Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Deneira“ patikslintą ieškinį atsakovui E. N. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė V. G. prašė ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad atsakovas negrąžino kredito. Po ieškinio iškėlimo buvo kontaktuojama su skolininku, paskambino telefonu pats atsakovas, tačiau dėl taikaus susitarimo nepriėmė jokių sprendimų. Reikalavimo teisę į skolininką įgijo 2014-12-19. Po to buvo išsiųsti pranešimai dėl skolos perėmimo, skolos dydžio ir pan. Pirmas pranešimas siųstas 2015 metų vasario-kovo mėnesiais. Antrasis – gegužės 19 d. Kadangi jie buvo neįteikti, buvo dėtas skelbimas į laikraščius ir paskelbta viešai. Kadangi skolininkas nesusisiekė, kreipėsi į teismą. Palūkanas paskaičiavo nuo skolos atsiradimo datos iki ieškinio parengimo datos. 131,02 proc. palūkanos nustatytos sutartyje išduotam kreditui. Kreditas turėjo būti grąžintas per mėnesį. Negali pakomentuoti ar ieškinyje nurodyta teismų praktika tapati nagrinėjamai situacijai. 90,00 Eur suma susidarė iš administracinių, pašto išlaidų. Tai skolininko paieška, susisiekimas su juo ir pan..Įrodymų apie tai byloje nėra.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nustatyta tvarka ir terminais nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį jam pranešta tinkamai, jo neatvykimo priežastys nežinomos, todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant ((duomenys neskelbtini) str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad 2014-12-19 UAB „Ferratum“ ir ieškovas UAB „Deneira“ sudarė Gautinų sumų pirkimo sutartį, pagal kurią ieškovas iš UAB „Ferratum“ įsigijo gautinas sumas pagal vartojimo kredito sutartį, sudarytą tarp pirminio kreditoriaus UAB „Ferratum“ ir atsakovo E. N.. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos A. T. 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Nagrinėjamu atveju atsakovui apie reikalavimo perleidimą ieškovas bandė pranešti paštu siųstu pranešimu, tačiau šis grįžo neįteiktas. Esant tokiai situacijai ieškovas apie reikalavimo į skolininką perėmimą atsakovą informavo viešais pranešimais spaudoje: 2015-05-23 nacionaliniame laikraštyje „Lietuvos Žinios“ ir 2015-05-26 vietiniame laikraštyje „Laisvasis laikraštis“ (CK 6.109 str. 2 d.).

Sutinkamai su CK 6.870 straipsnio 1 dalimi, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jei sutartis nenustato ko kita. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 str. 1 d.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.).

Nustatyta ir atsakovas neginčija (atsiliepimo neteikė), kad 2012-03-19 UAB „Feratum“ suteikė atsakovui E. N. 57,92 Eur (200,00 Lt) paskolą 30 dienų terminui, tačiau nurodytu terminu atsakovas paskolos negrąžino. Duomenų apie tai, kad atsakovas savo sutartinius įsipareigojimus ieškovui įvykdė tinkamai ir įsiskolinimą padengė visiškai, byloje nėra ((duomenys neskelbtini) str.), todėl ieškovo reikalavimas šioje dalyje tenkintinas ir iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 57,92 Eur negrąžinto kredito suma (CK 6.38 str., 6.200 str., 6.870 str., 6.873 str., 6.886 str.).

Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 268,11 Eur palūkanų už naudojimąsi pinigais nuo 2012-03-19 iki 2015-09-30 (1289 dienas), taikant 131,02 proc. metinių palūkanų dydį. Nagrinėjamu atveju ypač svarbu tai, kad bylos šalis sieja teisiniai santykiai, atsiradę iš jų sudarytos Vartojimo kredito sutarties. Kadangi reikalavimas kildinamas iš vartojimo sutarties teismas ex officio imasi vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų pažeidimo apsaugos. Lietuvos A. T. yra pabrėžęs, kad sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali būti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – būtinos teisės normos, saugančios silpnesniąją šalį ir įpareigojančios pardavėją ar paslaugų teikėją atsižvelgti į vartotojo interesus. Teismo pareiga ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu turi būti vykdoma visuotinai, nepriklausomai nuo to, kokią teisminę procedūrą taikant priimamas su tokių sąlygų vertinimu susijęs procesinis sprendimas (Lietuvos A. T. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011).

Pagal šalių sudarytą sutartį kredito grąžinimo terminas – 2012-04-19. Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta, kad negrąžinus kredito laiku (kredito grąžinimo dieną) kredito gavėjas mokės palūkanas (131,02 proc.) už kredito terminą, t. y. iki Vartojimo kredito sutartyje nurodytos kredito grąžinimo dienos (Vartojimo kredito sutarties 5 p., 5.1 p.). Atsižvelgiant į šią sutarties nuostatą, ieškovui iš atsakovo priteistinos 6,24 Eur palūkanos iki Vartojimo kredito sutartyje nurodytos kredito grąžinimo dienos (už 30 dienų: 57,92 Eur x 131,02 proc. : 365 d. x 30 d.).

Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose taip pat nustatyta, kad laiku negrąžinus kredito jo gavėjas mokės palūkanas nuo pradelstos kredito grąžinimo dienos (Vartojimo kredito sutarties 5 p., 5.2 p.). Palūkanos už laiku negrąžintą kreditą atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą, ir savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (Lietuvos A. T. 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Spręsdamas palūkanų dydžio priteisimo klausimą, teismas turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros (CK 6.228 str.) ir ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 1.5, 6.37 str. 3 d.) (Lietuvos A. T. 2001-10-22 nutartis c. b. Nr. 3K-3-908/2001; 2003-09-22 nutartis c. b. Nr. 3K-3-830/2003). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymu, teismas taip pat turi teisę ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos palūkanos nėra neprotingai didelės, tuo nepažeisdamas sutarčių laisvės principo. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. nustatyta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną; netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Š. Į. norma siekiama sukurti teisinį aiškumą dėl vartojimo kredito gavėjo civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę įstatyme nustatyta ir iš anksto žinoma pinigų suma. Kompensacinių mokėjimų (netesybų ar kompensacinių palūkanų), neatsižvelgiant į jų pavadinimą sutartyje, dydis taipogi negali viršyti 0,05 procento už kiekvieną pradelstą dieną. Kadangi vartojimo kredito gavėjo atsakomybė ribojama Vartojimo kredito įstatymo nustatytu dydžiu (0,05 proc.), į šią atskirai neįrodinėtiną sumą turi būti įskaičiuojami ir visi vartojimo kredito davėjo patiriami nuostoliai (Vilniaus apygardos teismo 2013-11-06 nutartis c. b. Nr. 2S-1844-619/2013 Nordecum v. A.R). Ieškovas gali įrodinėti didesnių nuostolių priteisimo pagrįstumą, tačiau byloje nepateikta objektyvių įrodymų dėl ieškovo patirtų nuostolių dydžio ((duomenys neskelbtini) str.).Jų iš esmės negali būti,nes ieškovas skolą „nusipirko“ savo rizika,kad išieškoti skolą,o ne yra skolinimosi šalis.

Atsižvelgiant į nurodytą ir taikant 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už 180 dienų, ieškovui priteistina 5,21 Eur palūkanų po kredito termino grąžinimo dienos (57,92 x 0,05 proc. x 180 d.). Taigi, viso ieškovui iš atsakovo priteistina 11,45 Eur (6,24 Eur + 5,21 Eur) palūkanų.

Ieškovas taip pat prašo priteisti 131,02 proc. metines palūkanas nuo kredito sumos, t. y. nuo 57,92 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti palūkanų, atsižvelgia į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad atsakovas yra vartotojas, sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju palūkanų dydis yra nepagrįstai didelis, vertinant tai, kad buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, todėl jos sąlygos turi būti aiškinamos vartotojo naudai. Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad prašomos priteisti 131,02 procento dydžio sutartinės palūkanos yra nepagrįstai didelės, pažeidžia nurodytoje teisės normoje nustatytą minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą, todėl mažintinos iki 0,05 procento per dieną dydžio, kuris sudaro 18,25 procento dydį per metus (0,05 procento × 365 d.) (CK 6.37 str. 3 d.) ir ieškovo prašymas priteisti iš atsakovo 131,02 procento sutartines palūkanas nuo kredito sumos iki visiško prievolės įvykdymo tenkintinas iš dalies: ieškovui iš atsakovo priteistinos 18,25 procento dydžio sutartinės palūkanos nuo 57,92 Eur kredito sumos nuo bylos iškėlimo dienos (2016-03-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 90,00 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų už UAB „Algų profsąjunga“ suteiktas teisines konsultacijas, skolos administravimą, susijusį su skolos išieškojimu iš atsakovo. Pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktą, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Ieškovas pats užsiima skolų išieškojimu – perka kreditorių reikalavimo teises ir pagal jas išieško skolas. Siekdamas išsiieškoti skolas ir pirkdamas skolų išieškojimo bei administravimo paslaugas iš kitų asmenų, ieškovas didina skolos išieškojimo išlaidas, pažeidžia silpnesniosios vartojimo teisinių santykių šalies – vartotojo – interesus, todėl tokių papildomų skolos išieškojimo išlaidų rizika tenka pačiam ieškovui. Aptariamas išlaidas priteisus iš vartotojo, būtų pažeisti teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai (CK 1.5 str.). Dėl to ieškovo reikalavimas dėl 90,00 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2016-03-18) iki teismo priimto sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovas už pareikštą ieškinį sumokėjo 15,00 Eur žyminio mokesčio. Teismo sprendimu patenkinta apie 15 proc. ieškinio reikalavimų. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovui iš atsakovo priteistina 2,25 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui UAB „Deneira“ (į.k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo E. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) 57,92 Eur (penkiasdešimt septynis eurus 92 ct) negrąžinto kredito, 6,24 Eur (šešis eurus 24 ct) palūkanų iki kredito termino grąžinimo dienos, 5,21 Eur (penkis eurus 21 ct) palūkanų po kredito termino grąžinimo dienos, 18,25 procento dydžio sutartinės palūkanos nuo 57,92 Eur kredito sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016-03-18 iki visiško prievolės įvykdymo, 5 proc. procesinių metinių palūkanų nuo priteistos sumos (69,37 Eur) nuo 2016-03-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2,25 Eur (du eurus 25 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą