2018, 2015 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-671-575/2015). Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas laiko tarpą, per kurį garantuojamas pažeistos teisės gynimas, siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės gynimą, bet ir sukurti stabilius teisinius santykius. Ieškinio senatis skatina nukentėjusiąją šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą bei suteikia garantiją kitai šaliai, kad po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos.

Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgus į nurodytą teisinį reguliavimą ir į tai, kad pareiškėjas prašomą priteisti žalą kildina iš to, kad Kybartų pataisos namai jam neužtikrino teisės aktų reikalavimus atitinkančio maitinimo, t. y. įvertinus pareiškėjo nurodytų pažeidimų pobūdį, konstatuojama, jog pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė. Dėl šių priežasčių nuo to momento ir skaičiuojamas senaties terminas. Darydamas šią išvadą, teismas atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą senaties taikymą reguliuojančių teisės normų nuostatų aiškinimą (pvz., žr., 2018 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3710-552/2018, 2015 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-712-858/2015). Pareiškėjas, nuo 2014 m. sausio 1 d. Kybartų pataisos namuose jam neužtikrinant tinkamo maitinimo, kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo turėjo vėliausiai per 3 metus, skaičiuojant atitinkamai nuo kiekvienos dienos, kurią laikymo sąlygos neatitiko teisės aktų nuostatų. Paskutinė diena skundui paduoti dėl tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimo 2014 m. sausio 1 d. buvo 2017 m. sausio 1 d., dėl tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimo 2015 m. vasario 11 d. buvo 2018 m. vasario 11 d. ir t. t. (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-99-552/2018). Pareiškėjo teigimu, jam Kybartų pataisos namuose nebuvo užtikrintas tinkamas maitinimas nuo 2014 mm. sausio 1 d. (b. l. 2, 5), o iš bylos duomenų nustatyta, kad skundą dėl žalos atlyginimo teismui per pašto įstaigą jis išsiuntė 2018 m. spalio 16 d. (b. l. 36) (ant skundo užrašyta vėlesnė data – 2018 m. spalio 20 d. (b. l. 2)), t. y. praėjus daugiau nei 3 metams nuo galimų jo teisių pažeidimų ir praleido CK 1.128 straipsnio 8 dalyje nurodytą 3 metų senaties terminą skundui pateikti.

Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis. Lietuvos valstybei atstovaujantys Kybartų pataisos namai atsiliepime pateikė prašymą taikyti ieškinio senatį. CK 1.131 straipsnio 1 dalis nustato, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, pasibaigus ieškinio senaties terminui, asmuo praranda teisę į pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas senaties terminą reguliuojančių normų taikymą, yra pažymėjęs, kad tik tuo atveju, kai teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (2018 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3462-624/2018, 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1295-575/2015). Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje neprašė atnaujinti ieškinio senaties terminą. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėjas be svarbių priežasčių praleido CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą pareikšti reikalavimui dėl neturtinės žalos už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. spalio 15 d. Dėl šios priežasties Kybartų pataisos namų prašymas taikyti ieškinio senatį yra tenkinamas ir pareiškėjo skundo reikalavimo dalis priteisti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. spalio 15 d. atmetama kaip nepagrįsta.

Teismine tvarka sprendžiama dėl pareiškėjo teisės į neturtinės žalos atlyginimą nuo 2015 m. spalio 16 d. iki 2018 m. vasario 20 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iš jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, tai yra, civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017; 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1980-520/2017).

Pareiškėjas skunde teigė, kad pagamintas maistas iki jo išdavimo nebuvo laikomas šilumą palaikančiuose įrenginiuose, kaip numato teisės normos, todėl jo išdavimo metu būdavo šaltas.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. V-675 patvirtinta Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena“ (toliau – ir Higienos norma HN 15:2005) 23 punktas (galiojanti redakcija, kuri galiojo ir ginčo laikotarpiu) nustato, kad pagamintas maistas, kuris patiekiamas karštas, turi būti laikomas šilumą palaikančiuose įrenginiuose, esant juose ne žemesnei kaip +68 °C temperatūrai, ir suvartotas pagaminimo dieną.

Atsakovės atstovas atsiliepime teigė, kad valgyklos patalpoje yra laikomasi nustatytų reikalavimų (b. l. 50). Bylos duomenimis, auditorius uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Niklita“, 2017 m. gegužės 10 d., t. y. ginčo laikotarpiu, atlikęs vidinį auditą Kybartų PN virtuvėje, nustatė ir Gerų higienos praktikos taisyklių (GHTP) įmonės vidaus audito 2017 m. gegužės 10 d. akte Nr. 09 (b. l. 86–90) užfiksavo, kad yra užtikrinama tiekiamo karščiu apdoroto maisto temperatūra vartotojams (68 °C) (b. l. 89). Vilkaviškio valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2017 m. sausio 23 d., t. y. ginčo laikotarpiu, pagal kito nuteistojo skundą atlikusi neplaninį patikrinimą Kybartų PN valgykloje, nustatė ir Maisto tvarkymo subjekto dėl vartotojo pranešimo (skundo) 2017 m. sausio 23 d. patikrinimo akte Nr. 68VMĮP-4 (b. l. 90–93) užfiksavo, kad yra užtikrinamos patiekalų terminio apdorojimo bei pateikimo temperatūros (b. l. 92). Ta pati tarnyba 2017 m. birželio 15 d., t. y. ginčo laikotarpiu, atlikusi planinį patikrinimą Kybartų PN valgykloje, nustatė ir Viešojo maitinimo įmonės 2017 m. birželio 15 d. patikrinimo akte Nr. 68VMĮP-24 (b. l. 79–85) užfiksavo, kad yra užtikrinama, jog pagamintas maistas, kuris patiekiamas karštas, būtų laikomas ne žemesnėje kaip 68 °C temperatūroje (b. l. 82). Atsižvelgdamas į aptartus bylos duomenis, teismas sprendžia, kad pagamintas maistas būdavo laikomas tinkamoje temperatūroje, todėl jis nebūdavo patiekiamas pareiškėjui šaltas. Teismas sprendžia, kad šis pareiškėjo skundo argumentas yra nepagrįstas, ir jį atmeta.

Pareiškėjas skunde teigė, kad kartu su maisto produktais buvo sandėliuojama šviežia mėsa, paukštiena ir žuvis, nors tai draudžia teisės normos.

Dalį ginčo laikotarpio (nuo 2015 m. spalio 16 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) galiojo Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (toliau – 2004 m. Aprūpinimo normos). 2004 m. Aprūpinimo normos numatė, kad laisvės atėmimo vietoje įrengiama virtuvė, žalios žuvies paruošimo patalpa, termiškai apdorotos žuvies paruošimo patalpa, žalios mėsos paruošimo patalpa, termiškai apdorotos mėsos paruošimo patalpa. Taigi pagal 2004 m. Aprūpinimo normas, žaliai žuviai ir žaliai mėsai paruošti turėjo būti įrengiamos atskiros patalpos. Kitą dalį ginčo laikotarpio (nuo 2017 m. birželio 8 d. iki 2018 m. vasario 20 d.) galiojo Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus (toliau – Kalėjimų departamentas) 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 (toliau – 2017 m. Aprūpinimo normos). 2017 m. Aprūpinimo normose nėra numatytas reikalavimas laisvės atėmimo vietoje įrengti atskiras žuvies ir mėsos paruošimo patalpas (numatytas tik valgyklos įrengimas), tačiau jose yra pastaba, jog maisto gaminimo ir išdavimo patalpos turi atitikti Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena“ nustatytus reikalavimus (1-a pastaba). Higienos normos HN 15:2005 33 punktas (galiojanti redakcija, kuri galiojo ir ginčo laikotarpiu), jo 33.3 papunktis nustato, kad nuo kitų maisto produktų turi būti veiksmingai atskirta, be kita ko, šviežia mėsa, paukštiena ir žuvis.

Žemesnės instancijos teismas

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo teiginys dėl kartu su kitais maisto produktais laikomos šviežios mėsos, paukštienos ir žuvies yra nepagrįstas, kadangi Kybartų PN yra įrengti vadovaujantis minėtomis 2004 m. Aprūpinimo normų nuostatomis (b. l. 50). Teismas nenustatė pagrindo netikėti šių atsakovės atstovo nurodytų duomenų teisingumu, todėl sprendžia, kad Kybartų PN ginčo laikotarpiu buvo įrengtos atskiros patalpos žaliai žuviai ir mėsai. Be to, bylos duomenys – Gerų higienos praktikos taisyklių įmonės vidaus audito 2017 m. gegužės 10 d. aktas Nr. 09 (b. l. 86–89), teismo vertinimu, patvirtina, kad Kybartų PN buvo laikomasi Higienos normos HN 15:2005 33.3 papunkčio reikalavimo atskirti žalią mėsą ir žalią žuvį nuo kitų maisto produktų, kadangi vidaus audito metu buvo nustatyta, jog Kybartų pataisos namuose yra užtikrinamos maisto žaliavų ir gatavų produktų priėmimo ir laikymo higienos sąlygos, maisto saugos ir kokybės reikalavimai (b. l. 88). Teismas, remdamasis minėtais duomenimis, sprendžia, kad šis pareiškėjo skundo argumentas yra nepagrįstas. Be to, pareiškėjas, pareikšdamas šį nusiskundimą, nenurodė, kaip produktų sandėliavimu buvo pažeistos jo teisės, ir nepagrindė jam padarytos neturtinės žalos atsiradimo. Pareiškėjas tik formaliai nurodė, kad tai draudžia teisės normos. Teismas, remdamasis nurodytais motyvais, atmeta šį pareiškėjo skundo argumentą kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas skunde teigė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 253, kuriuo patvirtinti skiriamų maisto produktų vidutiniai paros kiekiai ir paros maitinimo išlaidų normos, paskutinį kartą buvo keistas 2015 m., tačiau šio įsakymo 2.1 papunktyje nustatyta paros maitinimo išlaidų norma paskutinį kartą buvo keista prieš 11 metų, t. y. 2007 m.. Atkreipė dėmesį, kad per tą laikotarpį maisto produktų kainos keitėsi kelis kartus, tačiau paros maitinimo išlaidų norma nebuvo padidinta, ir padarė išvadą, kad dėl to nebuvo užtikrinamas visavertis kokybiškas maitinimas, nes paros maitinimo išlaidos vienam asmeniui buvo nuo 1,05 Eur iki 1,45 Eur.

Pareiškėjas prie skundo pridėjo Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – Seimas) kontrolierių įstaigos 2017 m. birželio 30 d. ataskaitą Nr. 2017/1-63 „Dėl žmogaus teisių padėties Kybartų pataisos namuose ir Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje“ (toliau – Ataskaita), parengtą 2017 m. balandžio 26–28 d. atlikus žmogaus teisių padėties patikrinimą Kybartų PN (b. l. 8–35). Iš Ataskaitos matyti, kad pareiškėjas, pareikšdamas šį nusiskundimą, pakartojo Ataskaitos 18.2.2 papunktyje (b. l. 24) nurodytus argumentus. Seimo kontrolierius Ataskaitoje užfiksavo tokį trūkumą, kad nuteistiesiems Kybartų PN galimai nėra užtikrinamas visavertis kokybiškas maitinimas, kuomet paros maitinimo išlaidos vienam asmeniui nesiekia net 2 Eur (29.14 papunktis) (b. l. 33), tačiau jokios rekomendacijos dėl to Kybartų PN laikinai einančiam direktoriaus pareigas nepateikė (b. l. 33–34).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 173 straipsnio 4 dalis numato, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas; maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. To paties straipsnio 5 dalyje nurodytos nuteistųjų grupės, kurioms, atsižvelgiant į atitinkamas organizmo būkles (neįgalieji, laisvės atėmimo vietų ligoninėse gydomi nuteistieji ir kt.) sudaromos geresnės buities sąlygos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 yra patvirtintos Fiziologinės mitybos normas asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose pagal atskiras kalinamų asmenų grupes: dirbantiems ir nedirbantiems vyrams, dirbančioms ir nedirbančioms moterims, nepilnamečiams. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro (toliau – teisingumo ministras) 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253, suderintu su Sveikatos apsaugos ministerija ir Finansų ministerija, yra patvirtintos Skiriamų maisto produktų vidutinius paros kiekius ir paros išlaidų maitinimo normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose (toliau – ir Skiriamų maisto produktų vidutiniai paros kiekiai ir paros išlaidų maitinimo normos) (šis įsakymas nuo 2006 m. gegužės 1 d. išdėstytas nauja redakcija 2006 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-144). Šiame teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. 253 skiriamų maisto produktų vidutiniai paros kiekiai vienam asmeniui taip pat diferencijuojami pagal atskiras kalinamų asmenų grupes: vienam dirbančiam ir nedirbančiam vyrui; vienai dirbančiai ir nedirbančiai moteriai; vienam nepilnamečiui; vienai nėščiai moteriai; vienai krūtimi maitinančiai motinai; vienam asmeniui, vežamam iš kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietos. Šiame teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. 253, jo 2.1 papunktyje paros išlaidų normos vienam asmeniui taip pat diferencijuojamos pagal atskiras kalinamų asmenų grupes: vienam dirbančiam ir nedirbančiam dirbančiam vyrui; vienai dirbančiai ir nedirbančiai moteriai; vienam nepilnamečiui; vienai nėščiai moteriai; vienai krūtimi maitinančiai motinai; vienam kūdikiui (vaikui); vienam nuteistajam, kuriam pagal medicinines indikacijas paskirtas racionalus maitinimas – vyrui, moteriai, nepilnamečiui, nėščiai moteriai, krūtimi maitinančiai motinai, kūdikiui (vaikui); nustatyta maisto produktų pirkimo išlaidų norma vienam asmeniui, vežamam iš kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietos. Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 yra patvirtintos Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisykles (toliau – ir Maitinimo organizavimo taisyklės), kurių 6 punktas nustato, kad maitinimas organizuojamas pagal Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintus valgiaraščius, kurie sudaromi atskirai kiekvienai kalinamų asmenų grupei: dirbantiems ir nedirbantiems vyrams ir kitoms išvardintoms grupėms; nurodyta, kad Kalėjimų departamento direktorius turi patvirtinti dietinio maitinimo valgiaraštį. Minėtų taisyklių 7 punktas nustato, kad suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą – pagal dietinio maitinimo valgiaraščius. 7 punkte, be to, numatyta, kad esant sveikatos sutrikimų, kurių atveju yra medicininės indikacijos skirti padidinto kaloringumo maisto davinį, suimtieji ir nuteistieji yra maitinami pagal valgiaraščius dirbantiems vyrams ir moterims, nepilnamečiams, nėščioms moterims, krūtimi maitinančioms moterims, dirbantiems vyrams ir moterims (vegetarams). Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 buvo patvirtinti valgiaraščiai, kurie sudaryti diferencijuojant kalinamų asmenų grupes: dirbantiems ir nedirbantiems vyrams; dirbančioms ir nedirbančioms moterims; nepilnamečiams; nėščioms moterims; krūtimi maitinančioms moterims; dirbantiems ir nedirbantiems vyrams (vegetarams); dirbančioms ir nedirbančioms moterims (vegetarėms); dietinio maitinimo valgiaraštis. Šis Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymas Nr. V-138 galiojo dalį ginčo laikotarpio – nuo 2015 m. spalio 16 d. iki 2018 m. sausio 1 d. Nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. V-447, kuriuo patvirtinti valgiaraščiai irgi sudaryti diferencijuojant kalinamų asmenų grupes: dirbantiems ir nedirbantiems vyrams; dirbančioms ir nedirbančioms moterims; nepilnamečiams; nėščioms moterims; krūtimi maitinančioms moterims; dirbantiems ir nedirbantiems vyrams (vegetarams); dirbančioms ir nedirbančioms moterims (vegetarėms); dietinio maitinimo valgiaraštis; valgiaraštis veganams. Šis Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. V-447 galiojo dalį ginčo laikotarpio – nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. vasario 20 d.

Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 47–48) ir 2019 m. sausio 8 d. rašte Nr. 1/2-130 (b. l. 100) patvirtino, kad nuteistieji (taigi, ir pareiškėjas) Kybartų PN buvo maitinami vadovaujantis Maitinimo organizavimo taisyklėmis, iki 2018 m. sausio 1 d. – Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 patvirtintais valgiaraščiais, nuo 2018 m. sausio 1 d. – Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 patvirtintais valgiaraščiais, ir laikantis Skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros išlaidų maitinimo normų.

Bylos duomenimis, pareiškėjui nuo 2015 m. balandžio 1 d. jo prašymu buvo skiriamas vegetariškas maitinimas (b. l. 49, 53–54), vėliau jam paprašius nebeskirti vegetariško maitinimo, nuo 2015 m. lapkričio 6 d. jis buvo maitinamas pagal valgiaraštį nedirbantiems vyrams (b. l. 49, 55–56), o nuo 2015 m. gruodžio 21 d. iki 2016 m. birželio 20 d. pareiškėjo prašymu ir vadovaujantis Maitinimo organizavimo taisyklių 7 punktu, gavus Sveikatos priežiūros tarnybos rekomendaciją, jam buvo skiriamas dietinis maitinimas (b. l. 49, 57–58), o jau pasibaigus ginčo laikotarpiui – nuo 2018 m. kovo 13 d. jam taip pat buvo paskirtas dietinis maitinimas (b. l. 59–60).

Pareiškėjas skunde teismui teigė, kad atsižvelgiant į pakitusias produktų kainas nebuvo padidinta nedirbančiam vyrui nustatyta paros maitinimo išlaidų norma (1,05–1,45 Eur) (b. l. 4), ir teigė, kad jis buvo diskriminuojamas dėl savo lyties, nes nedirbančiam vyrui numatyta mažesnė paros maitinimo išlaidų norma negu nedirbančiai moteriai (b. l. 5), todėl teismas sprendžia, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 20 d. iki 2018 m. vasario 20 d. (t. y. nuo tada, kai jam buvo nebeskirtas dietinis maitinimas iki ginčo laikotarpio pabaigos) vėl buvo maitinamas pagal valgiaraštį nedirbantiems vyrams.

Į bylą atsakovės atstovas pateikė valgiaraštį nedirbantiems vyrams, dietinio maitinimo valgiaraštį ir valgiaraštį nedirbantiems vyrams (vegetarams) (b. l. 132–155), ir paaiškino, kad tai yra Kybartų PN tiekiamo maisto valgiaraščiai (b. l. 100). Teismas sprendžia, kad šie valgiaraščiai atitinka Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 (kuris galiojo iki 2018 m. sausio 1 d.) patvirtintus valgiaraščius. Atsakovės atstovas paaiškino, kad maitinimas nuo 2018 m. sausio 1 d. buvo teikiamas vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 patvirtintais valgiaraščiais (b. l. 47). Bylos duomenimis, maisto kokybė Kybartų PN ginčo laikotarpiu buvo tikrinta. Auditorius UAB „Niklita“, atlikęs vidinį auditą virtuvėje, nustatė, kad yra taikomos tinkamos maisto tvarkymo technologijos (asortimentas, receptūros, valgiaraščiai ir t. t.) (b. l. 89). Vilkaviškio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai 2017 m. sausio 23 d. neplaninio patikrinimo metu nustatė, kad patiekalai nedirbantiems vyrams gaminami vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 patvirtintu valgiaraščiu ir atitiko šiame valgiaraštyje nurodytus patiekalų kiekius, o įvertinę tam tikrų patiekalų kokybę, nustatė, kad patiekalai yra jiems būdingos išvaizdos, spalvos, konsistencijos, sudėties, ir yra jiems būdingų juslinių savybių (kvapo, skonio) (b. l. 91). Atsakovės atstovo atsiliepime nurodytais duomenimis, maisto kokybę taip pat tikrino Kybartų PN direktoriaus 2016 m. spalio 21 d. įsakymu (b. l. 101) sudaryta Maisto produktų, skirtų nuteistųjų maisto gamybai, kokybės kontrolės komisija, ir patikrinimų metu pažeidimų nenustatė (b. l. 48). Teismas byloje nenustatė pagrindo netikėti šių atsakovės atstovo nurodytu duomenų teisingumu bei patikrinimų aktų pagrįstumu, todėl sprendžia, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo maitinamas vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138, o vėliau – vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 patvirtintais valgiaraščiais.

Žemesnės instancijos teismas

Valgiaraščiai kiekvienai nuteistųjų grupei (nedirbantiems vyrams, nedirbantiems vyrams vegetarams ir kitoms grupėms) yra sudaromi vadovaujantis skiriamų maisto produktų vidutiniu paros kiekiu, patvirtintu teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 (žr. pastabas šiame įsakyme). Kadangi šiuo teisingumo ministro įsakymu yra nustatytos ir nuteistųjų paros maitinimo išlaidų normos (atskirai kiekvienai nuteistųjų grupei), teismas sprendžia, kad valgiaraščiai Kybartų PN nuteistiesiems buvo sudaromi, laikantis šių paros maitinimo išlaidų normų. Atsakovės atstovas 2019 m. sausio 8 d. rašte Nr. 1/2-130 teismui nurodė, kad nuteistųjų (taip pat ir pareiškėjo) maitinimo išlaidos yra griežtai reglamentuotos ir negali viršyti išlaidų, kurios yra nurodytos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 patvirtintų paros maitinimo išlaidų normų (b. l. 100). Teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 253 2.1 papunktyje nustatytos paros maitinimo išlaidų normos paskutinį kartą buvo padidintos tik nuo 2007 m. sausio 1 d. (2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-485), o po to jos nebuvo padidintos, tik nuo 2018 m. sausio 1 d. pakeistas matavimo vienetas – litai pakeisti į eurus (2014 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 1R-252). Šiuo metu galioja paros maitinimo išlaidų norma vienam nedirbančiam vyrui nuo 1,05 Eur iki 1,45 Eur (teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 253 2.1 papunkčio 2.1.2 papunktis) (2.1 papunktyje yra nurodytos paros maitinimo išlaidų normos ir kitoms asmenų grupėms). Viena iš būtinų valstybės civilinės atsakomybės (CK 6.271 straipsnis) sąlygų yra neteisėti veiksmai, kurie yra apibrėžti CK 6.246 straipsnyje. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje, kurioje buvo keliami klausimai dėl nuteistojo maitinimo pataisos įstaigoje, nurodė, jog pirmosios instancijos teismui nustačius, kad atsakovas veikė vadovaudamasis nacionalinės teisės aktų nuostatomis, pagrįstai nebuvo konstatuoti valstybės institucijų neteisėti veiksmai CK 6.271 straipsnio prasme ir pagrįstai nebuvo pagrindo pripažinti, kad valstybė yra atsakinga už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2840-629/2018). Nagrinėjamu atveju, teismas nenustatė, kad atsakovės atstovas, teikdamas pareiškėjui maitinimą, nukrypo nuo teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 253 2.1 papunktyje nurodytos paros maitinimo išlaidų normos, todėl sprendžia, kad pareiškėjui maitinimas buvo teikiamas už kainą, atitinkančią šiame papunktyje nurodytą paros maitinimo išlaidų normą. Todėl neturi pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumą šiuo aspektu, t. y. dėl paros maitinimo kainos (paros maitinimo išlaidų normos), kadangi atsakovės atstovas neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnio 1 dalis) neatliko. Šioje byloje teismas taip pat nenustatė, kad pareiškėjui tiekiamas maistas neatitiko teisės aktuose nustatytų maisto produktų kiekių, kaloringumo, nenustatė, kad maistas buvo nekokybiškas. Todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumą ir dėl pareiškėjui teikto maisto kokybės. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas atmeta kaip nepagrįstus šiuos pareiškėjo skundo argumentus.

Pareiškėjas skunde teigė, kad jis valgykloje buvo diskriminuojamas dėl savo lyties. Teigė, kad teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 253, kuriuo patvirtinti Skiriamų maisto produktų vidutiniai paros kiekiai ir paros maitinimo išlaidų normos, 2.1 papunktyje nurodyta paros išlaidų norma vienam nedirbančiam vyrui ir vienai nedirbančiai moteriai yra skirtinga – moteriai yra skiriama didesnė paros išlaidų norma, tai, pareiškėjo nuomone, yra akivaizdi diskriminacija.

Teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 253, kuriuo patvirtinti Skiriamų maisto produktų vidutiniai paros kiekiai ir paros maitinimo išlaidų normos, 2.1 papunktyje nustatyta, kad paros maitinimo išlaidų norma vienam nedirbančiam vyrui, laikomam kardomojo atėmimo vietoje yra nuo 1,05 Eur iki 1,45 Eur (2.1.2 papunktis), o vienai nedirbančiai moteriai, laikomai kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietoje – nuo 1,20 Eur iki 1,50 Eur (2.1.4 papunktis).

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo argumentų, jog nedirbantys vegetarai nuteistieji yra diskriminuojami dirbančių nuteistųjų vegetarų ir ne vegetarų atžvilgiu, taip pat nedirbančių vyrų ne vegetarų atžvilgiu, nurodė, kad diskriminacija Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio prasme reiškia skirtingą elgesį su asmenimis, esančiais panašiose situacijose, nesant objektyvaus ir pagrįsto pateisinimo. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. gegužės 6 d. nutarime taip pat yra išaiškinęs, kad diskriminacija paprastai suprantama kaip asmens ar asmenų grupės padėties kitų asmenų atžvilgiu pakeitimas be objektyviai pateisinamo pagrindo. Tačiau tam tikrais atvejais, t. y. esant pakankamai motyvuotam ir pagrįstam reikalui, atskiroms subjektų grupėms įstatymu galima nustatyti specialų teisinį statusą ar įtvirtinti tam tikrus teisinės padėties ypatumus. Tai reiškia, kad konstitucinis asmenų lygybės principas nepaneigia pačios galimybės skirtingai traktuoti žmones atsižvelgiant į jų statusą. Konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeidžiamas, jei tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisintas. Iš esmės diskriminacijos sampratą analogiškai aiškina ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Varnas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42615/06), 115 punktas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, be kita ko, nurodė, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 patvirtinti valgiaraščiai sudaryti diferencijuojant tam tikras atskiras kalinamų asmenų grupes – dirbančius/nedirbančius vyrus, dirbančius/nedirbančius vyrus (vegetarus) ir kt. Atsižvelgiant į tai, kad dirbantiems ir nedirbantiems asmenims būtinas maisto ir jo energetinės vertės kiekis skiriasi (vadovaujantis fiziologinėmis normomis), teisėtai ir pagrįstai nustatytas skirtingas reguliavimas, t. y. skirtingi valgiaraščiai nedirbantiems nuteistiesiems (vegetarams) ir dirbantiems nuteistiesiems (vegetarams). Taigi šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, jog analogiškose situacijose buvusiems asmenims taikomas skirtingas reguliavimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2840-629/2018). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašiai argumentavo kitoje administracinėje byloje, pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo argumentų, jog nedirbantys nuteistieji buvo diskriminuojami kitų nuteistųjų atžvilgiu (2018 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2330-662/2018).

Teismas, remdamasis šia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, sprendžia, kad nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas buvo diskriminuojamas nedirbančių moterų atžvilgiu (kadangi jam kaip nedirbančiam vyrui teisės akte buvo numatyta mažesnė paros maitinimo išlaidų norma negu nedirbančiai moteriai), kadangi, kaip rašyta, Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 patvirtinti valgiaraščiai sudaryti diferencijuojant tam tikras atskiras kalinamų asmenų grupes – dirbančius/nedirbančius vyrus, dirbančias/nedirbančias moteris, nepilnamečius, nėščias moteris, krūtimi maitinančias moteris, dirbančius/nedirbančius vyrus (vegetarus), dirbančias/nedirbančias moteris (vegetares) bei asmenis, kuriems paskirtas dietinis maitinimas. Tarp šių grupių yra skirtumas, t. y. lyties ir skirtingo mitybos tipo prasme. Teismas sprendžia, kad pareiškėjas neteisus, teigdamas, kad nedirbantys nuteistieji vyrai ir nedirbančios nuteistosios moterys yra tokioje pat padėtyje. Teismas atkreipia dėmesį, kad nedirbantiems vyrams ir moterims skiriasi fiziologinės mitybos normos (patvirtintos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14), skiriasi ir skiriamų maisto produktų vidutiniai paros kiekiai (patvirtinti teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253) bei patys produktai, išvardinti šiame teisingumo ministro įsakyme. Teismas daro išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, jog analogiškose situacijose buvusiems asmenims taikomas skirtingas reguliavimas. Šiuo atveju jis pateisinamas, atsižvelgiant į minėtus nuteistųjų grupių skirtumus. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas atmeta kaip nepagrįstą šį pareiškėjo skundo argumentą.

Pareiškėjas skunde teigė, kad maistas prieš jį išduodant nebuvo patikrinamas, kaip numato teisės normos, ir beveik visada buvo nekokybiškas.

Pareiškėjas, pareikšdamas šį nusiskundimą, rėmėsi Seimo kontrolierių įstaigos Ataskaitos 29.16 punktu (b. l. 4, 33).

Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės) 261 punktas (redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu, ir netekusi galios nuo 2018 m. spalio 20 d.) nustatė, kad išduodamo pagaminto maisto juslinio patikrinimo rezultatai įrašomi į Pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnalą. Maitinimo organizavimo taisyklių 20 punktas (redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu, ir netekusi galios nuo 2018 m. lapkričio 8 d.) nustatė, kad išduoti pagamintą maistą leidžia kalinimo įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas, remdamasis šios įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojų juslinio patikrinimo rezultatais, įrašytais pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnale; be Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojų juslinio patikrinimo ir kalinimo įstaigos direktoriaus budinčiojo padėjėjo leidimo išduoti maistą draudžiama.

Seimo kontrolierius, šios įstaigos vadovas, Ataskaitoje, kuri buvo parengta atlikus patikrinimą 2017 m. balandžio 26–28 d., užfiksavo, kad maistas Kybartų PN nėra tikrinamas sveikatos priežiūros specialisto prieš išduodant jį nuteistiesiems (b. l. 33), ir rekomendavo laikinai einančiam Kybartų PN direktoriaus pareigas imtis priemonių užtikrinti, kad maistas būtų tikrinamas sveikatos priežiūros specialisto prieš išduodant jį nuteistiesiems (32.14 papunktis) (b. l. 34). Atsakovės atstovas atsiliepime patvirtino, kad vadovaujantis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, išduodamo pagaminto maisto juslinio patikrinimo rezultatai yra įrašomi į Pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnalą, ir kad minėtame žurnale kiekvieną dieną yra užrašomi nuteistiesiems pagamintų patiekalų pavadinimai, parašoma išvada apie maisto kokybę bei valgyklos higienos būklę, kurią pateikia slaugos specialistas, o maistą pagaminęs virėjas bei pataisos įstaigos budėtojas, leidęs išduoti maistą, pasirašo (b. l. 48). Šią atsakovės atstovo nurodytą aplinkybę patvirtina Vilkaviškio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Viešojo maitinimo įmonės 2017 m. birželio 15 d. patikrinimo akto Nr. 68VMĮP-24 duomenys. Šis patikrinimas Kybartų PN valgykloje buvo atliktas 2017 m. birželio 15 d. (b. l. 84), jo metu nustatyta, kad yra pildomas ir patiekalų kokybės žurnalas, kuriame pasirašo už maisto kokybę atsakingi darbuotojai (b. l. 83). Šią aplinkybę taip pat patvirtina Alytaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto tvarkymo subjekto dėl vartotojo pranešimo (skundo) 2018 m. sausio 31 d. patikrinimo akto Nr. 22VMĮP-10 duomenys. Patikrinimas buvo atliktas 2018 m. sausio 31 d. Kybartų PN valgykloje (b. l. 78). Patikrinimo metu nustatyta, kad kasdien pagaminti patiekalai įvertinami ir duomenys registruojami Pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnale, kuriame pasirašo slaugos specialistas, pataisos įstaigos budėtojas ir maistą pagaminusi virėja (b. l. 77). Be to, Vilkaviškio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriams patikrinus Kybartų PN valgykloje ir tiekiamų patiekalų kokybę, pažeidimų nebuvo nustatyta. Minėtos tarybos inspektoriai 2017 m. birželio 15 d. patikrinimo metu įvertinę patiekalų kokybę jusliškai, nustatė, kad patiekalai savo kiekiu, konsistencija, išvaizda yra būdingų savybių, atitinka reikalavimus (b. l. 82), o 2017 m. sausio 23 d. (t. y. dar iki Seimo kontrolieriaus patikrinimo), atlikę patikrinimą nustatė, kad maisto produktai (patiekalai) yra jiems būdingos išvaizdos, spalvos, konsistencijos, sudėties, ir yra jiems būdingų juslinių savybių (kvapo, skonio) (b. l. 91). Atsižvelgęs į šiuos bylos duomenis, teismas sprendžia, kad šie pareiškėjo skundo argumentai yra nepagrįsti, nes nors Seimo kontrolierius vieno patikrinimo metu ir nustatė, kad maistas prieš išduodant nebuvo patikrinamas, tačiau kitų patikrinimų metu Vilkaviškio, Alytaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai nustatė, kad maistas prieš išduodant buvo patikrinamas, be to, šių tarnybų inspektoriai, patikrinimų metu įvertinę patiekalų kokybę jusliškai, nustatė, kad maistas atitinka reikalavimus. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas atmeta šiuos pareiškėjo skundo argumentus.

Pareiškėjas skunde teigė, kad Kybartų PN virtuvėje dirbo tik dvi virėjos, jos dirbo pamainomis, todėl vienu metu virtuvėje dirbo tik viena virėja ir keli pagalbiniai darbininkai, kurie nebuvo išmokyti gaminti maistą, todėl neturėjo teisės to daryti. (p. 2). Teigė, kad visi virtuvėje dirbantys nuteistieji nebuvo baigę mokymų ir neturėjo pažymėjimų, tačiau nepaisant to, gamino maistą. Dėl nekvalifikuoto darbo maistas buvo nekokybiškas, blogai paruoštas ir nehigieniškas.

Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 4 straipsnio 3 dalies (galiojanti redakcija, kuri galiojo ir ginčo laikotarpiu) 3 punktas nustato, kad asmenys, tvarkantys maistą, turi atitikti teisės aktų nustatytus sveikatos reikalavimus ir įgyti Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka privalomųjų higienos žinių. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 5 punktą, maisto tvarkymas yra bet koks poveikis maistui arba veiksmai su juo ar atskiromis jo sudėtinėmis dalimis (įskaitant maisto gaminimą, ruošimą, perdirbimą, pakavimą, laikymą, saugojimą, gabenimą, paskirstymą, tiekimą, pateikimą parduoti, pardavimą), galintys turėti įtakos maisto saugai, kokybei ir mitybos vertei. Higienos normos HN 15:2005 10 punktas (galiojanti redakcija, kuri galiojo ir ginčo laikotarpiu) nustato, kad asmenys, kurie tvarko maistą, turi iš anksto pasitikrinti sveikatą ir vėliau nustatytu dažnumu tikrintis periodiškai Vyriausybė nustatyta tvarka; asmenys, kuriems privalomas higienos įgūdžių mokymas, turi turėti teisės aktų nustatyta tvarka įgytą galiojantį sveikatos žinių atestavimo pažymėjimą.

Bylos duomenimis, tarp Kybartų PN ir UAB „Niklita“ 2014 m. gegužės 9 d. buvo sudaryta maitinimo paslaugos pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 5-20/19 (b. l. 118–131), o vėliau 2017 m. gegužės 8 d. buvo sudaryta kita maitinimo paslaugos pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 3/20-16 (b. l. 103–117). Šiomis sutartimis Kybartų PN iš UAB „Niklita“ pirko nuteistųjų maitinimo paslaugą pagal sutarties priede esančią techninę specifikaciją (sutarčių 1.1 papunktis) (b. l. 118, 103). Šių sutarčių 6.1.1 papunkčiu UAB „Niklita“ įsipareigojo teikti paslaugą pirkėjui pagal sutarčių 3.1 papunktyje nurodytą maitinimo paslaugos kainą (vienos paros maitinimo kainas), savo rizika bei sąskaita kaip įmanoma rūpestingai ir efektyviai teikti paslaugą pagal geriausius visuotinai pripažįstamus profesinius, techninius standartus ir praktiką, panaudodama visus reikiamus įgūdžius ir žinias (b. l. 120, 106). Atsakovės atsiliepime ir 2019 m. sausio 8 d. rašte Nr. 1/2-130 nurodė, kad maistą Kybartų pataisos namams gamino virėja, o pagalbiniai darbininkai (nuteistieji) maisto negamino, jie tik padėjo virėjai – pjaustė maistą, maišė ruošiamo maisto ingredientus, išnešiojo maistą. Nurodė, kad visi šie pagalbininkai atitiko teisės aktų reikalavimus, keliamus asmenims, dirbantiems su maistu, jie buvo privalomai patikrinti, todėl galėjo dirbti darbą, susijusį su maisto gamyba (b. l. 49, 100). Teismas byloje nenustatė pagrindo netikėti šių atsakovės atstovo nurodytų duomenų teisingumu, jog pagalbiniai darbininkai maisto negamino, todėl sprendžia, kad jie tik padėjo gaminti maistą. Bylos duomenimis, 2017 m. birželio 15 d., t. y. ginčo laikotarpiu, Vilkaviškio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai atlikę patikrinimą Kybartų PN valgykloje, nustatė, kad darbuotojai buvo apmokyti ir dirbo pagal Geros higienos praktikos principus (b. l. 83). Tos pačios tarnybos inspektoriai 2017 m. sausio 23 d. atlikę patikrinimą Kybartų PN valgykloje nustatė, kad darbuotojai dirbo pasitikrinę sveikatą; dirbo išklausę higienos įgūdžių mokymo kursą; jie dėvėjo švarius, tinkamus darbui drabužius, laikėsi asmens higienos (b. l. 92). Auditorius UAB „Niklita“, 2017 m. gegužės 10 d. atlikęs vidinį auditą Kybartų PN virtuvėje, nustatė, kad yra užtikrinamas maistą tvarkančių asmenų sveikatos priežiūros, dirbančiųjų mokymo kontrolė, higieninis mokymas, kvalifikacijos kėlimas (b. l. 87). Nurodyti bylos duomenys, teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad valgykloje tvarkę maistą pagalbiniai darbininkai turėjo teisę tai daryti, ir kad jie laikėsi asmens higienos. Šioje byloje teismas taip pat nenustatė, kad pareiškėjui tiekiamas maistas buvo nekokybiškas ar blogai paruoštas. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas atmeta kaip nepagrįstus šiuos pareiškėjo skundo argumentus.

