- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-19
- Bylos Nr.
- 1S-110-785/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Antanavičius
- Nuteistasis
- T. S.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ramūnas Antanavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo T. S. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ojo sektoriaus (toliau – Komisija) 2014 m. lapkričio 21 d. nutarimą Nr. 95-526, taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. S., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apygardos teismo 2011-10-20 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d., 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 8 p., 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p. ir jam paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžia – 2009-11-29, bausmės pabaiga – 2017-11-29.
Žemesnės instancijos teismas
Komisijos 2014-11-21 priimtu nutarimu Nr. 95-526 nutarta taikyti nuteistajam T. S., gim. (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 3 metų 9 dienų (skaičiuojant komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t.y. 2014-11-20) laisvės atėmimo bausmės
Atsiliepimas
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroras Marius Kazlauskas 2014-12-03 atsiliepime dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam T. S. nepritaria Komisijos priimtam nutarimui.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014-12-17 nutartimi Komisijos nutarimą tvirtinti atsisakė motyvuodamas tuo, kad išanalizuotų duomenų pagrindu išvadai, jog nuteistasis jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir, kad toliau taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės bus pasiekti bausmės tikslai, nėra pagrindo.
Šalies argumentai
Nuteistasis T. S. skundu prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-12-17 nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą, taikyti lygtinį paleidimą.
Skunde nurodo, jog Komisijos nutarimas buvo priimtas kompetentingų specialistų, parengtas pagal teisės aktų patvirtintas metodikas. Nurodo, kad socialinio tyrimo išvados aplinkybės ne tik gali, bet ir turi būti vertinamos sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Pažymima, kad visi Komisijos posėdyje dalyvavę nariai balsavo už nuteistojo lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Toks teismo motyvas, kaip nepakankamai pagrįstas Komisijos nutarimas – yra neatsakingas ir naikintinas, o taip pat visiškai demotyvuojantis, neteisėtai menkinantis Komisijos darbą, bei lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas dėstydamas savo motyvus, nuvertino teisingumo ir proporcingumo principus grįsdamas savo priimtos nutarties motyvus tik prielaidomis, o ne konkrečiais įrodymais. Taip pat skunde nurodoma, kad padarytų nusikalstamų veikų sunkumas neturi nieko bendro su lygtinio paleidimo institutu ir yra šiurkštus teisės aktų pažeidimas. Spęsdamas lygtinio paleidimo klausimą teismas turi vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo paskirtimi ir lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti. Aplinkybės, susijusios su padarytų nusikaltimų sunkumu, jų pobūdžiu ar pavojingumu, praeityje padarytais nusikaltimais, negali būti pripažįstamos pagrindu, dėl kurio asmeniui nebūtų taikomas lygtinis paleidimas, nes šios aplinkybės nekinta visos atliekamos laisvės atėmimo bausmės metu ir neišnyksta atlikus bausmę, todėl toks argumentavimas padarytų nusikaltimų sunkumo laipsniu bei ankstesniu teistumu, nėra susijęs su nuteistojo elgesiu bausmės vykdymo metu ir jo pasirengimu toliau atlikti bausmę neizoliuotam nuo visuomenės (Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1S-454-327/2013).
Nuteistasis pažymi, kad drausminės nuobaudos yra išnykusios ir nebegaliojančios, o paskatinimai už aktyvų dalyvavimą socialinėje reabilitacijoje sudaro pagrindą manyti jog yra teigiamas proveržis T. S. asmenybės taisymo programoje. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 143 str. 9 d. įtvirtintą nuostatą, kuri nusako nuteistojo teisinę padėtį praėjus metams nuo nuobaudos atlikimo dienos, jei nepaskirta nauja nuobauda, jis laikomas neturinčiu nuobaudų. Be to, nuteistajam lygtinis paleidimas taikomas vadovaujantis BVK 158 str., kuriame bausmės sunkumas ar ilgas neatliktos bausmės laikas, nėra numatyti. Neatlikta bausmės dalis negali būti besąlygišku pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą (Kauno apygardos teismo 2014-01-20 nutartis Nr. 1S-132-658/2014).
Taip pat teigiama, kad nėra apibrėžta, kokius aspektus turėtų vertinti teismas, kad priimtų nutartį dėl Komisijos sprendimo patvirtinimo ar paneigimo. Teismai spręsdami lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, neturi nieko bendro su asmens pataisos procesu ir jam taikomos socialinės reabilitacijos priemonėmis bausmės atlikimo metu. Sprendžiant klausimą, ar yra materialusis lygtinio paleidimo taikymo pagrindas, būtina visapusiškai įvertinti nuteistojo asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą ir po jos, elgesį bausmės atlikimo metu, faktiškai atliktą bausmės dalį, administracijos nuomonę, psichologinės tarnybos išvadą bei kitas svarbias aplinkybes (Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis Nr. 1S-2001-579/2013).