Pareiškėjas skunde teigė, kad valgykloje nebuvo lėkščių, kaip numato teisės normos, todėl antrasis patiekalas būdavo tiesiog suverčiamas į mažą dubenėlį, jame sumaišant į vieną neaiškią masę garnyrą, guliašą ir salotas.

Kaip jau rašyta, dalį ginčo laikotarpio (nuo 2015 m. spalio 16 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) galiojo 2004 m. Aprūpinimo normos. Jos nenustatė reikalavimo aprūpinti valgyklą lėkšte antram patiekalui, šios normos apskritai nereglamentavo, kokiais indais turi būti aprūpinta valgykla. Kitą dalį ginčo laikotarpio (nuo 2017 m. birželio 8 d. iki 2018 m. vasario 20 d.) galiojo 2017 m. Aprūpinimo normos. Šios normos jau nustato, kad valgykla aprūpinama dubenėliais (1 vnt. 1 asmeniui) (10.10 papunktis), lėkšte antram patiekalui (1 vnt. 1 asmeniui) (11.11 papunktis). Pareiškėjas, pareikšdamas šį nusiskundimą, rėmėsi Seimo kontrolierių įstaigos Ataskaitos 29.15 punktu (b. l. 4, 33). Šioje Ataskaitoje Seimo kontrolierius, šios įstaigos vadovas, patikrinimo metu užfiksavo tokį trūkumą, kad Kybartų PN valgykloje nebuvo lėkščių antram patiekalui (b. l. 33), ir rekomendavo laikinai einančiam Kybartų PN direktoriaus pareigas imtis priemonių užtikrinti, kad valgykla būtų aprūpinta lėkštėmis antram patiekalui (32.13 papunktis) (b. l. 33–34). Seimo kontrolierius, užfiksuodamas Ataskaitoje šią aplinkybę, rėmėsi 2017 m. Aprūpinimo normų (b. l. 10) 11.11 papunkčiu (b. l. 25). Pastebėtina, kad tuo metu, kai buvo atliekamas šis Seimo kontrolieriaus patikrinimas Kybartų pataisos namuose, t. y. 2017 m. balandžio 26–28 d. (b. l. 8), 2017 m. Aprūpinimo normos dar negaliojo – jos įsigaliojo tik nuo 2017 m. birželio 8 d. Seimo kontrolierius, patikrinimo metu užfiksuodamas šį trūkumą, rėmėsi teisės norma, kuri dar negaliojo.

Atsakovės atstovas 2019 m. sausio 8 d. rašte Nr. 1/2-130 pažymėjo, kad iki 2017 m. birželio mėn. nebuvo reikalavimo antrąjį patiekalą dėti į lėkštę, todėl antras patiekalas būdavo dedamas į dubenėlį (bliūdelį), tvarkingai išdėstant pagrindinį patiekalą, garnyrą, bulves, o įsigaliojus 2017 m. birželio 7 d. įsakymui Nr. V-245 (ir juo patvirtintoms 2017 m. Aprūpinimo normoms), buvo nupirktos ir išduotos lėkštės, skirtos antram patiekalui (b. l. 100). Teismas daro išvadą, kad laikotarpiu iki 2017 m. Aprūpinimo normų įsigaliojimo, kai nebuvo tokio teisinio reglamentavimo, nustatančio, jog valgykla turi būti aprūpinama lėkštėmis antram patiekalui (kuriose būtų patiekiamas maistas valgantiems), nėra pagrindo konstatuoti ir neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus. Teismas nenustatė pagrindo netikėti šių atsakovės atstovo rašte nurodytų duomenų (jog lėkštės įsigaliojus teisiniam reglamentavimui buvo nupirktos) teisingumu, todėl sprendžia kad lėkštės įsigaliojus teisiniam reglamentavimui buvo nupirktos. Be to, pareiškėjas, pareikšdamas minėtą nusiskundimą, nenurodė tikslios datos, kada jam antras patiekalas būdavo patiekiamas įdėtas ne į lėkštę, o į dubenėlį. Todėl ir dėl šios priežasties nėra pagrindo daryti išvadą, kad antras patiekalas pareiškėjui visą ginčo laikotarpį buvo patiekiamas dubenėlyje. Dėl nurodyto, teismas sprendžia, kad įsigaliojus 2017 m. Aprūpinimo normoms, maistas laikantis minėto 2017 m. Aprūpinimo normų reikalavimo, buvo išduodamas įdėjus antrą patiekalą į lėkštes. Be to, pareiškėjas nenurodė, kad konkrečiai buvo pažeistos jo teisės dėl to, kad maistas tam tikrą laiką būdavo dedamas į dubenėlį, bei nepagrindė jam padarytos neturtinės žalos atsiradimo. Atsakovės atstovo rašte nurodytais duomenimis, maistas dubenėlyje buvo tvarkingai išdėliojamas, o ne sumaišomas į neaiškią masę, kaip skunde teigė pareiškėjas. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas atmeta kaip nepagrįstą šį pareiškėjo skundo argumentą.

Pareiškėjas skunde teigė, kad Kybartų PN jį diskriminavo ir žemino dėl jo požiūrio ir įsitikinimų, nes jis nesilaikė jokių nuteistųjų subkultūros taisyklių ir jų nepripažino, todėl Kybartų PN administracija jam atėjus į valgyklą jį vertė jį laikytis ir jų žemino. Teigė, kad jis valgykloje turėjo valgyti iš pažymėtų indų, kurie buvo duodami tik jam ir kitiems panašiai mąstantiems nuteistiesiems. Be to, nors valgykloje buvo du langeliai, bet Kybartų PN administracija jį vertė naudotis tik vienu iš jų, o antrasis langelis būdavo uždarytas. Pareiškėjas teigė, kad tai jį žemino. Be to, kadangi visas 1-as būrys galėjo imti maistą tik per vieną langelį, susidarydavo labai ilga eilė ir maistas atšaldavo, nes iš anksto būdavo sudėliojamas į dubenėlius. (p. 4)

Teismas sprendžia, kad pareiškėjas teigia, jog Kybartų PN administracija jį žemino tuo, kad pareiškėjas valgykloje turėjo valgyti iš pažymėtų indų ir turėjo naudotis tik vienu langeliu (iš dviejų). Kitų savo teiginių – kaip pasireiškė nuteistųjų subkultūra ir kokiu būdu Kybartų PN administracija vertė pareiškėją jos laikytis – pareiškėjas nekonkretizavo, todėl teismas negali įvertinti, ar buvo šiuo aspektu pareiškėjo teisių pažeidimas.

BVK 6 straipsnis nustato, kad taikant bausmių vykdymo įstatymus, vadovaujamasi principu, kad visi nuteistieji lygūs nepaisant jų kilmės, lyties, socialinės ar turtinės padėties, tautybės ar rasės, politinių pažiūrų ir partiškumo, išsilavinimo, kalbos, religinių ar kitokių įsitikinimų, genetinių savybių, neįgalumo, seksualinės orientacijos, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų nenumatytų Lietuvos Respublikos įstatymuose aplinkybių.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad Kybartų PN administracija nežemino pareiškėjo (b. l. 49). Byloje nėra duomenų, kad įstaigos, kuri veikia laikydamasi imperatyvių teisės aktų reikalavimų, pareigūnai netinkamai elgėsi su pareiškėju. Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 49) ir 2019 m. sausio 8 d. rašte Nr. 1/2-130 taip pat nurodė, kad nuteistųjų maitinimas Kybartų PN valgykloje nuo 2011 m. vyko savitarnos principu ir indai buvo išduodami visiems nuteistiesiems vienodi ir tinkami maistui bei nepažeidžiant lygiateisiškumo principo; maisto daviniai valgykloje buvo išduodami per du atskirus langelius, tam, kad būtų efektyviai ir greitai dalinamas maistas ir maistas neatvėstų. Teigė, kad maistas nebuvo šaltas (b. l. 49). Iš bylos duomenų matyti, kad Vilkaviškio valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2017 m. sausio 23 d., t. y. ginčo laikotarpiu, atlikusi patikrinimą Kybartų PN valgykloje, nustatė, kad valgykloje maisto produktų (patiekalų) pakuotė, tara ir indai yra tinkami (b. l. 91), ir kad yra užtikrinama patiekalų pateikimo temperatūra (b. l. 92). Atsižvelgdamas į nurodytus duomenis, teismas sprendžia, kad šie pareiškėjo skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl juos atmeta.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus (neveikimą). Nenustačius neteisėtų Kybartų pataisos namų ir šios institucijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

Pareiškėjas skunde teigė, kad jis kelis kartus kreipėsi į atsakovės atstovą dėl nekokybiško maisto ir diskriminacijos, tačiau gavo tik šabloniškus atsakymus, problemos nebuvo sprendžiamos, teigė, kad dėl prasto maitinimo susilpnėjo jo imunitetas, padažnėjo ligos (b. l. 5). Tačiau atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas į Kybartų PN administraciją nesikreipė dėl nekokybiško, prastai paruošto ar nehigieniško maisto, jis kreipėsi tik dėl vegetariško ar dietinio maitinimo skyrimo (b. l. 49). Pareiškėjo prašymų ir Kybartų PN raštų-atsakymų į šiuos pareiškėjo prašymus kopijos (b. l. 55–60) patvirtina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi į Kybartų PN administraciją su prašymais dėl vegetariško maitinimo nebeskyrimo, dietinio maitinimo skyrimo. Iš šių raštų-atsakymų matyti, kad pareiškėjo prašymai buvo tenkinti. Iš Kybartų PN rašto-atsakymo į pareiškėjo prašymą (b. l. 7) matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Kybartų PN administraciją taip pat kreipėsi dėl maitinimo kainos, ir į jo prašymą buvo atsakyta. Paminėti bylos duomenys neleidžia daryti išvados, kad pareiškėjas, kaip jis teigė, kreipėsi su kitokio pobūdžio skundais ar prašymais į Kybartų PN administraciją, o problemos nebuvo sprendžiamos. Atsakovės atstovo atsiliepime (b. l. 50) ir Kybartų PN Sveikatos priežiūros tarnybos 2018 m. lapkričio 12 d. pažymoje Nr. 1/8-3226 (b. l. 52) nurodytais duomenimis, pareiškėjui bendro pobūdžio ar specifinių sveikatos sutrikimų, kuriuos būtų galėjęs sukelti nekokybiškas ar/ir nehigieniškas maistas, atliekant bausmę Kybartų pataisos namuose, nediagnozuota; virškinimo sistemos patvirtintų ligų bausmės atlikimo metu Kybartų pataisos namuose nediagnozuota; pareiškėjui dietinis maitinimas (?R?B) buvo skirtas kaip pagrindinė priemonė funkciniam rėmens sutrikimui koreguoti, siekianti išvengti medikamentų vartojimo. Paminėti bylos duomenys neleidžia daryti išvados, kad pareiškėjui dėl prasto maitinimo padažnėjo ligos, kaip jis teigė. Todėl daroma išvada, kad byloje nenustatyta kita būtina civilinės atsakomybės sąlyga – neturtinės žalos padarymo faktas.

Nenustačius visų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Dėl to pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Dalia Pranckienė