Europos Tarybos Ministrų Komitetas savo 1999 metų rekomendacijoje Nr. R (99) 22 dėl kalėjimų perpildymo ir kalėjimų populiacijos padidėjimo rekomenduoja laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kaip kraštutinę priemonę ir tik tais atvejais, kai šios priemonės taikymas neišvengiamas. Atsižvelgiant į socialinio tyrimo išvadą, psichologinės tarnybos pažymą ir neatliktos bausmės dalį yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, o lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos atitiks teisingumo, humaniškumo ir baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo principus. Be to, teigiama, kad pirmos instancijos teismo nutartis yra šabloniška ir nemotyvuota.
Atsiliepimas
Atsiliepimų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo T. S. skundas atmetamas.
BVK 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Tuo atveju, kai asmuo atitinka formaliuosius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijus, numatytus BVK 157 str., turi būti įvertintos ir kitos aplinkybės (nuteistojo asmenybė, padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnis, pobūdis ir padarymo aplinkybės, ankstesni teistumai, nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės).
Konstatuojama, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybes, kurios reikšmingos darant išvadas apie tai, ar yra pagrindas nuteistajam taikyti BVK 157 str. nuostatas. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-12-17 nutartis yra pakankamai išsamiai motyvuota, joje įvertintos visos lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos aplinkybės, kurias teismą įpareigoja įvertinti įstatymas (BVK 157 str. 1 d.). Pritariama skundžiamoje nutartyje padarytoms išvadoms, kad Komisijos nutarimas yra nepakankamai pagrįstas, nutarime nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybės charakteristika, jo padaryto nusikaltimo pobūdis, paskirtos bausmės dydis ir elgesys bausmės atlikimo metu.
Aukštesnysis teismas nepritaria skundo motyvui, jog pirmos instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota iš šabloniška. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas minimoje nutartyje visapusiškai išanalizavo nuteistojo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, kitas svarbias aplinkybes. Pirmos instancijos teismas nurodė, jog T. S. bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis už nusikaltimų padarymą iš kurių vienas priskiriamas prie labai sunkių t.y. už pasikėsinimą nužudyti du asmenis. Nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nesielgė nepriekaištingai ir du kartus pažeidė nustatytos tvarko ir režimo reikalavimus t.y. vartojo alkoholį ir ne tam skirtu laiku žiūrėjo televizorių. Teismo nuosprendžiu iš nuteistojo yra priteistas 7618,49 litų civilinis ieškinys. Nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nesistengia atlyginti priteisto civilinio ieškinio ir yra padengęs tik 150 litų. Nuteistojo neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis, atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų sunkumą, dar yra labai didelė – 3 metai 9 dienos (komisijos posėdžio dieną 2014-11-20).
Apeliaciniame skunde minimos teismų nutartys (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 1S-673-209/2012, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1S-454-327/2013; Kauno apygardos teismo nutartis Nr. Nr. 1S-132-658/2014; Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1S-2001-579/2013) negali būti laikomos precedentu ir besąlygiškai taikomos T. S., nes kiekvienu konkrečiu atveju ar nuteistajam taikyti lygtinio paleidimo institutą teismas sprendžia individualiai. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo vertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika, bet ir kitos aplinkybės, kurios, teismo nuomone, yra reikšmingos sprendžiant, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad paleidus nuteistąjį lygtinai bus pasiekti bausmės tikslai ir užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BVK 164 str. 2 d.).
Nuteistasis skunde nurodo, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismas, dėstydamas savo motyvus, nuvertino teisingumo ir proporcingumo principus. Be to, BVK kaip lygtinio paleidimo netaikymo sąlyga nėra nurodytas padaryto nusikaltimo sunkumas ar likęs ilgas neatliktos bausmės laikas. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, jog teisingumo principo užtikrinimas aktualus ne tik skiriant bausmę, bet ir viso jos vykdymo laikotarpiu, todėl tai, kad į bausmės paskirtį turi būti atsižvelgiama ne tik skiriant bausmę nuosprendžiu, bet ir sprendžiant lygtinio paleidimo galimumo klausimą, negali būti vertinama kaip nepagrįstas teisės normų, tiesiogiai nesusijusių su lygtiniu paleidimu, taikymas. BVK reglamentuoja paskirtos bausmės dalį, kurią atlikus, atsiranda formalus pagrindas taikyti nuteistajam lygtinio paleidimo institutą, tačiau ši įstatymo nuostata nedraudžia teismui vertinti atliktos ir neatliktos bausmių dalies santykį, sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, jog išanalizuotų duomenų pagrindu išvadai, jog nuteistasis jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, nėra pagrindo. Apygardos teismas daro išvadą, jog teisingumo principo bei kitų su bausmės paskirtimi susijusių aplinkybių, numatytų BK 41 str. 2 d., įgyvendinimo užtikrinimui svarbu yra asmens nubaudimas adekvačia bausme. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu.
Apygardos teismas konstatuoja, jog nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės pirmos instancijos teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia. Skundžiama nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, todėl ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais motyvais apygardos teismas neturi pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d.,
nutaria:
nuteistojo T. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.